- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 1-274-900/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45646-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Civilinis ieškovas
- R. J.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, besimokanti (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
R. J. 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 20¹⁵ val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu nuplėšė nuo lovoje gulėjusiojo nukentėjusiojo R. J. antklodę, užsimojusi kėde tyčia užvertė ją ant nukentėjusiojo, nukentėjusiajam nuvertus kėdę ant šono, metė į jį žadintuvą ir pataikė į kaktos sritį, po to smūgiavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius rankomis į veido sritį, kaklą ir krūtinę ir padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje ir krūtinės dešinėje pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su dukra grįžo namo. Po kiek laiko su dukra nuėjo pas kaimynę. Apie 19³⁰ val. per langą pamatė, kaip R. J. grįžo į namus. Apie 20³⁰ val. grįžo namo ir kaltinamoji. Dukra grįžo šiek tiek anksčiau. Dukra pasakė, kad tėtis yra namie ir kad jos (dukters) daiktas yra palėpėje. Raimundas buvo svetainėje antrame aukšte ir galėjo girdėti, kaip kaltinamoji kalbėjosi su dukra. Jis gyveno palėpėje ir neleisdavo ten užlipti nei sūnui, nei dukrai. Jeigu būdavo paliktų daiktų, jis juos išmėtydavo.
Kaltinamajai lipant į palėpę, R. J. trenkė jai dangčiu. Jis užlipo pirmas, netikėtai atkabino palėpės dangtį ir paleido. Kaltinamoji su kaire ranka atrėmė dangtį. Patyrė fizinį skausmą. Jeigu ji nebūtų padėjusi rankos, dangtis būtų pataikęs į galvą. Paskui jis atleido dangtį. Kaltinamoji abiem rankom pastūmė dangtį ir užlipo su dukra į tą palėpę pasiimti daiktų: piešinio ir teptukų, pratybų. Užlipusi kaltinamoji pasiruošė daryti garso įrašą. Palėpėje kaltinamoji su dukra užtruko apie 10 minučių, nes (R. J.) neleido pasiimti tų daiktų, žemino jas. Dukra rinkosi daiktus, o kaltinamoji ramiai stovėjo netoli laiptų ir žvilgsniu ramino R. J..
Lova yra kitame kambario gale (nei laiptai). R. J. lovoje negulėjo. Kaltinamoji jam antklodės nenuplėšė, žadintuvo į jį nemetė, smūgių nesudavė. Apie eksperto nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus kaltinamoji nieko negali pasakyti. R. J. teigia, kad dukra nulipo viena, nes jam reikėjo gauti kokių nors įrodymų, kad ir kaltinamoji yra kalta dėl iširusios santuokos.
Kai susirinko daiktus, kaltinamoji su dukra nulipo iš tos palėpės ir antrame aukšte gėrė arbatą. Toliau vyko kabinėjimasis. Nebuvo galima valgyti. Būdavo, kad iš dukros lėkštės paimdavo maistą. Regis, kaltinamajai su dukra geriant arbatą, R. J. nulipęs kažką metė į jas.
Kaltinamoji girdėjo, kaip R. J. kalbėjo telefonu, girdėjo žodį „policija“. Kai R. J. išėjo, kaltinamoji išjungė garso įrašą. Išjungusi įrašą girdėjo, kaip jis sakė žodį „policija“.
Vidurį nakties paskambino į duris. Atvyko pareigūnas T. K. ir paprašė leisti „draugiškai“ užeiti. Pareigūnas įėjo su R. J.. R. J. pasakė kaltinamajai eiti į savo kambarį ir užsidaryti. Pareigūnas su R. J. užlipo į viršų, po to nulipo. T. K. nieko nesakė kaltinamajai. Kaltinamoji paaiškino pareigūnui, kokiu tikslu jos užlipo (į palėpę), apie R. J. smurtą prieš ją. Kaltinamajai ant rankos buvo iškilimas. Pareigūnas sakė, kad jį išsikvietė R. J., nes ji (kaltinamoji) smurtauja, kad rytoj jai bus paskambinta ir ji bus pakviesta į policiją duoti parodymų. Nesulaukusi skambučio po dviejų darbo dienų kaltinamoji nuvažiavo duoti parodymų. 2019 m. rugsėjo 25 d. T. K. paprašė kaltinamosios ištrinti vaizdo įrašą. Ir ji tą padarė tyrėjos kabinete. Vėliau rado atsarginę kopiją ir ją pateikė į bylą.
Įvykio metu santuokos, bendrų finansų nebuvo. Kaltinamosios nuomone, buvo susitarimas, kad R. J. teisingai pakryptų skyrybų eiga. R. J. 20 metų užsiima karate, kitomis sporto šakomis. Tikėtina, kad jis sužalojo sportuodamas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. kalta neprisipažino ir paaiškino (1 t., b. l. 169-170, 181-182; 2 t., b. l. 16-17), kad R. J. yra melagis, prikalbėjo to, ko niekada nebuvo. Nebuvo taip, kad R. J. gulėjo lovoje ir ji (R. J.) į jį metė žadintuvą. Įtariamoji nedrėskė R. J. nagais, nesmogė kumščiu į kaklo sritį, viskas išgalvota. R. J. siekia sužlugdyti įtariamąją su dukra.
