Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, neįgalus , 2004-11-11 Rokiškio r. apylinkės teismo nutartimi, baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, 2005-06-09 nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre, 2013-07-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo priimta nutartimi pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį skirta - priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, padariusiam nusikalstamą veiką nepakaltinamumo būsenoje.2015-09-29 Rokiškio r. apylinkės teismo nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimą. 2017-06-06 Rokiškio r. apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas buvo panaikintas,

dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2022-03-19, 16.45 val. , namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,67 promilių neblaivumas) , žodinio konflikto metu ranka suduodamas du kartus į veido sritį R. R., su kuria kartu gyvena neįregistravę santuokos, taip sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei R. R. fizinį skausmą .

Tai, jog G. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:

Nukentėjusiosios R. R. parodymais, kad G. V. yra jos sugyventinis jau penkeri metai. Buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu G. V.. Namuose taip pat buvo ir sugyventinio mama G. V., pas kurią jie gyvena. 2022-03-19 kartu su sugyventiniu gėrė alų, ji ėjo rūkyti , prie balkono susiginčijo su sugyventiniu ir jis du kartus trenkė ranka jai į veido sritį. Pataikė jai į kairįjį žandą . Smūgis buvo suduotas staigiai, pajuto skausmą . Ji buvo neblaivi, bet nepripūtė į alkotesterį ir nežino dėl ko. Po smūgio ji iškvietė policijos pareigūnus. G. V. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Nurodė, jog ji nenorinti, kad G. būtų paguldytas į ligoninę. Prieš įvykį jis visą laiką vartojo vaistus , nes serga psichine liga. Ji vaistus G. suleidžia. Jis eidavo kas mėnesį pas gydytojus dėl vaistų išrašymo. Būklės pablogėjimo nebuvo. Nedažnai vartodavo su G. alkoholį. Tai buvo kaip atsipalaidavimas. Įvykio metu išgėrė alkoholio be progos. Žino, kad jam gerti negalima, o taip keturis metus negėrė nei lašo. Padarė klaidą ir gailisi, kad išsikvietė policiją. 2021 m. per naujus metus išgėrė šampano taurę, o taip G. negeria. Po įvykio bendravo, G. atsiprašė už tai. Po įvykio išvažiavo į kaimą, o liepos 5 d. grįžo atgal gyventi pas G. Jo mama matė, kaip jai trenkė, nes buvo pas ją kambaryje. Mama jį barė. Mama žino G. psichinės sveikatos problemas, sakė jam negerti alkoholio. Nuo liepos mėnesio G. negėrė nei lašo alkoholio. G. po Velykų balandžio mėnesį savo noru gydėsi psichiatrijos ligoninėje ir buvo beveik iki birželio 3 d.

Liudytojos G. V. parodymais, jog ji gyvena su sūnumi G. V. ir jo sugyventine R. , (duomenys neskelbtini), apie du ar tris metus. Iki tol metus laiko sūnus su drauge gyveno atskirai. Visą kovo 19 dieną G. ir R. gėrė alų, o paskui susipyko, matyt padaugino. Matė, kaip G. šėrė R. vieną kartą ranka į veidą. Abu tuo metu buvo jos kambaryje, konfliktavo. Dėl ko jie susipyko, nežino. Ar daugiau G. šėrė ,nematė. Kai abu susipyksta, daugiausia ateina pas ją aiškintis santykių, o kalta dažniausiai lieka ji. Ji alkoholio nevartoja. Dabar po ligoninės sūnus negeria nei lašo, o prieš tai jo gerdavo gana dažnai. Žino, kad sūnus serga psichine liga, jis gydėsi. Dabar ir vaistus vartoja, pas gydytojus vaikšto. Žinojo sūnus, kad negali vartoti alkoholio. Ji sūnui patardavo , kad jam negalima gerti nei lašo. Sūnus sakydavo, kad nori atsigauti, atsipalaiduoti. Policiją iškvietė R.. Po šito atvejo jie nebesipyksta. R. po įvykio išvyko, nebegyveno kartu mėnesį ar du. Dabar vėl gyvena kartu, gal prieš dvi ar tris savaites atvažiavo. Sūnus gulėjo ligoninėje. Jam pablogėjo sveikata, daktarė pasiūlė, jis sutiko savo noru atsigulti į ligoninę. Mėnesį laiko jis gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Po ligoninės sūnui viskas gerai, nebegeria nei lašo, su drauge nesipyksta, konfliktų nėra, vaistus vartoja, pas gydytoją lankosi, eina apsipirkti, valgyti padaro. Mano, kad sūnus gali gydytis namuose, tikisi, jog jis nebegers, daugiau tokių įvykių nebuvo.

