- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2637-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12269-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. B., S. J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "G4S Lietuva", UAB "Telia Lietuva", UAB "Intrum Lietuva", AB "Energijos skirstymo operatorius", Likviduojama UAB "Šiaurės kompanija", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB "Mezon", UAB "Corpus A", UAB Legal Balance, UAB Bitė Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Luminor bank", AB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir S. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir S. J. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, antstolis V. M., V. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. Š., antstolis A. B., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, antstolis G. B., antstolė V. M., antstolė I. K., uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“, antstolė B. P., A. R., E. B., antstolis D. K., S. G., A. B., Z. B., G. B., D. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Mezon“, antstolis A. N., antstolė N. L., uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, V. B., N. B., O. V., V. V., akcinė bendrovė Luminor Bank, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai S. B. ir S. J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forsina“, patvirtinti 1 200 Eur per mėnesį lėšų sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, taip pat 500 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad pagrindine pareiškėjo S. B. nemokumo priežastimi tapo pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės V. B. santuokos nutraukimo procesas, ilgas ir varginantis bylinėjimasis nuo 2008 metų dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, kuris buvo užbaigtas tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu. S. B. nuo 1990 m. spalio 20 d. gyveno santuokoje su V. B., 2003 m. balandžio 8 d. kartu įsteigė UAB „Šiaurės kompanija“, kurios pagaminta produkcija buvo parduodama kitai sutuoktinių 2002 m. rugpjūčio 21 d. įkurtai bendrovei – UAB „Auksinis eršketas“, o pastaroji ją parduodavo prekybos centrus valdančioms bendrovėms. 2010 metų pabaigoje buvusiems sutuoktiniams priklausančiose bendrovėse prasidėjo reorganizacija, dalis turto buvo perleista naujai įsteigtai bendrovei UAB „Natural North Caviar“. Buvusi sutuoktinė V. B. 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusios UAB ,,Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021, priteisė V. B. solidariai iš atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi, didžiausia S. B. kreditore tapo V. B., kuriai skola yra daugiau nei 139 993,50 Eur. Kitos skolos yra nereikšmingos bankroto bylos iškėlimo atžvilgiu. Bendra pareiškėjo skola kreditoriams yra daugiau nei 143 934,19 Eur.
3. Nurodė, kad pagrindine pareiškėjos S. J. B. nemokumo priežastimi buvo jos buvusio sutuoktinio V. S. bankrotas, dėl kurio visos buvusios solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriams buvo perkeltos vienai pareiškėjai. Būdami labai blogoje finansinėje padėtyje, pareiškėjai ryžosi paimti paskolą iš S. G. ir pradėti naują verslą. Kreditorei pareiškėjai įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 132/2851 dalis žemės sklypo, negyvenamąją patalpą – kaimo turizmo apartamentus, 72/1275 dalis žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Verslas žlugo, o paskola sutartais terminais nebuvo mokama. Išieškojimas nukreiptas į įkeistą turtą, turtas parduotas iš varžytinių, bet, pardavus turtą, su kreditore pilnai atsiskaityti nepavyko, pareiškėja kreditorei S. G. liko skolinga 126 820,87 Eur. Taigi, didžiausios pareiškėjos S. J. B. kreditorės yra UAB „Intrum Lietuva“, S. G., N. B. ir V. B., kuriems bendras įsiskolinimas yra daugiau nei 341 609,77 Eur. Kitos skolos yra nereikšmingos bankroto bylos iškėlimo atžvilgiu. Bendra pareiškėjos skolų kreditoriams suma yra daugiau nei 348 353,89 Eur.
