Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-26 · Administracinė byla Nr. I3-4469-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
I3-4469-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02173-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Š. Ū.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra
Trečiasis asmuo
Valstybinė miškų tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ir miško korporacija“
Advokatai
Česlovas Dainius Kazlauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-4469-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02173-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui Š. Ū., jo atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,atsakovės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Ū. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys – Valstybinė miškų tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ir miško korporacija“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Š. Ū. skunde (t. I, b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (t. I, b. l. 139–151) teismo prašė pakeisti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas) ir nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734, 25 Eur. Prašė iš atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnyba) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu (t. II, b. l. 63–68) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta sankcija susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), ir dalį, kuria pritaikyta sankcija susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (36 695,24 Eur). Įpareigojo atsakovę iš naujo apskaičiuoti sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi (t. II, b. l. 123–140) atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovė nusprendė, kad jis privalo sugrąžinti paramą, gautą už 11,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys – neskelbtini) (toliau – Sklypas), įveistą mišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Priimdama Sprendimą, atsakovė atsižvelgė į Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34. Pažymoje konstatuota, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Sklype blogas. NMA nusprendė susigrąžinti 51 881, 46 Eur įveisimo ir 35 695,24 Eur penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas, t. y. visą pareiškėjui išmokėtą paramos sumą.

Pareiškėjo mano, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtino imperatyvaus reikalavimo nustatyti jo atsakomybės apimtį ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atsakomybė apima ne tik Sklypo plotą, kuriame įveistas miškas, bet ir Sklypo dalis, kuriose miškas negali būti veisiamas. Pareiškėjas mano, jog atsakomybė galėjo kilti tik nustačius, kurioje Sklypo vietoje įveisti želdiniai turi trūkumų.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovė Sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, apima visą Sklypą. Nurodo, kad NMA turėjo vadovautis Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos ir prieduose esančiais duomenimis, įvertinti uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Žemės ir miško korporacija“ (toliau – Korporacija) 2017 m. vasario 3 d. išvados duomenis. Pareiškėjas aiškina, kad pastarojoje išvadoje pateikti duomenys apie želdinių kokybę Sklype – objektyvūs, nes Korporacija pateikė duomenis iš apskaitos aikštelių, apimančių visą Sklypo plotą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė želdinių kokybę vertino Sklype netinkamai išdėstydama apskaitos aikšteles. Tai, pasak pareiškėjo, lėmė, kad pritaikyta atsakomybė ne tik už Sklypo plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, bet ir kuriame trūkumų nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo dalis dėl miško įveisimo išmokos susigrąžinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes jis įvykdė numatytus tikslus. Apleistame Sklype įveisė mišką, pateikė antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/17/27, patvirtinantį, jog Sklype auga miškas.

Skunde akcentuoja, kad ir Sprendimo dalis dėl miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovė neatsižvelgė į tai, kad Sklypo plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, neviršija 1,80 ha, o įveisto miško būklė 2010 m. ir 2012 m. atitiko teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad Tarnyba 2010 ir 2012 m. tikrino Sklype auginamus želdinius, tačiau tik 2016 m. nustatė, kad gyvybingų medelių kiekis ir tankis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir miško želdinius įvertino blogai. Pareiškėjas mano, kad neprivalo sugrąžinti miško apsaugos ir priežiūros išmokų, gautų už želdinių auginimą už 2010–2012 m.

Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pažeidimas galėjo būti padarytas ne didesniame kaip 1,80 ha Sklypo plote, o atsakomybė galėjo kilti nuo 2013 m.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovės pritaikyta poveikio priemonė – neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes jis neatliko tyčinių veiksmų, nepadarė žalos miškui. Kilusios neigiamos pasekmės nuo jo valios nepriklausė. Paaiškina, kad Sklypo dalyje želdinių kokybė pablogėjo dėl 2013–2016 m. meteorologinių sąlygų. Dalis želdinių dėl sausų ir karštų orų išdžiūvo, o atsodinti želdiniai neprigijo. Elniai nuskabė dalį viršūninių želdinių pumpurų. Atkreipia dėmesį, kad ąžuolų augimą lemia gamtinės sąlygos. Dėl jų medelių aukštis septintaisiais augimo metais gali neatitikti želdinių vertinimo metodikose nustatytų reikalavimų.