Konfliktai šeimoje vyksta jau seniai, apie metus. Įtaromoji ir dukra jau seniai su R. J. nekalba. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Dėl to labai kenčia dukra, nes šeimoje nuolat mato nesutarimus, grasinimus ir kitas problemas. Įtariamoji negali pasakyti, ar R. J. tebegyvena namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, (2018 m.) liepą R. J. namie miegojo gal penkias naktis, (2018 m.) rugpjūtį - gal dešimt naktų. Pastaruoju metu jis kokias tris dienas nebūna namie, dvi pabūna ir vėl nebūna. R. J. susirado kitą moterį.
2018 m. rugsėjo 20 d. apie 13³⁰ val. įtariamoji su dukra A. J. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). R. J. namo grįžo apie 19³⁰ val. Tuo metu įtariamoji su dukra buvo namuose. Įtariamoji norėjo užlipti į palėpę, kurioje įrengtas vaikų kambarys, ir paimti dukros piešinį. Įtariamajai lipant laiptais į viršų, R. J. buvo viršuje ir tyčia uždarė dangtį, kad ji negalėtų įeiti į palėpę. Dangtis užgavo įtariamajai dešinę ranką, jautė fizinį skausmą. Įtariamoji nesakė R. J., kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau buvo susiėmusi už rankos, todėl jis turėjo suprasti, kad jai skauda ranką. R. J. paspaudė dangtį ir juokėsi. Įtariamoji vis tiek atsidarė dangtį ir su dukra užlipo į viršų, susirinko daiktus ir nusileido į apačią.
Kai jos rinko daiktus, R. J. viršuje komentavo. R. J., girdint ir matant dukrai, įtariamosios atžvilgiu kalbėjo nepadorius žodžius, lietė jos lytinius organus. Įtariamoji savo ranka patraukė nuo savęs R. J. ranką. R. J. visą laiką kalbėjo, komentavo, o įtariamoji su dukra tylėjo, abi mobiliojo ryšio telefonu darė garso įrašą, kažkokiu metu dukra pasakė, kad iškvies policiją. Į klausimą, kodėl garso įraše data yra nurodyta 2018 m. rugsėjo 26 d., o garso įrašas atsiųstas elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 25 d., įtariamoji atsakė, kad) gal tą dieną tyrėja įrašė įrašą į kompaktinį diską, todėl taip ir rodo.
Nusileidusios į apačią, įtariamoji su dukra atsigėrė arbatos ir nuėjo miegoti.
Tą pačią naktį apie 23⁴⁰ val. kažkas paskambino į duris. Įtariamoji atidarė duris ir pamatė R. J. su policijos pareigūnu. Pareigūnas pasakė, kad įtariamoji neįleidžia sutuoktinio, tačiau jos juk miegojo, o sutuoktinis turi raktus nuo namų. Įtariamoji nesupranta, kodėl R. J. kreipėsi į pareigūnus. Čia yra dar vienas jo spektaklis. R. J. įėjo su pareigūnu, pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Pareigūnams išvažiavus, R. J. grįžo į namus, apsimetė, kad virtuvėje valgo, palaukęs, kol įtariamoji nuėjo miegoti, tada užlipo į viršuje esantį į vaikų kambarį ir nuėjo miegoti.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. J. parodė, kad iki įvykio santuoka klebėjo seniai. (Su kaltinamąja) gyveno atskiruose kambariuose. Įvykio vakarą nukentėjusysis grįžo namo iš draugo. Kai grįžo, R. ir A. namuose nebuvo. Kiek žino, R. su A. buvo pas kaimynę apačioje. J. ir kaimynai turi po pusę namo, atskiri įėjimai, atskiros valdos.
Nukentėjusysis svetainėje norėjo pasižiūrėti mėgstamą serialą „Rimti reikalai“. Jam bežiūrint televizorių, atėjo R. su A. ir išjungė televizorių. Kaltinamoji jam pasakė: „čia tu nieko nežiūrėsi“, „tavo nieko nėra“ ir t. t. Supratęs, kad serialo negalės pasižiūrėti, nukentėjusysis nusprendė eiti į savo kambarį, kuriame atskirai gyveno, susitvarkyti higienos reikalus.
Nukentėjusiajam einant iki tualeto, jį filmavo. Kaip sužinojo vėliau, R. ir A. darė garso įrašą. R. neleido nukentėjusiajam atlikti gamtinių reikalų, pradėjo stumdytis. Jis galėjo juokauti, stengtis išvengti aštresnės situacijos. Nukentėjusiajam nepavyko nei atlikti gamtinių reikalų, nei išsivalyti dantų.
Nukentėjusysis nuėjo į savo kambarį, esantį mansardoje, trečiame aukšte. Nukentėjusysis lipo laiptais, A. ir R. sekė iš paskos ir filmavo. Nėra tikras, ar filmavo, bet matė, kad laikė (iškėlusios) telefonus. Savo kambaryje nukentėjusysis turi mažą televizorių. Bandė pasižiūrėti serialą, bet ir čia elektra išjungta. Atsigulęs nukentėjusysis naršė telefone, norėjo ramybės. Bandė juokauti, išeiti iš tos situacijos, nes matė, kad siekiama jį išprovokuoti padaryti kokį nors veiksmą, pvz., pastumti. R. stovėjo šalia ir filmavo.
