Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 3 dalį paskiriant 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonė – 90 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytasBK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskiriant 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir paskiriant 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį ir paskiriant galutinę 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui priteistą 382,75 eurų turtinę žalą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d.;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d.nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2021 m. gegužės 15 d., 22.10 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas kartu su E. L., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais matant aplinkiniams, kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, t. y. rankomis suėmė nukentėjusiajam D. B. už kaklo, bandydamas ištraukti jį iš automobilio ,,Audi A8“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), po to kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę arčiau smilkinio ir akies, po ko nukentėjusiajam išlipus iš automobilio grumtynių metu griebė rankomis už kaklo, prispaudė ir bandė parversti ant žemės, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies išorinio kampo srityje, krūtinėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus krūtinėje, dešinėje alkūnėje, kas specialisto išvadoje Nr. G 1168/2021 (01) konstatuota nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat M. P. 2021 m. gegužės 15 d.,22.10 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir bandydamas nukentėjusįjį D. B. ištraukti iš automobilio tempė ir suplėšė nukentėjusiojo vilkėtą baltos spalvos džemperį „Fila“, kurio vertė 50 Eurir baltos spalvos marškinėlius „PiereCardin“, kurių vertė 30 Eur, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir toliau bandydamas ištraukti nukentėjusįjį iš automobilio, sulaužė automobilio ,,Audi A8“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlį, kurio vertė 210 Eur bei grumtynių metu savo kūnu remdamasis į automobilį sulankstė vairuotojo pusės galinį sparną, kurio vertė 230 Eur, tokiu būdu D. B. padarydamas 520 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

