Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ įgalioto asmens P. P., ieškinį atsakovei R. L. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „R.“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T“ įgalioto asmens P. P., pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. L. 5454 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 1636,20 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei 2014 m. liepos 16 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad UAB „R.“ 2009 m. kovo 20 d. pavedimu už atsakovės studijas Adelaidės universitete, Australijoje, sumokėjo 5454 Eur iš įmonės sąskaitos, tačiau tarp šalių nebuvo jokių susitarimų, įsipareigojimų. Ieškovė minėtą mokėjimą už atsakovės studijas laiko nepagrįstu ir neteisėtu, todėl be pagrindo sumokėti pinigai turi būti grąžinti BUAB „R.“.Atsiliepimu į ieškinį atsakovės R. L. atstovas advokatas Audrius Karpinskas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodoma piniginių lėšų pervedimo Adelaidės universitetui prigimtis remiasi atsakovės ir ieškovės buvusio direktoriaus S. K. šeimos artimos giminystės santykiais. Atsakovė R. L. yra ieškovės buvusio vadovo S. K. piniginių lėšų pervedimo metu buvusios sutuoktinės J. G.-K. dukra. S. K. pasiūlė atsakovei, šiai įgijus vidurinį išsilavinimą, studijuoti Australijoje, Adelaidės universitete. Atsakovė nusprendė priimti S. K. pasiūlymą bei tęsti studijas Adelaidės universitete. Pokalbio su S. K. ir atsakovės motina metu atsakovei buvo pažadėta jų šeimos lėšomis padengti visas mokymosi Adelaidės universitete išlaidas. Būtent šio S. K. ir jo buvusios sutuoktinės, atsakovės motinos, asmeninio įsipareigojimo pagrindu pagal ieškovės pateiktą mokėjimo nurodymą ir buvo sumokėta Adelaidės universitetui už vieną atsakovės studijų semestrą. Mokestis už studijas Adelaidės universitete visuomet būdavo pervedamas tiesiogiai į universiteto atsiskaitomąją sąskaitą, o atsakovė būdavo tik informuojama apie mokesčio sumokėjimą. Anot atsakovės, jai finansinė parama studijoms Adelaidės universitete buvo teikiama ne per klaidą, o buvusiam ieškovės vadovui ir jo sutuoktinei vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje įtvirtintą teisinę ir kartu prigimtinę normą remti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius vaikus. Dėl to reikalavimas grąžinti neva be teisinio pagrindo gautas pinigines lėšas yra nepagrįstas. Be to, atsakovės atstovo manymu, atsakovu šioje byloje turėtų būti buvęs ieškovės vadovas S. K., kuris savo asmeniniams įsipareigojimams įvykdyti panaudojo vadovaujamos bendrovės pinigines lėšas.Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K. su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovės BUAB „R.” 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. L. bei 8,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, atlyginant šias išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo lėšų. Teismo motyvai: Anot atsakovės, ji gavo finansinę paramą ne be pagrindo, o ieškovės buvusiam vadovui ir jo sutuoktinei vykdant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintą teisinę ir kartu prigimtinę normą remti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2009 m. kovo 20 d. pavedimu už atsakovės studijas Adelaidės universitete, Australijoje, sumokėjo 5454 Eur iš įmonės sąskaitos. Atsakovė studijų ir lėšų Adelaidės universitetui pervedimo metu buvo 24 metų amžiaus. Tuo metu atsakovės motinos J. G.-K. sutuoktinis buvo UAB „R.“ vadovas S. K.. S. K. pasiūlė atsakovei studijuoti Adelaidės universitete. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog už atsakovės studijas pervestos lėšos galėjo būti S. K. teikiama parama atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad UAB „R.“ ir R. L. siejo darbo, prievoliniai ar kitokie teisiniai santykiai. Nors S. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Adelaidės universitetui iš UAB „R.“ įmonės sąskaitos lėšos buvo pervestos turint tikslą, kad atsakovė vėliau galėtų įsidarbinti UAB „R.“, tačiau atsakovė šios pozicijos byloje nesilaikė. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau, tikėtina, jog ieškovės tuometinis vadovas S. K. pervedė lėšas ne tik siekdamas paremti jo sutuoktinės J. G.