- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- 1-18-1140/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- E. V., G. P.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Modestas Švažas, Mindaugas Normantas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
2024 m. kovo 13 d.
sekretoriaujant Lilijai Drizgienei, Daivai Juškuvienei, Danguolei Kučkienei, Simonai Poškienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: (1) 2021 m. sausio 12 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (500 Eur) bauda, baudą sumokėjęs; (2) 2021 m. sausio 20 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 36 MGL (1800 Eur) bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs, ir
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono sav., vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas (teistumui išnykus),
pagal patikslintus kaltinimus kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (prokurorui patikslinus kaltinimą) dėl to, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., Akmenėje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, apsikabino per kaklą N. S. ir pargriovė jį ant žemės, ir laikant pargriautą N. S., E. V. tyčia du kartus užgriuvo ant N. S. ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, ir taip bendrais veiksmais kartu su E. V. N. S. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžius, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
E. V. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., Akmenėje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, G. P. nugriuvus ant žemės su N. S., jis šonu užgriuvo ant N. S. pečių ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, kas sukėlė N. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis prasidėjo taip, kad su draugais šiek tiek šventė. Kadangi buvo privalomojoje karo tarnyboje, tai nelabai ten ir šventė, tiesiog kompaniją palaikė. Jie nuėjo prie eglutės, susitiko, su keliais draugais pasikalbėjo. Grįžtant nuo eglutės susitiko su E. V., pasisveikino su Naujais metais. Kartu dar buvo H. B., G. M. ir G. brolis. Su jais pasisveikino, kaip ir viskas normaliai, atsisveikino ir pasuko savo keliais. Gal kokių 10 metrų spinduliu girdi, kad E. pradėjo šaukti, nes kažkuris iš tų brolių spyrė jam į pilvo sritį. Nepastebėjo, kuris, bet kažkuris jam spyrė į pilvą, tada E. susirietė. Jis pribėgo prie G., nutraukė nuo E. ir tada su G. susimušė. Abiem plyšo striukės, tai kelias minutes pasimušė, pasidaužė, tada jį atitraukė draugai. Po to jis nuėjo su savo broliu, kažką dar eidamas pradėjo šaukti: ,,tu, kareivi, tu P., žeme nevaikščiosi“, jie nusijuokė ir tada nuėjo, taip ir pasibaigė. Priėjo prie laiptinės, gal praėjo kokios 3 minutės, laukė, kol išeis brolio draugė. Tada atbėgo N. su buteliais, šaukdamas: ,,kuris čia naglas“. Paskui gal už kokių 3 metrų pasirodė G., su kuriuo buvo susimušę. Jie abu iškart priėjo, jie iš pradžių nekreipė dėmesio, kol galiausiai N. per žolynus priėjo. Iš pradžių praėjo pro G., G. stovėjo sustingęs, nieko nedarė ir tada priėjo prie jo brolio. Jo brolis, kaip mėgsta atsikalbinėti, tai jis irgi jam sakė: ,,eik tu „necenzūrinis žodis“ iš čia, kol negavai“, o tas N. pradėjo mosikuotis su buteliais, vos ne broliui. Brolis atsitraukinėjo, jis brolį pastūmė į šoną, pats prisidengė, N. link jo ėjo ir sako: ,,tai čia tu“, ,,tipo”, kad jis sumušė jo draugą. Jis pasakė, kad nei mušė, nei ką, sakė, kad „jūs eikite, mes problemų nenorime“. Pasakė arba ,,jei nori pasidėk butelius ir pareik čia“. Jis prisidengęs veidą pasidėjo butelius ant žemės ir stodamasis užsimojo ir tiesiog susikibo vienas su kitu. Susikabinę paėjo keturis žingsnius ir tiesiog abu krito ant žemės. Jį laikė, nes jis muistėsi, spardėsi mėgino jam ,,užmest“. Jis jį laikė ir gan garsiai šaukė jam į ausį ,,nei aš tavęs, „necenzūrinis žodis“, pažįstu, nei ką“, kad ,,tave pirmą kartą gyvenime matau, aš tau nieko net nedariau“. Tada užvirto E. ant jų abiejų, nes jis gulėjo šonu. Draugai patraukė E., paėmė ir jį, ir sakė „einam“. Atsistojo ir jie tiesiog nuėjo, o nenubėgo. N. S. nebuvo gyvenime matęs, pirmą kartą matė jį. Nusprendė jį apraminti, nes jis agresyviai ėjo link jų. Turėjo galimybę pasitraukti pakviesti pagalbą, bet nekilo mintis taip pasielgti. Susikabinę paėjo gal kokius 3 žingsnius ir krito. Galėjo tiesiog jį paimti nustumti ir pasitraukti, bet jis būtų atsistojęs ir vėl puolęs. Pačioje pradžioje, kai ėjo pro šalį, sakė, kad jokių konfliktų nenori, G. sakė „eik į šalį, jokių konfliktų nenorim“, o tas N. ,,ateikit čia, kas čia jūs per snargliai“. Kai aš susikabino su N., G. tuo metu konfliktavo su jo broliu. Draugai sako „einam, nes N. apsiramino“, jam padėjo atsistoti ir tiesiog mes nuėjo. Tikriausiai jei nebūtų kojos lūžis, nebūtų pretenzijų. Kojos lūžis gal nuo kritimo arba užvertimo, gal ir spyrė kas nors. S. buvo stipriai neblaivus. Jis pats pastovėt pastovėjo, bet matėsi, kad svirduliavo ir liežuvis vėlėsi, matėsi, kad yra neblaivus. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes per didelė suma, jis tiesioginio smurto neatliko. Nesutinka ir su tuo, kad turi padengti visas gydymo išlaidas. E. Naujųjų metų naktį buvo gan girtas ir jis tikriausiai nevaldė savo rankų mostų ir viskas. Kai visi trys buvo nuvirtę, E. porą smūgių atliko į galvos sritį, norėjo pataikyti N., bet pataikė porą jam, ir porą N. Griovimo metu nelabai galėjo lūžti koja, nes krito grynai į nugaros pusę. Tas E. užgriuvimas tikrai nebuvo taip, kad po lengva kažkas atsigultų. Nematė tokių aplinkybių, kad N. S. būtų sužalotas. Jis negalėjo lūžio sukelti. Neatliko tokių veiksmų, kad S. pakištų koją. Ši situacija dabar iš šalies atrodo durna. Jei dabar ateityje tai pasikartotų, jei reikėtų nustumtų į šalį ir pasitrauktų. Gaila, kad taip atsitiko, gaila laiko ir kad lūžo koja, tikrai niekas nenorėjo tokių nesąmonių. Konfliktas buvo menkavertis, todėl nelabai turi, už ką jo atsiprašyti.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, kaltu neprisipažįsta. Gali parodyti, kad 2022-12-31 buvo pas E. namuose, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio nepasakys, šventė Naujų metų sutikimą ir E. tėvo gimtadienį. Kartu buvo jo brolis D., broliai R. ir D. jų dar keli mažamečiai broliai ir jų tėvai. Kadangi jis atlieka privalomąją karo tarnybą alkoholį vartojo saikingai, nes sausio 2 d., iš ryto turėjo grįžti į kariuomenę, kur juos tikrina nuo alkoholio. Alkoholį vartojo R., D., D. ir jis, bet kaip sakė jis vartojo saikingai, gal iš viso išgėrė 100 g degtinės, per visą vakarą. E. tėvai visai nevartojo alkoholio. Po 00.00 val., jau buvo 2023 metai, jie keturiese, t. y. jis, brolis D. ir broliai R. su D., išėjo į Akmenės miesto centrą, prie eglutės. Kažkur po valandos laiko, vėl visi tie patys keturi asmenys, ėjo atgal pas E. į namus. (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)” sutiko E. V. ir H., taip žino jį vadina, žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini), su jais pasisveikino, sustojo pakalbėti. R. su D. nuo jų nuėjo, ėjo link savo namų. Jiems stovint su D., E. ir H. bei kalbant pro šalį ėjo ,, (duomenys neskelbtini)”, taip jį vadina, vardas jo G. pavardė M. Jis ėjo kartu su savo broliu, kurį vadina N., vardo jo nežino, jie prie jų sustojo pasisveikino, vienas kitą pasveikino su Naujais metais, dar truputį šnektelėjo ir netrukus nuo jų, dviese su broliu D., nuėjo, ėjo pas E. Jiems truputį paėjus, gal 15 m. nuo jų, išgirdo šūkavimus. Atsisukęs į jų pusę pamatė, kad vienas iš M., tiksliai negali pasakyti kuris, tik pamena abu jie buvo E. iš šonų, vienas buvo apkabinęs per kaklą ir ranką padėjęs ant pečių, o kitas apkabinęs per juosmenį spyrė keliu E. į pilvą, E. nuo smūgio susilenkė ir ant žemės suklupo. Jis nieko nelaukęs pribėgo prie jų ir N. nustūmė nuo E. Tada G. puolė ant jo, jie susistumdė, susistumdymo metu abu nugriuvo ant žemės. Vienas kitam sudavė po porą smūgių, dėl to pareiškimo nerašys. Iš kažkur atsirado G. Š. ir A. F., kurie nuo jo patraukė G. Kai G. atitraukė nuo jo G. jam pasakė ,,kad tu kareivi šia žeme nevaikščiosi". Jam toks jo pasakymas juokingai nuskambėjo, realiai kaip grasinimą nepriėmė, tik pasijuokė. Po to jie išsiskirstė. Tada jis, brolis D., E., G. ir A., H. nebebuvo, kur jis dingo nežino, gal namo išėjo, nuėjo prie daugiabučio namo, kur gyvena E. laiptinės ir rūkė, kai maždaug už kokių 5 minučių, atbėgo prie jų vaikinas, kurį pirmą kartą matė, kaip dabar žino tai N. S., kartu su juo buvo G. M. Jie abu šūkavo, bet labiausiai N. S. Jis rankoje turėjo kelis butelius, t. y. šampano, brendžio ir alaus. Jis šaukė, ,,kuris, kuris", kaip suprato jis ieškojo, vaikino kuris susistumdė su G. M. Jis labai mosikavosi buteliais, nuo jo visada reikėdavo atsitraukti, kad nekliūtų, kad neužgautų jo brolio, jis brolį pastūmė ir pats rankomis prisidengė veidą, kad jam nekliūtų. Jam pasakė, kad pasidėtų butelius ir kaip tikras vyras kovotų. Jis tada pasidėjo butelius ir atsilenkdamas kumščiu trenkė jam į dešinę ranką, dėl to pareiškimo nerašys, jokių pretenzijų neturi. Po to smūgio jie vienas kitą apsikabino per kaklą ir neišlaikę pusiausvyros abu griuvo ant žemės, abu ant dešinio šono. Pusiausvyros neišlaikė nes buvo slidu, visur ledas. Griuvo automobilio stovėjimo aikštelėje. Ant aikštelės skiriančio bordiūro nuo žolės užkristi negalėjo, nes bordiūras buvo kažkur 1 metrą nuo jų kritimo vietos. N. S. nešaukė, kad jam skaudėtų koją, jis labiau muistėsi, norėjo ištrūkti, bet jie toliau vienas kitą laikė už kaklo. G. P. jam sakė, ,,kad jis jo nepažįsta, ateina ir nesąmones daro, taip pat sakė, kad ramintųsi“. Kai dar vienas kitą laikė ant jų užgriuvo E., jis užgriuvo šonu ant jų maždaug ant pečių pusės. E. užgriuvęs bandė suduoti kumščiu N. S. į galvą, bet taip gavosi, kad ir jam keli smūgiai kliuvo į galvą ir N. S. į galvą. Jam atrodo, kad D. su D. atitraukė E. nuo jų, tada ir jis atsistojo ir nuo jo nuėjo. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis gyvena. Nuėjo jis, D., D. ir E. R. iš vis nebuvo, jis buvo namuose, iš pradžių D. irgi nebuvo, jis irgi namuose buvo, tik kažkuriuo metu išėjo, kai jau vyko konfliktas su M. ir S. Taip pat nori pasakyti, kad matė, kai D. rūkė, kad kažkuris tiksliai negali pasakyti kuris, M. ar S. spyrė D. į veido pusę, bet nepataikė, smūgis praėjo pro veidą. Jis S. neužšoko ant nugaros, kaip minėjo jie susikabino per kaklą ir abu neišlaikę pusiausvyros griuvo ant žemės. Nori pasakyti, kad visą konfliktą jie pirmi pradėjo, jei jie nebūtų atėję nieko ir nebūtų įvykę. Nei vienas nespardė S. Akivaizdžiai matėsi, kad S. įvykio naktį buvo stipriai neblaivus, todėl mano, kad jis visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. G. su A. nieko jiems nedarė, jie stovėjo nuošaliau į konfliktą nesivėlė. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 104-107, 118-120).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. V. parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. N. S. pirmas užsipuolė. Sunkiai pamena aplinkybes, nes buvo girtas, bet nemano, kad galėjo trenkti daug smūgių. Pripažįsta, kad užkrito ant jo ir pradėjo smūgiuoti. Nepamena tikslaus laiko, lygtai po 12 val., sausio 1 dieną. Pas draugus šventė Naujus metus. Ėjo namo ir sutiko G., D., buvo ir daugiau žmonių. Ėjo su draugu H. B. Ėjo ir sutiko G. P. Toliau nuėjo prie laiptinės, ten kalbėjosi ir prie jų priėjo N. S., kuris pradėjo šokinėti su buteliais. Buvo ramus, kol G. neužvirto ant S., kiek matė, jie atsigulė ant žemės. Jis ant G. užvirto, o S. buvo po G. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą N. S. Fizinį skausmą sukėlė kumščiais trenkdamas į galvą, bet kiek kartų trenkė, negali pasakyti. Nepamena, kodėl užkrito ant nukentėjusio, neįsivaizduoja, kodėl jam sudavė. Bet jam pačiam niekas nesudavė. Tą vakarą buvo vartojęs daug alkoholio, gėrė degtinę ir alų. Po šio įvykio buvo sutikęs nukentėjusįjį, atsiprašyti už tai, kas įvyko, bet nepavyko atsiprašyti. Kažkiek norėjo atlyginti žalą atsiprašydamas. Nukentėjusysis pasakė, kad pagalvos. Po muštynių išsiskirstė visi namo. Su G. P. buvo geri pažįstami. Jo nebuvo pas kitus pažįstamus, jį sutiko tik vėliau. Su N. S. iš ankščiau nebuvo pažįstami. N. pats prie jų priėjo. Nepamena, ką jis sakė. Pamena tik kad G. P. su N. S. gulėjo ant žemės. Negali pasakyti, kodėl įvyko konfliktinė situacija. Tuo metu jo būsena buvo tokia, kad nelabai galėjo paeiti. Išsiblaivęs neprisiminė visų įvykių, iš tos nakties pats nieko neatsimena. Pats asmeniškai nieko neprisimena. To momento, kai užgriuvo ant N. S., neprisimena. Jei užgriuvo, gal ir smūgiavo, bet nemano, kad galėjo tiek muštis, kaip parašyta kaltinime. Kaltę pripažįsta visiškai.
Apklaustas įtariamuoju E. V. parodė, kad supranta kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gali parodyti, kad 2022-12-31 šventė Naujųjų metų sutikimą, pas Š. Ž., kuris gyvena Akmenėje, (duomenys neskelbtini), lygtais namo Nr. (duomenys neskelbtini), tik buto numerio nežino. Kartu Naujus pas Š. sutiko ir H. B., kuris gyvena Akmenėje, (duomenys neskelbtini) namo ir buto numerių nežino. Apie 01 val., t. y. jau buvo 2023-01-01, dviese su H. iš Š. namų išėjo. Jau ėjo namo, ėjo pro (duomenys neskelbtini) daugiabučių namus, kai prie (duomenys neskelbtini) namo, kažkurios tai laiptinės, dabar nepamena kurios, sutiko brolius R. ir D. E. bei G. Š. Su jais pasisveikino, vienas kitą pasveikino su naujais metais. Jiems kalbant prie laiptinės, pamatė pro (duomenys neskelbtini) namą nueinančius du jaunuolius. Dabar nežino kuris pirmas nubėgo paskui jaunuolius ir kodėl, bet jis kartu bėgo paskui. Pribėgęs prie vieno jaunuolio, kaip paskui išsiaiškino, kad tai buvo N. S., jį parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti, spardė į įvairias kūno vietas, pamena spyrė į šonus į kojas, kiek tiksliai kartų spyrė negali pasakyti, nes neskaičiavo. Kartu su juo N. S. spardė ir broliai E. bei G. Š., kur tiksliai kiekvienas spyrė ir kiek kartų jie spyrė, negali pasakyti, nes irgi neskaičiavo, bet tiksliai gali pasakyti, kad jie kartu su juo N. S. spardė. H. niekam smūgių nesudavė, jis dar bandė jį pakviesti, kad jaunuolio nebespardytų, bet jis į jo kalbas dėmesio nekreipė, toliau spardė N. S. Kai N. S. nebespardė, jį paliko gulėti ant žemės, nuo jo nuėjo, visi išsiskirstė kas kur. Taip pat nori pasakyti, kad kitas jaunuolis buvęs kartu su N. S., jį žino iš matymo, tai G. M., jis jam smūgių tikrai nesudavė ir nematė ar jam kas smūgius būtų sudavęs. Dėl to, kad N. S. spardė, labai gailisi. Nori pasakyti, kad tą pačią naktį iš žmonos R. F. V., sužinojo, kad N. S. išvežė į Mažeikių ligoninę ir kad jam yra lūžusi koja, iš kur žmona sužinojo, jis nežino, tik žino, kad jai tą naktį kažkas paskambino ir pasakė. Po kelių dienų, nuvyko į Mažeikių ligoninę pas N. S., dėl savo tokio elgesio jo atsiprašė, pažadėjo padarytą turtinę žalą jam atlyginti. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Įvykio naktį buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs (3 t., b. l. 52-53). 2023-01-31 E. V. įtariamojo papildomos apklausos protokole papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu kaltu prisipažino visiškai, tai padarė, nes draugai pasakojo, kad jis užgriuvo ant N. S., kai G. P. su N. S. buvo pagriuvę ant žemės, bet pats to nepamena. Jis asmeniškai iš tos įvykio nakties nieko nepamena, buvo stipriai girtas, vos pats pastovėjo ant kojų. Per miglą kažką prisimena, kad kažką mušė, bet ką negali pasakyti, negali pasakyti kojomis ar rankomis, kaip minėjo nieko nepamena. Dėl 2023-01-11 pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta. Nori pasakyti, kad 2023-01-03 jis vienas pats, autobusu, nuvyko į Mažeikių ligoninę, kur ieškojo N. S., su tikslu su juo susitarti, kad jis nerašytų pareiškimo ant jo, nors kodėl taip darė, jis nežino, nes nežino ar tikrai jis jį mušė. N. S. jam nesakė, kad jis jį mušė. Su N. S. nieko nesutarė, iš ligoninės išėjo ir daugiau su juo susitikęs nebuvo (2 t., b. l. 42-45). 2023-06-02 E. V. įtariamojo apklausos protokole parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Papildomai nori pasakyti, kad prisimena, kad buvo užgriuvęs ant N. S. ir kažkur jam sudavė smūgius, bet kur sudavė, negali pasakyti, nes nepamena. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (2 t., b. l. 62-64).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. S. parodė, kad 2023 naujųjų metų naktį 00.30 val. susirašė su G. M. Buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. G. parašė žinutę, kad išgertų butelį, nes buvo nauji metai. Susitiko prie to namo ir pajudėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ties (duomenys neskelbtini) namu kažkas iš šono užpuolė, parvertė ant žemės. Prieš tai G. M. irgi buvo užpuolę stotelėje. E. V. davė G. M. 200 eurų už suplėšytą striukę, tuo metu, kai gulėjo ligoninėje. Jį taip pat sumušė, tik jis nesikreipė, nes mažiau nukentėjo. Jei jam būtų akį pamušę, irgi nebūtų tylėjęs. Sulaužyta koja jau nejuokinga. Koja turėjo sugyti, dar šiai dienai jaučia pasekmes. Laukia kita operacija, reikės metalus išimti. Nebuvo blaivus, įpūtė pusantros promilės. Įvykio aplinkybes visas pamena, viską, ką pasakė. Kai pradėjo spardyti girdėjo, kaip šaukė, sakė „E. baik“. Jų ten buvo ne vienas. Su P. ritosi, kuris jį parvertė, tai gal tuo momentu koja buvo sulaužyta, negali tiksliai pasakyti, nes tuo metu buvo šoke. Kai koja buvo sulaužyta, jie toliau jį spardė. Kažkas turbūt įsikišo, nes pradėjo žmonės šaukti per langą. Užsidengė galvą, kad nebūtų mėlynių, kur toliau spardė, nežiūrėjo. Kaip tą koją sulaužė, nepamena, bandė stotis, bet neišėjo, nes koja lenkėsi į antrą pusę. Atvažiavo policija ir vietoje surašė viską, kas įvyko. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė į ligoninę. Iš konflikte dalyvavusių asmenų nei vieno nepažįsta, girdėjo, kad šaukė V.vardą. Daugiau nei vieno nepažįsta. Ėjo tiesiai gatve, jie prie laiptinės stovėjo, kažką darė. P. vertė jį ant žemės, paskui pasipylė smūgiai ir girdėjo, kad sakė: ,,E. baik“. Kažkas iš tų buvusių asmenų dar sakė nesirodyti Akmenėje. Bandė priešintis, atsistoti, bet pasipylė smūgiai iš šonų, tada užsidengė galvą. Buvo gal 7 – 8 žmonės, sunku pasakyti, nes iš kiemo dar išbėgo ir pradėjo šaukti. Tie žmonės spardė po kelis kartus, bet E. spardė nesustodamas. Negali pasakyti, kaip lūžo koja. Po įvykio su niekuo nebendravo. Juos su G. P. skyrė 20 cm atstumas, matė jo veidą. Kiek pamena iš priekio ėjo ir vertė jį. Suėmė už kaklo apkabinęs abiem rankom ir vertė į kairę pusę. Kai vertė nelabai galėjo pasipriešinti. Ant žemės gulėjo su G. P., o V. ir dar keliese spardė. Kai iš aplinkinių kažkas pradėjo sakyti „E. baik“, tada G. P. atsistojo, o E. toliau spardė. Kai atsidūrė ligoninėje buvo sulaužyta dešinė koja. Nuo smūgių skaudėjo galvos srityje, buvo du guzai. Mėlynių nebuvo, nes saugojo veidą. Po operacijos praėjus 10 dienų išleido iš ligoninės. 2 mėnesius po operacijos gulėjo ant lovos. Po 2 mėnesių su ramentais pradėjo po truputį darbuotis. Po operacijos bendra savijauta buvo prasta. Organizmas buvo nualintas nuo vaistų. Su ramentais pravaikščiojo pusę metų, kol pilnai pradėjo remti koją. Išliko skausmas iki dabar, kai keičiasi oras, tada skauda. Išliko randai priekyje ir gale, vienas didesnis, kitas mažesnis. Negali pasakyti, kada G. M. pabėgo, gal, kai jį užpuolė. Nieko jis nesakė prieš pabėgant, nes buvo sekundžių klausimas. Jis vėliau pasakė, kad bijojo, kad nebūtų sumuštas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. S. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., naujametinę naktį po vidurnakčio, galbūt apie 00.30 val. ar šiek tiek vėliau Messenger programėle susiskambino su savo draugu G. M., kurio paklausė, ką šis veikia, su tikslu jam pasiūlyti išgerti. Šis sutiko, minėjo jog kaip tik yra netoliese ir ateis pas jį adresu (duomenys neskelbtini) nuo kur sutarė jog eis pas jį į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitiko ir ėjo link draugo namų (duomenys neskelbtini), namų aikštelių kvartalu ir kai ties maždaug kažkur (duomenys neskelbtini) namu jiems beeinant prie jų iš tamsos staiga atbėgo būrys asmenų galbūt 5-7, kurie nieko nesakę iškart puolė jį ir jo draugą mušti. Jį mušė ne mažiau trys asmenys, gal ir daugiau, tiksliai pasakyti negali, kadangi jis nuo smūgių parkrito ant žemės ir užsidengė galvą, jog nesužalotų jo. Gulint ant žemės jie jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, jis šaukė iš skausmo, kadangi jam stipriai buvo spardoma į dešinę koją. Kiek smūgių jam suduota buvo dėl šoko ir sužeidimų negali, tačiau smūgių kojomis tikrai gavo ne mažiau kaip dešimt, o kiek tiksliai pasakyti neįmanoma. Netrukus šie asmenys pabėgo, jis bandė stotis tačiau negalėjo, nes labai skaudėjo ir negalėjo priminti dešinės kojos, kiek suprato ji jam lūžo. Netrukus į daugiabučio kiemą atvažiavo policija. Kas ją kvietė nežino, jis su draugu G. jos nekvietė. Kaip suprato iš šalia esančių namų žmonės, matydami, jog yra mušami, iškvietė jiems pagalbą. Netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį išgabeno į Mažeikių ligoninę. Mažeikių ligoninėje jam nustatė du dešinės kojos lūžius, buvo operuotas, jam įdėtos metalinės plokštelės, jam bus reikalinga 7-8 mėnesius trunkanti reabilitacija, bus nedarbingas, negalės išlaikyti savo šeimos. Po metų vėl laukia operaciją, per kurią bus išimamos plokštelės. Jis užsiima individualia veikla, turi įsirengęs patalpas perdirbinėti ir rūkyti žuvies produkcijai, o paskui ją pardavinėja. Dėl šios situacijos civilinę ieškinį reikš bylos eigoje, kadangi patyrė ir dar patirs turtinę žalą dėl to jog yra ir bus nedarbingas dar ilgą laiką, bei dėl įvairių gydymo išlaidų. Taip pat patyrė ir moralinę žalą dėl patirtų išgyvenimų. Ligoninėje išgulėjo nuo 2023-01-01 d. iki 2023-01-10 d. Po įvykio kalbėjo su savo draugu G., jis jam minėjo, kad jis tarp jį mušusių asmenų atpažino brolius E., E. V. (kuris gyvena su F.), ir jog kitų mušusių neatpažino. Taip pat G. M. minėjo, jog pretenzijų jį mušusiems neturi, kadangi E. V. jam atlygino 200 eurų žalą už suplėšytą striukę. Begulint Mažeikių ligoninėje, jeigu neklysta tai buvo 2023-01-04 d., į ligoninę pas jį netikėtai atvyko jam nepažįstamas asmuo prisistatęs E. V., kuris bandė atsiprašyti, prašė jog jis nerašytų pareiškimo dėl to jog jis buvo sumuštas, norėjo pasirašyti skolos raštelį dėl žalos ir primygtinai prašė jam neturėti pretenzijų dėl sumušimo, kadangi šis nori išvažiuoti į užsienį dirbti. Jis su juo į kalbas nėjo, pasakė, kad už viską jis su savo draugais turės atsakyti teisiškai, po ko šis ir išėjo ir daugiau su juo ieškoti kontakto nebandė. Pats asmeniškai jį mušusių asmenų neatpažintų, kadangi buvo tamsu ir parkritęs saugodamasis užsidengė galvą, tiesiog prisimena kai kurių iš jų balsus (1 t., b. l. 27-30). 2023-03-29 N. S. liudytojo papildomos apklausos protokole parodė, kad prisimena, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą, spyrė jam ne vieną ir ne du kartus. Prisimena, kai jam spardė į galvą, kiti šaukė E. baik, suprato, kad spardo E., pats nematė, nes veidą buvo užsidengęs rankomis, taip bandydamas išvengti smūgių. Dėl to, kad jam spardė į galvą jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo guzas galvoje, tik dėl didesnio kojos skausmo, kuri buvo sulaužyta, jis atvykęs į ligoninę neužsiminė, kad jam guzas galvoje. Dėl to, kad jam sulaužė koją ir dėl to, kad spardė į galvą jis pretenzijų turi ir dėl to pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 51-53).
Apklaustas liudytoju H. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad išėjo iš vieno draugo po Naujųjų metų. Einant link namų pamatė, kad vyksta konfliktas. Prie namų (duomenys neskelbtini) ant kelio kažkas stumdėsi, šaukė. E. nulėkė į tą būrį. Eidamas namo pagalvojo, kad tegul jis pasiunta, po to šaukiamas E., kaip ir grįžo. Prieš jį atėjo du vaikinukai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas jį apkabino, pasveikino su Naujais metais, o žemesnis praėjo ir paskui spyrė E. Jis numojo ranka ir nuėjo namo. Tai įvyko Naujųjų metų naktį, ten vyko muštynės. Nežino, kiek žmonių buvo, gal 5, ar daugiau. Arti nėjo, nes galvojo, kad pats įsivels į konfliktą. Kažkas prie kelio mušėsi, tada išsiskyrė, paskui vėl nuo kelio parbėgo ir tada, kai jie parėjo su E., jis ir nubėgo į tą būrį. Kiek supranta, ten buvo vienas ir tas pats konfliktas, jie išsiskyrė ir vėl susikibo, kai parbėgo. Kažkas nukrito, daug šauksmo, stumdėsi, tada jis nuėjo į laiptinę, nes ten buvo chaosas. Kiek suprato, E. pamatė pažįstamą ir bėgo padėti, nieko nesakęs ten nubėgo. Nematė, ką konkrečiai V. darė, jie stumdėsi, skyrėsi, o jis nuėjo namo. Po to žino, kad E. parėjo ir vienas vaikinas spyrė jam. Tada E. vėl nulėkė muštis ar aiškintis, jis nematė, nes nuėjo namo. Kaimynė buvo atidarius langą ir pro jį iškišus galvą klausė: ,,kas čia mušasi”, tada pasakė jai, kad kviestų policiją. Po įvykio kitą dieną V. atėjo pas jį, sakė, kad buvo policija ir t.t. Jis pasakė, kad prisidirbo susimušė, kad buvo policija atvažiavusi, lyg ir pareiškimas buvo parašytas ir viskas, daugiau jam nieko nepasakojo. Jis jam pasakė, kad ,,aš buvau girtas, nelabai ką atsimenu“. E. buvo išgėręs daug alkoholio, jis jau svirduliavo, bet pats dar paėjo. Eidamas namo dar šaukė „E., ateik“, bet matė, kad jis neateina.
Apklaustas liudytoju A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas vyko, kai buvo Naujieji metai. Kiek matė, visi pradėjo skirstytis, kai kurie suėjo į butą. Tada į vietą atvyko su buteliais tie, kurie nukentėjo. Matė, kad jie pametė tuos butelius ir pradėjo sakyti: ,,kuris čia naglas”. Tada jis su A. F. atsitraukė toliau nuo įvykio. Jie ten pradėjo stumdytis, o kuris pirmas sudavė nežino, nes buvo labai tamsu. Jis nepažįsta to žmogaus, kas nukentėjo. Tik vėliau matė, kaip gulėjo ant žemės susirietęs, kažkaip šonu. Ant žemės gulėjo vienas žmogus. Nuo konflikto ir iki to laiko, kai nukentėjo žmogus, kur gulėjo ant žemės, tiksliai nepasakys, bet praėjo gal 20 - 30 minučių. Nežino tiksliai, neskaičiavo, kiek konflikte buvo žmonių, bet gal buvo iš viso 6 žmonės. Nuo konflikto vietos stovėjo gal 20 metrų atstumu. Nematė viso konflikto, nes buvo tamsu ir priekyje stovėjo automobilis. Tą vakarą buvo susitikęs G. Matė, kad G. buvo, bet kuris pirmas trenkė, nematė. Tame konflikte tarp asmenų G. buvo, bet nematė, ar mušėsi. Nukentėjusysis gulėdamas nieko nesakė, turbūt kentėjo. Kiek pamena, jis nešaukė. Matė du konfliktus, bet nežino, ar tie patys žmonės buvo. Tarp pirmo ir antro konfliktų praėjo gal pusvalandis. Konfliktas pasibaigė ir visi ėjome toliau. Jis ėjo A. iš paskos. Antras konfliktas prasidėjo, kaip ir sakė, kai pametė butelius ir jam pasakė: ,,kuris čia naglas” ir pradėjo stumdytis, kuris trenkė nežino. Nežino, po kiek laiko tiksliai pamatė nugriuvusį žmogų.
Apklaustas liudytoju G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas įvyko per Naujus metus. Šventė Naujus metus pas jo brolį. Po to išėjo pas mamą, kažkur apie 12 val. sutikti fejerverkų. Išgėrė ir ėjo namo dviese su broliu M. ir tada jį ir brolį užpuolė būrys žmonių. Iš to būrio pažįsta G. P. ir E. V.. Sunku pasakyti, nes ne visus juos pažįsta, o kitų neįsidėmėjo, bet iš jų buvo H. F., A. F. Juos su broliu užpuolė einant namo prie (duomenys neskelbtini) namo kampo. Jie spyrė, suspardė ir suplėšė striukę. Buvo H. F., jis sakė, kad „čia savi, nemuškite“, taip išsiskyrė ir baigė konfliktas. Tą naktį dar kai kas įvyko. Ėjo namo palydėti brolį. Paskambino jam N., pasiūlė išgerti butelį ir ėjo iki jo. Nežino, kelintas namas (duomenys neskelbtini), skaičiaus nepasakys. Iš laiptinės iššoko būrys ir antrą kartą jį sumušė, ir N. S. Sunku pasakyti, kas ten buvo, turbūt tie patys G. P., E., kurie gyvena prie tos laiptinės, ir V. Brolis jau buvo palydėtas namo, S. gyvena tame pačiame name, kaip ir brolis, tik kitoje laiptinėje. Jie dviese ėjo ir tas būrys užpuolė juos abu. Sunku pasakyti, nepamena kas, puolė tiesiog visas būrys. Pirmame konflikte, kai suplėšė striukę, brolis dalyvavo. Kitas konfliktas buvo palydėjus brolį. Tarpas tarp konfliktų buvo kažkur apie 15-20 minučių. Jis paskambino, pasiūlė išgerti butelį ir sutiko. Kai S. užsipuolė, ten viskas akimirksniu įvyko, ten nesuprasi, jis bėgo, gynėsi, buvo tik riksmas, už kojos pasiėmęs, net nesuprasi, ar ten kojų balius, ar kas ten. Buvo išgėręs, sunku ką ir pasakyti. S. po konflikto buvo susiėmęs už kojos. Nežino, kas jam buvo, jis rėkė ir viskas ,,ai mano koja”, o jį ten toliau spardo. Matė, kad jį ten toliau spardė, tik nežino kas, bet girdėjo, kad šaukė ,,E. baik“. Taip ir pasibaigė konfliktas, kai iš sekančio namo atėjo vyras su moterimi, gal tie, kur pirmą kartą filmavo, kai jį spardė. Atvyko greitoji, policija ir visi išsiskirstė. Pirmame konflikte, kai sumušė jį ir brolį prie (duomenys neskelbtini), atstumas iki brolio namų gal 100 metrų, kažkur per 3-4 namus. (duomenys neskelbtini) priėjo ir prie namų užpuolė. Girdėjo, buvo atsisukęs ir matė savo akimis, kaip N. S. gulėjo ant žemės, buvo pasiėmęs už kojos ir šaukė ,,mano koja”, o E. V. spardė ir dar kažkas šaukė ,,E. baik”.
