- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- I-242-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02173-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Š. Ū.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė miškų tarnyba ir UAB „Žemės ir miško korporacija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kategorija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjui Š. Ū., pareiškėjo atstovui D. B., atsakovės atstovei Renatai Skyrelienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Jovitai Biveinienei, Jūratei Leleckienei ir Ramūnui Šeškui, liudytojams B. B. ir R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Ū. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė miškų tarnyba ir UAB „Žemės ir miško korporacija“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-06-27 gautas pareiškėjo skundas, kurį 2017-11-27 patikslinęs pareiškėjas teismo prašo pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017-04-24 sprendimą Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur (t. 1, b. l. 139–151).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Utenos viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius 2010-03-23 pareiškėjui išdavė leidimą įveisti mišką 11,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Nurodė, kad pareiškėjas 2010-04-16 pateikė Agentūrai paraišką Nr.2 NM-KV-10-1-001442-PR001 dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška). Paaiškino, kad 2012-11-16 Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris surašė pažymą apie miško želdinius Nr.A-7K-05-132 (toliau – ir 2012-11-16 pažyma). Pareiškėjas 2016-11-17 pateikė prašymą Tarnybai dar kartą atlikti Žemės sklype įveisto miško įvertinimą. Nurodė, kad Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris 2016-11-30 surašė Miško želdinių apžiūrėjimo aktą Nr. V-VV-0883016. Nurodė, kad 2017-01-30 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį miško želdinių vertinimą, tačiau Tarnyba 2017-02-03 raštu Nr. R2-204 informavo pareiškėją, kad Sklype augančių miško želdinių pakartotinis įvertinimas nebus atliekamas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas privalo sugrąžinti visą gautą paramą už Sklype įveistą mišką. Teigia, kad Agentūra Sprendime nenurodė, kurioje Sklypo dalyje želdiniai turi trūkumų, nenustatyta administracinės atsakomybės apimtis. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nenustatyta pareiškėjo administracinės atsakomybės apimtis. Teigia, kad veisiamo miško plotas negali būti laikomas plotu, kuriame želdiniai turi trūkumų, nes Sklypo dalyje ąžuolo ir eglės želdiniai negalėjo būti įveisti. Nurodė, kad kreipėsi į Agentūra ir Tarnybą, prašydamas identifikuoti plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad UAB „Žemės ir miško korporacija“ 2017-02-03 atliko Sklype miško želdinių įvertinimą ir surašė Miško želdinių įveistų privačioje žemėje įvertinimą (toliau – ir Pažyma), kurioje nustatė, kad želdinių būklė yra patenkinama didesniame nei 7,60 ha Sklypo plote, o ne didesniame nei 1,80 ha Sklypo plote želdinių būklė yra bloga. Pažymėjo, kad Agentūrai pateikė Pažymą, iš kurios duomenų matyti, kokią Sklypo ploto dalį pareiškėjas įveisė želdiniais. Mano, kad Agentūra turėjo vadovautis ne tik Tarnybos išvadomis, tačiau ir Pažymos duomenimis. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2010-05-11 miško įveisimo ir kokybės priežiūrą vykdančios institucijos pažyma, kuri patvirtina, kad pareiškėjo Sklype yra įveisti ąžuolo ir eglės želdiniai, o kitų duomenų, dėl kurių miško įveisimo išmoka galėtų būti neišmokėta, nėra nustatyta. Nurodė, kad antstolis L. J. 2017-11-22 surašė faktinių aplinkybių protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad Sklype miškas yra įveistas. Teigia, kad aplinkybę, jog pareiškėjas Sklype įveisė mišką, patvirtina Tarnybos išvados, Pažyma ir antstolio 2017-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, sudaro 1,80 ha, t. y. 19,15% 9,40 ha dydžio želdomo ploto, todėl 1,80 ha plotui tenkanti už du metus miško priežiūros ir apsaugos išmokų dalies suma yra lygi 2 734,25 Eur. Pareiškėjas mano, kad 2 734,25 Eur sankcijos suma už miško priežiūros ir apsaugos išmokų sugrąžinimą atitiktų pareiškėjo padarytos administracinės veikos pobūdį. Paaiškino, kad Sklype esančius želdinius pareiškėjas toliau prižiūri, laikydamasis Miško įveisimo nuostatų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Tarnybos vertinimu, šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame Sklype buvo blogas. Pažymėjo, kad, priimdama sprendimą, vadovavosi Tarnybos pateikta informacija. Nurodė, kad Tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių apskaitą ir miško želdinių kokybės įvertinimą (t. 1, b. l. 167–170).
Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė nepriklausomų vertintojų išvadas, kuriose nurodyta informacija, kad Sklype yra įveisti ir prižiūrimi paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdiniai, žemesnio aukščio ąžuoliukai yra apgenėti ir jų viršūnių apsaugai yra panaudota apsaugos priemonė nuo žvėrių – šviesios spalvos repelentas, išpjauti įveisus želdinius stelbiantys medžiai ir krūmai, pridėta 20 fotonuotraukų, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad Sklype miškas yra įveistas. Atsakovė teigia, kad pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota Tarnyba. Pažymėjo, kad kol nėra nuginčyti Tarnybos pateikti duomenys, tol Agentūra neturi teisinio pagrindo keisti Sprendimo. Pažymėjo, kad Tarnyba Sklypo įveisimą vertino du kartus ir nustatė, kad dalis 2010 m. sodintų ir žvėrelių pažeistų medelių genėta, daugelis iš jų nekokybiškai, nes paliktos tik šoninės šakos, nugenėta tik viena stiebo pusė ir pan. Pažymėjo, kad dėl netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo, išlikę sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo. Nurodė, kad nepriklausomų vertintojų ir antstolio faktai užfiksuoti 2017 m., praėjus ilgam laiko tarpui po Tarnybos atliktų patikrinimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad želdinių vertinimas Sklype atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nurodė, kad, atliekant miško želdinių kokybės vertinimą, vertintas miško želdinių tankis, nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšys, rūšinės sudėties atitikimas projektui. Nurodė, kad Sklypo želdinių kokybė įvertinta blogai. Paaiškino, kad Sklype ąžuolo želdiniai buvo papildyti ąžuoliukais, dalis sodmenų nestandartiniai, nekokybiškai pasodinti – blogai prispausti, žemės paviršiuje kyšo kai kurių šaknys, sodinti ne sezono metu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustatė pažeidimų vertinant želdinių kokybę Sklype. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerija, vertindama Tarnybos miško želdinių kokybės vertinimą Sklype, konstatavo, jog vertinant ąžuolo želdinių kokybę, apskaitos aikštelės buvo išdėstytos tolygiai visame plote, taikytos želdinių apsaugos ir priežiūros priemonės buvo nekokybiškos, nes neužtikrino ąžuolo želdinių apsaugos nuo žvėrių (t. 1, b. l. 175–179).
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad nepriklausomų želdinių vertintojų UAB „Žemės ir miško korporacija“ pateiktas miško želdinių kokybės vertinimas ir išvados vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad nepriklausomas vertintojas visiškai nepasisakė dėl atsodintų želdinių kokybės. Pažymėjo, kad abejonių kelia ir nepriklausomo vertintojo pateikta išvada, jog Sklypas prižiūrimas laikantis projekte numatytų reikalavimų – išpjauti krūmai ir nepageidaujami minkštųjų lapuočių medeliai, žemesni ąžuolo ir eglės medeliai aptepti repelentais, po 3 metų papildyta eglės sodinukais. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikėjo taikyti papildomas apsaugos priemones nuo žvėrių, pavyzdžiui ąžuoliukų tepimą repelentais, negyvybingus ar žuvusius sodinukus papildyti ir ketvirtais ar penktais metais, neapsiribojant pirmais ar trečiais metais, matant, kad konkrečios sodinukų rūšies nepavyksta įveisti, daryti projekto korekcijas. Teigia, kad nepriklausomas vertintojas nepaneigia Tarnybos vertinimo lape pateikto miško želdinių vertinimo, o tik pateikia savo parengtus miško želdinių įvertinimo apskaitos aikštelės suvestinius duomenis. Pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog nepriklausomas vertintojas UAB „Žemės ir miško korporacija“ turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo kokybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žemės ir miško korporacija“ pateikė teismui 2017-12-12 raštą, kuriame teismo prašė bylą nagrinėti UAB „Žemės ir miško korporacija“ atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl netinkamų meteorologinių sąlygų želdinių būklė nebuvo gera. Nurodė, kad nuo žvėrių želdiniai galėjo būti apsaugoti geriau. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. želdiniai buvo aptepti repelentais. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad iš prie Protokolo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad Sklypas apželdintas. Teigia, kad Agentūra netiksliai apskaičiavo neapželdintą plotą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimai, nepriklausomi vertintojai nėra įgalioti įvertinti miško apželdinimo būklę. Pažymėjo, kad spręsdama susigražinti skirtą paramą įvertino pareiškėjo Sklypo plotą, kuriame galėjo būti sodinami želdiniai, t. y. 9,4 ha.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovai nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino aplinkybes dėl atliktų Sklypo želdinių vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas B. B. nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį atliko želdinių vertinimą pareiškėjui priklausančiame Sklype. Paaiškino, kad želdinių kokybę vertino pagal želdinių aikšteles. Nurodė, kad 3–4 ha dydžio Sklypo dalyje želdinių būklė buvo gera. Nurodė, kad vertino bendrą želdinių būklę visame Sklype ir nustatė, kad želdinių būklė yra gera.