4. Pareiškėjai nurodė, kad turto, iš kurio būtų galima išieškoti ir grąžinti skolas kreditoriams, neturi. Bendros mėnesinės pareiškėjų pajamos yra apie 1 111,73 Eur (444,80 Eur išmoka vaikams ir 666,93 Eur piniginė socialinė parama). Pareiškėjai aktyviai ieškosi darbo, tačiau pradėjus dirbti, piniginė socialinė parama nebebus mokama.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo atmesti dėl pareiškėjo S. B. nesąžiningumo. Teiginius dėl pareiškėjo nesąžiningumo grindė nurodydama, kad: 1) dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo įvykdytas tyčinis UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas, perkeliant šios bendrovės turtą ir pajamas į kitą įmonę – UAB „Natural North Caviar“, kas konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje; 2) pareiškėjas nuo 2019 metų yra bedarbis, t. y., būdamas sveikas, darbingo amžiaus, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų gaunamos pajamos ir grąžinamos skolos (visuotinai pripažįstama aplinkybė, jog Lietuvos Respublikoje labai trūksta darbuotojų įvairiose srityse, tačiau pareiškėjas nesugebėjo (nenorėjo) įsidarbinti). Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. birželio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kuri yra sudaryta su pareiškėjo motina Z. B., pagal kurią pareiškėjui neva yra išnuomojamos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios pareiškėjo motinai. Manytina, jog tokia sutartis yra sudaryta tik dėl akių ir tokios sutarties tikslas yra vienas – pasinaudojant tokia situacija mažinti pareiškėjo pajamas, kurios galėtų būti panaudotos kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2021 m. birželio 21 d., t. y. netrukus po to, kai 2021 m. kovo 25 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo V. B. buvo priteista žala (tuo tarpu S. B., nepaisant to, jog nuomos sutartis su motina nebuvo sudaryta, viso teisminio proceso metu savo gyvenamąja vieta nurodydavo tą patį adresą – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas visą laikotarpį naudojosi banko sąskaita, kuri atidaryta Jungtinėje Karalystėje registruotoje bendrovėje Monese. Neatmestina, jog banko sąskaitos atidarymas užsienio valstybėje registruotoje bendrovėje buvo su vieninteliu tikslu, t. y. kad antstoliai, kurie priverstinai vykdo išieškojimą, negalėtų pasiekti pareiškėjo banko sąskaitos. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą ir vengimą vykdyti savo įsipareigojimus.
6. Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti dėl pareiškėjų nesąžiningumo, vengimo vykdyti savo prievoles kreditoriams.
7. Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo valdybos Panevėžio skyrius, Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. R., V. B. prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra nemokūs, bendra S. B. skolų kreditoriams suma yra daugiau nei 143 934,19 Eur, S. J. B. – daugiau nei 348 353,89 Eur, tačiau sprendė, jog rašytiniai įrodymai apie pareiškėjų skolų susidarymo priežastis, nemokumo atsiradimo laikotarpį bei pareiškėjų kreditorius patvirtina, kad yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatyti pagrindai atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie negali vykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams dėl objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjų amžių, sveikatos būklę, turimą išsilavinimą bei patirtį verslo srityje, taip pat aplinkybę, jog pareiškėjai nepateikė visų duomenų apie jų pajamas, lėšas bei šių lėšų šaltinius.
12. Teismas sprendė, kad yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą abiejų pareiškėjų atžvilgiu, nes pareiškėjai atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius pareiškėjų nemokumą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, nurodė, kad, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygų nesąžiningam asmeniui bankrutuoti. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 nustatyta, jog pareiškėjas, kartu su pareiškėjos tėvu, atliko neteisėtus veiksmus – būdamas UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcininku ir faktiniu vadovu perkėlė bendrovės turtą, darbuotojus ir veiklą į naujai įsteigtą UAB ,,Natural North Caviar“ ir tokiu būdu privedė bendrovę prie bankroto tyčia. Dėl to, tiek pareiškėjui, tiek V. B. nuosavybės teise priklausiusios 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijos nuvertėjo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu konstatavo, kad dėl šių neteisėtų pareiškėjo ir pareiškėjos tėvo veiksmų, V. B. priklausiusios akcijos nuvertėjo 119 468,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teismo konstatuoti paties pareiškėjo neteisėti veiksmai lėmė tiek skolą V. B., tiek ir paties pareiškėjo turto netekimą, t. y. jam nuosavybės teise priklausančių UAB „Šiaurės kompanija“ 50 proc. akcijų nuvertėjimą analogiška 119 468,26 Eur suma, o taip pat ir netekimą pajamų iš UAB „Šiaurės kompanija“ komercinės veiklos, kuri iki pareiškėjo ir pareiškėjos tėvo neteisėtų veiksmų, nulėmusių įmonės tyčinį bankrotą, buvo pagrindiniu pareiškėjų pragyvenimo šaltiniu. Kaltė dėl įmonės tyčinio bankroto konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016 (turi būti Nr. eB2-4932-450/2015). Teismas nurodė, kad pareiškėjo nemokumo atsiradimo laikas – 2021 m. kovo 25 d., tačiau teismo V. B. priteistų nuostolių atsiradimą lėmė pareiškėjo nesąžiningi veiksmai, atlikti 2011-2014 metais. Nors nesąžiningi veiksmai nepatenka į trijų metų laikotarpį iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką pareiškėjo sąžiningumas turi būti vertinamas. Aptarti pareiškėjo neteisėti veiksmai nulėmė jo nemokumą 2021 metais, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra.