Apklaustas liudytoju D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausiamo įvykio metu buvo prie D. laiptinės. Tada parėjo G. su N. N. buvo agresyvus, jis puolė ant jo, brolis stojo ginti. Jie susikibo, o jis tuo tarpu mušėsi su G. Kai baigė muštis, padėjo E. patraukti nuo N. Iš pradžių N. nebuvo, jie buvo kitur sukonfliktavę, nes G. puolė ant E., o brolis jam norėjo padėti. Jie tuo tarpu, kaip apsistumdė, atrodo, viskas išsisprendė, po to G. parėjo su N., jis buvo labai agresyvus ir ryškiai neblaivus. N. labai ant visų puolė, buvo agresyvus, norėjo labai muštis, tada puolė ant jo, o brolis užstojo. Kai N. puolė ant jo, brolis įsiterpė ir jie susikibo. Brolis su N. vienas kitą laikė. Kai jie tolėliau nuo jų mušėsi, jis tuo metu mušėsi su G. Pašalinių žmonių nebuvo, tik E. padėjo patraukti nuo N. Jis, kai pabaigė muštis su G., pamatė, kad E. gulėjo ant N. ir jį smūgiavo. Nepasakys, dėl trejų kartų smūgiavimo, bet, kad smūgiavo, tikrai matė. Tada jis ir dar kažkas, atrodo, gal D., padėjo patraukti nuo N. Brolis tuo metu tramdė E., taip pat neleido smūgiuoti N. Kai E. smūgiavo N., brolis ir N. tuo metu gulėjo ant žemės. N. buvo apačioje, E. ant viršaus ir brolis šalia ant viršaus. Nematė to momento, kai iš stovimos padėties minimi asmenys atsidūrė gulimoje, nes tuo metu mušėsi su G. Jo brolis G. buvo apsikabinęs N. S. gulimoje padėtyje per kaklą. Sunku kiekvieną smulkmeną atsiminti. Brolis tuo metu buvo ant N. Kaip atsistojo N., nematė. Brolis atsistojo, padėjo nuimti E., o N. dar gulėjo ir jie išėjo. Nepamena, kaip jautėsi N. S. po įvykio, jis nešaukė. Buvo, kad S. gulėjo ant žemės, o brolis laikė apglėbęs per kaklą ir viena ranka laikė gulintį ant žemės S.
Apklaustas liudytoju D. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad nematė visos pradžios, kaip viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, man tik pasakojo. Parėjo brolis verkdamas, sakė, kad vyksta muštynės apačioje. Išėjo į lauką, priėjo prie N. S., paklausė, kas čia vyksta. Jis tada atsisukęs iš kojos bandė jam trenkti per veidą ir tada išmušė cigaretę iš dantų. Tada G. jį pargriovė ant žemės, laikė ir šaukė, kad nusiramintų. Po to, kai G. pasitraukė, E. V. kelis kartus ant jo užgriuvo. Pirmą kartą kai užgriuvo, trenkė jam iš rankos per galvą kelis sykius. Tada jį patraukė ir jis vėl užšoko, ir jie nuėjo iki G., ir tada ėjo pas jį. G., D., M. ir N. S. ten konfliktavo. Kai paklausė, kas įvyko, N. S. bandė jam trenkti iš kojos per veidą, išmušė cigaretę iš burnos, tada G. jį pargriovė ant žemes ir laikė. Tiesiog pargriovė ant žemės ir laikė, tik nepamena, kaip. Gal tuo momentu buvo nusisukęs. Tada G. laikė ir šaukė ant N. S., kad nusiramintų, nes jis buvo labai agresyvus. Kai G. pasitraukė, tada E. V. puolė ant N. S., kelis kartus užgriuvo ir trenkė iš rankos į galvą. G. pasitraukė nuo S., tada E. V. tiesiog griuvo ant jo ir iš rankos trenkė į galvą kelis sykius. Neskaičiavo kiek kartų trenkė, bet kelis, tai tikrai. N. S. sušaukė kelis sykius, kaip ir suaimanuotų. Kai E. V. užkrito kelis kartus ant jo, kai patraukė, jis vėl antrą kartą puolė. Po to jį patraukė ir nuėjo prie mokyklos į (duomenys neskelbtini). Matė, kaip tuo metu tik G. atsistojo, iš karto E. V. puolė. E. V. užgriuvo ant N. S. ir trenkė kelis kartus į galvą. Dabar negali pasakyti kiekvienos detalės, ant kurios kūno vietos griuvo, nes buvo tamsu. G. nešoko, o pargriovė jį. Neatsimena, bet gali būti, kad iš nugaros jį pargriovė. V. kelis kartus su ranka mušė per galvą, kai buvo užgriuvęs. G. laikė N. S., jis atsisėdo ant jo ir laikė, kad nepajudėtų, kad jis nebebūtų agresyvus. Kai G. pasitraukė, iškart griuvo E. V., viskas vyko labai greitai, nebūtų S. spėjęs atsistoti. Tvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tikrai nesakė, kad G. šoko, tikslina, kad jis jį pargriovė.
Apklaustas liudytoju R. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena jokio konflikto iš Naujųjų metų nakties. Kai buvo namuose matė, kad važinėjasi policija su švyturėliais, kažkur į kiemus ir viskas. Jam brolis nieko nesakė, jie taip dažnai nebendrauja. Jis išėjo namo ir ėjo miegoti, nes reikėjo anksti keltis važiuoti namo. Brolis turbūt buvo namuose. Tą naktį buvo policijos ir greitosios garsai, taip ir sužinojo, kad kažkas buvo, bet nesidomėjo, kas lauke įvyko.
Apklaustas liudytoju A. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo per Naujus metus, po Naujųjų metų, kai visi išsiskirstė nuo eglės. Kai ėjo visi grupele, tada po pirmos kažkas pradėjo muštis. Po to nuėjo prie aikštelės ir pamatė, kad lyg ir kažkas pradėjo šaukti ant E., o G. norėjo padėti ir tada prasidėjo visas tas įvykis. Po aikštelės nuėjo prie D. E. namo ir tada vėl parėjo, bet ten pradėjo mojuotis su buteliais. Tada, kai numetė butelius, pirmiausiai nubėgo į E. namą, pasikvietė pagalbos, apibėgo aplinkui namą ir tada jau prasidėjo visas įvykio konfliktas ir muštynės. Matė, kaip D. P. mušasi su G. M. Po to matė, kad kažkas gulėjo ant asfalto, bet nematė, kas ten buvo, nes stovėjo automobilis. Nepamena, kokios markės buvo automobilis, bet buvo raudonos spalvos, tai ten, kur yra pėsčiųjų takas, yra automobilių visa aikštelė ir buvo palei šaligatvį pastatyta tuo takeliu pareinant į tuos butus. Atrodo, tada kažkas pradėjo šaukti, kad policija atvažiuoja ir jie iš ten ,,tepė slides“. Iš pradžių susitiko visi prie Kalėdų eglės - jis, G., D., G. ir jo pusbrolis A. Matė E., kai buvo pats pirmas konfliktas prie ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, bet, kai nuėjo prie namo, net nebespėjo sureaguoti, nes ten taip viskas staigiai įvyko. Atėjo, vėl pradėjo su buteliais mosikuoti, tada pradėjo šokinėti ant G. Š. Tada vienas apibėgo aplink namą ir sustojo prie paskutinės laiptinės, ten, kur yra D. laiptinė, tik tiek, kad paskutinė. Išbėgo greitai, pradėjo vykti muštynės. Automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kad D. su G. M. mušėsi ir jis nebespėjo atkreipti dėmesio, kas ten šokinėjo ant nukentėjusiojo. Nelabai pažįsta N. S., pažįsta tik G. M. Ten kur matė, kad buvo užkritę ant S., tai kažkas buvo užvirtę, bet nematė ten „dūlis“, R. ar G., bet matė, kad mušėsi D. P. su M. Viskas prasidėjo po Naujų metų, kai jie visi ėjo nuo ,,parkingo” vietos. Vienas su kitu pusbrolis ir G. ėjo draugiškai pasimušdami. Po to atėjo E. ir jo draugas, pradėjo muštis, ar kas ten buvo nesuprato, dėl kažko ten susipyko ir susistumdė ir tada šoko G. ant jų. Kaip ir buvo pasakojęs, kad ant viršaus buvo užsigulęs G. ir tada ant viršaus E. Nepamena, ar atvirkščiai buvo, bet pamena, kad buvo du žmonės su „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena tiksliai, tik žino, kad buvo vienas ant pilvo ir kitas skersai gulėjo, o kokioje pozicijoje nežino. Kai pamatė po to viso veiksmo, kai jie mušėsi, gal dvi minutės praėjo, ir tada išgirdo tarnybinius automobilius, bet nežino, kas - greitoji ar policija, ir tada pasišalino.
Apklaustas liudytoju G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad šventė Naujus metus prie eglutės. Ėjo nuo eglutės link draugo namų. Pirma buvo draugiškos peštynės tarp savų, bet vėliau atsitiko taip, kad, kol rūkė prie laiptinės, susipešė kiti. Nežino, kas ten toks atėjo, jis paliko butelius, jis už butelių, pasiėmė ir išėjo. Tas, kuris atėjo su buteliais, buvo piktas dėdė. Dėl išvaizdos nežino, jis buvo plika galva. Jis atėjo vienas, pro jį prasilenkė. Padėjo butelius, jis pamatė tuos butelius juos pasiėmė ir išėjo pasikvietęs draugus. Buvo G., D., A., A. pusbrolis, bet nežino jo vardo, ir pakvietė išeiti D. E. V. taip pat buvo. Buvo dvi kompanijos. Jų kompanija buvo: D., G., D., A., A. pusbrolis ir E. V. Pajautė, kad gali būti kažkas ne taip, instinktas, nes matė, kad atėjo piktas dėdė. Pašaukė kompaniją ir jie atėjo. Jis tuo metu išėjo namo su A. ir A. pusbroliu, išėjo ne iš karto. Negali visko pasakyti, nes nepamena. Net nežino, ten viskas greitai įvyko, buvo tamsu, be to, nesuprato, kas ten įvyko, buvo neblaivus, ėjo namo.