Teismo posėdyje liudytojas R. D. nurodė, kad Sklypo dalyje želdinių būklė buvo gera.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba 2016-11-09 surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 (t. 1, b. l. 66). Pareiškėjas 2016-11-17 pateikė prašymą Tarnybai atlikti Sklype įveisto miško įvertinimą (t. 1, b. l. 8). Tarnyba 2016-11-25 raštu Nr. R2-1828 informavo pareiškėją, kad želdinių patikra bus atlikta 2016 m lapkričio mėn. pabaigoje (t. 1, b. l. 9). Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris 2016-11-30 surašė Sklypo želdinių apžiūrėjimo aktą, kuriame nustatė, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo, sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo (t. 1, b. l. 10).
Pareiškėjas 2017-01-30 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį Sklypo želdinių vertinimą (t. 1, b. l. 11). Tarnyba 2017-02-03 raštu Nr.R2-204 informavo pareiškėją, kad Sklype augančių želdinių pakartotinis įvertinimas nebus atliekamas (t. 1, b. l. 14). Aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016-12-21 prašymą, nusprendė, kad želdinių vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus (t. 1, b. l. 130-131).
Pareiškėjo iniciatyva UAB „Žemės ir miško korporacija“ 2017-02-03 Sklype atliko miško želdinių įvertinimą ir surašė Pažymą, kurioje nustatė, kad želdinių būklė yra patenkinama didesniame nei 7,60 ha Sklypo plote, o ne didesniame nei 1,80 ha Sklypo plote želdinių būklė yra bloga (t. 1, b. l. 19–33). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė antstolio L. J. 2017-11-22 surašytą faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuota, kad Sklype miškas yra įveistas (t. 1, b. l. 152–161).
Skyrius Sprendimu nutarė susigrąžinti visą pareiškėjui sumokėtą 87 576,70 Eur dydžio paramą (t. 1, b. l. 45–47). Pareiškėjo manymu, Agentūra, priimdama Sprendimą, turėjo vadovautis ne tik Tarnybos pateiktais duomenimis, bet ir UAB „Žemės ir miško korporacija“ pateiktais įrodymais, taip pat nurodo, kad miško įveisimo išmoka negali būti susigrąžinama, kadangi pagal paramos skyrimo metu galiojantį teisinį reguliavimą pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo galima susigrąžinti tik miško priežiūros ir apsaugos išmoką, o miško priežiūros ir apsaugos išmoka gali būti susigrąžinama tik už tą plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.
Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jis priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12, 52 ir 68.6.2 p. Nors Sprendimo 1 puslapio išnašoje Nr. 1 nurodyta Taisyklių 2015-10-16 redakcija, tačiau iš Sprendimo 2 puslapyje pacituotų Taisyklių nuostatų matyti, kad buvo remiamasi Taisyklių 2016-11-28 redakcija, galiojančia nuo 2016-11-30.
Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p. inter alia nustatyta, kad kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai.
Teismas, sistemiškai išanalizavęs Taisyklių 68.6, 68.6.1-68.6.6 p., daro išvadą, kad pagal šiuose punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, yra galimas tik paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimas, tik miško įveisimo išmokos susigrąžinimas arba visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas.
Lyginant Taisyklių 68.6.2 ir 68.6.3 p., darytina išvada, kad pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškas iki 2014 metų, ir pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškos po 2014 metų, yra taikomas skirtingos sankcijos, t. y. už tai, kad Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų, pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas iki 2014 metų, yra taikoma sankcija susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai (68.6.2 p.), o pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas iki 2014 metų, yra taikoma sankcija susigrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai (68.6.3 p.)
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paramos paraišką pateikė iki 2014 metų. Dėl to ginčo byloje nėra. Taigi, atsakovė taikė sankciją, nustatytą Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jo prašymo gauti paramą pateikimo metu ir sprendimo dėl šio prašymo tenkinimo metu buvo nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už nustatytus pažeidimus, t. y. buvo galima taikyti sankciją susigrąžinti tik miško priežiūros ir apsaugos išmoką.
Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-19 iki 2010-11-05) 63.6.2. p. buvo nustatyta, kad jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama. Tik nuo 2013-05-10 įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, sankcijos už pažeidimus, nustatytus 63.6.2. p., buvo nustatytos naujos Taisyklių redakcijos 68.6.2 p., nustatant visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Taigi, palyginus Taisyklių atitinkamų nuostatų redakcijas, darytina išvada, kad tik nuo 2013-05-10 metų pažeidimams, nustatytiems 68.6.2 p., yra taikoma sankcija susigrąžinti ir išmokas už miško priežiūrą ir apsaugą, ir miško įveisimo išmokos.
