Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. G. dėl laikino motinos valdžios ribojimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2022 m. vasario 2 d. gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi Ą. B. tvarką tokiu būdu:

1) ieškovas turi teisę tiesiogiai matytis ir bendrauti su savo sūnumi Ą. B. ir tiesiogiai dalyvauti jo auklėjime ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, įskaitant ir 2022 m. vasario mėn., pasiimdamas sūnų iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį nuo 15 val. iki 17 val. ir grąžindamas jį į sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), to paties savaitgalio sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val.;

2) atsakovė įpareigojama netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas sūnui Ą. B. bendrauti su ieškovu ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais – po 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. Lietuvos laiku, naudojant specialiąsias kompiuterines programas ir (ar) socialinius tinklus („Viber“, „Skype“, „Facebook“ ar pan.) ir (ar) telefonu;

3) įpareigoti ieškovą ir atsakovę lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, padengti sūnaus Ą. B. kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išlaidas arba įpareigoti ieškovą padengti sūnaus kelionės iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigoti padengti sūnaus kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą išlaidas.

4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad atsakovė be ieškovo sutikimo 2021 m. spalio mėn. pradžioje kartu su sūnumi Ą. B. slapta išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovė piktnaudžiaudama savo, kaip motinos, valdžia, iš esmės eliminavo bet kokias ne tik ieškovo ir sūnaus, bet ir jo artimųjų giminaičių bendravimo galimybes. Tokiu būdu atsakovė galbūt bando nutraukti atsakovo ir jo sūnaus ryšius. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeidinėjamos mažamečio sūnaus pamatinės teisės ir daroma didelė neturtinė žala ne tik vaikui, bet ir ieškovui.

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone nurodė, kad išvados dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti negali, kadangi atsakovė su sūnumi Ą. B. šiuo metu negyvena Lietuvoje, o telefonu su ja susisiekti nepavyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta, kadangi yra priimta netinkamai aiškinant bei taikant tiek procesines, tiek ir materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, šios kategorijos bylose, dėl ko turėtų būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog įstatymas nenumato galimybės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovui nepareiškus atskiro reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kuris šiuo atveju prieštarautų nagrinėjamo ginčo esmei, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko ir jo tėvo neturtinę teisę tiesiogiai ir maksimaliai bendrauti, nustatyti laikiną jų bendravimo tvarką. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neabejotinai prieštarauja teismų teisminei praktikai.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių rašytinių dokumentų akivaizdu, kad nuo 2021 m. spalio mėnesio pradžios, tai yra jau ilgiau kaip 4 mėnesius, ieškovas neturi jokios galimybės bendrauti su savo sūnumi Ą. B. Atsakovė, negavusi ieškovo rašytinio sutikimo, kartu su sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), taip nutraukdama ieškovo ir sūnaus nuolatinį ir tiesioginį bendravimą, neabejotinai pažeisdama jų abiejų neturtines teises, įtvirtintas CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir piktnaudžiaudama savo, kaip motinos, valdžia. Nagrinėjama civilinė byla yra dar tik pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl iki teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą, praeis dar labai ilgas laiko tarpas. Teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių visą šį laikotarpį nei ieškovas neturės galimybės tiesiogiai ir nuolat bendrauti su savo sūnumi, nei sūnus su savo biologiniu tėvu, tai neabejotinai turi būti laikoma kaip įstatymuose įtvirtintų sūnaus neturtinių teisių pažeidimu ir neatitiktų šios kategorijos bylose keliamo esminio reikalavimo, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami a priori laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai turtiniai ir (ar) neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šiuo metu sūnui yra tik 3 metai ir 6 mėnesiai, todėl neužtikrinus ieškovo ir sūnaus įstatymų numatytų teisių tiesiogiai ir nuolat bendrauti per visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, jų šeimos ryšiai gali iš esmės nutrūkti, sūnus gali ieškovo nebeprisiminti ir nebelaikyti savo tėvu, tai neabejotinai turėtų tiesioginės įtakos ir galimo teismo sprendimo, kuriuo apribojamos atsakovės motinos teisės ir sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. G. dėl laikino motinos valdžios ribojimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino bei taikė tiek procesines, tiek ir materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį šios kategorijos bylose.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

19. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės ir kad šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

20. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas dėl to, jog prašymas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nesusijęs su byloje reiškiamais reikalavimais (dėl laikino motinos valdžios apribojo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir kad ieškovas nėra pasinaudojęs privalomąja mediacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko ir ieškovo interesus, ieškovo laikinos bendravimo tvarkos nustatymas su ieškinio reikalavimais yra susijęs, kadangi ieškovas siekia, jog vaikas gyventų su juo, o motinos valdžia vaiko atžvilgiu būtų laikinai apribota, todėl ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti dėl to, kad ieškovui ilgą laiką nebendraujant su vaiku gali būti susilpnintas ar prarastas ieškovo, kaip tėvo, ir vaiko ryšys, kurio atkūrimui turėtų būti dedama papildomų pastangų. Be to, neužtikrinant ieškovo ir jo sūnaus bendravimo būtų pažeidžiama prioritetinė nepilnamečio vaiko teisė ir interesas bendrauti su vienu iš tėvų. Teisės aktai nenumato, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti laikomasi ikiteisminės tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pasirinkimas nesikreipti į teismą su atskiru ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo esant ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl laikino motinos valdžios apribojo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu yra ieškovo teisė pasirinkti savo ir nepilnamečio vaiko galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Akivaizdu, jog ieškovas tikėdamasis, jog šioje byloje bus patenkintas jo ieškinys, nemato poreikio kreiptis dėl nuolatinės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, kadangi tokiu atveju sūnus gyventų su juo.

24. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku Ą. B. gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyvena Lietuvoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

26. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

27. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko Ą. B., kuris yra mažametis – gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nė su vienu iš tėvų teismo sprendimu nėra nustatyta, tačiau vaikas visą laiką gyveno su mama. Taip pat svarbu tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų, t. y. ieškovo ir atsakovės, santykiai yra itin konfliktiški, šalys viena kitą kaltina netinkamu elgesiu, kenkiant vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, t. y. vaiko amžių, gyvenamąsias vietas skirtingose šalyse, šalių itin konfliktiškus santykius ir kt., nusprendžia, kad kol šioje bus išspręstas ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos valdžios apribojimo, yra būtinas ieškovo bendravimo su sūnumi nustatymas, tačiau vaiko interesus nagrinėjamu atveju atitiktų ir minimalus sūnaus ir tėvo bendravimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, geriausiai nepilnamečio vaiko interesų apsaugą užtikrintų ir nepagrįstai ieškovo teisių nepažeistų ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis, kuria prašoma įpareigoti atsakovę netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas sūnui bendrauti su ieškovu ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais po 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. Lietuvos laiku, naudojant specialiąsias kompiuterines programas ir (ar) socialinius tinklus („Viber“, „Skype“, „Facebook“ ar pan.) ir (ar) telefonu. Teismo vertinimu, tokiu būdu iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija.

28. Kita ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis, t. y. nustatyti, jog ieškovas turi teisę tiesiogiai matytis ir bendrauti su savo sūnumi ir tiesiogiai dalyvauti jo auklėjime ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, įskaitant ir 2022 m. vasario mėn., pasiimdamas sūnų iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį nuo 15 val. iki 17 val. ir grąžindamas jį į sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), to paties savaitgalio sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val., bei įpareigoti ieškovą ir atsakovę lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, padengti sūnaus kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išlaidas arba įpareigoti ieškovą padengti sūnaus kelionės iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigoti padengti sūnaus kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą išlaidas, netenkintina. Tokia ieškovo ir sūnaus laikina bendravimo tvarka, kai mažametis vaikas du kartus per mėnesį turėtų vykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal esant minėtoms aplinkybėms neužtikrintų stabilios vaiko aplinkos ir, kol ginčas neišspręstas, tik sukeltų dar didesnį šalių konfliktą, tai neigiamai gali paveikti ir vaiko aplinką.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo teisinio pagrindo visiškai atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Priešinga išvada, be kita ko, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir neproporcingai ribotų ieškovo ir nepilnamečio vaiko teises, todėl skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymą, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies ir atsakovė įpareigotina netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas sūnui Ą. B. bendrauti su ieškovu ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais po 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. Lietuvos laiku, naudojant specialiąsias kompiuterines programas ir (ar) socialinius tinklus („Viber“, „Skype“, „Facebook“ ar pan.) ir (ar) telefonu, o kita ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę J. G. netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas jų sūnui Ą. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrauti su ieškovu R. B. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais – po 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. Lietuvos laiku, naudojant specialiąsias kompiuterines programas ir (ar) socialinius tinklus („Viber“, „Skype“, „Facebook“ ar pan.) ir (ar) telefonu, o kitą ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmesti.

Nutartis vykdoma skubiai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.