Duktė A. nukentėjusiojo kambaryje irgi laikė telefoną. Dukters neklausė, ko ji atėjo į šį kambarį. Nukentėjusysis gerai neatsiminė, ar, atėjusi į kambarį, kaltinamoji ką nors sakė. Bendravo. Kaltinamoji vaidino, sakė jam netrukdyti joms gerti arbatos, nors arbata palėpėje nebuvo geriama.
A. užsimanė į tualetą ir išėjo. Tada R. uždarė dangtį, nuplėšė antklodę ir rėkė „tu sugadinai gyvenimą ir man, ir dukrai, aš tau neatleisiu“. Nukentėjusysis juokavo sakydamas: „gal nori į mane nuogą pasižiūrėti?“, nes ruošėsi miegoti ir gulėjo tik su kelnaitėmis. Nutraukusi antklodę, kaltinamoji su prie kompiuterio esančia kėde bandė smūgiuoti nukentėjusiajam į veido sritį. Kadangi kaltinamoji nelabai pakėlė kėdės, metė šalia padėtą plastmasinį laikrodį ir pataikė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis užsidengė galvą, kad daugiau nesužalotų veido. Nesuprato, kas vyksta. Toliau R. „tvatino“ nukentėjusįjį rankomis. Buvo 5-6 smūgiai. R. pataikė į kaklą, po įvykio nukentėjusysis pamatė, kad R. perbrėžė nagais krūtinę. Jos agresijos protrūkis buvo panašus į tokį, kai žmogus praranda protą. Ji pasimėgavo, kiek galėjo, paskui gal išsisėmė, gal pavargo, kad liovėsi.
Skaudu, kad viskas taip įvyko. Dukra įvykio nematė, nes R. uždarė dangtį į mansardą.
Kai R. išėjo, nukentėjusysis paskambino savo advokatei. Advokatė siūlė kviesti policiją. Nukentėjusysis nebuvo nusiteikęs rašyti pareiškimo, nes nenorėjo gąsdinti A.. Policija ne vieną kartą buvo važiavusi anksčiau. Pasakė advokatei, kad nuvyks (į PK). Prieš išeidamas iš namų nukentėjusysis matė, kad R. buvo su mergaite savo kambaryje.
Apie 10 val. (vakaro), buvo jau tamsu, nukentėjusysis nuvažiavo į Purienų g. esantį PK ir pasakė apie įvykį. Vaikinas (pareigūnas) paklausė, kokie sužalojimai. Nukentėjusysis parodė sužalojimą ant krūtinės. Pareigūnas pasakė, kad nukentėjusiojo kakta nubrozdinta. Jis turbūt atsirado, kai kaltinamoji metė laikrodį. Nukentėjusysis parašė pareiškimą. Pareigūnas sakė, kad turi atskirti smurtautoją nuo aukos; jeigu neišveš moters, reiks išeit nukentėjusiajam. Nukentėjusysis prašė pareigūno neišvežti R. į areštinę, kad dukrai nebūtų psichologinė trauma; sutiko išeiti pas savo tėvus, jam tik reikėjo susirinkti daiktus.
Paskui nukentėjusysis su pareigūnu nuvažiavo į namus. Laukinės durys buvo užrakintos ir iš vidaus įkištas raktas. Jie ilgai skambino į duris. R. atidarė duris ir sakė: „ką čia prisidirbai?“ ar kažką panašaus. Nukentėjusysis (su pareigūnu) užėjo į vidų, pakilo į antrą aukštą, rinkosi daiktus. Pareigūnas ramino, sakė: „ponia, nesipykit, nueikit į kavinę, kartu pabūkit“.
Patalpa, kurioje įvyko įvykis, yra trečiame aukšte, vadinama mansarda. Grįžus įvykio pėdsakų nebuvo. Viskas sutvarkyta, laikrodis pastatytas ant kėdės, ant kurios prieš tai stovėjo. Nukentėjusysis susirinko daiktus ir išėjo į lauką. Palaukė, kol pareigūnas išvažiavo ir tyliai grįžo į savo kambarį. R. įslinko ir vėl pradėjo filmuoti.
Gal kitą dieną po įvykio nukentėjusysis nuvyko pas specialistą į apžiūrą. Nurodė nubrozdinimą kaktoje, kaklo srities skausmą ir skausmą ties speneliu. Krūtinę skaudėjo apie savaitę. Nubrozdinimas kaktoje, įbrėžimas ties speneliu irgi buvo savaitę. Skausmą kakle juto valgydamas.
Iki 2018 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Lanko karatė. Negali prisiminti, ar 2018 m. rugsėjo 20 d. sportavo. Galėjo minti dviratį. Karatė tą dieną neužsiminėjo.