2022-03-19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu - fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 17-23).

2022-03-19 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu -fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus R. R., ant veido kairėje pusėje matyti paraudimas ( b.l. 48-53)

2022-03-19 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2022-03-19 17.07 val. G. V. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, R. R. pasitikrinti neblaivumo nesugebėjo ( b.l. 65-68).

BPC garso įrašo apžiūra : Garso įrašo trukmė 0,55 min. Girdisi fone šaukimo signalas, bei moters bei vyro barnis: Vyras. Padėk ragelį Moteris (nesuprantamas tekstas) prisiskambinsiu aš policijai (šaukia) Operatorė. 112 Moteris. taip. Operatorė. 112, klausome jūsų Moteris. Laba diena Operatorė. Laba diena Moteris. Norėčiau policijos iškviest Operatorė. Koksai miestas. Moteris (duomenys neskelbtini). Operatorė. Adresas Moteris. Adresas, (duomenys neskelbtini). Operatorė. Nu ir kas nutiko pas jus? Su kuo jūs konfliktuojat? Moteris. Su vyru konfliktuoju. Operatorė. Blaivus vyras, neblaivus? Moteris. Neblaivus, muša mane ir panašiai (fone girdisi, kaip vyras šaukia: niekas tavęs nemušė). Moteris. Mušei, nelįsk, mušei , mušei. Operatorė. Jums greitosios pagalbos reikia? Moteris. Ne, nereikia man . Reikia policijos tiktai. Operatorė. Durų kodas yra laiptinėj? Moteris. Nėra jokio. Operatorė. Nėra. Vardas pavardė jūsų. Moteris. R. R.. Operatorė. O vaikų yra namie? Moteris. Nėra. Operatorė. Laukit policijos Moteris. Gerai laukiu, ačiū (verkia). (b.l.60-62).

Išdėstyti įrodymai byloje įrodo, kad G. V. 2022-03-19, 16.45 val. , namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,67 promilių neblaivumas) , žodinio konflikto metu ranka suduodamas du kartus į veido sritį R. R., su kuria kartu gyvena neįregistravę santuokos, taip sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei R. R. fizinį skausmą , todėl tokia G. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš 2022 m .balandžio 27– gegužės 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-38/2022 žinoma, kad G. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas-paranoidinė šizofrenija. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. V. negalėjo suprasti suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. G. V. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. G. V. negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. G. V. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes jis negalės objektyviai teikit įvykio aplinkybių, priimti procesinių dokumentų, dalyvavimas posėdyje gali pabloginti jo psichikos sveikatos būklę. G. V. rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicinos priemonę-stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje)(b.l. 107-111).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ekspertizės akte aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką G. V. padarė būdamas veikos padarymo metu nepakaltinamas , dėl to už padarytą veiką jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). BK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Ekspertė L. A. teismo posėdyje patvirtino pateiktą ekspertizės akto išvadą ir nurodė, kad G. V. šiuo metu reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones psichiatrijos stacionare, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Kita vertus, vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021).