Apklausta liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad iškvietė policiją, žmogui padėjo ir viskas. Tuo metu buvo namuose. Tai buvo Naujieji metai 1 ar pusę 2 nakties, rūkė balkone. Išgirdo triukšmą, daug žmonių šūkavimą. Nežino, kiek žmonių galėjo būti, nes kai pribėgo prie to žmogaus, jie visi bėgo. Kai pribėgo prie žmogaus, tada berods kvietė policiją. Išbėgusi į lauką pamatė, kad guli vienas žmogus kiemo pusėje, automobilių aikštelėje prie kampo. Buvo gal apie 10 žmonių, jų nepažįsta neįsiminė, nes buvo labai tamsu. Tas žmogus gulėjo ant žemės, pakėlė ir iškvietė greitąją. Matė, kad žmogui blogai buvo, jo paklausė, ar kviesti greitąją, tai jis pasakė: ,,taip“. Jam tikriausiai skaudėjo koją, ar jam ten į tą koją spardė, nes jo klausė ir jis pasakė, kad jam spardė į koją. Pakėlė jį iki suoliuko, paklausė, ar reikia greitosios, tada jam iškvietė greitąją ir viskas. Su viena koja galėjo savarankiškai atsistoti, o kita žmogui skaudėjo, nes kiek suprato, sakė, kad ,,vien koją man spardė“. Nesakė, kas ir keliese jį spardė. Tuo metu asmuo gulėjo vienas. Kažkoks kitas priėjo, kur buvo striukė suplėšyta, nebepamena, ar jį mušė. Žino, kad priėjęs tas kitas sakė, ,,kad man suplėšė naują striukę“. Nepamena to vakaro, bet atrodo, kad nieko neklausė, tik iškvietė greitąją ir po to policiją. Nukentėjusysis labai dejavo, labai skaudėjo žmogui, dejavimas truko, kol atvažiavo policija, greitoji gal 10 minučių.
Apklaustas liudytoju A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad su draugais ir broliu stovėjo prie sankryžos, ėjo N. su draugu ir pradėjo šūkauti ant jų. Jie ėjo link jų, todėl pabėgo už mašinų, ir jie užsipuolė ant ten stovinčių D., G. brolio. G., gindamas brolį, šaukė, kad N. padėtų butelius. N. padėjo butelius ir apsikabino su G. Paėję kelis žingsnius abu nuvirto. G. šaukė, kad nieko nedarytų, kad jis jo nepažįsta ir jam nieko irgi nedarys. Tada iš galo atbėgo E. ir traukė už kojos kažkurį, porą kartų G. „sumetė“ į galvą ir pradėjo N. mušti. O jie tada nuėjo namo ir tiek tematė. Įvykio metu su broliu E. stovėjo, dar buvo draugas E. ir visi lydėjo draugą K. N. atėjo su draugu. Jie nubėgo link laiptinės, nematė, kad ten yra daug žmonių, nes ten nebuvo šviesos, o kai pamatė, nubėgo už mašinų ir matė, kaip jie mušėsi. Matė, kaip N. užsipuolė D. G. pasakė, kad padėtų tuos butelius, nes N. ėjo mosikuodamas buteliais. Jis padėjo butelius ir stodamasis bandė trenkti G. Tada jie apsikabino ir abu nugriuvo. Atbėgo E. ir stvėrė N. už kojų. Paskui priėjo kažkokia teta su vyru, pasakė „ką jūs čia darote“ ir jie nuėjo. Moteris su vyru nuėjo, o kompanija liko muštis toliau. Kai jie nuėjo, matė kaip ir kiti ten buvę išsiskirstė. Kiti nuėjo namo į trečią aukštą, tik E. toliau trenkė N. į galvą. Kai jiedu nugriuvo, N. buvo apačioje G. viršaus ir laikė jį už rankų, kad tas nejudėtų. Jis palaikė kokią minutę ir tada pribėgo E. ir bandė G. patraukti už kojų, bet negalėjęs patraukti, trenkė G. į galvą. E., kai įtrenkė G. į galvą, tada tas pasitraukė, po to E. smūgiavo N. Trenkė kumščiais į veidą ir galvą. Nukentėjusysis muistėsi. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, o G. buvo užvirtęs ant jo. G. jį laikė, kad nejudėtų, nes jis muistėsi visu kūnu. Matė, kad E. V. sudavė du smūgius G. P. ir nukentėjusiajam sudavė į galvą. Matė, kad sudavė du smūgius G. ir sudavė S. į galvą, o kad spardytų nematė. S. šaukė: „paleisk“, o G. sakė: „nepaleisiu, nes nepažįstu“. E. kažkas šaukė: „nesikišk“. G. P. apsikabino S., prikėlė, suspaudė, kad nesimuštų, paėjęs kelis žingsnius sukosi į šoną ir krito S. ant nugaros. V. nebuvo nugriuvęs, jis stovėjo, ant nukentėjusiojo viršaus buvo užgriuvęs G. G. laikė, kad nukentėjusysis nejudėtų. G. atsistojo, pasiėmė brolį ir nuėjo. Jis konfliktą matė iki pabaigos, kai atbėgo E. mama, jie nuėjo. Kai atbėgo E. mama, konfliktas ir baigėsi. Niekas nieko nespardė. Vienoj krūvoj buvo trys žmonės. S. ir G. nukrito ant žemės ir prisijungė trečias, jis veiksmus darė rankomis, o kojomis nedarė. Kai S. gulėjo ant žemės, kad jį kas nors spardytų, nematė. S. agresyviai elgėsi, užsipuolė G. brolį, o G. gynė brolį. G. reikėjo ginti brolį. Nežino, ar G. brolis pats galėjo, ar negalėjo apsiginti.
Ekspertė Kristina Šavyrovienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmąją išvadą Nr. G180/2023(04) surašė iš dokumentinės medžiagos ir stacionarios ligos istorijos, o papildomą išvadą 2023 m. vasario 23 d. Nr. pG 286/2023(04) rašė, tyrinėdama įtariamųjų D. E., G. P. ir E. V. apklausos protokolus. Abi savo išvadas tvirtina. N. S. nustatyti šie sužalojimai: dešinio blauzdikaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis ir dešinio šeivikaulio lūžis. Šie nustatyti sužalojimai, jie būtų kvalifikuoti kartu, ar atskirai, laikomi sužalojimais, sukėlusiais nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Šie sužalojimai gali būti padaryti tiek tiesioginiu poveikio kietu buku daiktu, tiek ir netiesioginės traumos metu, tai yra, vykstant lenkiamajam ir sukamajam kojos judesiui per lūžusias sritis, esant netiesioginiu, vykstant lenkiamajam, sukamajam judesiui esant fiksuotai pėdai. Neatmetama galimybė, kad stumiant ir stipriai krentant, tokią traumą irgi galima patirti. Kai nukentėjęs guli ant žemės ir ant jo užgriūva kitas asmuo ant apatinės kūno dalies, tai yra, ant klubų, ant kojų, tokia trauma nepatiriama, nebent smūgis būtų suduodamas per blauzdas. Lygiai gulint žmogui ant kieto paviršiaus, turi būti labai stiprus smūgis, kad sulaužytų du kaulus. Gulinčiam asmeniui įmanoma padaryti tokius sužalojimus, bet turi būti labai stiprus smūgis ir kietu buku daiktu trenkiant į tas sužalotas vietas. Tikimybė tokiai traumai patirti yra galimi du mechanizmai. Smūgis ir sukamasis judesys. Dažniausiai taip nutinka patiriant netiesioginę traumą. Būna, kad lūžta blauzdikaulis, tada nebetekus atramos lūžta ir šeivikaulis. Tai gali būti padaroma ir vienos traumos poveikiu. Kai žmogus guli ant šono ir jam viena koja yra užkelta ant kitos, ant jo užgriuvus tokią traumą padaryti yra mažai tikimybės, nes labiau reikalingas sukimo veiksmas. Jeigu žmogus guli ir vieno užkritimu kito žmogaus, mažai tikėtina, kad būtų padaryti tokie sužalojimai, tokie lūžiai. Šonkauliai gali lūžti, bet kojos nelabai. Tokiam sužalojimui atsirasti turi būti konkretus smūginis veiksmas. Stipriai spardant į kojas skeveldrinį blauzdos lūžį įmanoma padaryti.
Pretendentė į laiduotojas R. F. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo sausio 1 d. Apie šį įvykį sužinojo iš savo sesers, nes teta paskambinusi pasakė, kad vyksta muštynės. Nuėjo į įvykio vietą ir nieko nebebuvo, tik buvo išvažiavusi greitoji ir policija. Kiek žino, kad tą dieną E. V. vežė namo draugas. Jau buvo įvykusios pirmosios muštynės. Tada visi susirinko prie daugiabučio. Atbėgo N. S. su G. M., vyko muštynės, N. S. puolė muštis su brendžio buteliu. Įvykio vietoje nebuvo ir nieko negali pasakyti. V. buvo gerokai išgėręs, bet jis ne pirmas pradėjo muštynes. Dėl muštynių kaltas N. S., nes jis pradėjo tas muštynes. G. susistumdė su N. S., nes N. S. puolė, jie krito ir G. užkrito ant S. Ar V. davė į veidą, nežino, nes jis pats nelabai ką atsimena. Žino, kad jis buvo užkritęs ant G., nes G. su N. S. jau gulėjo ant žemės ir E. V. sudavė S. į veidą. Tam konflikte niekas nenukentėjo, visi buvo sveiki. Ji vyrą namo parsivežė. Supranta, kad jos sutuoktinis E. V. yra kaltinamas sužalojęs kitą žmogų. Su E. V. šnekėjo, jis gailisi, tai buvo jam pirmas įvykis, kad būtų problemos. Ji jam sakė važiuoti į ligoninę, atsiprašyti ir pasiūlyti pinigų. Buvo nusiteikę 6000 eurų mokėti, kad tik vyras galėtų išvykti į darbą, bet paprašė 13 000 eurų. E. V. penkis mėnesius neišvažiavo į darbą, krito į skolas. Sutuoktinis V. pasakojo, kad jis krito ant G. ir trenkė N. S., bet nepataikė, o pataikė G. E. V. gailisi, bet žala jau padaryta. N. S. buvo koja sulaužyta, bet niekas jam kojos nesulaužė. Vyras sakė: „kad nelabai pamena, kad į veidą trenkė, bet tik vieną kartą ir kliuvo G.“. Jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai yra geri. Su sutuoktiniu susitinka kas tris, keturis mėnesius, o taip telefonu, internetu bendrauja kiekvieną dieną vakare. E. ją gerbia, atsižvelgia į nuomonę, kalbasi ir visas problemas bando spręsti kartu. Jis labai gailisi ir sako: „kad gyvenime daugiau tokių atvejų nepasikartos“. Jis savaitgalį atsigeria dvi ar tris skardines alaus, nepiktnaudžiauja, jis šeimoje vienintelis yra dirbantis. Jeigu teismas atleistų jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės, ji turėtų galimybę pastoviai daryti jam teigiamą poveikį, kad jis nenusikalstų, kažkokių nepridarytų klaidų gyvenime. Jeigu teismas priteistų žalą Šiaulių ligonių kasoms ir nukentėjusiajam N. S., yra nusiteikę mokėti. Jai žinoma, kad pirmas muštynes sukėlė M., nes jis ne pirmą kartą prigėręs ar pavartojęs narkotikų sukelia muštynes, bet tiksliai nežino. Pirmose muštynėse S. nedalyvavo. Kai į antras muštynes N. S. atėjo, jis buvo paprašytas G. M., nes jie kartu atėjo, bet nieko nežino ir negali pasakyti. Kai parsivedė vyrą namo, nešnekėjo, nes jis buvo išgėręs, šnekėjosi ryte. Vyras pasakė: „kad nelabai esu kaltas, nes ne mes muštynes pradėjome“. Pasakė, kad vyras važiuotų į ligoninę ir jis važiavo atsiprašyti S. Jeigu teismas sutiktų priimti sprendimą dėl laidavimo ir paskirti ją laiduotoja, ji sutiktų būti laiduotoja. Laiduotojos pareigas supranta, bus atsakinga už vyrą, kad nenusikalstų. Užsienyje vyras negeria, nes dirba ir šeštadieniais, nėra laiko, viršininkas yra labai griežtas, nemano, kad vyras užsienyje kažką prisidarytų. Jam yra pasakyta, kad mažiau alkoholio vartotų ir ateityje, jeigu vyks muštynės, kad pats nesikištų. Jis pasakė: „kad daugiau gyvenime į muštynes nesikišiu“.
