Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenys rodo, jog 2010-08-11 d. mirė D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. J., gim. 1967-10-09 d. (b.l. 11, 12). Po tėvo mirties D. J. 2010-08-19 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo A. L. priimti palikimą ir atlikti kitus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus (b.l. 10). 2008-10-22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas V. J. pardavė pirkėjai J. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 20000 Lt sumą (b.l. 13-14). Šioje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pinigus iš pirkėjo gavo ir pretenzijų pirkėjui neturi (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punktas) (b.l. 46-48). 2002-11-22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt nepilnamečiui D. J. iki jis sulauks pilnametystės (b.l. 15), išlaikymo teikimą patvirtina pašto perlaidos (b.l. 49-51). 2009-05-21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas D. J. po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l 31-32). Antstolės I. Bakšienės pažymoje pažymėta, jog pagal 2009-05-21 d. teismo sprendimą, pagal 2009-06-23 d. išduotus vykdomuosius raštus V. J. išlaikymo skola sudaro - 8350 Lt, skola už advokato pagalbą - 800 Lt, skolos neišieškotos (b.l. 18). D. J. yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas nuo 2009-09-01 d., numatoma studijų baigimo data 2013-06-30 (b.l. 19). D. J. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra (b.l. 20-21). Iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos dėl išlaikymo (paramos) D. J. priteisimo (bylos Nr. 2-179-54/2009) matyti, kad byloje 2009-03-03 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, jog 2008-11-19 d. turto registro duomenimis, V. J. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 65). Teismui 2009-03-09 d. buvo pateikti duomenys apie V. J. ginčo turto 2008-10-22 d. perleidimą J. B., kito turto perleidimą (bylos Nr. 2-179-54/2009) (74-77). Iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog D. J. ir jo atstovė advokatė N. R. dalyvavo 2009-03-03 ir 2009-05-07 d. teismo posėdžiuose (bylos Nr. 2-179-54/2009), kuriuose buvo paskelbtos aplinkybės apie V. J. turto perleidimą (b.l. 66, 85-88). Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-21 d. sprendime konstatuota, jog V. J. sprendimo priėmimo metu nekilnojamojo turto neturi, nes pardavė (b.l.89-91, civilinė byla Nr.2-179-54/2009).

Actio Pauliana (LR CK 6.66 str.) instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taikant actio Pauliana institutą privalu siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. LR CK 6.66 str. numato šias Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui (LAT 2011-09-27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011).

Actio Pauliana ieškiniu gali būti reiškiami reikalavimai ir siekiant užtikrinti pilnamečio asmens teises į išlaikymą (paramą), tokiu būdu siekiant apginti asmenį, kuriam reikalingas išlaikymas (parama) nuo nesąžiningų jų tėvų veiksmų, kuriais šie, siekdami išvengti prievolės dėl išlaikymo (paramos) vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdami turtą kitiems asmenims.

Dėl neabejotinos ir galiojančios ginčo reikalavimo teisės

Atsakovė J. B. nesutinka, jog ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo V. J. kreditorius, nes ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki išlaikymo ieškovui priteisimo iš V. J.. Tačiau pažymėtina, jog Actio Pauliana ieškinį kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (LAT 2006-01-11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ginčo sandoris sudarytas 2008-10-22 d. 2009-05-21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas ieškovui po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 d. bei 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Paneigiant atsakovės J. B. vertinimus nustatyta, jog sudarant ginčo sandorį D. J. turėjo neabejotiną ir galiojančią ginčo reikalavimo teisę. Šios teisės laikotarpis skaičiuotinas nuo D. J. pilnametystės (2008-04-10 d.) iki jo vidurinės mokyklos dieninio skyriaus baigimo (2009-09-01 d.). O susidarius V. J. 8350 Lt įsiskolinimo sumai už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-09-01 d. pagal 2009-05-21 d. teismo sprendimą laikytina, jog kreditorius D. J. ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką V. J.. Tuo labiau, kad ieškovo tėvui ir iki teismo sprendimo byloje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo priėmimo buvo žinoma, jog sūnus mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 12 klasėje ir dar nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, be to, apie jam pareikštą ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tapo žinoma 2008-07-24 d., kai buvo įteikti procesiniai dokumentai (b.l.22, civilinė byla Nr.2-179-54/2009).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. J. ginčijamu sandoriu 2008-10-22 d. perleido žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurių daiktinės teisės jau nebebuvo apsunkintos. Šį turtą perleisdamas V. J. žinojo apie Kauno miesto apylinkės teisme 2008-07-21 d. iškeltą civilinę bylą (Nr. 2-179-54/2009) pagal ieškovo sūnaus D. J. ieškinį dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo. Nors atsakovė nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo V. J. turimo turto visiškai pakako ieškovo reikalavimui patenkinti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog nuosavybės teisėms į minimą nekilnojamąjį turtą perėjus iš V. J. atsakovei J. B., šiuo sandoriu buvo pažeisti ieškovo D. J., kaip kreditoriaus interesai dėl to, kad juo buvo sumažinta kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko V. J., sumažinant jo mokumą, nes kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą jis jau buvo pardavęs 2008-09-04 d. (b.l.78-86, civilinė byla Nr.2-179-54/2009).