13. Teismas konstatavo abiejų pareiškėjų nesąžiningumą nuslepiant turtą, pinigines lėšas bei jų šaltinius. Teismas nurodė, kad vienais iš pagrindinių pareiškėjos S. J. B. kreditorių yra jos tėvai: V. B. ir N. B., skola – 30 000 Eur pagal paskolos sutartį, tačiau pareiškėjai nurodė, kad minėta paskolos sutartis neišsaugota, taip pat nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos perdavimą. Pareiškėjai teismui taip pat nepateikė duomenų apie turimas teises į labdaros ir paramos fondą „Išgelbėk ir išsaugok“, o vėliau bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjų pateikti įrodymai apie minėto fondo finansinę padėtį yra akivaizdžiai neteisingi. Iš interneto tinklapyje www.rekvizitai.lt skelbiamų duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 15 d. keitėsi fondo vadovas, 2022 m. balandžio 11 d. įregistruotas statusas „inicijuojamas likvidavimas“, 2022 m. liepos 14 d. pasikeitė statusas iš inicijuojamas likvidavimas į „teisinis statusas neįregistruotas“. Iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo nustatė, kad labdaros ir paramos fondas „Išgelbėk ir išsaugok“ pareiškėjui pervedinėjo lėšas, paskirtyje nurodant „Pagal sutartį paskolos grąžinimas“ (2021 m. gegužės 11 d., 2021 m birželio 11 d.). Teismui pateiktuose fondo 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta nulinė minėto fondo apyvarta per visą jo veiklos laikotarpį, kas sudaro pagrindą išvadai, kad fondas jokios veiklos nevykdė ir jokiomis piniginėmis lėšomis nedisponavo. Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti pareiškėjui pervestų fondo lėšų šaltinio, taip pat, kokio dydžio ir iš kokių šaltinių gautomis piniginėmis lėšomis fondas disponavo apskritai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja yra minėto fondo vadovė, todėl turėjo galimybę pateikti tokius įrodymus teismui, o, kaip siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo, taip pat ir pareigą, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog abu pareiškėjai pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nenurodė visų savo pajamų, jų šaltinių. Tai taip pat patvirtina abiejų pareiškėjų nesąžiningumą, bendrus veiksmus, siekiant nuslėpti pareiškėjų šeimos pajamas, jų šaltinius. Pareiškėjams buvo sudaryta galimybė bylos nagrinėjimo metu pašalinti neaiškumus dėl fondo pareiškėjui pervestų piniginių lėšų šaltinio, mokėjimo pagrindo, tačiau net ir atidėjus bylos nagrinėjimą, pareiškėjai nepateikė įrodymų apie suteiktą paskolą, jos dydį, paskolos grąžinimo sąlygas. Teismas nurodė, kad pagal CPK 178 straipsnį bei FABĮ nuostatas pareiškėjų pajamų ir jų šaltinių įrodinėjimo našta tenka pareiškėjams. Suinteresuotų asmenų ir teismo galimybės išsiaiškinti šias aplinkybes yra apsunkintos, pareiškėjams siekiant nuslėpti turtą ar pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėjai S. B. ir S. J. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, nes šia teismo nutartimi teismų praktika pakeista tik 2022 m. liepos 5 d., t. y. pareiškimo padavimo dienai ir pareiškėjų nemokumo būklės atsiradimo dienai ši praktika negaliojo. Dėl to byla turėtų būti nagrinėjama pagal pareiškimo padavimo dienai ir nemokumo būklės atsiradimo dienai galiojusias teisinio reguliavimo normas.
