Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (SK-24)SPR- 53 „Dėl knygoje „Tikroji D. istorija“ (UAB „Šviesos takas“, 2015) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.Pareiškėjas paaiškino, kad knygoje „Tikroji D. istorija“ (toliau – ir Knyga) be pareiškėjo sutikimo ant knygos viršelio buvo panaudotos nuotraukos su pareiškėjo atvaizdu, Knygoje naudojamos ir pareiškėjo šeimos narių, artimųjų nuotraukos. Be to, pareiškėjo nuomone, Knygoje skelbiama tikrovės neatitinkanti ir pareiškėją šmeižianti aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas nužudė verslininką S. Č. ir jo vairuotoją.Pareiškėjas nurodė, kad Inspektorius neatsižvelgė į aplinkybę, jog Knygos autorius D. D. (trečiasis suinteresuotas asmuo), prisistatantis žurnalistu ir rašytoju, išleidžia nebe pirmą, o pakartotinį knygos leidimą, o tokie pasisakymai kaip „garsiausias visų laikų Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas“ yra skirti formuoti visuomenės nuomonę ir pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjančių teismų teisinę sąmonę pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas išteisino pareiškėją dėl S. Č. ir V. V. nužudymo, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 37 straipsniu, nekaltumo prezumpcijos principu, teigė, kad asmenį pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu, tačiau Knygos autorius į tai neatsižvelgė, o Inspektorius Sprendimu nutarė toleruoti minėtus autoriaus teiginius. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog tuo metu, kai buvo leidžiamas tiek pirmasis, tiek ir antrasis Knygos leidimai, jis nebuvo teistas dėl tyčinių nužudymų, jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir viešas asmens pripažinimas kaltu, nežinant visų bylos aplinkybių ir nesulaukus įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio, formuoja išankstinę neigiamą visuomenės nuomonę ir daro tiesioginę įtaką būsimam teismo nešališkumui, ko Knygos autorius ir siekė. Pareiškėjas pabrėžė, kad nuo 2009 metų jis yra suimtas, t. y. bent jau nuo 2009 metų iki 2015 metų jis niekaip negali būti laikomas aktyviu nusikalstamos veiklos dalyviu. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, Kaune tuo laikotarpiu veikė mažiausiai keliasdešimt nusikalstamų grupuočių, tačiau Knygos autorius taiko visoms tokioms grupuotėms bendrinį „D.“ pavadinimą, o viršelyje publikuoja pareiškėjo atvaizdą, nors tokie veiksmai nebuvo suderinti su pareiškėju, o Knygos autorius ir leidėjas pareiškėjo atvaizdą naudoja komerciniais tikslais. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jo šeimos nariai ir giminaičiai nepasižymi tokiomis charakteristikomis, kokias Knygoje be jokio pagrindo pateikia Knygos autorius ir Inspektorius, todėl pareiškėjo šeimos narių atvaizdų viešinimas be jų pačių ir be pareiškėjo sutikimo pažeidžia teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo išteisintas dėl jam inkriminuoto S. Č. nužudymo organizavimo, buvo priimtas praėjus trims mėnesiams po paskutiniojo Knygos leidimo, t. y. Knygos išleidimo metu autoriui nuosprendis nebuvo žinomas, todėl siekiant įvertinti skundžiamo turinio informaciją minėtas nuosprendis yra neaktualus.Atsakovas paaiškino, kad atlikęs tyrimą, nustatė, jog iš Knygoje pateiktos informacijos visumos, faktas (žinia), jog būtent pareiškėjas organizavo S. Č. nužudymą, nėra vienareikšmiškai aiškus ir gali būti tik numanomas. Be to, pareiškėją ir nužudytą asmenį siejo tam tikri ryšiai, kurie Knygoje yra atpasakoti, taip pat pateiktos galimos nesutarimų priežastys ir tuo metu spaudoje vyravusių versijų apibendrinimas. Tačiau Knygoje aprašytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pateikiant apibendrintą informaciją, pareiškėjui būtų priskirtas S. Č. nužudymo organizavimas. Siekiant asmeninių neturtinių teisių gynimo, apie asmenį paskleista informacija, taip pat ir jam priskirti teisei ir gerai moralei priešingi veiksmai ir jų atlikimas, turi būti pateikti aiškiai ir nedviprasmiškai. Knygoje taip pat nurodyta, kokiems konkrečiai asmenims buvo pateikti kaltinimai, o nurodant pareiškėjo vaidmenį nusikalstamoje veikoje vartojami sąlyginiai ir modalumą parodantys pasakymai. Atsakovas nurodė, kad Knygoje yra paskelbta subjektyvi informacija apie galimą pareiškėjo nusikalstamos veikos organizavimą neperžengia teisės skleisti informaciją ribų, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo.Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. prašė pareiškėjo skundą atmesti, pažymėdamas, kad Knygoje pateiktos nuotraukos yra paimtos iš viešai prieinamos baudžiamosios bylos.