E. L. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2021 m. gegužės 15 d., 22.10 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas kartu su M. P., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais matant aplinkiniams, kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu - papurškė dujų į akis, po ko nukritus ant žemės, koja sudavė nukentėjusiajam į abi kojas bei abi rankas nenustatytą kiekį smūgių tuo padarydamas odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro su užrašu ,,2021_05_15_22-09-35_37067528403“. Garso įrašas apžiūrimas programa ,,WidowsMediaPlayer“. Paleidus garso įrašą, atsidariusio lango viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas ,,2021/05/15_22:09:35“.BPC: ,,Vienas, vienas, du“; P: ,,A, sveiki, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)namo iš gatvės pusės, nežinau rusiškai keikėsi, užsivijo, panelė lyg eina mmm....link automobilio, vaikinas iš paskos bėgo, ten kažką keikėsi“; BPC: ,,(duomenys neskelbtini)?“; P: ,,Jo, (duomenys neskelbtini)namas, bet aš dabar pro balkoną žiūriu, čia ,,IKI“ kur (duomenys neskelbtini)gatvė eina, tai vat, priešais mūsų (duomenys neskelbtini)namą, kitoj gatvės pusėj stotelė yra ir vat čia vat veiksmas vyksta“;BPC: ,,Tai ten konfliktuoja vaikinas su mergina?“; P: ,,Nu ten man atrodo vaikinas su mergina, viena pora ir kitas dar vaikinas agresyviai vat dabar matau nusiteikęs bėga link jų, sako, aha čia sako rusiškai a huj te čia, nu kažkaip jau čia muštynės bus, tai jeigu galit patrulį greitai, jau mušasi, taip, greičiau patrulį jeigu galit“;BPC: ,,Kiek žmonių mušasi?“; P: ,,Du vyrai, baltas, su balta striuke“; BPC: ,,Nedėkit ragelio, jungiu su pareigūnais“; P: ,,Aha, ant gatvės man atrodo“; P: ,,Eee, sveiki“; Policija: ,,Laba vakara“; P: ..Aaa jei galit patrulį greičiau atsiųskit prie (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini)namą kitas namas, yra stotelė, net nežinau, kaip apibūdinti kelintas ten tas namas, bet mušasi su balta striuke vyrukas, aš pro balkoną matau, girdžiu ten šūkauja, rėkauja jaunimas“;Policija: ,,Tai palaukit, Jūsų (duomenys neskelbtini)namas yra?“; P: ,,Aš dabar esu (duomenys neskelbtini)name“; Policija: ,,Priešais?“; P: ,,Bet priešais, dabar vat eina jie link stotelės“; Policija: ,,Sustojimas ar ne?“; P: ,,Nu jo ten, bet nepasakysiu, man atrodo gal ten (duomenys neskelbtini)skaitosi, tikrai nepasakysiu, bet jau jie čia šokinėja viens ant kito ir mušasi ir...“:Policija: ,,Kaip apsirengę sakėt?“; P: ,,Eee, vienas yra su balta striuke, kitas, bet jie čia ant gatvės, nes va autobusas dabar sustojo, net pypina“;Policija: ,,Vienas su balta striuke?“; P:,,Vienas su balta striuke su baltais kedais, tai čia lyg jį puolė, aš taip supratau, o kito žinokit pro medžius nelabai matau, o kur puolė tai čia jų daugiau dabar jau matau“;Policija: ,,A ten daugiau yra jų sakėt?“; P: ,,Jo, jo ten dabar jau vienas, du, trys, keturi, penki kokie, gal keturi“. Policija: ,,Apie penkis asmenis“; P: ,,Nu keturi gal sakyčiau, žinokit gerai nematau. Dabar automobilis, šitas autobusas atvažiavo, tai vat, bet jie ant gatvės blaškosi kažkaip taip“;Policija: ,,Gerai, gerai, gerai, taip tuoj“; P: ,,Aha, jo čia ateina tiesiai gatve, o du eina iš paskos. Mergina buvo irgi dar vat čia kažkur matau, su paspirtuku lyg mergina ar ten vaikinas su paspirtuku, nematau. Tai gal patrulį būtų galima“.Policija: ,,Gerai, gerai būtinai privažiuosim, supratau“; P: ,,Aha, bet vat dabar žiūriu, nu nes per balkoną nelabai matosi, bet dabar lyg eina link (duomenys neskelbtini)“;Policija: ,,Tai jie ten visi?