14.2. Teismas nesuteikė pareiškėjams galimybės pateikti papildomus įrodymus, rėmėsi neobjektyviais ir neištirtais duomenimis, todėl padarė neteisingas išvadas. Apie naują kasacinio teismo praktiką ir aplinkybę, jog reikia įrodinėti savo sąžiningumą nuo 2011 metų, pareiškėjai sužinojo tik paskutinio teismo posėdžio metu, apie tai baigiamojoje kalboje užsiminus kreditorės advokatui. Pareiškimo padavimo dieną šios praktikos nebuvo, o teismas nesuteikė galimybės pareiškėjams pateikti papildomus įrodymus byloje. Teismui pakako žodinių paaiškinimų dėl fondo veiklos ir lėšų, teismas nereikalavo pateikti piniginių lėšų atsiradimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai yra šešis vaikus auginanti šeima, neturi teisinio išsilavinimo, negali sau leisti pasisamdyti advokato, teismas turėjo į tai atsižvelgti, tačiau nesudarė galimybės pareiškėjams pateikti įrodymus ir apginti save.
14.3. Teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nes teismo nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021, nebuvo nagrinėjamas pareiškėjų sąžiningumas, o tik konstatuota, kad V. B. ir S. B. priešpriešiniais veiksmais atsirado įmonės nemokumas. Teismas neatsižvelgė, jog sprendime pripažinta ir V. B. kaltė dėl akcijų nuvertėjimo. Pareiškėjas tik gelbėdamas verslą ėmėsi priešpriešinių veiksmų.
14.4. Teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjų nesąžiningumo, siedamas jį su bendrovės tyčiniu bankrotu. Priimant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016, galioję teisės aktai nustatė, kad tyčinis bankrotas pripažįstamas remiantis požymiais, kurie nesieti su kaltės nustatymu. Baudžiamoji byla prokuratūroje pareiškėjų atžvilgiu buvo nutraukta, nesurinkus pareiškėjų kaltę dėl tyčinio bankroto patvirtinančių įrodymų, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad neva tyčinio bankroto požymių buvimas yra įrodymas, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Teismas nepagrįstai pareiškėjos nesąžiningumą siejo su jos tėvo V. B. veikimu ar neveikimu, taip pat su jos sutuoktinio S. B. veiksmais, padarytais dar iki santuokos, nes pareiškėja negali būti atsakinga už kitų asmenų veiksmus ir tai negali patvirtinti pareiškėjos nesąžiningumo. Nebuvo tirta pareiškėjos kaltė padarant klaidą labdaros ir paramos fondo „Išgelbėk ir apsaugok“ apskaitos ataskaitose bei kitos aplinkybės – klaidos padarymo aplinkybės, klaidos mastas. Dėl to išvada dėl nesąžiningumo nepagrįsta.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams. Prašo dėl pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytų prašymų spręsti teismo nuožiūra.
16. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai tiek nuo kreditorių, tiek nuo teismo nuslėpė apie turimas dalininko teises į fondą bei pareiškėjo su fondu sudarytas paskolos sutartis, taigi pagrįsta teismo išvada dėl pareiškėjų nesąžiningumo. Teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, nes naujas normos aiškinimas nėra naujos teisės normos sukūrimas, o tik tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas. Teismo posėdis buvo atidėtas vien tam, kad pareiškėjai galėtų pateikti papildomus įrodymus, tačiau pareiškėjai tokių nepateikė. Teismo nurodytose bylose konstatuoti pareiškėjo tyčiniai ir neteisėti veiksmai, šioje byloje laikytini prejudiciniais faktais ir patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Keliami klausimai, susiję su šios įstatymo nuostatos taikymo sąlygomis. Taip pat pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes jiems nebuvo sudarytos sąlygos bei galimybės pateikti reikšmingus įrodymus.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
19. Apeliantai kartu su atskirtuoju skundu pateikė papildomus įrodymus – pažymą apie turimus vaikus, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą dėl pašalpos skyrimo, 2020 m. liepos 21 d. pažymas dėl bedarbio registravimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. pranešimą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiais įrodymais pareiškėjai siekia pagrįsti sunkią šeimos turtinę padėtį ir aplinkybę, susijusia su jų kaltės dėl tyčinio bankroto nebuvimu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju dalis prašomų priimti įrodymų (pažyma apie turimus vaikus, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas dėl pašalpos skyrimo, 2020 m. liepos 21 d. pažymos dėl bedarbio registravimo) teiktos pareiškėjams grindžiant sunkią finansinę padėtį ir prašant iš dalies atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Asmenys, pateikiantys pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o vėliau – teikiantys skundus tokioje byloje, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl nurodyti duomenys teisiškai nėra reikšmingi ir teismas atsisako juos priimti.
