Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir O. B. pareiškimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. B. ir O. B. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti pareiškėjų 2017-08-08 sudarytą sutartį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bendru pareiškėjų sutarimu. Šalys buvo susitarusios dėl pareiškėjo O. B. mokamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai. Šiuo metu pareiškėjų nepilnametės dukters poreikiai yra išaugę, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo, mokamo dukrai, dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjų R. B. ir O. B. pareiškimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patenkino bei pakeitė pasekmių sutarties 7 punktą bei jį išdėstė taip: „7. O. B. (O. B.) įsipareigoja skirti išlaikymą savo nepilnametei dukrai V. B. iki kol ji sulauks pilnametystės, kuris yra 150 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) per mėnesį. Už einamąjį mėnesį išlaikymas mokamas pinigus pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio 25 dienos į mamos R. B. sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB, arba išlaikymą sumokant iki to mėnesio 25 dienos grynaisiais pinigais. Išlaikymą uzufrukto teisėmis valdys R. B.“Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašomas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas jį patenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas O. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui. Teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normas. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sprendžiama ginčo teisena ir teismui yra suteikta diskrecijos teisė didinti ar mažinti išlaikymą. Vadinasi, konkrečioje byloje turi būti nurodomos konkrečios bylos aplinkybės, kiek išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai ir būtent kaip tėvai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus be priteisto pinigine išraiška išlaikymo mokėjimo, ar vaiko tėvas prisideda kitu būdu prie vaiko išlaikymo.Pareiškėjas, neturėdamas advokato, nesuteikus jam galimybės susipažinti su pareiškėjos advokatės paruoštu pareiškimu dėl susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir kartu paruoštu susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, negalėdamas pateikti susitarime numatytų sąlygų įvertinti profesionaliam teisininkui, buvo priverstas pasirašyti nurodytus dokumentus. Pareiškėjas gerai nesupranta lietuvių kalbos, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti garantuojama valstybės teisine pagalba, paruošti kitokio turinio pasiūlymą.Pareiškėjas reikalavo, kad būtų apklausta dukra, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas be nustatyto išlaikymo teikia jai ir papildomą išlaikymą, perka drabužius, duoda pinigų pietums.Mergaitės mama neprisideda prie drabužių jai pirkimo, su mergaite elgiasi grubiai, mergaitė buvo mušama. Susitarimo dėl išlaikymo pakeitimo būtinybę pareiškėja grindė abstrakčiu vaikų poreikių išaugimu, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo teikiamą papildomą išlaikymą, taip pat nenurodė, kiek išaugo dukters poreikiai (išlaidos drabužiams, avalynei). Pareiškėja su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Tuo atveju, kai šalys bendru sutarimu susitaria dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kai tarp jų nėra ginčo, kaip šioje civilinėje byloje ir buvo, toks susitarimas (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo), vadovaujantis CPK 538-541 str. normomis, yra tvirtinamas bylą nagrinėjant ypatingąja teisena (ne ginčo teisena). Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis buvo priverstas pasirašyti susitarimą, negalėdamas pateikti susitarimo įvertinti profesionaliam teisininkui. Patvirtindamas, kad jis sutinka su tokiu susitarimu, apeliantas pats pareiškėjai R. B. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pateikė savo asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę), jog būtų padaryta dokumento fotonuotrauka, ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. tiek R. B., tiek ir O. B. asmens dokumentų kopijos buvo pateiktos į šią civilinę bylą per EPP sistemą.2017 m. rugsėjo 16 d. apeliantui buvo įteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta šioje civilinėje byloje, bei teismo pranešimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog šalių pasirašytas ir teismui pateiktas prašymas bus nagrinėjamas teismo posėdyje 2017 m. spalio 6 d. 11.00 vai. ir kad į rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Net jei apeliantas, kaip jis teigia, būtų buvęs suklaidintas, pasirašant nurodytą susitarimą, arba būtų buvęs priverstas jį pasirašyti, jis turėjo visas galimybes pateikti savo paaiškinimus teismui, atsisakyti nuo pasirašyto pareiškimo (susitarimo), nurodyti kitokią savo valią ir pan., tačiau to nepadarė ir tokiu būdu aiškiai išreiškė savo sutikimą su jau anksčiau apelianto pasirašytais dokumentais.