Atsakovė prašo atmesti skundą. Atsiliepime (1 t., b. l. 59–62) nurodo, jog pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. paraišką Nr. 2NM-KV-10-1-001442-PR001 (toliau – Paraiška) vertino vadovaudamasi Taisyklėmis. Dėl to, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo tankis, Tarnybos vertinimu, visame sklype buvo blogas. Nusprendė susigrąžinti miško įveisimo išmoką ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2010–2014 metais. Sprendime nuspręsta susigrąžinti iš viso 87 576,70 Eur paramos sumą. Priimant sprendimą atsakovė vadovavosi Tarnybos, kuri teisės aktais įgaliota vertinti želdinių kokybę, pateikta informacija. NMA nurodo, jog kol nenuginčyti Tarnybos pateikti duomenys, atsakovė neturi teisinio pagrindo pakeisti priimto sprendimo. Pastaroji pareiškėjo įveistą mišką vertino 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. Vertinant pirmą kartą nustatė, kad pareiškėjo taikytos želdinių apsaugos priemonės yra nekokybiškos, nes neapsaugojo ąžuolo želdinių nuo žvėrių, nes dauguma išlikusių ąžuoliukų stipriai pažeisti. Po šio vertinimo pareiškėjas želdinius atsodino, tačiau netinkamu metu. Dalis medelių nekokybiški, sodinimo kokybė – bloga, dalis 2010 m. sodintų ir pažeistų medelių genėti, daugelis – nekokybiški.

Tikrinant antrą kartą nustatyta, kad želdinių būklė nepagerėjo, sodinukai neapsaugoti nuo galimo žvėrių pakenkimo. Atsakovė pabrėžia, kad Tarnyba du kartus užfiksavo, jog pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė buvo bloga visame Sklype.

Atsiliepime atsakovė akcentuoja, kad nepriklausomų vertintojų ir antstolio nustatyti faktai užfiksuoti praėjus keletui metų po Tarnybos atliktų patikrinimų, todėl nėra pagrindo juos vertinti. NMA atkreipia dėmesį, kad priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos pateikta informacija, dėl kurios nekyla abejonių.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba nesutinka su skundu. Atsiliepime (1 t., b. l. 118–121) nurodo, kad 2016 m. lapkričio 9 d. atliko miško želdinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą Sklype. Vienuolikoje 3 360 kv. m apskaitos aikštelių plote vertino miško želdinių ir žėlinių tankį, nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšis, rūšinės sudėties atitikimą projektui.

Pakartotinai želdinius apžiūrėjo 2016 m. lapkričio 30 d. Nustatė, kad ąžuolų želdiniai papildyti ąžuoliukais, kurių sodinukų kilmė ir įsigijimas nepatvirtinti dokumentais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba nustatė, kad dalis sodmenų nestandartiniai, nekokybiškai pasodinti, blogai prispausti, žemės paviršiuje kyšo kai kurių šaknys, sodinti ne sezono metu. Medeliai, sodinti 2010 m., dalinai genėti, didelė dalis – netinkamai. Priėjo prie išvados, kad padėtis nepagerėjo.