22. Naują įrodymą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. pranešimą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą – pareiškėjai pateikia neigdami teismo išvadas dėl jų nesąžiningumo, padarytas vertinant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, nurodydami, jog pareiškėjų kaltė dėl tyčinio bendrovės bankroto nebuvo nustatyta, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pareiškėjų kaltės įrodymų. Kaip matyti iš pateikiamo dokumento, tai yra dokumento lydraštis, kuriuo siųstas nutarimas, priimtas ne dėl pareiškėjo, o dėl kito asmens. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog teikiamas dokumentas nėra teisiškai reikšmingas byloje, todėl jį atsisakytina priimti.
Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo sąlygų
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).
25. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
Žemesnės instancijos teismas
26. Kasacinis teismas, aiškindamas aktualias teisines nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, pažymėjo, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija patikslino praktiką, suformuluodama teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: (1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir (2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
27. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjų nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjų nemokumo priežastis. Pagal formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustačius, jog: 1) pareiškėjai tapo nemokiais per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ir 2) pareiškėjų nemokumo priežastis buvo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, konstatuotinas aptartas teisinis pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
28. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, pateiktais išaiškinimais, nes nutartis priimta vėliau, nei pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisinė sistema priskirtina kontinentinės teisės sistemai, kurioje teisinio reguliavimo pagrindą sudaro teisės norminiuose aktuose įtvirtintos taisyklės, o teismai, nagrinėdami bylas, privalo remtis teisės norminiais aktais, turėdami diskreciją juos aiškinti, taip atskleidžiant jų turinį bei prasmę. Taigi, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, teismų praktikos aiškinant teisės norminius aktus pasikeitimas nėra naujos teisės normos sukūrimas, o įstatymų leidėjo nustatyto esamo teisinio reglamentavimo (t. y. nuo teisės norminio akto priėmimo buvusio) turinio detalizavimas, atskleidimas. Šią išvadą patvirtina ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, pateikti išaiškinimai, kuriuose pabrėžiama, jog teismų praktika aktualiu klausimu yra tikslinama (nutarties 41 punktas), o kasacinio teismo išaiškinimas pateikiamas aktualią teisinę nuostatą – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą – atskleidžiant ir išaiškinant remiantis sisteminiu skirtingų teisės aiškinimo metodų taikymu (teisės normą išaiškinant lingvistiniu, teleologiniu teisės aiškinimo metodais, įvertinant ankstesnę praktiką formuojant išnagrinėtų ir nagrinėjamos bylos skirtumus). Taigi, kasacinio teismo pateiktas aktualios teisės normos išaiškinimas nėra naujos teisės normos sukūrimas, o tik tikrojo normos turinio atskleidimas, į kurį atsižvelgia teismai, taikydami išaiškintą teisės norminio akto nuostatą.
Dėl pareiškėjų veiksmų vertinimo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo kontekste
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjo S. B. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nes nustatė, kad: 1) pareiškėjo nemokumo atsiradimo laikas – 2021 m. kovo 25 d., t. y. pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo; 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Ginčo dėl pareiškėjo nemokumo atsiradimo laiko nėra. Spręsdamas dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių ir nulėmusių jo nemokumą, teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 nurodytomis aplinkybėmis ir konstatavo, jog teismo V. B. priteistų nuostolių, su kurių priteisimu pareiškėjas sieja savo nemokumą, atsiradimą lėmė pareiškėjo nesąžiningi veiksmai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai UAB „Šiaurės kompanija“ bankrote konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, tuo remtasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021 priteisiant V. B. 119 468,26 Eur, kas ir sudaro didžiausią pareiškėjo skolos dalį. Todėl, esant paties pareiškėjo kaltei dėl skolos susidarymo ir pajamų praradimo (50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų priklausė pareiškėjui, todėl jis taip pat prarado 119 468,26 Eur), pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
30. Nesutikdami su teismo išvada dėl nesąžiningų veiksmų, pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021, nebuvo nagrinėjamas pareiškėjų sąžiningumas, o tik konstatuota, kad V. B. ir S. B. priešpriešiniais veiksmais atsirado įmonės nemokumas, jog teismas neatsižvelgė į V. B. kaltę dėl akcijų nuvertėjimo ir aplinkybę, kad pareiškėjas ėmėsi priešpriešinių veiksmų tik gelbėdamas verslą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes, sukėlusias pareiškėjo nemokumą, t. y. tai, jog pagrindinė nemokumo priežastis – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimu iš pareiškėjo priteistas žalos atlyginimas, taip pat išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo nesąžiningus veiksmus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, esminiu priežastiniu ryšiu susijusius su jo nemokumu. Kaip matyti, Lietuvos apeliacinis teismas minėtame sprendime nustatė ir konstatavo, kad pareiškėjas ir pareiškėjos tėvas V. B. atliko neteisėtus veiksmus perkeliant UAB „Šiaurės kompanija“ turtą bei veiklą į UAB „Natural North Caviar“, dėl ko bendrovė bankrutavo, o jos akcijos nuvertėjo. Byloje buvo nustatytos visos atsakovo (pareiškėjo) civilinės atsakomybės sąlygos ir iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, kuris, pareiškėjų teigimu, lėmė pareiškėjo nemokumą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų ne tik kilo jo skoliniai įsipareigojimai kreditorei V. B., tačiau ir nuvertėjo jo paties turimas turtas (akcijos), nutrūko bendrovės veikla.
31. Apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo vertinimu, neatitinka šio teismo sprendimo turinio, dėl to skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016 konstatuota, jog bylos apeliantų (atsakovų) veiksmai nepateisina jų įvykdyto veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę, kas iš esmės ir lėmė tai, kad UAB „Šiaurės kompanija“ nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime nustatytas pagrindas mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą 50 proc. dėl ieškovės kaltės, t. y. S. B. santuokos su V. B. nutraukimo byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl pirmiau aptartų pareiškėjo veiksmų vertinimo bei įtakos jo nemokumui atsirasi. Aplinkybė dėl sumažintos žalos atlyginimo sumos priteisimo neturėjo įtakos pareiškėjo nemokumui susidaryti, todėl tai nėra teisiškai reikšminga.
32. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą pareiškėjo nesąžiningumo klausimu, nurodė, jog teismas nepagrįstai dėl nesąžiningumo sprendė siedamas su bendrovės tyčiniu bankrotu, nes, apeliantų teigimu, baudžiamoji byla prokuratūroje pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nesurinkus pareiškėjo kaltę dėl tyčinio bankroto patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų teiginius, kaip šios bylos kontekste teisiškai nereikšmingus ir nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo turinio, aplinkybė dėl tyčinio UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo bylos iškėlimo buvo reikšminga tiek, kiek buvo sprendžiama dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos V. B. ir lėmusių šios žalos priteisimą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimu. Pareiškėjai pripažįsta, kad pareiškėjas nemokiu tapo dėl pastaruoju teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo, o teismai pripažino, kad atsakovų S. B. ir V. B. veiksmai sąlygojo bendrovės tyčinį bankrotą ir padarė neigiamą įtaką šio juridinio asmens akcijų kainai, dėl ko ieškovė, gavusi 50 proc. akcijų, patyrė nuostolius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nemokumas atsirado teismui priteisus iš pareiškėjo žalos atlyginimą V. B., o tokį procesinį sprendimą dėl pareiškėjo civilinės atsakomybės nulėmė nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai.