Iš 2023 m. sausio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. 01.15 val., Akmenėje, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), muštynių metu nenustatyti asmenys sumušė neblaivų (1.58 prom.) N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam diagnozuoti blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžiai. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, niekas nepaimta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-4).
Iš 2023 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2023-01-01, 01:15 val. gautas pranešimas, kad Akmenėje, prie (duomenys neskelbtini) namo mušasi jaunuoliai. 5 - 6 vyrai. GMP poreikis neaiškus. Pokalbio metu asmenys pasišalino į vidinį kiemą, pranešėja nebemato, galimai nusivijo vyresnio amžiaus vyrą. Visi tamsiai apsirengę. Pranešėja gyventoja, matė pro langą. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo pasitiko pranešėja su vyru, kurie dėl anonimiškumo pageidavo savo anketinių duomenų nenurodyti. Abu asmenys paaiškino, kad savo buto balkone rūkė ir matė kaip būrys jaunuolių galimai muša kitus du asmenis. Pranešėja su vyru teigė, kad tokie asmenų veiksmai jiems pasipiktinimo nesukėlė ir apie įvykį Policijai pranešė dėl informacijos. Taip pat pranešėja nurodė, kad kelis iš muštynėse dalyvavusių asmenų ši pažįsta iš matymo, nes jie gyvena gretimame name, t. y. (duomenys neskelbtini) pirma laiptinė, trečias aukštas, buto durys kairėje ir vaikinų pavardė yra E. Prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, pastebėtas ant suoliuko sėdintis neblaivus (1.58 prom.) N. S., kuris skundėsi stipriais kojos skausmais. Kas jį užpuolė ir sumušė N. įvardinti negalėjo. Nustatyta, kad N. jaunuoliai mušė prie automobilių stovėjimo aikštelėje esančio bordiūro. Šalia N. stovėjo neblaivus (2.24 prom.) G. M. ir neblaivus E. B. G. aiškino, kad jis su savo broliu ėjo namo iš tetos ir prie jų “prisikabino” būrys jaunuolių dėl neaiškių priežasčių. Konflikto metu G. brolis pasišalino, o patį G. būrys jaunuolių sumušė prie (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės. Kas tokie ir kiek smūgių jam sudavė G. įvardinti negalėjo. Jam ant veido matėsi sumušimo žymės, drabužiai buvo murzini, striukė suplėšyta. G. aiškino tai, kad atpažino tik brolius P. iš (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat aiškino, kad visi asmenys buvo apsirengę tamsiais rūbais ir visi buvo jaunesnio amžiaus. G. negalėjo įvardinti užpuolikų skaičiaus ir tikslesnės informacijos apie užpuolikus, jog būtų galima juos lengviau identifikuoti. G. M. aiškino, jog po to kai jį sumušė, jis sutiko N. S., kuris norėjo padėti jam, tačiau jį patį sumušė tie patys jaunuoliai. Kaip N. atsidūrė muštynėse nėra aišku. E. B. aiškino, kad pačio įvykio nelabai matė ir atėjo jau po muštynių. Atvykę greitosios pagalbos medicinos darbuotojai N. S. išsivežė į Mažeikių ligoninę. G. M. po medikų apžiūros į gydymo įstaigą nevežtas. Dėl asmenų girtumo tikslių įvykio aplinkybių nustatyti nebuvo įmanoma. Buvo bandyta ieškoti būrio jaunuolių kurie galėjo dalyvauti muštynėse, tačiau dėl įvykių gausos to padaryti galimybės nebuvo. Įvykio vietoje G. M. buvo apžiūrėtas bei nufotografuotas. Dėl N. S. blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžių pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. (1 t., b. l. 11-13).
Iš 2023 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra Akmenės r., (duomenys neskelbtini) kiemas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 14-22).
2023 m. sausio 1 d. 01:38 val. N. S. nustatytas 1,58 prom. girtumas (1 t. b. l. 23-24).
Iš 2023 m. kovo 29 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad N. S. parodė, jog 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo suduoti smūgiai į galvą, spyrė jam ne vieną ir ne du kartus. Pamena, kai jį spardė į galvą, kiti šaukė E. baik, suprato, kad spardo E., pats nematė, nes veidą buvo užsidengęs rankomis, taip bandydamas išvengti smūgių. Dėl to, kad jam spardė į galvą jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo guzas galvoje; prašo imtis priemonių asmenų atžvilgiu (1 t., b. l. 48).
Iš 2023 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 180/2023(04) matyti, kad joje užfiksuota, kad N. S. nustatyti sužalojimai: dešinio blauzdikaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis ir dešinio šeivikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kieti buku daiktu (-ais) metu, tiek ir netiesioginės traumos metu (pvz., vykstant lenkiamajam ir/ar sukamajam kojos judesiui per lūžusias srities esant fiksuotai pėdai). N. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 37).
Iš 2023 m. vasario 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvados Nr. pG 286/2023(04) matyti, jog joje užfiksuota, kad N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu (-ais) metu, tiek ir netiesioginės traumos metu (pvz., vykstant lenkiamajam ir/ar sukamajam kojos judesiui per lūžusias sritis esant fiksuotai pėdai). Netiesioginis traumos padarymo mechanizmas gali būti paaiškintas ir abejomis įtariamųjų apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 42-43).
Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame G. P. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, apsikabino per kaklą kartu su N. S. ir, neišlaikę pusiausvyros, griuvo ant žemės, taip padarydamas N. S. dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžius, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą; E. V. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam N. S., o būtent, jog 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, G. P. nugriuvus ant žemės su N. S., jis šonu užgriuvo ant N. S. pečių ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, kas sukėlė N. S. fizinį skausmą.
Vėliau, bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme 2023 m. lapkričio 15 d. gautas prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir veikos kvalifikaciją, paaiškinant, jog kaltinimą G. P. reikalinga papildyti, faktines aplinkybes pakeičiant iš esmės skirtingomis, o E. V. pakeisti veikos kvalifikaciją į sunkesnę, o būtent: kaltinant G. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad G. P. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, apsikabino per kaklą N. S. ir pargriovė jį ant žemės, ir laikant pargriautą N. S., E. V. tyčia du kartus užgriuvo ant N. S. ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, ir taip bendrais veiksmais kartu su E. V. N. S. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžius, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą; E. V. kaltinant taip pat padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, G. P. apsikabinus per kaklą N. S., pargriovus jį ant žemės ir laikant pargriautą N. S., E. V. tyčia du kartus užgriuvo ant N. S. ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, ir taip bendrais veiksmais kartu su G. P. N. S. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžius, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisėja įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.
Teismas, išanalizavęs kaltinamųjų G. P., E. V., nukentėjusiojo N. S., liudytojų R. E., D. E., D. P., A. F., A. Ž., H. B., G. M., J. A., G. Š., A. G., specialistės K. Š. parodymus ir jos išvadas, byloje esančius dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tiek asmenų parodymuose, tiek byloje surinktuose dokumentuose nurodyti duomenys nepatvirtina, kad dėl kaltinamųjų G. P., E. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam N. S. buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai: dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžiai. Teismas šioje baudžiamojoje byloje tiria ir vertina kiekvieną įrodymą atskirai, o taip pat jų visumą.
Kaltinamasis G. P. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad tuokart atbėgo N. su buteliais, šaukdamas: ,,kuris čia naglas“. Paskui gal už kokių 3 metrų pasirodė G., su kuriuo buvo susimušę. Jie abu iškart priėjo, jie iš pradžių nekreipė dėmesio, kol galiausiai N. per žolynus priėjo. Iš pradžių praėjo pro G., G. stovėjo sustingęs, nieko nedarė ir tada priėjo prie jo brolio. Jo brolis, kaip mėgsta atsikalbinėti, tai jis irgi jam sakė: ,,eik tu „necenzūrinis žodis“ iš čia, kol negavai“, o tas N. pradėjo mosikuotis su buteliais. Brolis atsitraukinėjo, jis brolį pastūmė į šoną, pats prisidengė, N. link jo ėjo ir sako: ,,tai čia tu“, ,,tipo”, kad jis sumušė jo draugą. Jis pasakė, kad nei mušė, nei ką, sakė, kad „jūs eikite, mes problemų nenorime“. Pasakė arba ,,jei nori pasidėk butelius ir pareik čia“. Jis, prisidengęs veidą, pasidėjo butelius ant žemės ir stodamasis užsimojo ir tiesiog susikibo vienas su kitu. Susikabinę paėjo keturis žingsnius ir tiesiog abu krito ant žemės. Jį laikė, nes jis muistėsi, spardėsi mėgino jam ,,užmest“. Jis jį laikė ir gan garsiai šaukė jam į ausį ,,nei aš tavęs, „necenzūrinis žodis“, pažįstu, nei ką“, kad ,,tave pirmą kartą gyvenimą matau, aš tau nieko net nedariau“. Tada užvirto E. ant jų abiejų, nes jis gulėjo šonu. Draugai patraukė E., paėmė ir jį, ir sakė „einam“. Atsistojo ir jie tiesiog nuėjo. Kai visi trys buvo nuvirtę, E. porą smūgių atliko į galvos sritį, norėjo pataikyti N., bet pataikė porą jam, ir porą N. Tas E. užgriuvimas tikrai nebuvo taip, kad po lengva kažkas atsigultų. Neatliko tokių veiksmų, kad S. pakištų koją. Analogiškos pozicijos dėl kaltės G. P. laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. V. parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, jog N. S. pirmas užsipuolė. Sunkiai pamena aplinkybes, nes buvo girtas. Pripažįsta, kad užkrito ant jo ir pradėjo smūgiuoti. Nepamena tikslaus laiko, lygtai po 12 val., sausio 1 dieną. Pas draugus šventė Naujus metus. Ėjo namo su draugu H. B. ir sutiko G., D., buvo ir daugiau žmonių. Toliau nuėjo prie laiptinės, ten kalbėjosi ir prie jų priėjo N. S., kuris pradėjo šokinėti su buteliais. Buvo ramus, kol G. neužvirto ant S., kiek matė, jie atsigulė ant žemės. Jis ant G. užvirto, o S. buvo po G. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą N. S. Fizinį skausmą sukėlė kumščiais trenkdamas į galvą, bet kiek kartų trenkė, negali pasakyti. Nepamena, kodėl užkrito ant nukentėjusio, neįsivaizduoja, kodėl jam sudavė. Tą vakarą buvo vartojęs daug alkoholio, gėrė degtinę ir alų. Po šio įvykio buvo sutikęs nukentėjusįjį, atsiprašyti už tai, kas įvyko, bet nepavyko atsiprašyti. Kažkiek norėjo atlyginti žalą atsiprašydamas.