Nukentėjusiojo teigimu, specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo R. veiksmų pasekmė. Po savaitės kaltinamoji sukūrė istoriją, kad nukentėjusysis prispaudė ją dangčiu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. parodė (1 t., b. l. 19, 40-43, 44-58), kad su R. J. yra susituokę 22 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra jų bendra nuosavybė. Augina mažametė dukrą A. J.. Nuo 2015 m. santykiai su sutuoktine suprastėjo, atsirado buitinių, žodinių, kitų asmeninių konfliktų. 2018 m. pradėjo skyrybų procesą.
2018 m. rugsėjo 20 d. apie 20¹⁵ val. nukentėjusysis grįžo namo (duomenys neskelbtini), ir norėjo pasižiūrėti mėgstamą serialą. Nuėjo į poilsio kambarį įsijungė televizorių ir atsigulė ant lovos sofos. Iš kaimynės, kuri gyvena pirmame namo aukšte, grįžo R. su dukra ir išjungė elektrą, kad jis nežiūrėtų televizoriaus. R. sakė, kad nukentėjusysis čia negyvens, kad nesumokėjo už elektrą, nors jie visas sąskaitas apmoka per pusę. Galbūt ji pasakė, kad jis nežiūrės televizoriaus, ar kažką panašaus. Nukentėjusysis nesureikšmino to, nes R. nuolat taip elgiasi, kai jis nori pasižiūrėti televizorių.
Tada nukentėjusysis norėjo atlikti gamtinius reikalus, išsivalyti dantis. R. neleido patekti į vonios kambarį, ėmė jį stumdyti, kad neįeitų į vonios kambarį. R. su dukra ėmė jį filmuoti savo mobilaus ryšio telefonais. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, ar jos tikrai filmavo, ar tik darė garso įrašą.
Nukentėjusysis nuėjo į savo kambarį trečiame aukšte, palėpėje. Nukentėjusiajam lipant laiptais, jos (motina su dukra) su įjungtais telefonais ėjo paskui. Nukentėjusysis įėjo į savo kambarį, palėpės durų-dangčio neuždarė. Dangtis buvo pririštas prie elektrinio treniruoklio, kad nesidarinėtų ir kad kas nesusižalotų, nes yra gana sunkus.
Įėjęs į kambarį, nukentėjusysis ketino pasižiūrėti televizorių, tačiau R. ir čia atjungė elektrą. Nukentėjusysis ketino nusileisti laiptais į vonios kambarį, prieš miegą atlikti gamtinius reikalus ir išsivalyti dantis, o R. pastojo kelią, neleido nulipti laiptais. Ant laiptų taip pat stovėjo ir dukra. Jos visą tą laiką filmavo arba įrašinėjo. Kadangi jos nereagavo į nukentėjusiojo prašymus praleisti, jis nusirengė ir atsigulė į lovą, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir naršė internete.
Nukentėjusiojo manymu, dukra stovėjo prie laiptų ar palipusi ant pirmo laiptelio ir filmavo, o R. stovėjo viduryje kambario ir, iškėlusi aukštyn telefoną, filmavo ar įrašinėjo garsą. Nukentėjusysis prašė jų išeiti lauk, leisti miegoti, tačiau jos tik filmavo ir tylėjo. Nukentėjusysis nepamena, ką tiksliai kalbėjo. Gali būti, kad pasakė kokį juokelį, nes tai ne pirmas kartas, kai jos šitaip elgiasi.
R. priėjo prie nukentėjusiojo ir nuplėšė antklodę. Nukentėjusysis nežino, kodėl R. taip padarė. Dukra visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje. Jis toliau naudojosi savo telefonu, o jos abi ir toliau filmavo. Tai tęsėsi gal apie 30 minučių.
Paskui dukra pasakė, kad nori į tualetą, ir nulipo žemyn. R. uždarė palėpės dangtį. Nukentėjusysis nebematė telefono R. rankose - R. jį kažkur pasidėjo. Netikėtai R. pasiėmė vieną iš trijų kambaryje buvusių kėdžių. Kėdė buvo su ratukais, stovėjo prie rašomojo ar kompiuterinio stalo. R. užsimojo kėde ir vertė ant nukentėjusiojo. Smūgis nebuvo stiprus, nes kėdę nepatogu paimti, be to, kambario lubos žemos. Nukentėjusysis užsidengė veidą rankomis ir nustūmė kėdę. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kurią (jo kūno) vietą R. kliudė kėde. Gali būti, kad kėdė nukentėjusiojo nekliudė, nes jis gindamasis blokavo kėdę ir nustūmė į kairę. Tada R. čiupo žadintuvą nuo antrosios kėdės prie lovos, metė į jį ir pataikė į kaktą. Žadintuvas yra aštriais kampais, smūgis buvo gana stiprus. Tuo metu nukentėjusysis (dėl adrenalino) skausmo nejuto. Nuo smūgio žadintuvas išsiskyrė į tris ar keturias dalis, dalys pabiro ant lovos, ant žemės. Po to R. ėmė smūgiuoti rankomis, darėsi agresyvi ir nekontroliuojama. R. dešinės rankos kumščiu kelis kartus bandė suduoti į veido sritį. Nukentėjusysis blokavo smūgius rankomis. Gulint labai sudėtinga gintis, todėl (keli) smūgiai kliuvo į kaklą, į Adomo obuolį. Smūgių neskaičiavo, bet jų buvo ne mažiau kaip 5-6.
Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kaip buvo įdrėksta į dešinės pusės krūtinės dalį. Mano, kad R. įdrėskė smūgiuodama, tačiau skausmą nukentėjusysis pajuto vėliau. Nustojusi smurtauti, R. šaukė, kad jis sugadino dukrai sveikatą, kad ji jį pakars arba privers, kad pasikartų. Po to R. išėjo iš kambario.
Po įvykio nukentėjusysis konsultavosi su savo advokate. Advokatė patarė kviesti policiją. Nukentėjusysis nenorėjo traumuoti dukros, todėl rašyti pareiškimą vyko į komisariatą. Rašant pareiškimą, pareigūnas paklausė, kas buvo kaktai. Tik tada nukentėjusysis pamatė, kad nubrozdinta kakta. Kakta galėjo būti sužalota žadintuvu. Nors žadintuvas pagamintas iš plastmasės, jo laikomoji atrama yra aštriais kampais. Kakta nekraujavo, buvo tik nubrozdinta. PK užtruko daugiau nei dvi valandas.
Parašęs pareiškimą, nukentėjusysis su pareigūnu vyko į namus. Prašė sutuoktinės neišvežti ir neuždaryti, nes labai išgyveno dėl dukros. Dukrai ir taip sunku dėl nutraukiamos tėvų santuokos.
Nukentėjusysis su vienu pareigūnu užėjo į savo kambarį. Pareigūnas apžiūrėjo įvykio vietą. Tuo metu laikrodis buvo surinktas ir tvarkingai padėtas ant kėdės prie lovos. Kambarys aptvarkytas.
Prieš metus R. per konfliktą čiupo virtuvinį peilį ir išvadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Tą sykį dukra stojo už tėtį. Nukentėjusysis išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Nukentėjusiajam gyvenant pas tėvus, R. smurtavo prieš dukrą, nes ji susitiko su juo. Dėl to prieš R. pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas T. K. parodė, kad jis iš nukentėjusiojo ir kaltinamosios priėmė pareiškimus vienas ant kito ir pradėjo priešpriešinius ikiteisminius tyrimus. R. J. (pirmas) kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo. Liudytojas T. K. neatsiminė sužalotų vietų, tačiau (netrukus po įvykio) jos matėsi išoriškai veido srityje. Žmogus elgėsi emocingai, rodė sužalojimus ant krūtinės ląstos. Sužalojimai atrodė švieži. Įdrėskimai buvo raudoni. Šašų, randų nebuvo.
Liudytojas T. K. priėmė (R. J.) protokolą-pareiškimą, apklausė, pripažino jį nukentėjusiuoju. Budėtojas išsiuntė ekipažą (į R. ir R. J. namus), nes potencialus įtariamasis turi būti sulaikytas ir atribotas nuo aukos. R. J. pasakė, kad yra mažametė, ji prisirišusi prie mamos. Kad nebūtų pažeisti mažametės interesai, liudytojas T. K. budėtojui pasakė, kad atšaukti ekipažą.
Liudytojas T. K. nuvažiavo su R. J. į jo gyvenamąją vietą apžiūrėti įvykio vietą. (Kaltinamoji) ilgai neatidarė durų, raktas buvo įkištas iš vidaus. Paskui R. J. įleido.
Liudytojas T. K. nedetalizavo R. J. atvykimo priežasčių. Niekas neklausė, dėl ko jis atvyko. Einant į palėpę, R. J. priekaištavo R. J., jį žemino. Liudytojas T. K. juos ramino.
Įvykio vieta buvo viršuje, palėpėje. Įvykio vieta buvo sutvarkyta. Laikrodis padėtas ant kompiuterinės kėdės. Lova paklota. Liudytojas T. K. formaliai apžiūrėjo įvykio vietą ir išėjo su nukentėjusiuoju. Liudytojas T. K. išvažiavo, nukentėjusįjį paliko prie savo automobilio.
Grįžęs į komisariatą liudytojas T. K. surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Tolesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko. Jis tik pradeda ikiteisminį tyrimą ir atlieka pirminius neatidėliotinus veiksmus.
Po savaitės į komisariatą kreipėsi R. J. ir teigė, kad ir ją sumušė. R. J. sakė, kad R. J. apgavo (pareigūną), nes (2018 m. rugsėjo 20 d.) jis neišvažiavo pas tėvus. R. J. rodė mėlynę ant rankos ir nurodė, kad per konfliktą (2018 m. rugsėjo 20 d.) buvo paleistas palėpės dangtis. Liudytojas T. K. atliko procesinius veiksmus su kita puse.
