- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-5-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11425-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- E. K., D. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Santa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovams D. N., E. K. ir E. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 9500 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo E. K. priteisti 1492,75 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo E. K. priteisti 3509,02 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo D. N. priteisti 1737,68 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Santa“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Nuo (duomenys neskelbtini) bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K., nuo (duomenys neskelbtini) E. K., nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadovu buvo D. N.. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau teismo įpareigojimų atsakovai iki šiol nėra įvykdę ir bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavę administratorei, nes bankrutavusi įmonė jokio turto neturi. Pažymėjo, kad UAB „Santa“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nebeteikė nuo 2006 metų (paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2005 ataskaitinius metus). Kadangi atsakovai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta bankrutavusios įmonės finansinė padėtis, šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį nuo kurio įmonė tapo nemokia. Iš bankroto byloje esančio UAB „Santa“ balanso už 2005 ataskaitinius metus matyti, kad jau nuo 2005 metų įmonė buvo nemoki. Bankrutavusi įmonė turėjo turto iš viso už 22743 Lt (6586,83 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34465 Lt (9981,75 Eur), taigi įmonės skolos jau viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė atsakovas E. K.. Bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai, keletą kartų pasikeitė jos valdymo organai, tačiau nė vienas iš jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtu atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. 2017-03-14 įvyko pakartotinis BUAB „Santa“ kreditorių susirinkimas, kuriame patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidų sąmata. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-15 nutartimi patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6739,45 Eur sumai. UAB „Santa“ vadovaujant E. K. susidarė 1492,75 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, vadovaujant E. K. susidarė 3509,02 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o vadovaujant D. N. susidarė 1737,68 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tiek pagal ankstesnės, tiek pagal dabar galiojančios redakcijos ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas ir akcininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. Atsakovams nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerūpestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirūpinant, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalos, tai yra, nebuvo mokamos privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dengiamos kitos skolos, neperduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė neturi galimybės padengti bankroto administravimo išlaidų. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina įmonės patirta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-03-02 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo E. K. 1492,75 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1492,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“. Priteisė iš atsakovo E. K. 3509,02 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3509,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“. Priteisė iš atsakovo D. N. 1737,68 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1737,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“. Priteisė solidariai iš atsakovų E. K., E. K. ir D. N. 2280 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2280 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“. Priteisė iš atsakovų E. K., E. K. ir D. N. po 80,33 Eur žyminio mokesčio valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-08-31 nutartimi atsakovų E. K., E. K. ir D. N. atžvilgiu, paliko galioti iki sprendimo įvykdymo. Teismo motyvai:
3.1. Nuo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję treji metai, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
3.2. A. E. K., E. K. ir D. N. būnant UAB „Santa“ vadovais turėjo būti žinoma apie blogą įmonės finansinę padėtį, tai patvirtina ir 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo E. K. poziciją, kad bendrovės finansinė padėtis nuo 2005 metų iki parduodant akcijas 2012-01-23 buvo gera. Tai, kad įmonė dalinai mokėjo VSDFV ir VMI mokesčius ir po 2005 metų nepatvirtina, jog įmonė buvo moki, todėl atsakovai E. K., E. K. ir D. N. kiekvienas atskirai atitinkamu laikotarpiu būdami įmonės vadovais nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
3.3. Kadangi įmonė jau nuo 2005 metų buvo faktiškai nemoki ir teismui nustačius, jog atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, teismas pripažino, kad įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovo E. K. priteistina 1492,75 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo E. K. priteistina 3509,02 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo D. N. priteistina 1737,68 Eur žalos atlyginimo.
