- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1605-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00821-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Linmedė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linmedė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-691-887/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linmedė“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Linmedė“ 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 49 925,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą 25 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 18 d.) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-159-313/2018, visiško įvykdymo; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 101 294,71 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisė ieškovui iš atsakovės 187,38 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 25 000 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 7 d. iki visiško prievolės įvykdymo; išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimas, atmetant ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 101 294,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir išspręstas bylos nagrinėjimo procese turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas; panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 51 368,90 Eur žalos negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo ir išspręstas bylos nagrinėjimo procese turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, ir bylą dėl šio materialiojo reikalavimo perdavė Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už teismo priteistą 49 925,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja (atsakovė) UAB „Linmedė“ 2019 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistos 49 925,81 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 49 925,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 821,75 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, mokant po 1 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki visiško priteistų piniginių sumų sumokėjimo.
5. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu UAB „Linmedė“ dirba nuostolingai, gaunamų įplaukų užtenka tik atsiskaitymams su kreditoriais ir darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimui. Bendrovė 49 925,81 Eur suma nedisponuoja, todėl neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą. UAB „Linmedė“ turi nekilnojamojo turto, kuris naudojamas įmonės veiklai, todėl priverstinis turto pardavimas užkirstų galimybę tolesnei įmonės veiklai. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3465-292/2016) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Linmedė“ turto ir/ar piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas 119 361,85 Eur sumai. Priverstinis visų priteistų piniginių sumų išieškojimas nulemtų UAB „Linmedė“ bankrotą, dėl to tektų atleisti visus įmonės darbuotojus ir išparduoti turimą turtą, o tai iš esmės apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Pagal esamą finansinę padėtį UAB „Linmedė“ gali mokėti ieškovui po 1 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis dalyje dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra įvykdyta. Taigi ieškovas turi daugiau nei pusę piniginių lėšų, reikalingų būsimo mioelektrinio protezo įsigijimui.
6. Ieškovas A. K. su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui protezavimo išlaidos yra būtinos dabar ir jis neturi finansinių išteklių protezą įsigyti pats. Tik dalies lėšų gavimas neleistų ieškovui įsigyti mioelektrinio protezo ir jam būtino gydymo. Tokiu būdu būtų pažeista teismo sprendimo esmė bei paneigta ieškovo teisė į teisminę gynybą. Be to, atsakovė neįrodė, kad ji yra nepajėgi iš karto įvykdyti teismo sprendimą dėl sunkios turtinės padėties, todėl jos prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindė savo sunkia finansine padėtimi, tačiau nepateikė jokių neginčijamų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių įmonės direktoriaus nurodytas faktines aplinkybes, kad įmonės finansinė situacija sudėtinga, kad įmonė aukštomis kainomis pirko žaliavą, produkciją gamina, o pardavimo kainos dabar yra smukę, nėra galimybių iš sandėlio parduoti prekių gera kaina. Teismo nuomone, nurodytos susiklostę aplinkybės, medienos versle yra nuolatiniai reiškiniai, pats įmonės direktorius nurodė, kad įmonė veikia 15 metų, stabilumo niekada nebuvo, rinka visada svyruoja.
9. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie įmonės finansinę padėtį, nustatė, kad 2016 metais įmonės pardavimo pajamos 2 229 040 Eur, grynasis pelnas 9 783 Eur, 2017 metais pardavimo pajamos - 2 124 565 Eur, grynasis pelnas - 52 651 Eur. 2016 metais įmonė iš viso turėjo turto už 432 800 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 220 843 Eur, 2017 metais iš viso turėjo turto už 387 266 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 223 455 Eur. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys paneigia pareiškėjos teiginį, kad 2016-2017 metais įmonė veikė nuostolingai. Iš teismui pateiktų 2019 m. gegužės 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2018 metais įmonės pardavimo pajamos 2 791 554,02 Eur, grynasis pelnas - 51 017,85 Eur, įmonė iš viso turėjo turto už 502 926 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 288 097,00 Eur. Teismo vertinimu, ir 2018 metais įmonė veikė pelningai. Teismas taip pat vertino, kad įmonės 2019 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas 75 962,50 Eur nuostolis per penkis mėnesius nėra objektyvus duomuo, patvirtinantis įmonės sunkią finansinę padėtį, kadangi įmonės balansiniai metai, atspindintys tikrąją situaciją, baigiasi gruodžio 31 dieną. Metų gale gali būti visiškai kitokie įmonės finansiniai duomenys, galbūt panašūs kaip ir 2018 metais (pelnas 51 017,85 Eur). Tokią išvadą teismas padarė palyginęs įmonės 2018 ir 2019 metų finansinę padėtį – 2018 m. gegužės 31 d. pardavimo pajamos buvo 1 163 147,50 Eur, tuo tarpu 2019 m. gegužės 31 d. – 928 806,00 Eur, teismo vertinimu, skirtumas neženklus. Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėja pateikė duomenis, jog ji kreditoriams skolinga 202 629,64 Eur, tačiau su kreditoriais neatsiskaityta tik pora mėnesių, be to, įmonei pirkėjai skolingi 176 761,67 Eur.
10. Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo sumai – 119 361,85 Eur (civilinė byla Nr. e2-3920-835/2019). Antstolė A. K. aprašė septynis nekilnojamojo turto objektus – penki garažų paskirties, vienas administracinės ir vienas gamybos - 156 300 Eur sumai, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad buvo areštuotas sandėlis – lentpjūvė, naudojami įmonės veikloje, kad draudikai atsisako drausti sandėlį, atitinkamai bankas neduoda paskolos, kad šio nekilnojamojo turto realizavimas įmonei nulemia dar didesnę finansinę naštą, įmonei tektų perkelti kitur savo veiklą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytus duomenis, vertino, kad pareiškėjos įrodinėjimas jos nepajėgumo sumokėti 49 925,81 Eur turtinę žalą A. K. prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos finansinę padėtį neteikia pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, pareiškėja turi realių galimybių teismo sprendimu priteistą pinigų sumą sumokėti neišdėstant sprendimo vykdymo. Taip pat teismas pažymėjo, kad, esant tokiai pareiškėjos turtinei padėčiai, kokia nustatyta byloje, sprendimo įvykdymo išdėstymas negali būti grindžiamas ta aplinkybe, kad A. K. jau yra sumokėta neturtinė žala bei, kad norimas įsigyti protezas ne gyvybiškai reikalingas, o yra estetikos klausimas.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje konstatavo, kad civilinės atsakomybės prasme protezo įsigijimo išlaidos nagrinėjamoje byloje laikytinos su sveikatos sugrąžinimu susijusiomis būtinomis išlaidomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neturi lėšų, reikalingų šiam protezui įsigyti (t. 8, b. l. 34). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad teismo sprendimu priteistos 49 925,81 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą išdėstymas paneigtų paties sprendimo esmę ir prasmę, tuo tarpu pareiškėja, kaip įmonė, esant apyvartinių lėšų trūkumui, turi ženkliai platesnes finansines galimybes kompensuoti protezavimo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Linmedė“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmos instancijos teismas formaliai vertino tik apeliantės finansinę padėtį, tačiau visiškai netyrė ir nenustatinėjo ieškovo turtinės padėties.
13.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pas apeliantę dirbo apie 80 darbuotojų, tačiau dėl medienos rinkoje esamų objektyvių pokyčių (smukus medienos gaminių kainoms ir dėl to sumažėjus gaunamų verslo partnerių užsakymų kiekiui), apeliantė buvo priversta optimizuoti savo veiklą ir dėl to sumažino darbuotojų skaičių iki 43; šiuo metu įmonės veikla nuostolinga (šią aplinkybę patvirtina 2019-03-31 pelno (nuostolių) ataskaita), o gaunamų įplaukų užtenka tik atsiskaitymams su kreditoriais ir darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimui; teismo sprendimo dalį dėl 49 925,81 Eur turtinės žalos (būsimų mioeletrinio protezo įsigijimo išlaidų) apeliantė įvykdyti iš karto neturi galimybės, nes tokia pinigų suma nedisponuoja; ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės nekilnojamasis turtas, kuris yra naudojamas jos veiklai, todėl priverstinis jo pardavimo vykdymo procese užkirstų galimybę tolesnei įmonės veiklai.
13.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad priverstinis priteistų piniginių sumų išieškojimas nulemtų apeliantės finansinius sunkumus arba jos nemokumą (bankrotą). Tokiu atveju apeliantei tektų inicijuoti jos restruktūrizavimą arba bankrotą, kurio metu jai tektų atleisti visus įmonės darbuotojus ir išparduoti turimą turtą, o tai iš esmės apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas, suteikęs prioritetą ieškovo interesams atsakovės darbuotojų atžvilgiu, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.
13.4. Apeliantė pažymi, kad šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis dalyje dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jau yra įvykdyta (civilinės bylos Nr. e3K-159-313/2018). Tai reiškia, kad ieškovas šiuo metu jau turi daugiau nei pusę piniginių lėšų, reikalingų būsimo mioeletrinio protezo įsigijimui.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes įvertino ir pagrįstai nelaikė jų pakankamu pagrindu teismo sprendimo vykdymui išdėstyti.
14.2. Apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas - teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, taigi šiuo atveju nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimą tik dėl to, kad jo įvykdymas iš karto įmonei yra nepatogus.
14.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovas turi galimybę įsigyti protezą iš neturtinei žalai atlyginti skirtų piniginių lėšų. Teismas ieškovui priteisė tik 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tad protezo įsigijimui trūksta dar beveik 25 000 Eur sumos, kuria jis nedisponuoja. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra priteistas protezui įsigyti - tam skirtos lėšos priteistos kaip turtinė žala. Taigi, patenkinus apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimą, ieškovas ilgą laiką neturėtų galimybės įsigyti protezo ir jam būtino gydymo. Tokiu būdu būtų paneigta ieškovo teisė į teisminę gynybą.
