Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. K. ir M. T. N. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojantį atsakovų M. T. N. K. ir V. K. 2015-09-02 susitarimą nutraukti sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 14 – ojo notaro biuro notaro D. R., notarinio registro Nr. 4808; taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovo V. K. nuosavybėn 1/2 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendras plotas 6,9800 ha, esantis (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir M. T. N. K. ieškovo V. D. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimu pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu V. K. 2014-06-30 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 12800,00 Lt (3707,14 EUR) paskolą. Sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo plotas 2,7100 ha, esantis (duomenys neskelbtini) sav. Atsakovas įsipareigojimų sutartyje nustatytu terminu neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į notarą ir 2015-04-22 notarė padarė vykdomąjį įrašą išieškoti iš viso 5756,88 Eur, 0,3 procentų dydžio delspinigių už laiku neįvykdytą įsipareigojimą - 2001,86 Eur ir 10,00 procentų metinių palūkanų už visą naudojimosi paskolos suma laikotarpį, skaičiuotiną nuo 2014-06-30 iki visiško prievolės įvykdymo. Vykdomąją dokumentą pateikė vykti antstoliui. Antstolis paskelbė varžytynes dėl atsakovo įkeisto turto pardavimo. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolis pasiūlė paimti skolininkui ir įkeisto daikto savininkui priklausantį turtą, kurį 2015-09-04 turto perdavimo išieškotojui aktu priėmė iš pirmųjų varžytynių neparduotą žemės sklypą už 2 640 Eur. Antstolis 2015-09-04 areštavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 1/2 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio 2015-09-04 patvarkymas „Dėl turto arešto“ ir 2015-09-04 turto arešto aktas 2015-09-07 įteiktas atsakovei V. K. motinai N. K.. 2016-10-25 atvykęs pas antstolį ir susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga sužinojo apie atsakovų M. T. N. K. ir V. K. 2015-09-02 susitarimą nutraukti 2009-05-27 sutartį dėl 1/2 dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovui V. K., t. y. žemės sklypas neatlygintinai perduotas atsakovei M. T. N. K.. Mano, jog atsakovas, siekdamas apsunkinti skolos pagal 2014-06-30 paskolos sutartį išieškojimą, sąmoningai 2015-09-02 sudarė sandorį, pažeidžiantį kreditoriaus (ieškovo) teises, o atsakovė M. T. N. K., sudarydama su skolininku sandorį, buvo nesąžininga, kadangi žinojo apie sūnaus skolą ieškovui, t. y. sudarė skolininko kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovų 2015-09-02 susitarimas nutraukti 2009-05-27 dovanojimo sutartį pažeidė ieškovo teises ir interesus, kadangi sandoris buvo sudarytas po prievolės pagal 2014-06-30 paskolos sutartį atsiradimo, t. y. skolininkas V. K. žinojo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Ginčijamas sandoris sudarytas per dvi savaites nuo 2015-08-19 dienos, kai atsakovas V. K. gavo antstolio 2015-08-14 patvarkymą „Dėl turto perdavimo išieškotojui akto“. Atsakovas piktybiškai nevykdė 2014-06-30 paskolos sutarties įsipareigojimų ir skolos geranoriškai nedengė, todėl sudarydamas ginčijamą susitarimą, negalėjo nežinoti, kad mažina ieškovo galimybę susigrąžinti suteiktą paskolą. Atsakovas sąmoningai perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, atsakovei M. T. N. K. ir dėl to ieškovas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Atsakovas 2015-09-02 susitarimu turtą perleido savo motinai M. T. N. K., todėl šiuo atveju galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija. Atsakovė M. T. N. K. 2015-09-02 susitarimą Nekilnojamojo turto registre įregistravo tik 2015-09-08, t. y. iš karto kai tik 2015-09-07 dieną gavo antstolio 2015-09-04 patvarkymą Nr. 0172/15/00638 „Dėl turto arešto“ ir 2015-09-04 turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas ginčijamu sandoriu skolininko perleistas nekilnojamasis turtas. Apie atsakovų susitarimą sudarytą 2015-09-02 sužinojo tik atvykęs pas antstolį 2016-10-25 ir susipažinęs su vykdomosios bylos dokumentais, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. 2015-09-04 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko ir 2016-10-21 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5392 Eur, todėl atsakovui V. K. priklausiusios 1/2 dalies minimo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2696 Eur. Antstolio 2015-09-04 turto arešto akte, kuriuo areštuota atsakovui nuosavybės teise priklausiusi žemės sklypo dalis, apribojant disponavimo teisę, nurodytas turto arešto mastas - 3 766,54 Eur, t. y. kreditoriaus reikalavimas nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Atsakovė M. T. N. K. tripliko per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Nuolat trūko pinigų, todėl jam susilaukus su J. K. vaiko, mama jo vaikui, teikė išlaikymą. Kartu su J. K. nebegyvena nuo 2012 m. rugsėjo. Jis pats neteikia išlaikymo, taip pat nėra priteistas išlaikymas, nebuvo informavęs J. K., kad už jį vaikui išlaikymą mokės motina. Mamai skola susidarė labai didelė, nes skaičiavo vaiko išlaikymą kas mėnesį apie 72-73 Eur, iš viso apie 3108 Eur. Mokėdavo mama vaiko motinai J. K. grynais pinigais. Rašytinio susitarimo jokio nebuvo. Motina yra lygiateisė kreditorė kaip ir kiti kreditoriai, todėl paskaičiavimus apie vaiko išlaikymą pateikė šio teisminio proceso metu. Kadangi motina teikė vaikui išlaikymą, mamai patarus, nutarė jai grąžinti jos 2009-05-27 dovanotą žemės sklypą. Be to, jam nebeliko tikslo ūkininkauti, nes prarado sklypą Tarvydų kaime. Mama dovanojo žemę tikslu, kad sūnus ūkininkaus. Grąžino motinai žemės sklypą 2015-09-02 susitarimu nutraukti dovanojimo sutartį, susitikimą pas notarą buvo užsisakę iš anksto. Motina užsakė VĮ „Registrų centras“, kad įregistruotų susitarimą, nesant skubos, apmokėjo ir VĮ „Registrų centras“ įregistravo susitarimą 2015-09-08. Tuo laikotarpiu, buvo gaunami laiškai motinos adresu. Apie perimtą išieškotojo žemės sklypą, jis nežinojo, tik buvo susipažinęs su 2015-08-14 patvarkymu dėl turto perdavimo išieškotojui aktu, kurį skundė, tačiau neištaisė teismo nurodytų trūkumų ir skundas liko neišnagrinėtas. Manė, jog išieškotojui skola buvo padengta iš įkeisto turto, todėl nesitikėjo, kad dar likęs skolingas išieškotojui. Nepamena ar patvarkyme buvo nurodyta kada išieškotojas perims turtą. Antstolio apie perleidžiamą žemės sklypo dalį neinformavo. Skolininko pareigų nepamena, nors ir buvo supažindintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-09-11 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp G. J. ir atsakovo V. K., kurios pagrindu G. J. suteikė 8000,00 Lt paskolą V. K., o jis skolą turėjo grąžinti iki 2014-03-11, prievolė užtikrinta turto hipoteka – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2014-06-30 tarp ieškovo V. D. ir atsakovo V. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 12800 Lt (3707,13 Eur), atsakovas įsipareigojo skolą ir 10 procentų palūkanas grąžinti iki 2014-09-30, prievolė užtikrinta hipoteka – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant skolinių įsipareigojimų, 2015-04-22 Klaipėdos miesto 9-ojo biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu, ieškovui kreipusis į antstolį, 2015-04-22 antstolio J. P. patvarkymu priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/15/00638 dėl 5756,88 Eur, 10 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K.. 2015-07-13 antstolis patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių, nustačius UAB „Ober-Haus“ ekspertams skolininko įkeisto žemės sklypo vertę 3300 Eur, nutarė paskelbti pirmąsias skolininko turto pardavimo varžytines, tai yra nutarė parduoti iš varžytinių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2640,00 Eur. Varžytinės neįvyko, pagrindas: varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2015-08-12 surašė išieškotojui (ieškovui) siūlymą paimti skolininkui ir įkeisto turto savininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį ir iš varžytynių neparduotą turtą. Ieškovas, gavęs antstolio patvarkymą „Dėl turto perdavimo išieškotojui akto“ 2015-08-13 kreipėsi į antstolį su prašymu, kuriuo sutiko priimti neparduotą turtą iš varžytinių už 2640 Eur. 2015-08-14 antstolis patvarkymu „Dėl turto perdavimo išieškotojui aktu“ nutarė praėjus 20 dienų, nuo sutikimo paimti iš varžytinių neparduotą turtą gavimo antstolio kontoroje dienos (nuo 2015-08-13) surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą ir pateikti aktą pasirašymui (išieškotojui ir antstoliui). Patvarkymas įteiktas atsakovui Klimantavičui 2015-08-19. Atsakovas patvarkymą apskundė, skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-01 nutartimi paliktas nenagrinėtu, civilinė byla Nr. 2-14071-323/2015. 2015-09-04 turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas, juo perduotas išieškotojui V. D. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2640,00 Eur.