Teisme apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė, kad įvykio metu nebuvo blaivus, „įpūtė“ pusantros promilės, įvykio aplinkybes visas pamena. Kai jį pradėjo spardyti girdėjo, kaip šaukė, sakė „E. baik“, jų ten buvo ne vienas. Su P. ritosi, kuris jį parvertė, tai gal tuo momentu koja buvo sulaužyta, negali tiksliai pasakyti, nes tuo metu buvo šoke. Kai koja buvo sulaužyta, jie toliau jį spardė. Kažkas turbūt įsikišo, nes pradėjo žmonės šaukti per langą. Užsidengė galvą, kad nebūtų mėlynių, kur toliau spardė, nežiūrėjo. Kaip tą koją sulaužė, nepamena, bandė stotis, bet neišėjo, nes koja lenkėsi į antrą pusę. Iš konflikte dalyvavusių asmenų nei vieno nepažįsta, girdėjo, kad šaukė V. vardą. Ėjo tiesiai gatve, jie prie laiptinės stovėjo, kažką darė. P. vertė jį ant žemės, paskui pasipylė smūgiai ir girdėjo, kad sakė: ,,E. baik“. Bandė priešintis, atsistoti, bet pasipylė smūgiai iš šonų, tada užsidengė galvą. Buvo gal 7 – 8 žmonės, sunku pasakyti, nes iš kiemo dar išbėgo ir pradėjo šaukti. Tie žmonės spardė po kelis kartus, bet E. spardė nesustodamas. Nežino, kaip lūžo koja. Juos su G. P. skyrė 20 cm atstumas, matė jo veidą. Kiek pamena, iš priekio ėjo ir vertė jį. Suėmė už kaklo apkabinęs abiem rankom ir vertė į kairę pusę. Kai vertė nelabai galėjo pasipriešinti. Ant žemės gulėjo su G. P., o V. ir dar keliese spardė. Kai iš aplinkinių kažkas pradėjo sakyti „E. baik“, tada G. P. atsistojo, o E. toliau spardė. Kai atsidūrė ligoninėje buvo sulaužyta dešinė koja. Nuo smūgių skaudėjo galvos srityje, buvo du guzai, mėlynių nebuvo, nes saugojo veidą. Nukentėjusysis N. S. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 29 d. protokolu-pareiškimu parodė, jog konflikto metu jam buvo suduoti smūgiai į galvą, spyrė jam ne vieną ir ne du kartus; pamena, kai jį spardė į galvą, kiti šaukė: „E. baik“, suprato, kad spardo E., pats nematė, nes veidą buvo užsidengęs rankomis, taip bandydamas išvengti smūgių (1 t., b. l. 48). Apklaustas teisme nukentėjusysis N. S. negalėjo tiksliai, nuosekliai atpasakoti įvykio aplinkybių. Tai galėtų būti paaiškinta ganėtinai ilgu nuo įvykio praėjusiu laikotarpiu, tačiau pažymėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo N. S. parodymai nebuvo itin nuoseklūs.
Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad konflikto metu iš laiptinės iššoko būrys ir antrą kartą jį sumušė, ir N. S. Sunku pasakyti, kas ten buvo, turbūt tie patys G. P., E., kurie gyvena prie tos laiptinės, ir V. Kai S. užsipuolė, ten viskas akimirksniu įvyko, ten nesuprasi, jis bėgo, gynėsi, buvo tik riksmas, už kojos pasiėmęs, net nesuprasi, ar ten kojų balius, ar kas ten. Buvo išgėręs, sunku ką ir pasakyti. S. po konflikto buvo susiėmęs už kojos. Nežino, kas jam buvo, jis rėkė ir viskas ,,ai mano koja”, o jį ten toliau spardo. Matė, kad jį ten toliau spardė, tik nežino kas, bet girdėjo, kad šaukė ,,E. baik“.
Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad apklausiamo įvykio metu buvo prie D. laiptinės. Tada parėjo G. su N. N. buvo agresyvus, jis puolė ant jo, brolis stojo ginti. Jie susikibo, o jis tuo tarpu mušėsi su G. Jis, kai pabaigė muštis su G., pamatė, kad E. gulėjo ant N. ir jį smūgiavo. Tada jis ir dar kažkas, atrodo, gal D., padėjo patraukti nuo N. Brolis tuo metu tramdė E., taip pat neleido smūgiuoti N. Kai E. smūgiavo N., brolis ir N. tuo metu gulėjo ant žemės. N. buvo apačioje, E. ant viršaus ir brolis šalia ant viršaus. Nematė to momento, kai iš stovimos padėties minimi asmenys atsidūrė gulimoje, nes tuo metu mušėsi su G. Jo brolis G. buvo apsikabinęs N. S. gulimoje padėtyje per kaklą. Buvo, kad S. gulėjo ant žemės, o brolis laikė apglėbęs per kaklą ir viena ranka laikė gulintį ant žemės S.
Liudytoju D. E. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad nematė visos pradžios, kaip viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, jam tik pasakojo. Parėjo brolis verkdamas, sakė, kad vyksta muštynės apačioje. Išėjo į lauką, priėjo prie N. S., paklausė, kas čia vyksta. Jis tada atsisukęs iš kojos bandė jam trenkti per veidą ir tada išmušė cigaretę iš dantų. Tada G. jį pargriovė ant žemės, laikė ir šaukė, kad nusiramintų. Po to, kai G. pasitraukė, E. V. kelis kartus ant jo užgriuvo. Pirmą kartą kai užgriuvo, trenkė jam iš rankos per galvą kelis sykius. Tada jį patraukė ir jis vėl užšoko, ir jie nuėjo iki G., ir tada ėjo pas jį. G., D., M. ir N. S. ten konfliktavo. Kai paklausė, kas įvyko, N. S. bandė jam trenkti iš kojos per veidą, išmušė cigaretę iš burnos, tada G. jį pargriovė ant žemes ir laikė. G. laikė ir šaukė ant N. S., kad nusiramintų, nes jis buvo labai agresyvus. Kai G. pasitraukė, tada E. V. puolė ant N. S., kelis kartus užgriuvo ir trenkė iš rankos į galvą. G. pasitraukė nuo S., tada E. V. tiesiog griuvo ant jo ir iš rankos trenkė į galvą kelis sykius. Neskaičiavo kiek kartų trenkė, bet kelis, tai tikrai. N. S. sušaukė kelis sykius, kaip ir suaimanuotų. Kai E. V. užkrito kelis kartus ant jo, kai patraukė, jis vėl antrą kartą puolė. V. kelis kartus su ranka mušė per galvą, kai buvo užgriuvęs. G. laikė N. S., jis atsisėdo ant jo ir laikė, kad nepajudėtų, kad jis nebebūtų agresyvus. Kai G. pasitraukė, iškart griuvo E. V., viskas vyko labai greitai, nebūtų S. spėjęs atsistoti.
Liudytojas A. F. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad matė, kaip D. P. mušasi su G. M. Viskas prasidėjo po Naujų metų, kai jie visi ėjo nuo ,,parkingo” vietos. Vienas su kitu pusbrolis ir G. ėjo draugiškai pasimušdami. Po to atėjo E. ir jo draugas, pradėjo muštis, ar kas ten buvo nesuprato, dėl kažko ten susipyko ir susistumdė ir tada šoko G. ant jų. Kaip ir buvo pasakojęs, kad ant viršaus buvo užsigulęs G. ir tada ant viršaus E. Nepamena, ar atvirkščiai buvo, bet pamena, kad buvo du žmonės su „dūliu“. Neatsimena tiksliai, tik žino, kad buvo vienas ant pilvo ir kitas skersai gulėjo, o kokioje pozicijoje nežino. Kai pamatė po to viso veiksmo, kai jie mušėsi, gal dvi minutės praėjo, ir tada išgirdo tarnybinius automobilius, bet nežino, kas - greitoji ar policija, ir tada pasišalino.
Liudytojas G. Š. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad šventė Naujus metus prie eglutės. Ėjo nuo eglutės link draugo namų. Pirma buvo draugiškos peštynės tarp savų, bet vėliau atsitiko taip, kad, kol rūkė prie laiptinės, susipešė kiti. Buvo dvi kompanijos. Jų kompanija buvo: D., G., D., A., A. pusbrolis ir E. V. Pajautė, kad gali būti kažkas ne taip, instinktas, nes matė, kad atėjo piktas dėdė. Nežino, ten viskas greitai įvyko, buvo tamsu, be to, nesuprato, kas ten įvyko, buvo neblaivus, ėjo namo.
Liudytoja J. A. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad iškvietė policiją. Išgirdo triukšmą, daug žmonių šūkavimą. Nežino, kiek žmonių galėjo būti, nes kai pribėgo prie to žmogaus, jie visi bėgo. Buvo gal apie 10 žmonių, jų nepažįsta neįsiminė, nes buvo labai tamsu. Tas žmogus gulėjo ant žemės, pakėlė ir iškvietė greitąją. Matė, kad žmogui blogai buvo, jo paklausė, ar kviesti greitąją, tai jis pasakė: ,,taip“. Jo klausė ir jis pasakė, kad jam spardė į koją. Nesakė, kas ir keliese jį spardė.
Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje apklaustas parodė, kad su draugais ir broliu stovėjo prie sankryžos, ėjo N. su draugu ir pradėjo šūkauti ant jų. Jie ėjo link jų, todėl pabėgo už mašinų, ir jie užsipuolė ant ten stovinčių D., G. brolio. G. šaukė, kad N. padėtų butelius. N. padėjo butelius ir apsikabino su G. Paėję kelis žingsnius abu nuvirto. Tada iš galo atbėgo E. ir traukė už kojos kažkurį, porą kartų G. „sumetė“ į galvą ir pradėjo N. mušti. Kai jiedu nugriuvo, N. buvo apačioje G. viršaus ir laikė jį už rankų, kad tas nejudėtų. Jis palaikė kokią minutę ir tada pribėgo E. ir bandė G. patraukti už kojų, bet negalėjęs patraukti, trenkė G. į galvą. E., kai įtrenkė G. į galvą, tada tas pasitraukė, po to E. smūgiavo N. Trenkė kumščiais į veidą ir galvą. Nukentėjusysis muistėsi. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, o G. buvo užvirtęs ant jo. G. jį laikė, kad nejudėtų, nes jis muistėsi visu kūnu. Matė, kad E. V. sudavė du smūgius G. P. ir S. sudavė į galvą. S. šaukė: „paleisk“, o G. sakė: „nepaleisiu, nes nepažįstu“. E. kažkas šaukė: „nesikišk“. G. P. apsikabino S., prikėlė, suspaudė, kad nesimuštų, paėjęs kelis žingsnius sukosi į šoną ir krito S. ant nugaros. Niekas nieko nespardė. Vienoj krūvoj buvo trys žmonės. S. ir G. nukrito ant žemės ir prisijungė trečias, jis veiksmus darė rankomis, o kojomis nedarė. Kai S. gulėjo ant žemės, kad jį kas nors spardytų, nematė.
Taigi, baudžiamosios bylos medžiagoje iš tiesų yra duomenų, liudijančių apie tai, kad nagrinėjamo konflikto metu N. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistės išvadų Nr. G 180/2023(04) ir Nr. pG 286/2023(04) matyti, kad N. S. nustatyti sužalojimai: dešinio blauzdikaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis ir dešinio šeivikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. N. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kieti buku daiktu (-ais) metu, tiek ir netiesioginės traumos metu (pvz., vykstant lenkiamajam ir/ar sukamajam kojos judesiui per lūžusias srities esant fiksuotai pėdai). N. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 37, 42-43).
