- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-684-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00586-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- J. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-684-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-582-434/2012 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. 2011-06-27 actio Pauliana ieškiniu kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia nuo pat sudarymo momento 2008-10-22 žemės sklypo unikalus Nr. 3604-0036-0024 ir gyvenamojo namo unikalus Nr. 3697-80003-3016 su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp V. J. ir J. B. ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turtą V. J. vardu; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal 2002-11-22 ir 2009-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimus jo velionis tėvas V. J. jam buvo skolingas 8350 Lt išlaikymo. Jis(ieškovas) nuo 2009-09-01 dienine forma studijuoja Kauno Technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, numatoma studijų baigimo data 2013-06-30. Todėl jis turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę reikšti ieškinį. Ginčijamos sutarties šalys buvo nesąžiningos. Tėvas atsakovei pirkimo-pardavimo sutartimi perleido turtą, žinodamas, kad teisme nagrinėjamas jo ieškinys dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. V. J., pardavęs turtą , tapo nemokus ir nepajėgus įvykdyti ieškovui prievolės, nes kito turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Prievolės sudaryti sutartį neturėjo. Ginčijamą sandoriu jis siekė išvengti įsipareigojimo ieškovui vykdymo. Namo ir žemės sklypo pirkėja – atsakovė J. B. buvo jo tėvo sugyventinė. Todėl jos atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija, numatyta CK 6.67 str. 1 p. Ji(atsakovė) žinojo apie tėvo turimus, esamus ir galimus įsipareigojimus ieškovui, ji priėmė V. J. teismo siųstus procesinius dokumentus. Mano, kad ginčijamo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo fiktyvus, pinigai už turtą nebuvo sumokėti, nes, priešingu atveju, skolininko V. J. sąskaitose turėjo atsirasti nemaža piniginė suma arba brangūs pirkiniai, ko šiuo atveju nebuvo. Todėl taikytina vienašalė restitucija grąžinant turtą buvusiam savininkui. Pažymėjo, kad V. J., perleidęs turtą, neteko viso turto, tame tarpe ir gyvenamojo būsto. Tvirtino, kad ieškininės senaties termino nepraleido. Apie tai, kad skolininkas perleido turtą, iš kurio galėjo būti patenkinti ieškovo reikalavimai, jis sužinojo tik gavęs 2010-12-07 VĮ „Registrų centras“ informaciją. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 93956 Lt. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad panaikinus sandorį ir pritaikius restituciją, ginčo sandoriu įgytas turtas jam galimai pereitų kaip įpėdiniui .
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012-06-29 sprendimu (1 t., b. l. 140-147) ieškinį atmetė nesant visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų actio Pauliana sąlygų. Priteisė iš D. J. 40,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad byloje nėra visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų actio Pauliana sąlygų.
Teismas nustatė, ginčo sandoris sudarytas 2008-10-22. 2009-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas ieškovui po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Reikalavimo teisės laikotarpis skaičiuotinas nuo D. J. pilnametystės (2008-04-10) iki jo vidurinės mokyklos dieninio skyriaus baigimo (2009-09-01). O susidarius V. J. 8350 Lt įsiskolinimo sumai už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 pagal 2009-05-21 teismo sprendimą, D. J. minėtai sumai(8350 Lt)turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką V. J..
Sprendime nurodė, kad ieškovo tėvas visą laiką žinojo, jog sūnus mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje, apie jam pareikštą ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tapo žinoma 2008-07-24, kai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Minėtu sandoriu buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus interesai, nes juo buvo sumažinta kreditoriaus galimybė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko, sumažinant jo mokumą. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sudarant ginčijamą sandorį skolininkui V. J. jau buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad V. J., sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas.
Teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui pareikšti.
Sprendime nurodė, kad sugyventinis (partneris) nepatenka į LR CK 6.67 str. 1 p. nurodytų subjektų sąrašą ir todėl įstatyme nepreziumuojamą trečiojo asmens nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Sutartis buvo atlygintinė. Nenustatyta, jog V. J. už parduotą turtą pinigų negavo, ji nėra nuginčyta ar niekinė. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovė priėmė teismo siųstą V. J. ieškinį su priedais, neįrodo jos nesąžiningumo. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus, jog ji tikėjosi, kad V. J., gavęs pinigus už parduotą turtą, būtent ir atsiskaitys su ieškovu.