Nagrinėjamos bylos kontekste Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p. nustatytas teisinis reguliavimas yra vertinamas kaip nustatantis griežtesnę atsakomybę už pažeidimų, nustatytų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-19 iki 2010-11-05) 63.6.2. p., padarymą. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p. taikymas ta apimtimi, kuria yra pritaikyta sankcija susigrąžinti miško įveisimo išmokas, vertintinas kaip konstitucinio principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) pažeidimas, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta sankcija susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl išmokų už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimo pažymėtina, kad pagal Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p. šios išmokos gali būti susigrąžinamos už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Agentūra rėmėsi Tarnybos atliktu vertinimu, kurio metu buvo nustatyta, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame Sklype (želdomas sklypo plotas 9,4 ha) yra blogas.
Byloje esančioje Tarnybos 2016-11-09 pažymoje apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 yra nurodyta, kad bendras 9,4 ha ploto vertinimas yra „blogai“. Tačiau 2016-11-09 Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo plane yra nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas 3360 m² plote (t. 1, b. l. 123). Šią aplinkybę Tarnyba nurodė atsiliepime į skundą ir Tarnybos atstovai tai paaiškino teismo posėdyje. Taigi, Tarnyba vertinimą realiai atliko 3360 m² plote ir pažeidimus nustatė tik šiame plote.
Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra turėjo atsižvelgti ir į UAB „Žemės ir miško korporacija“ atliktą vertinimą, kurio duomenys skiriasi nuo Tarnybos atlikto vertinimo duomenų. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 52 p. įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą atlieka Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl su Tarnybos atlikto vertinimu susijusių aktų panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2719-815/2017 jo skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-390-261/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-03-16 nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad Agentūrą turi teisę vadovautis ir kitais reikšmingais įrodymais, kurie gali padėti tinkamai nustatyti su pažeidimais nustatytas aplinkybes. Taigi, Agentūra turėjo teisę, bet ne pareigą vadovautis UAB „Žemės ir miško korporacija“ nustatytais duomenimis. Darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi Tarnybos atliktu vertinimu. Tačiau Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p., galėjo pritaikyti sankciją tik už tą plotą, kuriame buvo nustatyti pažeidimai. Agentūra privalėjo nustatyti, kokiame konkrečiame plote yra nustatyti pažeidimai. Tai, kad Tarnyba, atlikusi vertinimą 3360 m² Sklypo plote, nustatė pažeidimus, nereiškia, kad pažeidimai yra nustatyti likusiame Sklypo plote. Tarnyba vertinimą atliko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Nuostatų 7 priede nurodyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika. Pagal Nuostatus yra nustatoma bendra želdinių ir žėlinių kokybė, o pagal Taisyklių 68.6.2 p. (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) yra nepakankama nustatyti bendrą želdinių ir žėlinių kokybę, būtina nustatyti ir konkretų plotą, kuriame yra pažeidimai.
Ginčijamame Sprendime Agentūra apskaičiavo sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (35 695,24 Eur). Toks apskaičiavimas neatitinka Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016-11-30) 68.6.2 p. reikalavimų.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad blogą želdinių būklę tam tikroje Sklypo dalyje sąlygojo blogos oro sąlygos (sausra), miško gyvūnų poveikis. Tačiau šios aplinkybės Agentūrai nebuvo nurodytos. Pagal Taisyklių 68 p., sankcijos taikomos paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus) (iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas visose Taisyklių redakcijose). Taigi, apie nenugalimos jėgos atvejus paramos gavėjas turėjo informuoti Agentūrą Taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Todėl pareiškėjo pateikti argumentai dėl nenugalimos jėgos vertintini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta sankcija susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (35 695,24 Eur), naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Agentūra įpareigotina iš naujo apskaičiuoti sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai. Apskaičiuodama sankciją, ji turi vadovautis Tarnybos 2016-11-09 pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34, 2016-11-09 Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo planu, kitais reikšmingais dokumentais, pagal kuriuos galima apskaičiuoti plotą, kuriame nustatyti pažeidimai, ir nustatyti, ar visame 3360 m² Sklypo plote, kuriame buvo atliekamas vertinimas, buvo nustatyti pažeidimai, ar tik šio ploto dalyje.
Teismui įpareigojus Agentūrą iš naujo apskaičiuoti sankcijos dydį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo teismui nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur, taip pat nėra pagrindo spręsti dėl sankcijos dydžio proporcingumo, atsižvelgiant į pareiškėjo finansinę situaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. Ū. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2017-04-24 sprendimo Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta sankcija susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), ir dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta sankcija susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (35 695,24 Eur).
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo apskaičiuoti sankciją susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.