Antstolis, 2015-09-04 patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis apie V. K. priklausantį turtą, nustatė, jog atsakovui 2009-05-27 dovanojimo sutarties Nr. BV8-3593 pagrindu nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-05-27 dovanojimo sutartį atsakovė M. T. N. K. padovanojo savo sūnui (atsakovui) V. K. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino šią dalį 10000,00 Lt (2896 Eur). Antstolis 2015-09-04 patvarkymu dėl turto arešto nutarė areštuoti skolininkui priklausančias ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). 2015-09-04 antstolis sudarė turto arešto aktą ir surašė pranešimą išieškotojui ir skolininkui, pranešdamas apie skolininkui priklausančio turto areštavimą. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015-09-04. Registruotas laiškas 2015-09-07 įteiktas skolininko motinai N. K.. 2015-09-08 areštuoti atsakovui priklausantys ginklai, kelių transporto priemonė.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog 2015-09-15 vykdomoji byla buvo pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl atsakovo pateikto skundo nagrinėjimo, vykdomoji byla grąžinta 2016-02-11 (b. l.190, 200), 2016-03-17 vykdomoji byla pateikta teismui, 2016-09-22 grąžinta antstoliui (b. l. 229, 246). 2016-10-04 vykdomoji byla pateikta teismui (b. l. 265).