Įvertinus atsakovo prievolės dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad išlaikymo (paramos) prievolė yra tęstinė prievolė, kurios bendra suma apima išlaikymo dydį šiuo atveju nuo pat vaiko pilnametystės iki pat šios prievolės pabaigos – pilnamečio vaiko užbaigimo mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Todėl sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo V. J., kuris vengė išlaikyti savo pilnametį vaiką, negali būti apsiribojama esamo įsiskolinimo vertinimu kreipimosi į teismą momentu. Tačiau nors 2009-05-21 d. teismas sprendimu ieškovo D. J. ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, jog atsakovas pardavė du žemės sklypus su gyvenamaisiais namais ir žemės sklypą, tačiau jis turi piniginių lėšų, išlaiko tris automobilius ir gali teikti ieškovui D. J. po 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas už prašomą laikotarpį, tačiau skolininkas V. J., perleisdamas turimą nekilnojamąjį turtą J. B., panaikino kreditoriaus galimybes nukreipti į šį turtą išieškojimą neribotam terminui, be to, perleisdamas šį turtą ir neturėdamas jokio kito nekilnojamojo turto V. J. sumažino savo mokumą ir ateičiai, ką įrodo ta aplinkybė, jog priteista išlaikymo suma sūnui iš jo taip ir nebuvo išieškota ir antstolio (b.l.18).

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

Atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Tuo tarpu ieškovas nurodo, jog šio termino nepraleido ir neprašo jo atnaujinti. LR CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad šio str. 1 d. nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Ieškovas nurodo, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2010-12-07 d. gavęs VĮ „Registrų centras“ informaciją. Tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškovas D. J. apie tai, jog tėvas turtą ginčijamu sandoriu perleido atsakovei J. B., sužinojo ar turėjo sužinoti Kauno miesto apylinkės teisme vykstančio posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. 2009-03-03 d. civilinėje byloje Nr. 2-179-54/2009 V. J. teismui pateikė duomenis, jog apskritai nekilnojamojo turto neturi (b.l. 65). Dėl to teismas nutarė išsireikalauti duomenis apie V. J. turimą nekilnojamąjį turtą ir turėto turto realizavimą (b.l. 68) ir šiuos duomenis 2009-03-09 d. gavo (bylos Nr. 2-179-54/2009) (b.l. 54-84). Ieškovas ir jo atstovė 2009-05-07 d. teismo posėdžio metu rėmėsi šiais teismo gautais duomenimis apie V. J. turto realizavimą. Šio posėdžio metu D. J. atstovė advokatė N. R. pažymėjo, kad V. J. turėjo žemės sklypą su statiniais nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), kuriuos 2008-10-22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido J. B., kuri jų žiniomis yra jo sugyventinė, taip pablogindamas savo turtinę padėtį (bylos Nr. 2-179-54/2009) (b.l. 86). Ieškovas dalyvavo 2009-05-07 d. teismo posėdyje, jam atstovavo advokatė, pats ieškovas buvo pilnametis asmuo, todėl jam buvo žinoma ar jis turėjo žinoti, jog žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 2008-10-22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas sugyventinei J. B.. Ši aplinkybė buvo pažymėta ir priimtame 2009-05-21 d. teismo sprendime. Šie byloje nustatyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nuo 2009-05-07 d. prasidėjo ir turi būti skaičiuojamas šios bylos ieškinio senaties terminas. Todėl teigti, kad ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą sužinojo tik 2010-12-07 d., nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu ieškovo aiškinimas, kad jam tuo metu buvo svarbu tik tai, jog jis išlošė bylą ir tikėjosi, jog kada nors tėvas vis dėl to sumokės priteistą sumą, negali būti pripažintas pagrįstu argumentu ieškininės senaties termino pradžios nustatymui pagal ieškovo nurodytą datą. Todėl akivaizdu, jog D. J., 2011-06-27 d. pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį actio Pauliana pagrindu, vienerių metų ieškinio senaties teminą yra praleidęs. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. J. gera valia nevykdant 2009-05-21 d. teismo sprendimo, ieškovui D. J. 2009-06-23 d. teismas išdavė vykdomuosius raštus dėl priverstinio išlaikymo ir išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš jo tėvo. Nors vykdomosios bylos pas antstolį buvo užvestos 2009 m., tačiau iš skolininko V. J. skolos iki pat jo mirties 2010-08-11 d. išieškotos nebuvo, nors iki ieškinio senaties termino pabaigos 2010-05-07 d. buvo pakankamai daug laiko, kad užginčyti minimą sandorį. Be to, ir liudytoja A. L., t.y. ieškovo tėvo sesuo teismui patvirtino, jog jai brolis sakė, kad yra labai supykęs ant sūnaus, jog šis padavė jį į teismą, todėl padarys viską, kad sūnus negautų nei lito, kad reikia susitvarkyti turimą turtą, jį paslepiant, o dar po kurio laiko skundėsi, jog sugyventinė veja iš namų, nes jis jai perrašė namus. Visa tai rodo, kad apie ginčijamą sandorį buvo žinoma ne tik ieškovui, bet ir kitiems artimiems V. J. šeimos nariams.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (LR CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Atmestini atsakovės argumentai, kad ginčo sandorį V. J. privalėjo sudaryti dėl to, kad turėjo skolų, kadangi tokio pobūdžio aplinkybės nėra pripažintinos aplinkybėmis, patvirtinančiomis sandorio sudarymo privalomumą. Kad skolininkas V. J. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio patvirtino ir liudytoja A. L.. Be to, pažymėtina, jog ginčijamu sandoriu buvo sumažintos pilnamečio asmens teisės į išlaikymo (paramos) įgyvendinimą garantijos. Todėl atmestini kai nepagrįsti atsakovės J. B. teiginiai, kad nekilnojamąjį turtą V. J. pardavė siekdamas įvykdyti išlaikymo (paramos) pareigą D. J., kadangi byloje nenustatyta, jog iš gautų už parduotą turtą sumų būtų buvęs dengiamas išlaikymas (parama) ar jo įsiskolinimas. Gi priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo tėvas, 2008 m. pardavęs du žemės sklypus su pastatais, su ieškovu neatsiskaitė net iš dalies. Todėl V. J. nei pagal įstatymą, nei kitais pagrindais šio ginčijamo sandorio neturėjo pareigos sudaryti.