3.4. Teismas taip pat padarė išvadą, kad bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ turi teisę gauti atlygį už suteiktas administravimo paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas E. K. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-02 sprendimo dalį, kuria iš E. K. priteista 1492,75 Eur žalos (nuostolių) atlyginimui ir 2280 Eur bankroto administravimo išlaidos, ir šioje dalyje ieškinio netenkinti. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo atmetant ieškinio dalį, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-02 sprendimo dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų 198 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo E. K. naudai. Iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kurios bus pateiktos vėliau. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1 Pažymi, kad teismas pats nustatė, jog atsakovo E. K. vadovavimo laikotarpiu skolos, kurios nebuvo apmokėtos, tesudarė 1492,75 Eur, kas sudaro mažiau nei pusę įmonės turėto turto, todėl įmonė atsakovo E. K. vadovavimo laikotarpiu nebuvo nemoki ir jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
4.2 Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus dėl žalos dydžio.
Atsiliepimas
4.3 Teismas visiškai nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų dėl reikalavimo priteisti 9500 Eur bankroto administravimo išlaidas, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio nuostatas.
4.4 Teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį atsakovo E. K. atžvilgiu ir tik formaliai išdėstė teismų praktiką, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad reikalavimai atsakovui E. K. pareikšti dėl jo veiksmų (neveikimo), kurie įvyko daugiau nei prieš penkerius metus.
5. Ieškovės bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą .
6. Nurodo, kad jau 2005 metais bankrutavusios įmonės skolos ne tik, kad siekė pusę į balansą įrašyto turto vertės, bet net 11 722 Lt suma viršijo visą šio turto vertę, šie finansiniai rodikliai parodo faktinį įmonės nemokumą. Atsakovas nuo 2006 metų Juridinių asmenų registrui nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, taip buvo pažeisti Juridinių asmenų registro nuostatai bei kiti teisės aktai. Pažymi, kad byloje esantys VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-08-21 raštas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017-08-22 raštas patvirtino, jog šių kreditorių skolos susidarė būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Mano, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo kaltė nėra preziumuojama. Pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį bei skunde cituoja tik sau naudingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dalis taip iškreipiant teisėjų kolegijos pateikiamų išaiškinimų esmę. Iš cituotos kasacinio teismo nutarties matyti, jog šiuo atveju yra visiškai kitokia faktinė situacija. Šiuo atveju reikalavimas atsakovui atlyginti žalą (nuostolius) reiškiamas ne tik dėl fiduciarinių rūpestingumo pareigų pažeidimo, tačiau ir dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo. Nurodo, kad žalos dydį ieškovas grindžia kreditorių finansiniais reikalavimais, susidariusiais atsakovo vadovavimo laikotarpiu, kurių padengimui bankrutavusi įmonė neturi lėšų. Minėti kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-15 nutartimi. Informacija apie šių reikalavimų susidarymą matoma iš byloje esančių VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-08-21 rašto bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017-08-22 rašto. Kitą priteistos žalos dalį sudaro bankroto byloje patvirtintas administratoriaus atlyginimas 2280 EUR. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tai tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą. Tiksli dokumentų bankroto administratoriui perdavimo data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ paskirtas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi tik 2016-11-23, taigi nuo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję treji metai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1640-460/2016 UAB „Santa“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Nuo (duomenys neskelbtini) bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K., nuo (duomenys neskelbtini) E. K., nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo D. N.. 2017-03-14 įvyko pakartotinius BUAB „Santa“ kreditorių susirinkimas, kuriame patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidu sąmata. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-15 nutartimi patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6739,45 Eur sumai.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį atsakovo E. K. atžvilgiu ir tik formaliai išdėstė teismų praktiką, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad reikalavimai atsakovui E. K. pareikšti dėl jo veiksmų (neveikimo), kurie įvyko daugiau nei prieš penkerius metus. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
10. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
11. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria bankroto administratorių, o pagal 6 punktą nustato laikotarpį, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą.
12. Kaip byloje nustatyta, ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ paskirtas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2016-11-23, taigi nuo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję treji metai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
13. Apeliantas teigia, kad įmonė atsakovo E. K. vadovavimo laikotarpiu nebuvo nemoki ir jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).
