- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-267-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00343-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. U.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo A. U. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 15 d., apie 21.33 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu A. U. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą ir sutrumpinti jam skirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę - atėmimo terminą.
Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu sutinka tik iš dalies, nes teismas neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, kurias nurodė, bei neatsižvelgė į jo prašymą sušvelninti nuobaudą, susijusią su specialiosios teisės atėmimu, ir to nutarime niekaip nemotyvavo.
Teigia, jog teisme paaiškino, kad 2014 m. kovo 15 d. vakare važiavo namo. Nors policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime rašoma, kad jis padarė staigų posūkį, neva pamatęs policijos automobilį, tačiau jis važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena. Toje gatvėje, kur jis gyvena jo automobilį ir sustabdė pareigūnai. Taip pat paaiškino, kad prieš važiuodamas negėrė alkoholio, o dieną (t. y. žymiai anksčiau) buvo išgėręs nedaug alaus, todėl, nemanė, kad vakare negalės vairuoti. Yra išsituokęs, su juo gyvena du nepilnamečiai vaikai, todėl, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas apribos jam galimybę tinkamai užtikrinti jų interesus. Vienas sūnus lanko sporto mokyklą, į užsiėmimus jį reikia vežioti į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone.
Teismas nutarime nurodė, kad „skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, mąstą, į pažeidėjo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes“. Tačiau, nutarime nieko nenurodė į ką teismas atsižvelgė, o į ką neatsižvelgė, išskyrus tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Byloje pateikti duomenys apie jam anksčiau paskirtas administracines nuobaudas. Teismas pažymėjo, kad galiojančių nuobaudų neturi. Apeliantas mano, jog yra svarbu, kad anksčiau niekada nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, t. y. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip prasižengė pirmą kartą, jo girtumas nebuvo didelis - 0,53 promilės, t.y. jis net nesuprato, kad gali prasižengti, nes praėjo nemažai laiko po to, kai išgėrė alaus. Pripažino, kad pasielgė nerūpestingai, padarė teisės pažeidimą, dėl to gailėjosi. Mano, baudžiant pirmą kartą už tokio pobūdžio nusižengimą, teismas galėjo atsižvelgti į jo prašymą skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimą, nei numatyta sankcijoje.
Be to, teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, ne tik neatsižvelgė į jo argumentus, bet ir nepasiūlė pasinaudoti galimybe pateikti dokumentus, pagrindžiančius tas aplinkybes, kurios jam atrodė svarbios. Teisme viskas įvyko labai greitai, jam pasakius, kad pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, tuoj pat jo akivaizdoje buvo atspausdintas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo. Todėl, prie apeliacinio skundo prideda (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimą dėl jo santuokos nutraukimo, iš kurio matyti, kad su juo liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, bei pažymą apie sūnaus G. U. lankomą sporto mokyklą, iš kurios matyti, kad vaiką į treniruotes reikia pavežti į (duomenys neskelbtini) kaimą.
Dėl šių priežasčių mano, kad teismas galėjo paskirti specialiosios teisė atėmimą trumpesniam laikui, nei numato sankcija, nes ir tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, numatytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje ir 30¹ straipsnio 1 dalyje. Švelnesnės nuobaudos paskyrimas, mano atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, nes tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą A. U. netinkamai įvertino jo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad A. U. nustatytas girtumo laipsnis (0,53 prom. pritaikius 5% paklaidą 0,5035 prom.) nežymiai viršijo leistiną normą, kad jis praeityje nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus padarytus būnant neblaiviam, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, sumokėjo paskirtą baudą, kad A. U. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, kad yra išsituokęs ir gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, vežioja juos į užsiėmimus vykstančius už miesto, daro išvadą, kad yra visuma aplinkybių rodančių, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. U. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. U. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki 4 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą pakeisti:
taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas A. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams pakeisti ir A. U. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.