Dėl skolininko nesąžiningumo, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises

Nors atsakovė nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu V. J. išlaikymo pareigos ieškovui dar neturėjo, tačiau šias aplinkybes paneigia bylos medžiaga ir šalių parodymai. Ieškovas nurodė, jog sudarant ginčijamą sandorį skolininkui V. J. jau buvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą dėl pilnamečiui vaikui išlaikymo (paramos) priteisimo. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga ir liudytoja A. L.. Todėl skolininko V. J. nesąžiningumas nesietinas su teismo sprendimo priėmimo diena ir todėl neabejotinai nustatyta, jog V. J., sudarydamas minimą pirkimo – pardavimo sandorį, buvo nesąžiningas.

Dėl trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo

Ieškovas nurodo, kad V. J. buvo nesąžiningas pardavęs turtą sugyventinei (trečiajam asmeniui) J. B.. Ieškovas taip pat nurodė, jog J. B. su V. J. gyveno kartu ir galimai žinojo apie D. J. ieškinį V. J., nes ji priėmė teismo V. J. siųstą ieškinį ir jo priedus. Tačiau pažymėtina, jog sugyventinis (partneris) nepatenka į LR CK 6.67 str. 1 p. nurodytų subjektų sąrašą, todėl įstatyme nepreziumuojamą trečiojo asmens nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius D. J.. Dvišalė pirkimo – pardavimo sutartis buvo atlygintinė. Nenustatyta, jog V. J. už parduotą turtą pinigų negavo, ši pirkimo – pardavimo sutartis nėra nuginčyta, ji nėra niekinė. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė priėmė teismo siųstą ieškinį ir jo priedus V. J., neįrodo jos nesąžiningumo. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės argumentus apie tai, kad ji tikėjosi, jog V. J., gavęs pinigus už parduotą turtą, būtent ir atsiskaitys su ieškovu. Įvertinus bylos duomenis nustatyta, jog kreditorius neįrodė trečiojo asmens - J. B. nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį. Byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog atsakovė J. B., sudariusi ginčijamą sandorį su skolininku V. J., buvo nesąžininga.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

Ieškovas ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodo, jog jo ieškinio suma yra 93956 Lt. Kaip nurodo ieškovas, teismui patenkinus ieškinį ir panaikinus sandorį bei pritaikius vienašalę restituciją, ginčo sandoriu įgytas turtas jam galimai pereitų kaip įpėdiniui. Tačiau LAT, formuodamas vieningą praktiką actio Pauliana taikyme yra nurodęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (LAT 2001-02-21 d. nutartis Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). LR CK 6.66 str. pagrindu ieškovo ieškinio suma yra 8350 Lt, ką patvirtina ir ieškovo pateiktas antstolės raštas dėl V. J. skolos. Todėl konstatuotina, jog tik 8350 Lt suma sudaro ieškovo šią reikalavimo teisę.

Nustačius, kad D. J. actio Pauliana ieškinyje atsakovei J. B. nėra visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų viseto, negalima pripažinti 2008-10-22 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia bei taikyti teisines pasekmes (restituciją), todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Nors atsakovė ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau ji nepateikė duomenų apie šių išlaidų dydį, todėl prašymas netenkintinas (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

Nusprendė:

Ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.