Teisme apklausta ekspertė Kristina Šavyrovienė parodė, kad pirmąją išvadą Nr. G180/2023(04) surašė iš dokumentinės medžiagos ir stacionarios ligos istorijos, o papildomą išvadą Nr. pG 286/2023(04) rašė, tyrinėdama įtariamųjų D. E., G. P. ir E. V. apklausos protokolus, ir abi savo išvadas tvirtina, paaiškindama, jog nustatyti sužalojimai gali būti padaryti tiek tiesioginiu poveikio kietu buku daiktu, tiek ir netiesioginės traumos metu, tai yra, vykstant lenkiamajam ir sukamajam kojos judesiui per lūžusias sritis, esant fiksuotai pėdai; neatmetama galimybė, kad stumiant ir stipriai krentant, tokią traumą irgi galima patirti; tačiau kai nukentėjęs guli ant žemės ir ant jo užgriūva kitas asmuo ant apatinės kūno dalies, tai yra, ant klubų, ant kojų, tokia trauma nepatiriama, nebent smūgis būtų suduodamas per blauzdas; gulinčiam asmeniui įmanoma padaryti tokius sužalojimus, kad sulaužyti du kaulus, bet turi būti labai stiprus smūgis ir kietu buku daiktu trenkiant į tas sužalotas vietas. Tikimybė tokiai traumai patirti yra galimi du mechanizmai: smūgis ir sukamasis judesys. Dažniausiai taip nutinka patiriant netiesioginę traumą. Būna, kad lūžta blauzdikaulis, tada nebetekus atramos lūžta ir šeivikaulis. Tai gali būti padaroma ir vienos traumos poveikiu. Kai žmogus guli ant šono ir jam viena koja yra užkelta ant kitos, ant jo užgriuvus tokią traumą padaryti yra mažai tikimybės, nes labiau reikalingas sukimo veiksmas. Jeigu žmogus guli ir vieno užkritimu kito žmogaus, mažai tikėtina, kad būtų padaryti tokie sužalojimai, tokie lūžiai. Tokiam sužalojimui atsirasti turi būti konkretus smūginis veiksmas. Stipriai spardant į kojas skeveldrinį blauzdos lūžį įmanoma padaryti.
G. P. pareikšti kaltinimai (ir patikslinti kaltinimai) apsikabinus per kaklą kartu su N. S. ir, neišlaikius pusiausvyros, abiem griuvus ant žemės, o patikslinus – jog apsikabino per kaklą N. S. ir pargriovė jį ant žemės, ir laikė pargriautą, E. V. pareikštas patikslintas kaltinimas tyčia du kartus užgriuvus ant N. S. ir kumščiu sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, tačiau N. S. nustatyti sužalojimai – dešinio blauzdikaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis ir dešinio šeivikaulio lūžis, kurie, anot teisme apklaustos specialistės bei jos pateiktų dviejų specialisto išvadų, mažai tikėtina, kad būtų galėję atsirasti pareikštuose kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, pabrėžiant, jog dažniausiai taip nutinka patiriant netiesioginę traumą ir reikalingas sukimo veiksmas, arba tokiam sužalojimui atsirasti turi būti konkretus smūginis veiksmas, pvz., stipriai spardant į kojas skeveldrinį blauzdos lūžį įmanoma padaryti. Šių aplinkybių vienareikšmiškai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra aplinkybių, kuriomis remiantis tiek E. V., tiek ir N. S. parodymų patikimumu yra pagrindo abejoti, nes jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, nurodant vis kitokias kai kurias esmines įvykio aplinkybes. Nei E. P., nei E. V., nei N. S., taip pat nei vieno iš byloje apklaustų liudytojų parodymai nei kita bylos medžiaga neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog vien E. P., ar vien E. V., ar abiejų jų veiksmais galėjo būti padaryti specialisto išvadoje nurodyti N. S. nustatyti sužalojimai, taip pat, kokiais konkrečiais vieno ar kito, ar jų abiejų veiksmais tokie sužalojimai buvo padaryti. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kuriais galėtų neabejodamas teigti, jog kaltinamųjų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – dešinio blauzdikaulio skeveldriniu sąnariniu lūžiu ir dešinio šeivikaulio lūžiu, ir to nėra galimybės padaryti dėl riboto mačiusių įvykį asmenų skaičiaus, dėl įvykį mačiusių asmenų neblaivumo bei kitų objektyvių duomenų trūkumo, todėl laikytina, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. P. ir E. V. kiekvienas atskirai ar veikdami bendrais veiksmais nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant pakankamai neabejotinų G. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje, teismas konstatuoja, jog kadangi veiksmuose nenustatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, jis dėl šios veikos išteisinamas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Baudžiamoji byla teismui perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame E. V. suformuluotas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam N. S., o būtent, jog 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, G. P. nugriuvus ant žemės su N. S., E. V. šonu užgriuvo ant N. S. pečių ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, kas sukėlė N. S. fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo E. V. prisipažinimas tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, yra aptarti ir išanalizuoti viso proceso metu nukentėjusiojo, kaltinamųjų bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, kurie sutampa E. V. atlikus kaltinime nurodytus tyčinius veiksmus ne tik tarpusavyje, bet ir su rašytine bylos medžiaga, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis konflikto metu sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą, tai yra 2023 m. sausio 1 d., apie 01.15 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, G. P. nugriuvus ant žemės su N. S., jis šonu užgriuvo ant N. S. pečių ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo visiškai įrodyta ir kvalifikuotina pagal pirminį kaltinimą (prieš patikslinant jį prokurorui) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tai, kad negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, nėra kliūtis asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, pateisinanti asmens nusikalstamą elgesį.
Byloje yra gautas prašymas kaltinamąjį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės R. F.-V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1, 3, 4 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Todėl, sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl kaltinamojo E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatyta, kad nėra visų būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y.: nenustatytas nuoširdus gailėjimasis atlikus nusikalstamojo pobūdžio veiksmus (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos nebuvimas). Kaltinamasis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nors ir visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau parodymai nebuvo nuoseklūs, prisipažinimas buvo daugiau deklaratyvus, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Pabrėžtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmuo turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos gailėtis. Nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų kritiškai nevertino, paaiškindamas, kad gailisi dėl to, kad atsitiko. Šį kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką patvirtino ir teisme apklausta pretendentė į laiduotojas kaltinamojo sutuoktinė R. F. -V. Atsižvelgus į visas aplinkybes, kurias būtina analizuoti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra padaręs išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Be to, BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, o būtent nėra verto teismo pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką E. V., kadangi laiduotoja R. F.-V., įvertinus visas bylos aplinkybes, teismo vertinimu, šių laiduotojui keliamų reikalavimų neatitinka. Nors R. F.-V. yra neteista, administracine tvarka nebausta, tačiau apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad įvykio metu jos sutuoktinis E. V. buvo gerokai išgėręs, bet ne jis pirmas pradėjo muštynes, dėl muštynių kaltas N. S., nes jis pradėjo tas muštynes. Iš tokių pretendentės į laiduotojas parodymų matyti, jog ji E. V. elgesį vertina ne itin kritiškai, priešingai, teisindama E. V. atliktus veiksmus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, E. V. ir R. F.-V. požiūrį į kaltininko padarytą veiką, daro išvadą, jog R. F.-V. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką E. V. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo asmeninės savybės, menka galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti R. F.-V. tinkama laiduotoja, t. y. vertu teismo pasitikėjimo ir galinčiu daryti teigiamą įtaką E. V. Taigi, visos minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju negali būti taikomas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos prasme įvertinus kaltinamojo E. V. parodymų turinį, pozicijos viso proceso metu nenuoseklumą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.), išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
E. V. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). E. V., bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (išnykus teistumui) (2 t., b. l. 2-11), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 12-13), dirbantis (2 t., b. l. 14-16). Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, o kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
Nukentėjusysis N. S. pripažintas civiliniu ieškovu, yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino (jį sumažino, patikslino civilinius atsakovus, 1 t., b. l. 66-84, 3 t., 46-51), prašydamas iš kaltinamųjų E. V. ir G. P. solidariai priteisti 4000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinio atsisako. Ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, kadangi dėl patirto sužalojimo – dešinio blauzdikaulio skeveldrinio sąnarinio lūžio ir dešinio šeivikaulio lūžio jam buvo atlikta operacija, kurios metu buvo įdėti metaliniai kaulų sutvirtinimai, kuriuos vėliau reikės išimti, bus reikalinga mažiausiai dar viena operacija. Nukentėjusysis po operacijos buvo gydomas VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje dešimt dienų; dėl patirtų sužalojimo šešis mėnesius turėjo nešioti gipso įtvarą ir negalėjo vaikščioti be ramentų, iki šiol yra likęs nežymus šlubavimas. Be to, ant sužalotos kojos po operacijos liko du randai – 20 ir 11 cm ilgio, kurie liks kaip sužalojimo pasekmė. Smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko abu kaltinamieji (G. P. nukentėjusįjį parvertė ant žemės ir laikė, o E. V. nukentėjusiajam smūgiavo).
Kadangi byloje G. P. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, dėl nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o byloje nustatyti E. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo N. S. civilinio ieškinio dalis, pareikšta G. P., paliktina nenagrinėta.
Tačiau, byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavus, jog E. V. kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį, kas sukėlė N. S. fizinį skausmą.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo E. V. padarytos veikos N. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo intensyvaus pobūdžio veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvos sritį. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo E. V. veiksmais yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. V. dalį – 150 Eur (2 t., b. l. 169), neturtinės žalos atlygino nukentėjusiajam N. S. teisminio proceso metu, iš kaltinamojo E. V. priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 350 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis N. S. atsisakė nuo civilinio ieškinio dalies – 8 000 Eur, atsisakymas priimtinas ir procesas šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1 726,41 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam N. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (3 t., b. l. 115–118). Iš pateikto civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad nukentėjusiajam N. S. VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje bei VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje suteiktos gydymo paslaugos, susijusios su blauzdikaulio kūno lūžiu kartu su šeivikaulio lūžiu. Kadangi byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis G. P. atžvilgiu, o byloje nustatyti E. V. nusikalstami veiksmai tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo kumščiu sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių N. S. į galvos sritį), vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
E. V. bylos dalyje dėl jam pareikšto kaltinimo, savanoriškai atlygino 100 Eur žalą civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; mokėtojas G. V., operacijos data 2024 m. sausio 4 d. (3 t., b. l. 135).
Byloje pateiktas nukentėjusiojo N. S. prašymas (ir jį pagrindžiantys dokumentai) (3 t., b. l. 90-92) iš kaltinamųjų G. P. ir E. V. solidariai priteisti nukentėjusiojo N. S. patirtas išlaidas – 1 700 Eur, už advokato suteiktas paslaugas, kuris nukentėjusiajam teikė teisinę pagalbą (teisines konsultacijas, patikslinto civilinio ieškinio parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga), atstovavo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidų, susijusių su teisine advokato pagalba, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis). Kadangi byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis G. P. atžvilgiu, o byloje nustatyti E. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, į tai, kad išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, įvertinus kaltinamojo E. V. turtinę padėtį (šiuo metu dirbantis, turto neturintis, yra darbingo amžiaus), bei į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu išsprendžiama tik dalis nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, todėl iš kaltinamojo E. V. priteistinų proceso išlaidų suma mažinama iki 500 Eur.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant advokatui Modestui Švažui teisinę pagalbą kaltinamajam G. P., sudaro 988,48 Eur (3 t., b. l. 132-134, 149-151), prašoma šias išlaidas priteisti valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, minėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. P. nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. P. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 726,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.
Priimti nukentėjusiojo N. S. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dalies – 8 000 Eur sumos, ir bylą šioje dalyje nutraukti, likusią civilinio ieškinio dalį G. P. atžvilgiu, palikti nenagrinėtą.
Iš G. P. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Iš G. P. nepriteisti N. S. naudai jo patirtų atstovavimo išlaidų.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu E. V. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį E. V. atžvilgiu tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam N. S. iš E. V. 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt Eur) neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį jo atžvilgiu atmesti.
Priteisti N. S. naudai iš E. V. 500 Eur (penkių šimtų Eur) atstovavimo išlaidas už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam, likusią prašymo dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.