14.4. Teismui išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ieškovas dar mažiausiai keturis metus negalėtų įsigyti norimo protezo, dėl ko jo kaina gali kisti, ir dėl to teismo sprendimas gali tapti sunkiai įgyvendinamas - nors ieškovas vieną dieną ir gautų jam priteistą sumą, šios sumos gali būti nebeįmanoma panaudoti tikslui, dėl kurio ieškovas ir kreipėsi į teismą, pasiekti, t. y. įsigyti protezą ir tokiu būdu palengvinti ieškovo kasdienį gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
18. Šiuo atveju pareiškėja (atsakovė) UAB „Linmedė“ prašymą išdėstyti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo vykdymą dėl 49 925,81 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, šią sumą mokant po 1 000 Eur kas mėnesį periodinėmis įmokomis, iš esmės grindė sunkia savo finansine padėtimi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš karto neturi galimybių sumokėti ieškovui priteistos sumos.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjos finansinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Iš pačios pareiškėjos byloje pateiktų UAB „Linmedė“ finansinių ataskaitų duomenų teismas nustatė, kad įmonė 2016 metais iš viso turėjo turto už 432 800 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 220 843 Eur, įmonės pardavimo pajamos sudarė 2 229 040 Eur, grynasis pelnas - 9 783 Eur; 2017 metais įmonė iš viso turėjo turto už 387 266 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 223 455 Eur, pardavimo pajamos - 2 124 565 Eur, grynasis pelnas - 52 651 Eur. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, nustatė, kad 2018 m. įmonė iš viso turėjo 502 926 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 288 097,00 Eur, įmonės pardavimo pajamos sudarė 2 791 554,02 Eur, grynasis pelnas – 51 017,85 Eur.
21. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad finansinių 2019 metų pirmuosius penkis mėnesius pareiškėjos veikla buvo nuostolinga, tačiau, atsižvelgęs į paties pareiškėjos vadovo tvirtinimus, kad rinka yra nepastovi, sumažėjus pardavimams, jie galiausiai vėl išauga, pagrįstai padarė išvadą, kad minėtoje ataskaitoje nurodytas 75 962,50 Eur nuostolis per penkis mėnesius nėra objektyvus duomuo, patvirtinantis įmonės sunkią finansinę padėtį. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad įmonės metinė apyvarta siekia 2 000 000 Eur - 3 000 000 Eur, 2018 m. gavo 51 016 Eur grynojo pelno, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad 2019 m. sausio - kovo mėn. bendrovė veikė nuostolingai, įvertinus turtinės padėties dinamišką prigimtį, nereiškia, kad įmonės veikla savaime yra nuostolinga, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog yra nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Be to, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimas dalimis, turėtų įtakos geresnei pareiškėjos finansinei padėčiai. Palyginus teismo sprendimu priteistą sumą su daugiau nei keturiasdešimt kartų didesne pareiškėjos metine apyvarta, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja turi realių galimybių teismo sprendimu priteistą pinigų sumą sumokėti neišdėstant sprendimo vykdymo.
22. Minėtos išvados apeliantė nepaneigė ir pateikdama atskirąjį skundą, kurį, kaip ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, iš esmės grindžia tais pačiais teiginiais apie sunkią materialinę padėtį, tačiau šie teiginiai patys savaime nepaneigia privalomumo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kita vertus, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos finansinės padėties negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės, sudarančios pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi, kaip minėta šios nutarties 17 punkte, visais atvejais sprendžiant šį klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apeliantės nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti interesai.
23. Pažymėtina, jog asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių. Kaip patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, ieškovui dirbant prie medienos pjovimo staklių nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. vasario 13 d., t. y. daugiau nei prieš keturis metus. Dėl sužalojimų darbe ieškovui buvo nustatyti rankos traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai – dešinės plaštakos trauminė amputacija delnakaulio vidurinio trečdalio lygyje bei II–V pirštų netektis, dėl to ieškovui reikalingas protezavimas. Ginčas tarp šalių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisme nagrinėjamas nuo 2016 metų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad geriausiai prarastų rankos pirštų funkcijas nagrinėjamu atveju kompensuotų mioelektrinis protezas, o ginčo dėl to, kad ieškovas neturi lėšų, reikalingų šiam protezui įsigyti, nebuvo. Galutinė ir neskundžiama kasacinio teismo nutartis, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamo būsimomis mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidomis, priimta 2019 m. gegužės 23 d. Taigi, įvertinus šio teisminio proceso trukmę, ir išdėsčius teismo sprendimo dėl 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriuo buvo užtikrintas deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamosios funkcijos įgyvendinimas, vykdymą pareiškėjos prašomu būdu, t. y. dar keturiems metams (po 1 000 Eur/mėn.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų paneigta teisės į teisminę gynybą esmė, pažeisti ieškovo interesai ir teisėti lūkesčiai.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į jį nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutu, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, apeliantė nenurodė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.