Kai liudytojas T. K. lankėsi R. ir R. J. namuose pirmą kartą, R. J. apie sužalojimus nekalbėjo. Jis neklausė, ar moteris sužalota. Tą kartą ant R. J. rankų, plaštakų išorės dalies nepastebėjo jokių sužalojimų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė (1 t., b. l. 156-157), kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2018 m. rugsėjo 20 d. dirbo operatyvinėje grupėje. Apie 21³⁰ val. į policijos komisariatą kreipėsi R. J.. R. J. nurodė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini)., per konfliktą prieš jį smurtavo sutuoktinė R. J.. Kiek pamena, R. J. nurodė, kad, jam galint lovoje savo kambaryje, R. J. metė į jį kėdę, po to – žadintuvą ir pataikė į kaktą, sudavė į kaklo sritį. Ant nukentėjusiojo matėsi šviežiai nubrozdinta kakta. Paklausus, ar šis sužalojimas padarytas įvykio metu, R. J. nurodė, kad greičiausiai taip, tada, kai žadintuvas pataikė į kaktą, prieš tai kakta nebuvo nubrozdinta. R. J. buvo labai susijaudinęs, minėjo, kad jam gėda kreiptis į policiją dėl to, jog jį sumušė sutuoktinė. R. J. teigė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, namuose nuolatiniai kivirčai ir nesutarimai, sutuoktinė neleidžia naudotis elektra, tualetu, nors mokesčius moka per pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad kartu auga mažametė dukra, tačiau ji įvykio nematė. Budėtojas išsiuntė patrulius, kad R. J. būtų sulaikyta ir pristatyta. Nukentėjusysis prašė nesulaikyti R. J., nes nenori, kad nukentėtų dukra. Nukentėjusysis tvirtino, kad dukra yra labai prisirišusi prie mamos ir psichologiškai palūžusi dėl skyrybų. Nukentėjusiajam buvo paaiškinta, kad smurto atveju privalu atskirti smurtautoją nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pažadėjo, kad jis išvyks iš namų.
Liudytojas T. K. apklausė nukentėjusįjį ir su juo nuvyko į jo namus apžiūrėti įvykio vietos. R. J. atidarė duris po kokių 5 minučių. Nors nukentėjusysis turėjo raktą, negalėjo patekti į vidų, nes raktas buvo spynoje iš vidaus. R. J. nurodė, kad miegojo. Moteris buvo nepatenkinta jų atvykimu, elgėsi sarkastiškai, šaipėsi iš R. J., kad jis yra skundikas. Liudytojas T. K. nedetalizavo atvykimo priežasties, bet, kaip suprato, R. J. suprato, kodėl jie atvyko. R. J. elgėsi agresyviai, nuolat priekaištavo, kad sutuoktinis sugadino dukrą, nuolat grįždavo girtas ir kitaip jo (pareigūno) akivaizdoje žemino nukentėjusįjį. Moteriai buvo paaiškinta, kad pareigūnas atvyko atlikti įvykio vietos apžiūros. R. J. sakė, kad sutuoktinis čia nepageidaujamas, kad jį reiktų išvežti. Liudytojas T. K. prašė moters apsiraminti, nurodė, kad šiuo atveju būtent ji turėtų išvykti iš namų, nekonkretizavo kodėl.
Pagal faktines aplinkybes (pareigūnai) turėjo sulaikyti R. J. ir uždaryti į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Nenorėdami traumuoti mergaitės ir prašomi R. J., R. J. nesulaikė. Buvo priimtas bendras sprendimas, kad R. J. atvyks į apklausą komisariate.
Liudytojas T. K. apžiūrėjo kambarį palėpėje. Kambarys buvo tvarkingas, prie lovos stovėjo kėdė, ant jo padėtas žadintuvas ir vaistai. Nukentėjusysis nurodė, kad būtent šį žadintuvą į jį paleido sutuoktinė. Nukentėjusysis pasakė, kad kambarys yra sutvarkytas, žadintuvas surinktas ir gražiai padėtas ant kėdės, nors paleidus į jį, žadintuvas buvo išsisklaidęs dalimis, prieš išvykstant buvo netvarka.
Liudytojui T. K. lankantis įvykio vietoje, R. J. niekuo nesiskundė, nenurodė, kad sutuoktinis ją sužalojo, išorinių sužalojimų nesimatė. Maždaug praėjus savaitei, kai liudytojas T. K. vėl dirbo operatyvinėje grupėje, R. J. kreipėsi, teigdama, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. R. J. palėpės dangčiu tyčia privėrė ir spaudė jos ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą. R. J. parodė nedidelę mėlynę ant dešinės rankos dilbio.
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė liudytoja A. J. nurodė (1 t., b. l. 131-133), kad neatsakinės į klausimus apie mamą, nes ją myli ir nenori kalbėti. Ji ruošė pamokas, atėjo tėtis, trenkė mamai dangčiu, ir viskas. Neatsimena, kada tai įvyko. Žino, kad buvo tamsu. Viskas vyko namuose. Ji su mama gėrė arbatą, ėjo pasiimti daiktų iš viršaus. Jos ėjo į kambarį trečiame aukšte palėpėje. Tėtis neturi kambario, jis gyvena jos (mažametės liudytojos) kambaryje, trečiame aukšte.
Mažametė liudytoja lipo su mama laiptais ir tėtis užtrenkė mamai dangčiu. Kaip suprato, tėtis trenkė tyčia. Matė, kad jis ją užgavo. Mamai ant rankos iškilo burbulas. Mama nieko nesakė apie skausmą. Konflikto metu tėtis prispaudė mamai ranką, o mama nieko nedarė. Tėtis kabinėjosi ir lietėsi prie mamos ranka ne ten, kur galima. Tėtis užsipuolė mažametę liudytoją, kad ji meluoja, (grasino), kad grįš pas jį, kad ji jį terorizuoja psichopatiškai.