Iš bylos medžiagos žinoma, kad G. V. padarė smurtinę nesunkią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Aptariant G. V. elgesį iki įvykio žinoma, kad jis nors ir vartojo vaistus, lankėsi pas psichiatrus, tačiau piktnaudžiavo alkoholiu, teigdamas, kad jam būtina atsipalaiduoti ir byloje nagrinėjamo įvykio metu tapo agresyvus kito asmens atžvilgiu, prieš jį smurtavo ranka suduodamas smūgius į veidą. Nukentėjusioji teigia, kad įvykio dieną abu vartojo alkoholį, ji ėjo parūkyti, dėl ko kilo konfliktas, teigia, jog G. V. yra pavydus, tačiau taip aiškios priežasties dėl ko įvyko konfliktas nenurodė. Tiek nukentėjusioji R. R., tiek ir liudytoja G. V. teigė, kad po įvykio G. V. gydėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje apie mėnesį laiko ir nuo tada alkoholio nebevartoja. Liudytoja G. V. nurodė, jog sūnaus sugyventinė maždaug prieš tris savaites grįžo gyventi pas juos, abu nebekonfliktuoja ir nevartoja alkoholio. R. R. taip pat patvirtino, jog jos sugyventinis nuo liepos mėnesio negėrė alkoholio, lankosi psichikos centre, jam leidžia vaistus, jokio agresyvumo, ūmaus elgesio nebuvo, ką patvirtino ir G. V. motina. Mama nurodė, jog sūnui po ligoninės viskas gerai, nebegeria nei lašo, su drauge nesipyksta, vaistus vartoja, pas gydytoją lankosi. Ekspertė įvertino, jog keli mėnesiai iki įvykio jau psichiatrų buvo pažymėta, kad G. V. psichikos būsena buvo blogėjanti, be to kritikos savo būklei nebuvimas. Ekspertė pažymėjo ir tai, jog artimiausi žmonės neturi gebėjimo vertinti objektyviai specialiųjų simptomų, jie neturi specialiųjų žinių ir gebėjimų įvertinti simptomatikos. Tiek ji ,tiek ir psichologė š.m. balandžio mėnesį padarė išvadą dėl stacionarinio gydymo reikalingumo, kurią ir bylos nagrinėjimo metu palaikė, tačiau kaip matyti iš byloje pateikto teismo psichiatrijos akto (b.l.107-111), ekspertė su G. V. kalbėjo jam dar gydantis psichiatrijos ligoninėje. Yra įrašai, jog G. V. buvo palydėtas stacionaro skyriaus darbuotojo, o gydomas nuo 2022-04-21. Apklausta ekspertė teigė, jog pagal dabartinius liudytojų parodymus, panašu, kad būklė yra pasikeitusi nuo to laiko, kada jį matė ir G. V. jau turi galimybių gydytis ambulatoriškai, tačiau siūlė atsižvelgti į tai, jog liudininkų parodymai gali būti subjektyvūs. Ekspertė pažymėjo ir tai, jog artimiausi žmonės neturi gebėjimo vertinti objektyviai specialiųjų simptomų, jie neturi specialiųjų žinių ir gebėjimų įvertinti simptomatikos .Sutiktina su tuo, tačiau artimieji gali nurodyti, apibūdinti asmens elgesį, iš kurio galima daryti išvadą, ar asmuo yra šiuo metu socialiai pavojingas, ar nėra. Aplinkybių, jog tiek G. V. sugyventinė, ar mama nurodė melagingas aplinkybes apie dabartinę jo psichikos būklę, teismas neturi, tuo labiau įvertintina, kad jos gana kritiškai nurodė G. V. elgesį, jo būklę iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo. Be to ir tai, jog asmuo toliau nebegydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje duoda pagrindą vertinti, jog gydytojai nebematė pagrindo toliau tęsti gydymą stacionare. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

Pažymėtina, kad paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos, teisės į laisvę) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų .Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, po įvykio G. V. gydėsi psichiatrijos ligoninėje, o grįžus iš jos, toliau tęsia gydymą psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus, jokių konfliktų, ar agresijos artimieji nestebėjo, jis šiuo metu nevartoja alkoholio (priešingų duomenų nėra pateikta), matyti, kad G. V. suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, todėl teismo nuomone, G. V. dėl jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos ir esančio psichikos sutrikimo, šiuo metu laikyti jį izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo, jo nereikalinga stebėti specializuotame stacionare, o jį galima priverstinai stebėti švelnesnėmis sąlygomis, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str.1, 2 d.).

Kartu atkreiptinas dėmesys į BK 98 straipsnio 6 dalį, pagal kurią teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir BPK 405 straipsnio 2 dalyje). Pagal paminėtas baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose įtvirtintas nuostatas, pasikeitus G. V. psichikos sveikatos būklei ir jai pablogėjus, ar nesilaikant jos sąlygų, padidėjus asmens socialiniam pavojingumui , G. V. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė galės būti pakeista į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę .

Nutarties vykdymas dėl G. V. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, pavestinas VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui , įpareigojant laikantis BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. paskirta kardomoji priemonė – 2022-03-21 rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.152-155) įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,2 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad G. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

Nutarties vykdymą dėl G. V. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, pavesti VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui , įpareigojant laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti G. V. ikiteisminio tyrimo metu (2022-03-21) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.