Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. V. ir J. V. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

8. Skundžiama nutartimi teismas paliko pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nenagrinėtu nurodydamas, kad vienas iš pareiškėjų pareiškimo nebepalaiko ir, kad pareiškimas neatitinka įstatymų reikalavimų. Pareiškėja J. V. nesutinka su nutartimi nurodydama, kad pareiškimą palaiko, teismas skundžiama nutartimi nenurodė jokių pareiškimo trūkumų ir be pagrindo skyrė pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).

10. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. kovo 23 d. teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. kovo 30 d. teismui pateikė papildomus duomenis, 2023 m. balandžio 5 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu. Teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą paskyrė nagrinėto žodinio proceso tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos atskirajame skunde dėstomais argumentais dėl to, kad teismas neturėjo pagrindo skirti nagrinėti pareiškimo žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl tikrosios šalių valios, dėl galimų pretenzijų turto pasidalijimo klausimais, dėl tikrųjų šalių galimybių teikti vaikams išlaikymą ar realių vaikų poreikių nustatymo, jis gali imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai valiai nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Todėl esant abejonių ar teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiais klausimais. Taigi, atskirojo skundo argumentas dėl žodinio proceso atmestinas.

13. Atskirajame skunde taip pat daug dėmesio skiriama tam, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių sudarytą sutartį pasisakė dėl to, kas nėra, pareiškėjos manymu, šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi pareigą patikrinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ja iš esmės nepažeidžiamos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir teisėti interesai. Jeigu teismas tokias aplinkybes nustato, sutartis negali būti tvirtinama. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka minėtus CK ir CPK normų reikalavimus. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Taigi, šiuo atveju teismui privalu tikrinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sprendžiant dėl to ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. balandžio 13 d. posėdyje teismas nagrinėjimo pareiškimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Po šio posėdžio buvo paskelbta pertrauka iki 2023 m. balandžio 20 d., kad pareiškėjai pašalintų nustatytus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties trūkumus. Teisme 2023 m. balandžio 20 d. gautas pareiškėjų atstovo prašymas pareiškimą palikti nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, kad pateiktą pareiškimą posėdžio metu 2023 m. balandžio 20 d. pareiškėjas palaikė, o pareiškėja prašė patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje neatskleista dėl kokių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų tarp pareiškėjų kilo ginčas. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygos, susijusios su bendravimo su vaikais tvarka, neatitinka jo valios ir interesų, nesuprantama, kodėl teismas šiuo atveju paliko pareiškimą nenagrinėtu, kai tokiu atveju įstatymo reglamentuojama galimybė stabdyti bylos nagrinėjimą suteikiant pareiškėjams šešių mėnesių terminą pateikti abiejų jų valią atitinkančia sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir tik tuo atveju, jei per nustatytą terminą sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebus pateikta, palikti pareiškimą nenagrinėtu. Šiuo atveju nors ir buvo gautas pareiškėjų atstovo pranešimas dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, tačiau pirmosios instancijos teismo šis klausimas buvo išspręstas formaliai. Spręsdamas dėl pareiškimo teismas turėjo įvertinti konkrečią susidariusią situaciją. Kaip nustatyta iš skundžiamos nutarties turinio, pareiškėja prašė tvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Taigi, pateiktas pareiškėjų atstovo pranešimas neatitiko pareiškėjos J. V. valios. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, susidarius šiai situacijai, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, suteikiant pareiškėjams galimybę tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokia abiejų sutuoktinių sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sandoris, sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sudarydami tokią sutartį santuoką nutraukiantys sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nustato savo materialines subjektines, o, pirmiausia, turtines teises ir pareigas, taip pat išsprendžia kitus klausimus.

17. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės ir proceso normas, susijusias su prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų šalinimo institutu, todėl pareiškėjos J. V. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.