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui teikdami pareiškimą dėl susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo patvirtinimo buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, konstatuotina, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl ko šio sumokėtas 23 Eur dydžio žyminis mokestinis teismo turi būti jam sugrąžintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-486/2010 nutraukė pareiškėjų R. B. ir O. B. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Pagal sutarties 7 punkto nuostatas pareiškėjai susitarė, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui pareiškėjas O. B. kas mėnesį mokės po 300 Lt (86,89 Eur).Pareiškėjams pateikus pirmosios instancijos teismui pareiškimą patvirtinti pareiškėjų 2017-08-08 sudarytą sutartį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, teismas skundžiamu sprendimu jų prašymą patenkino.Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir skundą grindžia aplinkybe, kad teismas nepagrįstai šalių pareiškimą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, neapklausė pareiškėjų dukros, į bylą nebuvo įtraukto Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 538 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus (CPK XXXV skyrius) nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje apžvalgoje „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo“ nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. Ypatingąja teisena vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas yra nagrinėjamas tuo atveju, kai šalys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo susitaria taikiai ir abi teikia prašymą pakeisti sutarties sąlygas, tačiau jeigu viena iš šalių tokiam sąlygų pakeitimui prieštarauja, tuo atveju, toks klausimas jau sprendžiamas ne supaprastinta tvarka (ypatingoji teisena), o ginčo teisena. Šiuo atveju teismui buvo pateiktas abiejų šalių pasirašytas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, pareiškime nebuvo nurodyta, kad kuris nors iš pareiškėjų prieštarauja sutarties pakeitimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bylą ypatingąja teisena, neapklausdamas pareiškėjų ir jų nepilnametės dukros bei neįtraukdamas į bylą Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Remiantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai patenkino pareiškimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti kitokį pasiūlymą ir jis buvo priverstas pasirašyti pareiškimą. Apeliantas nepateikė jokio objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas sutarties turinio, ar kieno nors verčiamas. Jeigu atsakovui nebuvo priimtinos tam tikros sutarties nuostatos, jis turėjo galimybę kreiptis į advokatą arba pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau to nepadarė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimą apie paskirto teismo posėdžio datą ir laiką (el. b. l. 14-15, 18), taigi pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą posėdį ir turėjo galimybę pateikti prieštaravimus ar nuomonę dėl pateikto pareiškimo, tačiau to nepadarė.Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad dukros poreikiai yra išaugę ir jai reikalinga didesnė išlaikymo suma, tačiau nurodo, kad teikia dukrai papildomą išlaikymą, perka jai drabužius ir avalynę, duoda pinigų pietums ir kt., kai tuo tarpu pareiškėja prie šių išlaidų neprisideda. Tačiau apeliantas šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas be priteisto išlaikymo, teikia dukrai papildomą išlaikymą. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir nenurodo, kad nustatyto 150 Eur dydžio išlaikymo teikti jis neturi galimybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad minimali mėnesinė alga sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur (šiuo metu – 400 Eur), taip pat abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), sprendžia, jog nustatyta 180 Eur išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai suma nelaikytina per didele, toks išlaikymo dydis gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tuo tarpu teisminėje praktikoje akcentuojama, kad, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Apelianto siekis nustatyti mažesnį išlaikymo dydį, negu sutartyje nustatytas, neabejotinai neatitinka nepilnametės dukros interesų, kurie turi būti maksimaliai ginami, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių. Pažymėtina, jog apeliantas visuomet turi teisę teikti didesnį išlaikymą, negu yra nustatytas sutartyje (duoti daugiau dienpinigių, pirkti rūbus, sudaryti galimybę vaikui pramogauti ir pan.), tačiau tai priklauso išimtinai nuo apelianto noro, tuo tarpu nustatytas išlaikymas leidžia užtikrinti būtinus kasdienius vaiko poreikius.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Apeliantui grąžintini 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir šalys pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, o tokiose bylose šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 12 p., 2 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui O. B. (O. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.