33. Atskirajame skunde apeliantai argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos S. J. B. neteisėtus veiksmus, nes nepagrįstai jos veikimą ar neveikimą siejo su kitų asmenų veikimu ar neveikimu, netyrė klaidos labdaros ir paramos fondo apskaitoje padarymo aplinkybių bei masto. Šių apeliantų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjai, pateikdami pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nenurodė reikšmingų aplinkybių, veikė nuslėpdami turtą, pinigines lėšas bei jų šaltinius. Teismas nustatė, kad didelę skolos dalį (30 000 Eur) pareiškėja grindė su tėvais sudaryta paskolos sutartimi, kurios pateikti teismui negalėjo ir neįrodė paskolos sumos perdavimo; kad su pareiškimu duomenys apie labdaros ir paramos fondą ,,Išgelbėk ir išsaugok“ nebuvo pateikti, o bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjų pateikti įrodymai apie minėto fondo finansinę padėtį akivaizdžiai neteisingi; kad nepateikti duomenys apie realią fondo veiklą (apyvartą), o lėšos buvo pervedinėjamos pareiškėjui paskolos sutarties pagrindu, kurios taip pat pareiškėjai negalėjo pateikti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti pareiškėjui pervestų fondo lėšų šaltinio, taip pat, kokio dydžio ir iš kokių šaltinių gautomis piniginėmis lėšomis fondas disponavo apskritai. Teismas pagrįstai nurodė, kad, įvertinus pareiškėjų patirtį versle, pareiškėja, kaip fondo vadovė, turėjo galimybę suvokti duomenų reikšmę ir pateikti tokius įrodymus teismui, o, kaip siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo, taip pat ir pareigą teikti tokius duomenis, tačiau šios pareigos nevykdė. Taigi, pareiškėjai pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nenurodė visų savo pajamų, jų šaltinių, kas taip pat patvirtina abiejų pareiškėjų nesąžiningumą. Vertindamas byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, 2022 m. gegužės 27 d. reikšdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuslėpdama turimas dalininko teises į labdaros ir paramos fondą „Išgelbėk ir apsaugok“, buvo nesąžininga. Nors įrašas apie dalininko teises buvo pateiktas teismui pareikalavus šio dokumento, tačiau kartu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, įrodantys pareiškėjo ir fondo sudarytą paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo pervedamos lėšos į užsienio banke atidarytą pareiškėjo banko sąskaitą. Abejones dokumentų išsamumu ir teikiamos informacijos teisingumu sustiprina ir teiktos fondo balanso ataskaitos, iš kurių nematyti, jog fondas būtų vykdęs veiklą. Taigi, visapusiškų duomenų nepateikimas teismui pagrįstai laikytas pagrindu konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą.
34. Šios išvados nepaneigia pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jiems nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus reikšmingais klausimais, kad teismas tokių duomenų nereikalavo, o pareiškėjai nežinojo apie pareigą įrodyti sąžiningumą. 2022 m. liepos 5 d., žodinio proceso tvarka išklausius paaiškinimų, teismo posėdis buvo atidėtas nutarus išreikalauti įvardintus įrodymus, išaiškinant, jog FABĮ numato, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodytas visas turtas, įskaitant ir turtines teises, ir nagrinėjamu atveju šitas turtas nebuvo nurodytas pareiškime, taip pat išaiškinta, kad, priimdamas procesinį sprendimą iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą, teismas turi įvertinti siekiančių bankrutuoti fizinių asmenų turtinę padėtį visapusiškai ir įvertinti visą turtą ir jo įtaką mokumui. Taigi, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė bylos nagrinėjimo metu pašalinti iškilusius neaiškumus, teikti papildomą medžiagą bei įrodymus ar prašyti tokius išreikalauti, jei jų negalėtų pateikti patys. Teismas, spręsdamas dėl duomenų teikimo tinkamumo sąžiningo elgesio aspektu, pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjų amžių, sveikatos būklę, turimą išsilavinimą bei didelę patirtį verslo srityje. Nurodytos aplinkybės buvo pakankamos teismui spręsti, jog pareiškėjai, neteikdami išsamių duomenų apie pajamas, gautas lėšas, jų šaltinius, sudarė prielaidas pripažinti elgesį nesąžiningu ir atsisakyti kelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
35. Pažymėtina, kad pareiškėjai, nurodydami, jog jiems nebuvo sudarytos galimybės pateikti reikšmingą medžiagą, iš esmės tokios medžiagos nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors galimybe teikti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme siekė pasinaudoti. Be to, pareiškėjai, pripažindami, jog teismo posėdžio metu sužinojo apie savo pareigą įrodinėti sąžiningumą nuo 2011 metų, nesinaudojo savo įrodinėjimo teise bei pareiga, t. y. neprašė teismo suteikti laiko reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ar papildomai medžiagai pateikti, jei, jų vertinimu, tokią papildomą medžiagą būtų reikalinga pateikti sąžiningumui pagrįsti.
36. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, pagrįstai ir teisėtai tyrė reikšmingas aplinkybes: 1) pareiškėjų nemokumo atsiradimo momentą; 2) pareiškėjų nemokumo priežastis. Pagal formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustačius, jog: 1) pareiškėjai tapo nemokiais per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ir 2) pareiškėjų nemokumo priežastis buvo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai, taip pat nustačius, jog pareiškėjai, prašydami iškelti bankroto bylą, nepateikė teismui reikšmingos ir visapusiškos informacijos apie savo turtinę padėtį, pajamas, jų šaltinius, konstatuotinas aptartas teisinis pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
37. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų S. B. ir S. J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.