Atsiliepime pabrėžia, kad Korporacijos atliktas miško želdinių kokybės vertinimas ir išvados vertintini kritiškai. Paaiškina, kad privačioje žemėje miškas veisiamas vadovaujantis Nuostatais, parengus miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal 6 priede nurodyta formą. Toks projektas buvo parengtas pareiškėjo Sklypui. Suprojektuota želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis – 8Ą2E (ąžuolai ir eglės). Nepriklausomas vertintojas konstatavo, kad ne visame 9,40 ha Sklypo plote yra vienoda augavietė, 1,80 ha plote augavietė prastesnė. Tarnyba nurodo, kad Korporacija nevertino atsodintų želdinių kokybės. Tarnybai kelia abejonių nepriklausomo vertintojo išvada, kad Sklypas prižiūrimas pagal Projekte numatytus reikalavimus. Vertintojas, pasak Tarnybos, nepaneigė jos atlikto miško želdinių vertinimo. Atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta dokumentų, jog Korporacija turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo darbų, miško želdinių ir žėlinių kokybės. Atsiliepime pabrėžia, kad teisės aktai nustato, jog želdinių kokybę vertinti yra įgaliota Tarnyba. Jos pateikti duomenys dėl želdinių kokybės vertinimo nenuginčyti, todėl NMA neturi teisinio pagrindo keisti ginčijamą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” susigrąžinimo“ dalies, kuria pareiškėjas Š. Ū. įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 (1 t., b. l. 66). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą Tarnybai atlikti Sklype įveisto miško įvertinimą (1 t., b. l. 8). Pastaroji 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. R2-1828 informavo pareiškėją, kad želdinių patikra bus atlikta 2016 m lapkričio mėn. pabaigoje (1 t., b. l. 9). Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris 2016 m. lapkričio 30 d. surašė Sklypo želdinių apžiūrėjimo aktą, kuriame nustatė, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo, sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo (1 t., b. l. 10). Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį Sklypo želdinių vertinimą (1 t., b. l. 11). Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr.R2-204 informavo pareiškėją, kad Sklype augančių želdinių pakartotinis įvertinimas nebus atliekamas (t. 1, b. l. 14). Aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą, nurodė, kad želdinių vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 130–131). Pareiškėjo iniciatyva UAB „Žemės ir miško korporacija“ 2017 m. vasario 3 d. Sklype atliko miško želdinių įvertinimą ir surašė Pažymą, kurioje konsttavo, kad želdinių būklė yra patenkinama didesniame nei 7,60 ha Sklypo plote, o ne didesniame nei 1,80 ha Sklypo plote želdinių būklė yra bloga (t. 1, b. l. 19–33). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė antstolio L. J. 2017 m. lapkričio 22 d. surašytą faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuota, kad Sklype miškas yra įveistas (t. 1, b. l. 152–161).

NMA Sprendimu nutarė taikyti poveikio priemonę – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (35 695,24 Eur).

Paramos, kurią gavo pareiškėjas, panaudojimo įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

NMA sprendimo priėmimu metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) 52 punkte nurodyta, kad „Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą“. Tų pačių Taisyklių 68.6 punkte numatyta, kad sankcija taikoma paramos sumai <...> 68.6.2, kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai.

Pagal paminėtą ginčo laikotarpiui aktualią Taisyklių redakciją, išmoka už miško priežiūrą ir apsaugą gali būti susigrąžinama už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti atitinkami miško želdinimo darbų kokybės pažeidimai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taigi, būtent pastarosios tarnybos pareigūnai atlieka šios priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą.

Kaip jau minėta, iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Priemonę pagal 2010 metais pateiktą paraišką Nr.2 NM-KV-10-1-001442-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mišką įveisė 2010 metais. Valstybinė miškų tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. šeštaisiais vegetacijos metais.

Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34, viso pareiškėjo įveisto miško 9,4 ha sklype, kurio kadastrinis (duomenys – neskelbtini), miško želdinių ir žėlinių vertinimas blogas, nes pareiškėjo taikytos želdinių apsaugos ir priežiūros priemonės nekokybiškos, neužtikrinta ąžuolo želdinių apsauga nuo žvėrių; išlikusių gyvybingų ąžuoliukų nepakanka, kad miško želdiniai būtų vertinami patenkinamai; dauguma išlikusių ąžuoliukų stipriai pažeisti žvėrių, visi išlikę medeliai artėjant žiemai neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo 2016 m. lapkričio 9 d. plane nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas 3 360 kv. m plote (1 t., b. l. 123). Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akte nurodyta, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo bei išlikę sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo.

Pareiškėjo teigimu, vertinimas buvo atliktas neobjektyviai, kadangi apskaitos aikštelės buvo išdėstytos tose vietose, kur augalai rečiausi, o tai iškreipė viso ploto situaciją ir įtakojo nepagrįstą išvadą, kad želdinių kokybė yra bloga visame plote. Pareiškėjo manymu, miško želdinių ir žėlinių kokybė bloga ne visame Sklype, o tam tikroje dalyje.