„Terorizuoja psichopatiškai“ reiškia, kad terorizuoja žodžiais. Visaip terorizuoja: užrėkia ant mažametės liudytojos, mamą kažkaip pavadino. Tėtis visą gyvenimą mamą vadina visokiais žodžiais, kurių (mažametė liudytoja) nenori sakyti. Kaip suprato iš žinučių, tėvas turėjo (kitą) moterį. Jis visą gyvenimą gėrė, buvo darbas, darbas, darbas, o savaitgalį – draugai. Pusę devynių, pusę dešimt mažametė liudytoja su dviračiu važiuodavo parsivežti tėvo.
Mažametė liudytoja nežino, kiek užtruko, kol pasiėmė daiktus. Daiktus nunešė į miegamąjį ir su mama nuėjo miegoti.
Tėtis išsikvietė policiją, bet mažametė liudytoja negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Nežino, pamiršo, kodėl tėtis išsikvietė policiją. Mažametė liudytoja nepamena, ar tą naktį kas nors filmavo. Ji nefilmavo.
Mažametė liudytoja nenori matyti tėvo. Mamą myli ir niekas jos nenuteikinėja. Mamos ir tėčio santykiai pašliję kokius metus. Kai prasidėjo skyrybos, mažametė liudytoja ir motina dėl tėvo nebeturi ramybės, ji (mažametė liudytoja) susigadino sveikatą. Tėvas labai nori gauti pinigų ir labai nori panaudoti ją prieš mamą. Mažametei liudytojai kaip vaikui reikia namo ir ji sakė tėvui, kad jei perrašys (jam priklausančią namo dalį), tai draugaus, jei bandys atimti - nebedraugaus. Mama nori, kas geriau jai. Motinai namas nerūpi, motina gali gyventi nors ir mažame kambarėlyje, kad tik mažametei liudytojai būtų geriau.
Įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugsėjo 21 d. protokole aprašyta su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 25-34).
Daiktų apžiūros 2018 m. spalio 31 d. protokole aprašytas nukentėjusiojo pateiktas laikrodis-žadintuvas (1 t., b. l. 74-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. G 1310/2018(04) nurodyta (1 t., b. l. 85), kad R. J. padaryti nubrozdinimai kaktoje ir krūtinės dešinėje pusėje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. R. J. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių kietais bukais daiktais. R. J. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1492/2018(04) sakoma (1 t., b. l. 90-91), kad nubrozdinimai kaktoje ir krūtinės dešinėje pusėje R. J. padaryti kietais bukais daiktais. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiu buku kietu daiktu padarytas nubrozdinimas R. J. kaktos viršutinėje dalyje, nes sužalojimo vietoje užsifiksavo tik žalojančio daikto grupinės priklausomybės požymiai. Nėra galimybės nurodyti, ar nubrozdinimas kaktoje padarytas apžiūrėti pateiktu žadintuvu ar kitu buku kietu daiktu.
Daiktų apžiūros 2018 m. spalio 23 d. – 2018 m. spalio 24 d. protokole aprašyti du garso įrašai, kuriuos pateikė kaltinamoji (įtariamoji) R. J.. Garso įrašai yra 11 min. 4 sek. ir 5 min. 52 sek. trukmės. Garso įrašuose girdisi vyro, moters, mergaitės balsai. Galima suprasti, kad pokalbis vyksta nukentėjusiojo kambaryje. Daugiausia kalba R. J.. Apžiūros protokole nurodyta, kad vyras kalba ramiu tonu, moteris irgi atsako ramiai (1 t., b. l. 175-177).
Apžiūros 2018 m. spalio 26 d. protokole (1 t., b. l. 191-199) aprašyta įtariamosios mobilaus ryšio telefono SAMSUNG GALAXY X COVER 3 su SIM kortele apžiūra. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. telefonu padaryti du garso įrašai: 20³⁹ val. 11 min. 4 sek. trukmės ir 21⁰⁶ val. 5 min. 53 sek. trukmės. Telefone nerasta kitų 2018 m. rugsėjo 20 d. garso ar vaizdo įrašų.
Daiktų apžiūros 2018 m. gruodžio 6 d. protokole (2 t., b. l. 38-40) aprašyti trys vaizdo ir garso įrašai, kuriuos pateikė kaltinamoji (įtariamoji) R. J.. Iš įrašų pavadinimų, įrašuose nufilmuoto sieninio laikrodžio rodyklių pozicijos matyti, kad įrašų laikas yra tarp 2018 m. rugsėjo 20 d. 23⁴³ val. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. 0¹² val. Pirmame įraše užfiksuota, kaip du vyrai (pareigūnas T. K. ir nukentėjusysis R. J.) bendrauja su moterimi (kaltinamąja R. J.). Kaltinamoji į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui tvirtino, kad „čia viskas yra tvarkoj, čia tik jam (nukentėjusiajam) vienam vaidenasi“ (jog buvo smurto atvejis). Antrame įraše matosi, kaip vaikšto vyras (R. J.). Trečiame įraše matosi uždaromos durys.