-K. dukrą, tačiau ir investuodamas į būsimą įmonės darbuotoją. Darytina išvada, jog lėšos atsakovės naudai buvo pervestos S. K. išlaikant šeimą, padedant savo sutuoktinei teikti paramą jos dukrai, šiai studijuojant aukštojoje mokykloje. Nenustatyta, kad UAB „R.“ atliko apmokėjimą už atsakovės R. L. studijas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jos įtaka ar iniciatyva. Nenustatyta, jog atsakovė tyčia savo veiksmais ar dėl neatsargumo būtų įgijusi tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė atliko valinius veiksmus, jog lėšos jos studijoms būtų pervestos Adelaidės universitetui, t. y. prašė S. K. paramos, pateikė atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kt., tačiau, teismo vertinimu, atsakovė dėl paramos jai teikimo ir lėšų už studijas pervedimo tarėsi su S. K., kaip su savo motinos sutuoktiniu, o ne kaip su UAB „R.“ vadovu, todėl jos ir ieškovės jokie teisiniai santykiai nesiejo. Teismas padarė išvadą, kad UAB „R.“ už atsakovės R. L. studijas sumokėta įmoka negali būti išreikalauta iš atsakovės R. L. kaip pinigų suma, gauta be pagrindo, nes nenustatytos turto pripažinimo, kaip įgyto be pagrindo, sąlygos.Teismas taip pat pažymėjo, jog CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Nors S. K. nebuvo įsivaikinęs atsakovės, todėl neturėjo pareigos, numatytos CK 3.192¹ straipsnyje, išlaikyti atsakovę, tačiau S. K. įvykdyta prievolė atitiko geros moralės nuostatas, todėl pervesta lėšų suma ir dėl šios priežasties negali būti išreikalauta iš atsakovės. Be to, teismas pažymėjo, jog už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla atsakomybė. Nors S. K. pavedimą už savo sutuoktinės dukros studijas atliko ne savo, o ieškovės lėšomis, tačiau šiuo atveju pareiga atsakyti dėl įmonės vadovo nurodymu neteisėtai atlikto įmonės mokėjimo už kitą asmenį, kurio nesieja jokie teisiniai santykiai su įmone, kyla pačiam įmonės vadovui, o ne asmeniui, kurio naudai ir interesais toks mokėjimas atliktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės (toliau – ir apeliantės) BUAB „R.“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius prašo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: Nesutinka su teismo išvadomis, kad BUAB „R.“ buvęs vadovas S. K., kaip fizinis asmuo, įsipareigojo teikti išlaikymą atsakovei už studijas Adelaidės universitete. Juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių ir vadovų turto, todėl galimas S. K. įsipareigojimas remti atsakovę jos studijų metu negalėjo būti vykdomas kito subjekto – UAB „R.“ – piniginėmis lėšomis (turtu). Neteisėtas pasinaudojimas UAB „R.“ lėšomis negali atitikti geros moralės nuostatų. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad UAB „R.“ galėjo remti atsakovės studijas Australijoje, turėdama tikslą, kad vėliau pastaroji grįš dirbti į UAB „R.“. Tokie teismo argumentai nėra niekuo pagrįsti, išskyrus prielaidomis, paremtomis trečiojo asmens paaiškinimais. Apeliantės nuomone, pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą tenka ne BUAB „R.“ buvusiam vadovui, o asmeniui, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Ieškovei nebuvo jokio pagrindo mokėti už atsakovės studijas, todėl nepagrįstą mokėjimą už ją atsakovė privalo grąžinti. Atsakovė nenurodė jokio pagrįsto įstatymų numatyto ar sutartinio pagrindo, kuriuo ji teisėtai ir pagrįstai galėjo gauti ieškovės pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos jos studijoms apmokėti. Nesant tokio pagrindo, teismas nepagrįstai pareikštam reikalavimui netaikė CK 6.237 straipsnio nuostatų, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės pareikštus reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės R. L. atstovas advokatas Audrius Karpinskas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai: Atsakovė neatliko jokių valinių veiksmų, siekdama paveikti ieškovę, kad ši savo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis sumokėtų už jos studijas. Patį mokėjimą už atsakovės studijas atliko juridinis asmuo, kuris teises ir pareigas prisiima per savo valdymo organų narius. Būtent šie yra įpareigoti užtikrinti valdomo juridinio asmens steigimo dokumentuose įtvirtintus tikslus ir būtent jie prisiima asmeninę atsakomybę juridinio asmens dalyviams ir kreditoriams dėl galimos turtinės žalos. Sprendimą dėl mokėjimo už atsakovės studijas Adelaidės universitetui