Kaip jau minėta, iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jis priimtas, remiantis Taisyklių 2016 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus. Pažymėtina, kad konstatuojant Taisyklių 63.6.2 punkto pažeidimą, t. y. netinkamą želdinių kokybę, vadovaujamasi ir Nuostatuose nurodytų miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 priede nustatyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.

Pagal Metodikos 2 punktą, miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto, kai 3,1–5 ha – 4 proc., kai 5,1–10 ha – 3 proc., kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo dydžio 100–400 kv. m ploto. Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 kv. m, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 kv. m ir kai reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 kv. m. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Žėlimas yra tolygus, kai tikslinių medžių rūšių medelių yra daugiau kaip 66-iuose procentuose visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai jų yra 66-iuose procentuose ir mažiau apskaitos aikštelių (3 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų galima objektyviau įvertinti miško želdinių kokybę, nebūtina vertinti visame sklypo plote esančių želdinių, o pakanka nustatyti Metodikoje numatyto dydžio apskaitos aikšteles, kuriose ir atliekamas želdinių vertinimas. Taigi, vadovaujantis Metodika, Valstybinė miškų tarnyba vertinimą atliko ne tam tikroje sklypo dalyje (3 360 kv. m.) o visame sklype, todėl nei atliktu vertinimu, nei jį atlikusiu vertintoju nėra pagrindo abejoti.

Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė miškų tarnyba įveisto miško vertinimą atliko kelis kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d., kurių metu nustatė, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė bloga visame Sklype. Teismui nekyla abejonių, jog NMA pakako šių duomenų padaryti objektyvią išvadą, jog visame sklype įveisto miško kokybė bloga.

Pareiškėjo manymu, NMA turėjo atsižvelgti į UAB „Žemės ir miško korporacija“ atliktą vertinimą, kurios duomenys skiriasi nuo Tarnybos atlikto vertinimo duomenų. Taip pat įvertinti antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/17/27.

Nustatyta, kad UAB „Žemės ir miško korporacija“ 2017 m. vasario 3 d. išvadoje nurodė, jog ne visame 9,40 ha Sklypo plote yra vienoda augavietė, esanngi 1,80 ha plote ji yra prastesnė; pateikė išvadas, kad nurodytoje augavietėje gerai augtų eglės ir beržo želdiniai, o 1,80 ha plotą reikia papildyti eglės ir beržo stambesniais sodmenimis.

Pažymėtina, kad priimdama Sprendimą, NMA privalo vadovautis pateiktu Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Dėl UAB „Žemės ir miško korparacija“ pažymos, visų pirma, pasisakytina, kad atsakovei nebuvo pateikta duomenų, jog pastaroji turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo darbų kokybės, miško želdinių ir žėlinių kokybės. Įvertinęs pažymą, teismas daro išvadą, kad UAB „Žemės ir miško korporacija“ vertino ne visas reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju, nepasisakė dėl atsodintų želdinių kokybės, taip pat nepaneigė Valstybinės miškų tarnybos pažymų, todėl toks netinkamas, neišsamus vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 53/17/27 vertinimo pasisakytina, jog atsakovei minėtas dokumentas buvo pateiktas po ginčo Sprendimo priėmimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti šios pažymos pagrįstumą.

Dėl poveikio priemonės proporcingumo

Pareiškėjas aiškina, kad NMA pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas –neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik už akivaizdžiai tyčinius veiksmus.

Kaip jau minėta, ginčijamame Sprendime NMA apskaičiavo sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (35 695,24 Eur).

Pažymėtina, kad Taisyklių 68.6.2 punkte numatyta, kad kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai.

Taigi, už minėtą pažeidimą taikoma tik viena poveikio priemonė, t. y. susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Teismo vertinimu, atsakovė ginčijamu Sprendimu taikė sankciją tokią, kokia ji buvo numatyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NMA Sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” susigrąžinimo“ dalis, kuria pareiškėjas Š. Ū. įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti

nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. Ū. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJ. M.Rūta Miliuvienė