Informacinės teismų sistemos LITEKo duomenimis, ieškovė R. J. 2018 m. kovo 14 d. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinė byla Nr. e2-4867-1042/2018). Atsakovas R. J. sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tik prašė ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinis ieškinys patenkintas iš dalies - santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pasireiškusios tuo, kad šie dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu.
Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46517-18, pripažino, kad prokuroras 2019 m. sausio 23 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą R. J. atžvilgiu dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykio pagal R. J. pareiškimą, nes jis nepadarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius turinčios veikos. Prokuroro, aukštesniojo prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra įsiteisėję. Sprendimuose, be kita ko, remiamasi specialisto L. J. paaiškinimais, kad R. J. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jos nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 143-147).
Kaltinamoji kalta neprisipažino, tvirtino, kad įvykio dieną prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, o kaip tik nukentėjo nuo sutuoktinio, kai šis, pirmas užlipęs į palėpę, atkabino palėpės dangtį ir jį paleido. Kaltinamosios nuomone, nukentėjusysis galėjo susižaloti sportuodamas.
Mažametė liudytoja A. J. antrino kaltinamajai, kad smurtinius veiksmus įvykio dieną atliko nukentėjusysis, o kaltinamoji šiam nieko nedarė.
Kaltinamosios ir mažametės liudytojos parodymai apie tai, ką jos veikė iki ir po įvykio, skiriasi. Pasak kaltinamosios, po to, kai susirinko daiktus, ji ir dukra nulipo žemyn į antrą aukštą ir gėrė arbatą; kaltinamasis prie jų kibo, lyg kažką į jas metė, ėmė maistą iš dukters lėkštės. Mažametė liudytoja tokių aplinkybių nenurodė. Ji tvirtino, kad su motina gėrė arbatą prieš įvykį, paskui abi lipo į palėpę, susirinko daiktus, nunešė juos į miegamąjį ir su motina nuėjo miegoti.
Liudytoju apklaustas pareigūnas T. K. parodė, kad kaltinamoji 2018 m. rugsėjo 20 d., jam atvykus į įvykio vietą, niekuo nesiskundė, nenurodė, kad sutuoktinis būtų ją sužalojęs, išorinių sužalojimų nesimatė. Dar daugiau, kaltinamoji tikino, kad jokio incidento, per kurį kas nors iš namiškių būtų buvęs sužalotas, nebuvo; sakė, kad nukentėjusiajam vaidenasi. Bet liudytojas T. K. ant nukentėjusiojo kaktos ir krūtinės matė šviežius sužalojimus.
Kaltinamosios ir mažametės liudytojos A. J. parodymai apie įvykį laikytini duotais siekiant išvengti (padėti kaltinamajai išvengti) baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais apie sužalojimų mechanizmą, juos atitinkančiais liudytojo T. K. parodymais ir dviem specialisto išvadomis, pripažįstama, kad kaltinamoji padarė inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
Nustatyta, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis iki įvykio daugiau nei pusmetį negyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio. Kaltinamoji inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Tai leidžia teigti, kad kaltinamoji buvo atsiribojusi nuo nukentėjusiojo emociškai ir/ar bent psichologiškai, aktyviai siekė atsiriboti ir teisiškai. Juos siejo tik turtiniai interesai (bendrai įgytas nekilnojamasis turtas) ir tebesieja bendri vaikai. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykiai įvykio metu nebuvo būdingi šeiminiams santykiams. Jų nebesiejo šiltas, intymus bendravimas, sutuoktinių statusą jie turėjo formaliai. Tokiu atveju teismas perkvalifikuoja kaltinamajai inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017).
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus (46 m.), vykdo individualią veiklą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Administracine tvarka nebausta. 1 kartą už smulkų KET pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 58). Neteista (2 t., b. l. 49-50). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas šiuo atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajai galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant artimesnį vidurkiui. Kaltinamoji įpareigojama per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiojo pasirinktu būdu (žodžiu, raštu, viešai spaudoje) atsiprašyti už savo nusikalstamais veiksmais padarytą fizinę žalą, visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba netekusi darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruota, kol pradės dirbti (BK 48 str. 2 d., 6 d. 3 p., 7 d.).
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 42-43) – taikoma tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. 2019 m. vasario 14 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamoji smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, paliko randus, sumenkino jo asmenybę, sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažino galimybes bendrauti. Jam buvo gėda kreiptis į policijos pareigūnus dėl sutuoktinės smurto (2 t., b. l. 118-119).
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginis. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti tiek fizinį skausmą dėl sužalojimų, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto jo dvasinė pusiausvyra buvo pažeista ilgai, kad jis iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad gydėsi dėl psichologinio sukrėtimo. Atsižvelgęs į teismų praktiką panašių nusikaltimų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas iš kaltinamosios priteisia 150 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 12, 178 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 5 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, kitais failais, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo R. J. pasirinktu būdu (žodžiu, raštu, viešai spaudoje) atsiprašyti už nusikalstamais veiksmais padarytą fizinę žalą, visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar netekusi darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruota, kol pradės dirbti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
R. J. 2019 m. vasario 14 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. J. priteisti 150 € neturtinės žalos atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 5 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, kitais failais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.