16. Kaip byloje nustatyta, bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė 2006-10-10 (už 2005 metus), iš kurių matyti, kad įmonė turėjo turto iš viso už 22743 Lt (6586,83 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34465 Lt (9981,75 Eur), taigi įmonės skolos jau viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto viso turto vertės ir rodė įmonės nemokumą. Atsakovas tvirtina, kad ne visi į balansą įrašyti įsipareigojimai buvo pradelsti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, tuo metu būdamas įmonės vadovu neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus, todėl daryti kitokią išvadą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas E. K. jau tuo metu turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat byloje esantys VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-08-21 raštas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2017-08-22 raštas patvirtina, jog šių kreditorių skolos susidarė atsakovo vadovavimo laikotarpiu, taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu BUAB „Santa“ jau buvo nemoki, todėl atsakovui pagal ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors atsakovas ir nepripažįsta, jog jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo nemoki, tačiau įrodymų patvirtinančių įmonės mokumą minėtu laikotarpiu atsakovas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad BUAB „Santa“ 100 procentų akcijų buvo parduotos atsakovui E. K. tik už 1 Lt taip pat patvirtina, jog įmonė buvo nemoki, taigi tokie atsakovo E. K. veiksmai neduoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas vadovaudamas įmonei buvo maksimaliai atidus bei rūpestingas ir darė viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos kreditorių interesai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui nepardavus akcijas, o tuo metu pateikus ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebūtų padidėjęs įsiskolinimas jau tuo metu buvusiam kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui bei nebūtų susidaręs įsiskolinimas naujiems kreditoriams.
17. Nors atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė papildomus įrodymus, kad po apeliacinio skundo pateikimo bankroto administratorei pareikalavus jis perdavė bankroto administratorei įmonės turto už 1730 eurų, dalį paliekant saugoti apeliantui pagal Pasaugos sutartį ir dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir paskirtas bylos žodinis nagrinėjimas, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad minėti daiktai yra beverčiai. Tokią išvadą leidžia daryti atsakovo paaiškinimai, kad pardavė įmonę, kuri neturėjo jokio turto, tačiau buvo skolinga apytiksliai 4 000 Lt sumą VSDFV ir nedidelę sumą VMI prie LR FM. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, šie įsiskolinimai kreditoriams nebūtų susidarę arba jie būtų mažesni.
18. Taip pat Iš 2018-05-04 pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2018-05-04 protokolo matyti, kad 2018-04-20 pasirašyta pasaugos sutartimi turtas paliktas saugoti E. K. yra senas ir nusidėvėjęs, todėl nutarta E. K. paliktą saugoti turtą nurašyti.
19. Bankroto administratorė taip pat patvirtino, kad likęs įmonės turtas buvo parduotas už 50 eurų ir ši gauta suma panaudota dalies kitų bankroto administravimo išlaidų padengimui, nes šios išlaidos neįeina į priteistinos žalos dydį už atlyginimą bankroto administratorei.
20. Apeliantas argumentuoja, kad teismas visiškai nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų dėl reikalavimo priteisti 9500 Eur bankroto administravimo išlaidas, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio nuostatas.
21. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismas pasisako tik dėl esminių bylos kausimų, turinčių esminę reikšmę teismo sprendimui. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas nurodė, kad 2017-03-14 įvykusiame pakartotiniame BUAB „Santa“ kreditorių susirinkime patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurių 2280 Eur administratorės atlyginimas. Taigi, atsakovui laiku pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kada įmonė dar turėjo turto, būtų galimybė iš šio turto padengti administravimo išlaidas, tačiau atsakovui to nepadarius ir įmonei nebeturint turto, atsakovas atsakingas už tai, kad nėra galimybės apmokėti administravimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo.
22. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, nepagrįstai nepriteisė atsakovui dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų papildytina, priteisiant atsakovui E. K. 198 eurus bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės BUAB „Santa“ atsakovui E. K. 198 eurus bylinėjimosi išlaidų.