“; P: ,,Jie čia dabar biški prasiskirstė, tai nežinau, lyg seka sakyčiau, sunku man pasakyti“; Policija: ,,Bet dabar nebesimuša ar ne?“; P: ,,Dabar nebesimuša sakyčiau“; Policija: ,,Gerai, gerai“; P: ,,Nu žinokit vat jau ir nebematau tai...“; Policija: ,,Nebematot jau pro langą ar ne?“; P: ,,Aj, vattryse yra su paspirtuku, eee..“; Policija: ,,Tuoj sekundėle, aš patruliam perduosiu. 1718 Venta, dėl (duomenys neskelbtini), dabar jie nuėjo link (duomenys neskelbtini), buvo apie 5-6 asmenis, trys ten su paspirtuku, mergina buvo, vienas baltai apsirengęs“;P: ,,Oj, mušasi, mušasi, aha prie namo matau, ten jie kabinasi. Dabar žinot, jeigu girdit?“; Policija: ,,Dar Jūs matote juos ar ne?‘; P: ,,Jo, jo aš matau dabar aš esu šitam name toks kampu namas. Jo šūkauja, jie dabar į kitą kiemą nuėjo, mušasi jo, paguldė vieną jau ant žemės. Tai reikėtų atvažiuoti prie stotelės“;Policija: ,,Tuoj, minutėle. 1718 Venta, taip, su pranešėja turim ryšį, dabar jie ten kieme, du ant žemės guli“;Policija: ,,Dabar Jūsų kieme?“; P: ,,Ne, ne, ne mano kieme, priešais gatvę“; Policija: ,,Priešais (duomenys neskelbtini)?“; P: ,,Jo, priešais (duomenys neskelbtini)ir labai sunku įvardinti“; Policija: ,,Pranešėja (duomenys neskelbtini)name, tai bus priešais namą, ji pro langą, pro balkoną mato“; P: ,,Priešais namas, stotelė“; Policija: ,,Stotelėje, taip?“;<...> P: ,,Eina dabar tas baltas link stadiono, ant perėjos šlaistosi, ant gatvės dabar jie čia šlaistosi vėl. Jo, ten jie šūkauja. Su šuniuku bus, ar girdit mane?“;Policija: ,,Ir šuniuką turi su savim?“; P: ,,Jo, kažkas ten turi šuniuką, nes ten kaip pradėjo jie ten muštis, tas šuniukas pradėjo kaukti. Tai aaa...matau dabar du ar trys yra stotelėje su paspirtukueee...ir nuo stotelės kairiau jeigu vat taip vat atvažiavus nuo ,,IKI“parduotuvės į stotelę, tai taip eee...kaip čia palaukit dešiniau gal net nepasakysiu, bet matysit, žinokit, jie čia šlaistosi“;<...>Skambučio garso įrašas baigiasi (t.1, b. l. 142-145).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas skambučio garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro su užrašu ,,2021_05_15_22-10-03_37062999932“. Garso įrašas apžiūrimas programa ,,WidowsMediaPlayer“. Paleidus garso įrašą, atsidariusio lango viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas ,,2021/05/15_22:10:03“. BPC: ,,Vienas, vienas, du“;P: ,,Norėtumėm iškviesti policiją (duomenys neskelbtini)užpuolimas“; BPC: ,,Čia bute ar kur užpuolė?“; P: ,,Lauke, kieme“; BPC: ,,Prie (duomenys neskelbtini)namo?“; P: ,,Taip“; BPC: ,,Kas Jus užpuolė?“; P: ,,Taip, nu užpuolė čia“; BPC: ,,Pažįstamas ar nepažįstamas?“; P: ,,Eee, nu pažįstamas“; BPC: ,,Vyras Jūsų sugyventinis?“; P: ,,Vyras ne, ne, ne“; BPC: ,,O ką jis padarė?“; P: ,,Ką, nu užpuolė ta prasme“; BPC: ,,Sumušė?“; P: ,,Sumušė, ištraukė iš mašinos, nu ne mane, mano vaikiną“; BPC: ,,Vaikiną, kitas asmuo pažįstamas, taip?“; P: ,,Taip, taip“; BPC: ,,Ar reikia greitosios?“; P: ,,Ne“; BPC: ,,Dabar vyksta muštynės?“; P: ,,Taip“; BPC: ,,Kas praneša Jūsų vardas, pavardė?“; P: ,,E. B.“; BPC: ,,Laukit, viso gero“; P: ,,Ačiū“.Skambučio garso įrašas baigiasi (t.1, b. l. 150-151).