priėmė ieškovės tuometinis vadovas trečiasis asmuo S. K., todėl dėl bendrovei kilusių neigiamų pasekmių turi būti taikomos juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reguliuojančios CK nuostatos. Ieškovės pareikštiems reikalavimams taikyti nepagrįstą praturtėjimą reguliuojančias CK normas nėra pagrindo, o atsakovei reiškiami reikalavimai turi būti nukreipiami į mokėjimą Adelaidės universitetui atlikusį trečiąjį asmenį S. K..Ieškovė pripažįsta, jog Adelaidės universitetui pervestos piniginės lėšos buvo tikslinės paskirties ir pats mokėjimas už atsakovės R. L. studijas nebuvo įvykdytas per klaidą. Atsakovės tėvui nebeturint finansinių galimybių paremti savo dukros, ši kreipėsi pagalbos į savo mamos šeimą. Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė yra buvusio ieškovės vadovo S. K. piniginių lėšų Adelaidės universitetui pervedimo metu sutuoktinės dukra. Pats trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad piniginių lėšų pervedimas Adelaidės universitetui remiasi jo šeimos santykiais, t. y. ne tik prigimtine, tačiau ir teisine pareiga remti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius šeimos vaikus. Aprašomos prievolės vykdymas neabejotinai remiasi ir geros moralės principais. Todėl ieškovės prašomos priteisti piniginės lėšos negali būti laikomos atsakovės gautomis be teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė BUAB „R.“ turi teisę CK 6.237 straipsnio nuostatų pagrindu reikalauti atsakovės R. L. grąžinti 5454 Eur, kurie 2009 m. kovo 20 d. iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesti Adelaidės universitetui už atsakovės mokslus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. kovo 20 d. iš šiuo metu jau bankrutavusios UAB „R.“ banko sąskaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale, buvo padarytas tarptautinis mokėjimas, kurio metu 7964 Australijos dolerių (AUD), tai atitinka 5454 Eur, buvo pervesta Adelaidės universitetui, Australijoje, už studentę R. L. (b. l. 13). Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog minėto tarptautinio mokėjimo atlikimo metu ieškovės BUAB „R.“ vadovas buvo trečiasis asmuo S. K., kuris tuo metu taip pat buvo atsakovės R. L. motinos J. G.-K. sutuoktinis. Ginčo byloje dėl to nėra.Apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai ieškovės pareikštam reikalavimui netaikė CK 6.237 straipsnio nuostatų (Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą). Apeliantės nuomone, pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą tenka ne BUAB „R.“ buvusiam vadovui, o asmeniui, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, t. y. atsakovei R. L.. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Apylinkės teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, atsakovės R. L. bei trečiojo asmens S. K. paaiškinimais, konstatavo, jog lėšos atsakovės naudai buvo pervestos ieškovės buvusiam vadovui – trečiajam asmeniui S. K. ir jo sutuoktinei – atsakovės motinai J. G.-K. vykdant teisinę ir kartu prigimtinę normą remti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius vaikus; S. K. išlaikant šeimą, padedant savo sutuoktinei teikti paramą jos dukrai, šiai studijuojant aukštojoje mokykloje.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad BUAB „R.“ buvęs vadovas S. K., kaip fizinis asmuo, buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą atsakovei už studijas Adelaidės universitete. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (atsakovės atstovo pateiktus atsakovės paaiškinimus (b. l. 36–38), jog studijuoti Adelaidės universitete pradėjo paskatinta trečiojo asmens S. K.; pastarasis šių aplinkybių neginčijo), tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius šeiminius santykius (trečiasis asmuo S. K. buvo atsakovės R. L. motinos J. G.-K. sutuoktinis), daro išvadą, jog trečiasis asmuo S. K. buvo įsipareigojęs teikti išlaikymą atsakovei, studijuojančiai Adelaidės universitete, Australijoje, šis jo įsipareigojimas buvo paremtas CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtinta jo ir jo buvusios sutuoktinės (atsakovės motinos) pareiga išlaikyti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius vaikus. Trečiasis asmuo S. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad piniginių lėšų pervedimas Adelaidės universitetui remiasi jo šeimos santykiais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė R. L. žinojo, kad už jos studijas mokėjo ne asmeniškai trečiasis asmuo S. K. ar jos motina J. G.-K., o S. K. vadovaujama įmonė. Pagal atsakovės atstovo pateiktus atsakovės paaiškinimus (b. l. 36–38), kurie nėra paneigti ir kuriuos 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje palaikė atsakovės atstovas, atsakovė tik buvo informuota, kad už mokslus Adelaidės universitetui buvo sumokėta. Nėra įrodymų, kad atsakovė R. L. siekė turtinės naudos iš ieškovės. Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė R. L. finansinės paramos studijoms siekė iš savo šeimos – motinos J. G.-K. ir jos sutuoktinio trečiojo asmens S. K., remdamasi įstatymu, t. y. CK 3.192¹ straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės ir ieškovės BUAB „R.“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, atsakovė dėl paramos jai teikimo ir lėšų už studijas pervedimo tarėsi su trečiuoju asmeniu S. K., kaip su savo motinos sutuoktiniu, o ne kaip su UAB „R.“ vadovu. Todėl daroma išvada, kad turtinę naudą atsakovė gavo iš savo šeimos nario, tėvui prilyginamo asmens (motinos sutuoktinio), dėl to neteisėta ir nepagrįsta būtų iš atsakovės CK 6.237 straipsnio pagrindu išreikalauti turtą, kurį ji gavo pagrįstai tikėdama, kad ją, siekiančią aukštojo mokslo, remia mama ir jos sutuoktinis. Kita vertus, jeigu trečiasis asmuo S. K. savo asmeniniams įsipareigojimams ir pareigoms vykdyti panaudojo ne savo asmenines lėšas, o tuo metu vadovaujamos įmonės lėšas, ir tokiu būdu nepagrįstai sutaupė savo asmenines lėšas, tokiu atveju ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kaip įmonės tuometinio vadovo, nustatant, ar pastarasis turėjo teisę ir pagrindą įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis disponuoti kaip savo (pavyzdžiui, kaip įmonės skola vadovui, nes 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovė jam buvo skolinga), ar teisėtai jomis naudojosi vykdydamas savo asmeninę pareigą išlaikyti aukštojo mokslo siekiantį pilnametį šeimos vaiką. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė kito asmens sąskaita.Trečiasis asmuo S. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Adelaidės universitetui iš ieškovės sąskaitos lėšos buvo pervestos turint tikslą, kad atsakovė vėliau galėtų įsidarbinti UAB „R.“. Teismas pažymėjo, jog nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tačiau, tikėtina, jog ieškovės tuometinis vadovas S. K. pervedė lėšas siekdamas ir investuoti į būsimą įmonės darbuotoją. Apeliantė teigia, jog tokie argumentai nėra niekuo pagrįsti, išskyrus prielaidomis, paremtomis trečiojo asmens paaiškinimais. Atsakovė tokios trečiojo asmens pozicijos nesilaikė, nenurodė, jog įgijusi specialybę turėjo tikslą įsidarbinti UAB „R.“. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta ir pripažinta įrodyta, jog trečiasis asmuo S. K. finansinę paramą atsakovei teikė ne kaip UAB „R.“ vadovas, o kaip šeimos narys, vykdydamas CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, siekiančius aukštojo mokslo. Todėl tai, kokių tikslų jis siekė įmonės atžvilgiu ir ar tokie jo veiksmai dėl įmonės lėšų panaudojimo buvo teisėti ir pateisinami, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų aktualūs sprendžiant ginčą tarp ieškovės – įmonės – ir jos tuometinio vadovo. Šiuo atveju sprendžiant atsakovės R. L. atsakomybės klausimą tai neturi jokios teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė R. L. neprivalo CK 6.237 straipsnio pagrindu grąžinti ieškovei 5454 Eur. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės (ieškovės) BUAB „R.“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovės atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė sąskaitos už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvito kopijas (b. l. 112, 113), iš kurių matyti, jog advokatui Audriui Karpinskui už teisines paslaugas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovės tėvas R. L. sumokėjo 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atsakovės R. L. naudai 200 Eur išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atlyginant šias išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo lėšų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.