- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- eI3-633-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01218-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Š. Ū.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Š. Ū. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Š. Ū. NMA naudai 35 695,24 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu. Mini, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nuo negrąžintos lėšų dalies atsakovui buvo apskaičiuota 6 708,70 Eur palūkanų. Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo nurodyti pervesti į NMA sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2021 m. balandžio 2 d. rašto numerį – BRK-37000.
Prašyme NMA nurodo, kad atsakovas 2010 m. balandžio 16 d. pateikė NMA paraišką Nr. 2NM-KV-10-1-001442-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Paraiška). 2016 m. lapkričio 14 d. NMA buvo gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio (toliau – VMT) pažyma Nr. A-7K-05-34 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), veisiamo 9,40 ha miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra „blogai“. NMA pakartotinai įvertino atsakovo sklypą ir nustatė, kad plotas, kuriame buvo įveistas miškas, nepakito, todėl VMT vertinimas, jog želdinių ir žėlinių tankis yra blogas, išliko.
Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis, VMT vertinimu, visame sklype yra blogas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 3D-704 redakcija) (toliau – Taisyklės) 68.6.2 papunkčiu, buvo nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (35 695,24 Eur), mokėtas 2010 – 2014 metais, t. y. susigrąžinti visą išmokėtą 87 576,70 Eur paramos sumą.
Pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su priimtu NMA skolos sprendimu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT) dėl priimto NMA skolos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-242-789/2018, 2018 m. sausio 5 d. atsakovo skundą tenkino iš dalies (toliau – VAAT 2018 m. sausio 5 d. sprendimas), t. y. panaikino NMA skolos sprendimo dalį, kuria atsakovui buvo pritaikyta sankcija susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur) ir dalį, kuria atsakovui buvo pritaikyta sankcija susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomą sklypo plotą (35 695,24 Eur) bei įpareigojo NMA iš naujo apskaičiuoti sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai. NMA, nesutikdama su VAAT 2018 m. sausio 5 d. sprendimu, 2018 m. sausio 30 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kurio išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2020 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020 (toliau – 2020 m. liepos 20 d. LVAT nutartis) konstatavo, kad NMA, administruodama atsakovui suteiktą paramą, gali taikyti tik 2010 m. balandžio 16 d. pateiktos Paraiškos metu (2010 m. balandžio 16 d.) teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Kadangi tokia poveikio priemonė kaip visos paramos susigrąžinimas (t. y. inter alia miško įveisimo išmokos susigrąžinimas) Taisyklėse konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo nustatyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi grąžinti miško įveisimo išmoką. Taip pat LVAT 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė NMA apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. VAAT 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl NMA skolos sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas grąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomą sklypo plotą, panaikino ir perdavė VAAT nagrinėti bylą iš naujo, o kitą VAAT 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teigia, kad VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I3-4469-426/2020, 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-4469-426/2020 atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – VAAT 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas). Atsakovas, nesutikdamas su VAAT 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu, 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė apeliacinį skundą LVAT, o šis 2021 m. kovo 3 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, patvirtino, kad atsakovo skolos dalis dėl miško priežiūros bei apsaugos išmokų grąžinimo yra teisėta bei pagrįsta, todėl NMA skolos sprendimo dalis buvo palikta galioti.
NMA 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. BRK-3700 „Dėl dalies skolos anuliavimo“ informavo atsakovą, kad dalis 51 881,46 Eur skolos buvo anuliuota, o likusi skolos dalis – 35 695,24 Eur lieka galioti. 2017 m. balandžio 28 d. NMA priėmė raštą Nr. BRK-1779 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Atsakovas Š. Ū. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl skolos bei priskaičiuotų palūkanų, dėl išmokėtos sumos, dėl paramos už pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, dalies sugrąžinimo.
Iš bylos duomenų matyti, jog NMA atliko paramos naudojimo vykdymo priežiūrą, kurios metu buvo nustatyti pažeidimai. Tuo pagrindu NMA 2017 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ ir LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi buvo palikta galioti atsakovui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija dėl miško priežiūros bei apsaugos išmokų grąžinimo taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. NMA sugrąžinti 35 695,24 Eur išmokėtos paramos dalį.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ginčas šioje byloje sprendžiamas dėl 35 695,24 Eur skolos sumos.
Teismas pažymi, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.).
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pagal tų pačių taisyklių 15.1. punktą, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą, grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, nurodytos minėtų taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį (skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas grąžintų dalimis). Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Iš teismui pateikto NMA rašto Nr. BRK-1779. „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ matyti, kad juo NMA informavo atsakovą apie 2017 m. balandžio 24 d. priimtą sprendimą susigrąžinti 35 695,24 Eur paramos sumą bei suteikė 60 dienų terminą skolai grąžinti. Taigi, laikėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti.
Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, jam skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju, kaip teisingai nurodo pareiškėja, nuo 2021 m. kovo 31 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 31 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, laiko pagrįstu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NMA prašymas tenkinamas visiškai ir iš atsakovo Š. Ū. NMA naudai priteistina 35 695,24 Eur dydžio skola už susigrąžintą paramos sumą ir 5 proc. metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 35 695,24 Eur sumos, nuo 2021 m. kovo 31 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo Š. Ū. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35 695,24 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 24 euro centus) skolą.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo Š. Ū. 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 31 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dalies, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.