Dėl E. L. baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Teismas, atsižvelgęs į šioje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir savo poziciją grindė tuo, kad buvo pernelyg girtas, jog galėtų kažką padaryti ir tos dienos aplinkybių nelabai atsimena. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad E. L. duodamas parodytus teisiamojo posėdžio metu pateikė prieštaraujančius vienas kitam parodymus. Nors E. L. nurodė, kad nieko negali prisiminti ir dėl savo apsvaigimo būsenos nieko negalėjo padaryti, tačiau posėdyje nurodė, kad su D. B. pasistumdė. Iš to darytina išvada, kad tarp E. L. ir D. B. fizinis kontaktas buvo.

E. L. argumentas, kad dėl girtumo negalėjo imtis smurtinių veiksmų, jokiais bylos duomenimis nepatvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad E. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta. Nors E. L. dėl kaltinime nurodytų savo veiksmų atlikimo neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo kiti baudžiamojoje byloje esantys ištirti įrodymai.

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, ne E. L. nukentėjusiajam papurškė ne pipirinėmis dujomis, bet automobilio tepalu. Tačiau šią aplinkybę paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo D. B. parodymai duoti viso proceso metu, bei liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, kad galimai suklydo ikiteisminio tyrimo metu teigdama, kad E. L. nukentėjusiajam papurškė pipirinėmis dujomis, nes tai sužinojo iš nukentėjusiojo, o pati nematė to fakto, tačiau visgi ji pati teismui patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra konkretesni ir tikslesni, nes ji tuomet gerai prisiminė įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, jog kaltinamasisE. L. apskritai neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau jo nusikalstamus smurtinius veiksmus nuosekliai viso proceso metu apibūdino nukentėjusysis, be to liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ,,matė vyrą, apsirengusį balta striuke ir džinsais, matė asmenį su paspirtuku ir dar du vyrus, kurie buvo apsirengią tamsiau. Matė, kad vyrai buvo išbėgę į važiuojamąją kelio dalį ir ten stumdėsi. Ji matė kaip atvyko policijos pareigūnai, kol jie atvyko, ji nuolat palaikė ryšį (t.1, b. l. 122-125). Šios aplinkybės patvirtintos ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodytos BPC gauto pranešimo aplinkybės. Apžiūros protokole ir garso įrašė pažymėta, jog pranešėja nurodė ,,Aha, jo čia ateina tiesiai gatve, o du eina iš paskos. Mergina buvo irgi dar vat čia kažkur matau, su paspirtuku lyg mergina ar ten vaikinas su paspirtuku, nematau“. Aplinkybę, kad buvo asmuo su paspirtuku, patvirtino ir nukentėjusysis, tas asmuo užfiksuotas ir policijos pareigūno vaizdo įraše(t.1, b. l. 133-136). Taigi, R. K. matė įvykio aplinkybes, kiek asmenų kurioje vietoje mušėsi ir abejoti jos parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo, jos parodymai paneigia kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „nugriuvusio nespardė. Stovėjo, nelindo į konfliktą“, „nepažįstamo vyro nespardė, nes tą vakarą dėl girtumo pats sunkiai orientavosi bei laikėsi ant kojų. Jis į jų konfliktą nesikišo ir nebandė jų išskirti.“. Kad E. L. vijosi D. per kelią, važiuojamąją dalį, patvirtino ir liudytoja E. B.. Taigi, sugretinus nukentėjusiojo, kaltinamųjų ir liudytojų R. K. bei E. B. parodymus, vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad pasitvirtino nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo E. L. atliktų smurtinių veiksmų.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. L. išsakyta pozicija yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai paneigti byloje esančiais aptartais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo M. P. parodymai, kad tai jis, o ne kaltinamasisE. L. purškė automobilio tepalą į nukentėjusįjį paneigti jau aptartais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais ir laikytini siekiu padėti išvengti kaltinamajam E. L. baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), matant proceso dalyviams ir kitiems asmenims. Daugiabučio namo kieme, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos sutrikdymas pagal BK 284 straipsnį, nes jis dėl akivaizdžiai menkavertės dingsties viešoje vietoje naudojo smurtą, dėl ko buvo sutrikdyta žmonių rimtis bei tvarka, panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu – papurškė dujų į akis, po ko nukritus ant žemės, koja sudavė nukentėjusiajam į abi kojas bei abi rankas nenustatytą kiekį smūgių tuo padarydamas odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl M. P. baudžiamosios atsakomybės

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

Įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021).

Sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, o sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171-788/2015).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad M. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. pripažino savo kaltę iš dalies. Nurodė, kad kaltinime nurodyti automobilio apgadinimai atsirado grumtinių metų, tačiau jis neturėjo tikslo D. B. turto sugadinti. Nurodė, kad šoktelėjęs D. B. atsitrenkė į veidrodėlį ir jį nulaužė. Tačiau pastebėtina, kad M. P. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ,,grumtynių metu galimai savo kūnu atsitrenkė į automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį ir jį nulaužė, taip pat sulankstė vairuotojo pusės galinį sparną“ (t.2, b. l. 91-94). Apie grumtynes prie automobilio patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos E. B. parodymai. Ji nurodė, kad ,, išlipo iš automobilio norėdama pakalbinti M. pasitraukti, bet kai atėjo, pamatė, kad D. jau lauke, galimai M. jį ištempė iš automobilio. Jie stovėdami prie automobilio tarpusavyje grūmėsi, smūgių ji nematė“ (t.1, b. l. 117-120). Šiuos duotus parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Taigi, konstatuotina, kad dėl M. P. atliktų veiksmų (traukimas iš mašinos, grumtynės vykusios prie automobilio) atsirado BK 187 straipsnyje numatyti padariniai – turto sugadinimas. M. P. turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali kilti žala automobiliui, tačiau nors jų ir nenorėjo, bet leisdo tokiems padariniams atsirasti, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje yra svarbu nustatyti turto vertę. Nustatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.D. B. turto vertė iki sugadinimo konstatuotina 520 Eur, kas atitinka 10 MGL, todėl ši vertė atitinka 1 straipsnyje numatytą vertę. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybės konstatuotina, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kadM. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta byloje esančiais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. nurodė, kad tarp jo ir D. B. grumtynės buvo, patvirtino faktą, kad kaltinamasis nukentėjusįjį ištraukė iš automobilio ir kad sudavė smūgiusnukentėjusiajam. Tokias pačiasaplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu:„kumščiu sudavė vieną smūgį D.į dešinę akį ir ištraukęs jį iš automobilio rankomis sugriebęs jam už kaklo laikė, po to tampė už drabužių“ (t.2, b. l. 91-94). Po šių atliktų veiksmų specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies išorinio kampo srityje, krūtinėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje (t.1, b. l. 108-110). Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojų parodymai, BPC garso įrašai ir kiti byloje esantys įrodymai.

Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).

Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), matant proceso dalyviams ir liudytojai R. K.. Daugiabučio namo kiemas, (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojoveiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Atskirai teismas neaptaria kaltinamojo M. P. parodymus, neva jis, o ne kitas kaltinamasis E. L. purškė nukentėjusiajam ne dujas, bet automobilių tepalą, nes šios aplinkybės yra aptartos , teismui pasisakant dėl kaltinamojo E. L. veiksmų.

Dėl bausmės skyrimo E. L.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

E. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad anksčiau teistas (t.2, b. l. 6-14), administracine tvarka baustas (t.2, b. l. 16-25).Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrusprokurorės siūlomą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 60 parų areštą. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju E. L. šiuo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiopriėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmės bendrintinosdalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Į paskirtą bausmę įskaitytinapagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 11.19 val. (t.2, b. l. 28, 40). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl bausmės skyrimo M. P.

Už BK 187straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu,, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. P. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryti dunesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – teistas vieną kartą (t.2, b. l. 61-63), administracine tvarka baustas (t.2, b. l. 65-68). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę - baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bausmę individualizuojančias aplinkybes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 50 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje 51 MGL dydžio baudą, manytina, kad tokie baudų dydžiai šiuo konkrečiu atveju yra teisingi ir proporcingi bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 11.03 val. (t.2, b. l. 71, 86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nukentėjusysis D. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3112,40 Eur, kurį sudaro 612,40 Eur turtinė žala ir 2500 Eur neturtinė žala (t.1, b. l. 52,53). Pateiktos internetinio puslapio nuotraukos, kuriose pateikta vyriškos aprangos kainos (t.1, b. l. 89-92,102-105). Taip pat pateiktos ir nukentėjusiojo nuotraukos, kuriose nurodyti automobilio ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai (t.1, b. l. 93-99), pateikta ir sąskaitą faktūrą, kurioje matyti automobilio ,,Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina (t.1, b. l. 51).D. B. neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2500 Eur suma vertina savo patirtą stresą dėl įvykio ir fizinio skausmo.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios turtinės žalos ir kaltinamojoM. P. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala automobiliui padaryta būtent kaltinamojo veiksmais, pateikti įrodymai, pagrindžiantys padarytos žalos dydį, todėl 612,40 Euržalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. P..

Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Nukentėjusysis D. B. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė stresą ir fizinį skausmą, tačiau nedetalizavo, kaip tas stresas ar fizinis skausmas pasireiškė, kokio intensyvumo buvo ir kiek laiko truko. Visgi, nukentėjusiojo nurodyti sužalojimai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko jis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą bei išgyvenimus. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais.Nukentėjusysis D. B. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie D. B. nustatytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos dešinės akies išorinio kampo srityje, krūtinėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje).

Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, D. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant D. B. iš kaltinamųjų E. L. ir M. P. solidariai 300Eurneturtinės žalos.

Byloje taip pat pareikštas (duomenys neskelbtini)civilinis ieškinys dėl 51,66Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (t.1, b. l. 157-159). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti ir bylą išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t.1, b. l. 159), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš kaltinamųjųE. L. ir M. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)naudai 51,66Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b. l. 38) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b. l. 85) paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su šiuo nusprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį bei E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 11.19 val. (vieną parą).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 51 MGL (2550Eur) dydžio baudą.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 15 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 11.03 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš M. P. ir E. L. solidariai priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)naudai 51,66Eur(penkiasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. P. D. B. priteisti 612,40 Eurturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamųjų M. P. ir E. L. D. B. solidariai priteisti 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.