- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-460-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00927-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8876-476/2023 pagal ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo), teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės dukters V. P. gyvenamąją vietą su jos tėvu A. P., stabdyti 2021-10-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymą dalyse dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo; įpareigoti Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su atsakove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių atsirado pagrindas peržiūrėti teismo sprendimo dalis dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo tvarkos nustatymo ir jas pakeisti, nustatant gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat peržiūrėti išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė vartoja alkoholį, tai daro nepilnamečių vaikų akivaizdoje, jų nepilnamečiam vaikui nėra užtikrinama saugi aplinka su atsakove. 2023-05-19 atsakovei buvo nustatytas 1,89 prom. girtumas. Tuo metu nepilnametis vaikas pagal teismo sprendimą buvo su ieškovu. Kiti atsakovės vaikai laikino apgyvendinimo aktais laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje.
4. Ieškovas nurodė, jog vaikas liko su juo, todėl, kad nebūtų apkaltintas vaiko grobimu, teismo sprendimo nevykdymu ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus į saugią aplinką, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala.
7. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo išspręsti per įstatyme numatytą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas (apeliantas) A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, stabdyti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo vykdymą dalyse dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo; įpareigoti Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai neįpareigojo Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti išvadą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo.
8.2. Visi vaiko teisių pažeidimai yra fiksuojami Tarnyboje, kuri turi visą informaciją apie padėtį vaiko motinos namuose, todėl jos išvada yra itin svarbi šioje byloje. Teismas ne tik pažeidė įstatymų jam pavestą funkciją būti aktyviam, sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų teisių apsauga, bet ir ieškovo prašymą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatsakingai ir formaliai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė J. P. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
10. Atsakovė nurodė, kad maždaug prieš metus ieškovas kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5227-476/2022 ieškovo ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-566-440/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties praėjo tik pusė metų ir padėtis faktiškai nepasikeitė. Tarnyba išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių konstatavo, jog nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi toks pakeitimas gali sukelti socialinę bei psichologinę žalą nepilnamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
17. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu.
19. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
20. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, pirmosios instancijos teismui pateikė Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Raseinių rajone) 2023-05-26 raštą – „Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu“, kuriame nurodyta, jog 2023-05-19 vaiko motinai J. P. policijos pareigūnų buvo nustatytas 1,89 prom. girtumas. V. pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su tėvu tvarką svečiavosi tėvo A. P. namuose. Kauno apskrities VTAS budėtojų kiti vaikai laikino apgyvendinimo aktais laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje.
22. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Raseinių rajone) 2023-08-10 Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyta, kad 2023-08-05 gautas anoniminis pranešimas, kad 2023-08-05 namuose adresu (duomenys neskelbtini), motina neblaivi, vaikai palikti vieni namuose, vaikai – V. ir M., amžius – (duomenys neskelbtini). 2023-08-05 apie 20.35 val. nuvykus nurodytu adresu durų niekas neatidarė; 2023-08-08 apie 14.45 val. nuvykus nurodytu adresu, namuose nieko nerasta. J. P. pokalbio metu paaiškino, kad per 2 ar 3 mėnesius tai jau trečias anoniminis skundas. Šių metų rugpjūčio 5 d. (šeštadienį) ji su dukra M. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). D. V. rugpjūčio 4 d. apie 18 val., joms grįžus iš (duomenys neskelbtini) po V. mankštų, iš autobuso stotelės prie (duomenys neskelbtini), pasiėmė V. tėvas A. P., kuris V. į jos namus parvežė rugpjūčio 6 d. vakare. Rugpjūčio 5 d. ji su dukromis vakare nebuvo anoniminiame skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvi savaites savivaldybė su jos sugyventiniu nutraukė socialinio būsto nuomos sutartį ir davė mėnesio laiko terminą išsivežti baldus. Nuo kovo mėnesio ji bute (duomenys neskelbtini) nėra nakvojusi, kartais užeina dienos metu, jei turi kokių nors reikalų (duomenys neskelbtini). A. P. paaiškino, kad šį savaitgalį, kaip visada, V. pagal nustatytą bendravimo tvarką svečiavosi pas jį. Su dukra buvo prie (duomenys neskelbtini). V. jis pasiėmė penktadienį, mamai grąžino sekmadienį. S. V. parvežė į kaimą. Ją pasiėmė ne mama, o M. V. neskiria savaitės dienų. Dukra jam yra pasakojusi, kad kažkurią savaitės dieną, gal ketvirtadienį, kartu su seserimi M. „trynėsi“ po miestą, nes mama galimai buvo „pagiringa“. V. mama neprieštaravo, kad su dukra būtų kalbamasi jai nedalyvaujant. V. lengvai mezgė ryšį, kadangi buvo bendraujama ne pirmą kartą. Pokalbio metu mergaitė buvo gerai nusiteikusi. Paklausta, ką veikė praeitą savaitgalį, atsakė, kad buvo pas tėtį. Tėtis atvažiavo ir ją pasiėmė, kaip visada. Parvažiavo namo sekmadienį. Ji dar atostogauja, bet tuoj eis į mokyklą. Eis į (duomenys neskelbtini). Nelabai skiria dienas, bet žino skaičius. Žino skaičių 7, nes jai rudenį bus (duomenys neskelbtini). Gyvena gerai. Kaime turi draugą, jis jos metų, bet didesnis. Paaiškino, kad berniukai yra didesni už mergaites. Vaiko situacijos vertinimo anketoje konstatuota, jog šiuo atveju rizikos veiksnių nenustatyta, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
23. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, kad dabartinė gyvenamoji vieta nepilnamečiam vaikui yra nesaugi, kad vaiko gyvenimas su atsakove neatitiktų vaiko interesų, o vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog šiuo atveju būtų pagrindas konstatuoti, kad vaiko interesams yra būtinas jo gyvenamosios aplinkos keitimas, tokių aplinkybių minėti Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Raseinių rajone) raštai nepatvirtina.
24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu J. P. ir A. P. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-06-29 sprendimu atmestas ieškovo A. P. ieškinys, kuriuo jis prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą ir nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nustatyti, kad J. P. prieš 2 dienas informuoja A. P. apie planuojamą nepilnametės dukters aplankymą, kad būtų aptarta susitikimo vieta, laikas ir trukmė, motinos ir dukters bendravimas telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai iš jos motinos. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nurodė, jog šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl vaiko gyvenamoji vieta lieka, kaip nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-10-13 sprendimu. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2022-12-05 nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-06-29 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą šiuo klausimu, pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, dukros gyvenamosios vietos su motina nustatymo, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, ir dukrai gyventi motinos gyvenamojoje vietoje yra nesaugu, pažeidžiami vaiko interesai ar kita; ieškovas neįrodė, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su tėvu, dukros gyvenimo sąlygos būtų daug geresnės, ja būtų labiau rūpinamasi, labiau užtikrinamas jos lavinimas, ugdymas, gydymas, kiti poreikiai.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šalių vaikas gyvena su motina, tikėtina, jog vaikui gyvenant su motina, yra nusistovėjusi tam tikra vaiko dienotvarkė, įprasta aplinka, kurios pasikeitimas gali turėti įtakos vaiko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra tikslinga keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje prieinamais duomenimis byloje nėra duomenų, kad atsakovė negalėtų ar nesugebėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, kad aplinka yra netinkama jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, kadangi gyvenamosios aplinkos pakeitimas šiuo atveju galimai padarytų vaikui tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.
27. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįpareigojo Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti išvadą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgdamas į byloje esančius Kauno apskrities Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Raseinių rajone) duomenis, nurodytas CPK normas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos faktines aplinkybes ir ieškovo prašymo motyvus, ieškovo prašymą išsprendė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, ir nei CPK normų, nei nepilnamečio vaiko interesų nepažeidė.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.