Teismas nurodė, kad ieškovas apie tai, jog tėvas turtą ginčijamu sandoriu perleido J. B., sužinojo ar turėjo sužinoti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. 2009-03-03 civilinėje byloje Nr. 2-179-54/2009 V. J. teismui pateikė duomenis, jog nekilnojamojo turto neturi. Dėl to teismas nutarė išsireikalauti duomenis apie V. J. turimą nekilnojamąjį turtą ir turėto turto realizavimą. Šiuos duomenis teismas gavo 2009-03-09. Ieškovas ir jo atstovė 2009-05-07 teismo posėdžio metu rėmėsi šiais teismo gautais duomenimis apie V. J. turto realizavimą. Todėl nuo 2009-05-07 prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovas šį terminą praleido, nes į teismą kreipėsi praėjus dviems metams po sužinojimo apie sandorį, pažeidusį jo teises ir esant atsakovės prašymui taikytina ieškinio senatis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti 2012-06-29 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, dėl kai kurių įrodymų iš viso nepasisakė.
Teigia, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas dėl atsakovės nesąžiningumo. Apeliaciniame skunde pakartoja ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad turtas buvo parduotas skubotai, nelogiška turtą parduoti asmeniui, su kuriuo gyveni beveik 17 metų, nes vedamas bendras ūkis. Akivaizdu, kad turto perleidimas buvo įvykdytas tikslu paslėpti turtą nuo išieškojimo, fiktyvus ir tik kartu susitarus su pirkėju (atsakove). Nors atsakovė nebuvo V. J. sutuoktinė, tačiau ji, nuolat gyvendama su V. J., žinojo, turėjo žinoti apie jo skolas, nes už jį priimdavo paštą. Atsakovė priėmė teismo dokumentus, t.y. žinojo apie galimą turto netekimą už išlaikymą pilnamečiui sūnui. Mano, kad LR CK 6.67str. l d. prezumcija yra siejama su asmenų artumu bendravime, bendro ūkio vedime, bendro biudžeto buvimo ir gyvenimo bendrame būste, kuris turi būti prilyginamas kaip artimas asmuo iš esmės kaip sutuoktinis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo nesąžininga .Vertinant pirkėjo nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad pirkėjas žinotų, jog sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. O tokia situacija ir susidarė, nes po jo sudarymo skolininkas liko be turto.
Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes atsakovė prašymą taikyti ieškinio senatį nepateikė laiku, t.y. iki baigiamųjų kalbų. Nors teismas sprendimo motyvuose nurodo, kad atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieškininės senaties terminą, tačiau tai nefiksuota jokiame dokumente ir tai galima pasitikrinti išklausius posėdžių garso įrašus. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą iš esmės, netyrė aplinkybių susijusių su galimai ieškininės senaties praleidimu, nes tokio reikalavimo nebuvo laiku pateikta. Mano, kad teismas taikydamas ieškinio senatį išėjo už šalių pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribų ir savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį (LR CK 1.126 str.2d.). Tvirtina, kad ieškovas ieškininės senaties termino nepraleido, nes bylą vedė per atstovą ir su procesiniais dokumentais nebuvo supažindinamas. Be to, ieškinyje nurodė dėl ko laiko, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Todėl jei ir būtų toks prašymas(taikyti ieškinio senatį), nėra pagrindo jo atnaujinti.
Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškinys žymiai viršija jo kreditinį reikalavimą, nepagrįstas. Ieškovas vadovavosi VĮ „Registrų centro" pažyma apie šio turto vertę (mokestinę), todėl nurodė tokią ieškinio kainą. Šiai dienai žinant turto pardavimo kainą, ieškinys prilygsta 20 000 Lt, nes turtas už šią sumą buvo parduotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Ieškinys atmestas todėl, kad byloje nėra visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų actio Pauliana sąlygų, būtent, dėl praleisto vienerių metų senaties termino kreiptis į teismą ir nepaneigus atsakovės sąžiningumo, su kuo nesutinka apeliantas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
Apeliaciniame skunde keliami actio Pauliana nuostatų taikymo klausimai. Kreditoriaus teisė actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pažeidžiančius kreditoriaus teises, yra numatyta CK 6.66 str. 1 d.. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pareiškus actio Pauliana sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija jau mirusio tėvo V. J. (mirė 2010-08-11) 2008-10-22 pirkimo -pardavimo sutartį, kuria V. J. savo sugyventinei J. B. už 20.000 Lt pardavė žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad prieš ją pasirašant, pirkėjas pardavėjui sumokėjo 20 000 Lt, t. y. sutartis atlygintinė (b. l. 46-48). Ieškovas mano, kad šiuo sandoriu buvo pažeisti jo, kaip kreditoriaus interesai, nes tėvas savo mirties dieną buvo skolingas jam 8350 Lt (c. b. Nr. 2-179-54/2009, b. l. 89-91). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo D. J. ieškinį, nurodydamas, kad nėra visų būtinų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų: ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Ieškovas su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės neatitinka bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių, teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas dėl ko netinkamai vertino įrodymus, dėl kai kurių iš viso nepasisakė. Mano, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, padarė neteisingas išvadas, kad atsakovė, sudarydama sandorį buvo sąžininga. Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2002-11-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. buvo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį D. J. iki jo pilnametystės (b. l. 15); 2009-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas D. J. po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 (b. l. 31-32); iš antstolės I. B. pažymos matyti, kad V. J. skola pagal teismo 2009-05-21 sprendimo pagrindu 2009-06-23 išduotus vykdomuosius raštus , buvo: 8 350 Lt išlaikymo skola ir 800 Lt už advokato pagalbą (1 t., b. l. 18). Ginčijamas atlygintinas sandoris sudarytas 2008-10-22 (b. l. 46-48).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis ieškinio senaties taikymo klausimu. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.
Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-179-54/2009 , kurioje ieškovas D. J. buvo pareiškęs ieškinį savo tėvui- atsakovui V. J. dėl išlaikymo priteisimo, matyti, kad 2009-03-03 teismo posėdžiui buvo pateikti VĮ Registrų centro duomenys, jog V. J. neturi nekilnojamojo turto; 2009-03-09 teismo posėdžiui – kad V. J. ginčo turto perleido J. B.; 2009-05-21 teismo sprendime konstatuota, kad V. J. nekilnojamąjį turtą pardavė užvedus bylą dėl išlaikymo priteisimo D. J. ir gavo lėšų, sprendimo priėmimo metu nekilnojamojo turto neturi, išlaiko tris automobilius, todėl išgali teikti pilnamečiui sūnui išlaikymą (c. b. Nr. 2-179-54/2009, b. l. 65-66, 71-84, 89-91). Minėtoje civilinėje byloje ieškovą atstovavo advokatė ir ji kartu su ieškovu dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame sprendime pažymėjęs, kad 2009-05-07 teismo posėdyje dalyvavo ieškovas ir jo atstovė, jie rėmėsi duomenimis apie V. J. turto realizavimą, pagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo žinoma ar jis turėjo žinoti, jog V. J. žemės sklypą su statiniais 2008-10-22 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido J. B.. Nustačius šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vienerių metų ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2009-05-07. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teisėjų kolegija nenustatė. Ieškovas į teismą kreipėsi ieškiniu 2011-06-27. Taigi, akivaizdu, kad CK 6.66 str. 3 d. nustatytas terminas actio Pauliana ieškiniui pateikti yra praleistas.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti ieškinio senaties termino, nes nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme toks prašymas buvo pateiktas tik baigiamosiose kalbose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau kartą šioje byloje, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas tik baigiamosiose kalbose ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, esant tokiam atsakovės prašymui(taikyti ieškinio senatį) neįvykdė pareigos atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir neišsiaiškino, kada prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, atsakovės reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo jau buvo šioje byloje pareikštas ir byla, tikslu išsiaiškinti šią aplinkybę, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylą nagrinėjant iš naujo 2012-06-13 teismo posėdyje būtent, ieškovo atstovas -kvalifikuotas teisininkas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje būtina išsiaiškinti kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus sandorius, o baigiamosiose kalbose nurodė, kad teismas neturi teisės taikyti ieškinio senaties, nes atsakovė tokio prašymo nepareiškė. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad, teismui manant priešingai, t.y. esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinio senatis netaikytina, nes ieškovas šio termino nepraleido- apie pažeistas teises sužinojo tik 2010-12-07, gavęs iš Registrų centro duomenis apie perleistą turtą. Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas paprašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas, pasinaudojęs replikos teise, prašė senaties netaikyti dėl pavėluoto pateikimo . Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsakovės atstovo 2012-06-13 teismo posėdžio baigiamosiose kalbose prašymą taikyti ieškinio senatį, vertina kaip pakartotiną prašymą, t.y. palaikymą prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose 2012-01-20 teismo posėdyje. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašymas taikyti ieškinio senatį pateiktas laiku. Ieškovas, žinodamas apie prašymą taikyti ieškinio senatį ir dėl jo pasisakydamas, laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ir sprendime aptarė senaties termino pradžią. Taip nustatęs, kad ieškinio senaties termino pradžia 2009-05-07, į teismą dėl pažeisto teisės gynimo ieškovas kreipėsi ieškiniu daugiau kaip po dviejų metų(2011-06-27)nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos ir, atsakovei prašant taikyti senatį, pagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą(CK 6.66 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad ieškovas savo pozicijos dėl senaties termino pradžios nekeičia ir apeliaciniame skunde . Tvirtina, kad ieškinio senaties termino nepraleido ir todėl nėra pagrindo prašyti ją atnaujinti. Apelianto teiginys, kad jį civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo atstovavo advokatė, su kuria tarėsi jo sesuo, jis nematė ir su procesiniai dokumentais nebuvo supažindintas todėl 2009-05-07 nesužinojo apie ginčijamą sandorį, kaip tvirtina teismas, atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė ginčyti sandorį atsiranda nuo to momento, kai skolininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorį, pažeidžiantį jo, kaip kreditoriaus, teises ir kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo, tai net pasitvirtinus ieškovo teiginiui, ko šiuo atveju nėra, kad jis teismo nustatytu laiku- 2009-05-07 nesužinojo apie ginčijamą sandorį, ši aplinkybė esmės nekeičia, nes nurodytu laiku jis turėjo galimybę sužinoti apie jo teises pažeidusį sandorį.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis grindžia atsakovės nesąžiningumą. Minėta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). LR CK 6.67 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. CK 3.135 str. nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju LR CK 6.67 str. 1 d. nustatyta prezumpcija netaikytina, nes atsakovė nepatenka į nurodytų asmenų sąrašą ir todėl ieškovas turėjo įrodyti trečiojo asmens (atsakovės) nesąžiningumą (CPK 178 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad vien aplinkybės, jog atsakovė gyveno su V. J. 17 metų ir priėmė jam teismo siųstus procesinius dokumentus, neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Ieškovas įrodymais nenuneigė, jog pagal prieš sandorio sudarymą šalys atsiskaitė(CPK 178 str.). Įvertinus sandorio kainą- 20.000 Lt , išlaikymo skolą(8530 Lt), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaneigti atsakovės teiginiai, jog ji tikėjosi, kad V. J., gavęs pinigus už parduotą turtą, atsiskaitys su ieškovu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog J. B., sudarydama su V. J. sutartį, buvo nesąžininga, pagrįsta. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė.
Atmestinas atsakovo argumentas dėl ieškinio vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinys Actio Pauliana pagrindu gali būti tenkinamas, tik siekiant apginti kreditorių nuo skolininko veiksmų, kuriais siekiama pabloginti skolininko mokumą, turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1152/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2004). Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Ieškovo tėvas savo mirties dieną D. J. buvo skolingas 8350 Lt, todėl , kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo actio Pauliana ieškinio reikalavimo suma gali būti tik 8350 Lt ir ši suma yra ženkliai mažesnė nei ginčijamo sandorio vertė(patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė 93.956 Lt- b.l.26). Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad ieškinio vertė -20.000 Lt, esmės nekeičia, nes ji vis tiek daugiau kaip dvigubai viršija ieškinio reikalavimo sumą.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padaręs pagrįstą išvadą, kad nėra visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų actio Pauliana sąlygų, turėjo pagrindo ieškinį atmesti. Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2012-08-01 nutartimi buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo priteisti jos turėtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, nes nepateikti jų turėjimą patvirtinantys įrodymai(CPK 98 str. 1 ir 3 d).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.