2016-10-19 antstolis išieškotas iš skolininko 49,88 Eur lėšas paskirstė taip: išieškotos vykdymo išlaidos 49,88 Eur, liko išieškoti 3116,88 skolos, 10 procentų palūkanų ir 599,78 Eur vykdymo išlaidų išieškotojui; 2017-08-10 antstolis išieškotas iš skolininko 56,19 Eur lėšas paskirstė taip: išieškotos vykdymo išlaidos 56,19 Eur, liko išieškoti 3116,88 skolos, 10 procentų palūkanų ir 91,60 Eur vykdymo išlaidų išieškotojui. 2017-08-10 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, jog atsakovo skola ieškovui sudaro 3116,88 Eur skolos ir 10 proc. dydžio metinių palūkanų

Antstolis 2016-10-21 patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turtą, nustatė, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-09-02 susitarimu nutrauktus sutartį Nr. 4808 nuosavybes teise priklauso atsakovei M. T. N. K., įrašas galioja nuo 2015-09-08. 2015-09-02 susitarimu nutraukti sutartį Nr. 4808 sudarytu tarp M. T. N. K. ir V. K., nutraukta 2009-05-27 dovanojimo sutartis ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). grąžintą atsakovei M. T. N. K.. 2015-09-03 atsakovė M. T. N. K. pateikė VĮ „Registrų centrui“ dokumentus įregistruoti ir apmokėjo sąskaitą. Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015-09-08. Iš 2017-04-19 VĮ Registrų centro suvestinės matyti, jog antstolis 2015-04-23; 2015-08-27, 2015-09-04; 2016-10-21 tikrino duomenis apie atsakovo vardu registruotą turtą. 2016-10-25 ieškovas (išieškotojas) susipažino su vykdomosios bylos medžiaga.

2008-04-15 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu atsakovei M. T. N. K. atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus (duomenys neskelbtini)kaimuose. Žemės sklypas Tarvydų kaime išnuomotas ūkininkui S. V.. Nuo 2010-07-07 atsakovas V. K. įregistravo ūkininko ūkį Tarvydų kaime, Klaipėdos r. Atsakovas V. K. pateikė duomenis apie jo veiklą, įsidarbinimus (2015-02-0 VšĮ „Atoslūgis“ kraštovaizdžio tvarkymas, 2015-10-01 MB Baltic Partnership centre įsidarbino pagalbiniu darbuotoju, 2016-11-03 bandė įsidarbinti per UAB „Darbo vartai“, UAB „Tavo turtas“. Atsakovui V. K. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. K., motina J. K.. 2017-02-20 pranešimu atsakovė M. T. N. K. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 metų perdavė anūko išlaikymui 2724,41 Eur piniginių lėšų, tai patvirtino parašu J. K.; o 2017-02-27 pranešimu atsakovas V. K. nurodė, jog yra skolingas už vaiko išlaikymą nuo 2012 metų iki 2016 metų 3108,59 Eur. Atsakovė pateikė teismui 2017-11-20 pranešimą, jog atsakovas įsipareigojo atlyginti 75 proc. buto, kuriame leido atsakovui registruoti įmonę ir vykdyti ūkinę veiklą, išlaidų, tačiau šių išlaidų nėra atlyginęs.

Ieškovas actio Pauliano pagrindu prašo pripažinti negaliojantį atsakovų M. T. N. K. ir V. K. 2015-09-02 susitarimą nutraukti dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Ieškovo reikalavimo teisės sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-06-30 tarp ieškovo V. D. ir atsakovo V. K. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 12800 Lt (3707,13 Eur), o atsakovas įsipareigojo skolą ir 10 procentų palūkanas grąžinti iki 2014-09-30, prievolė užtikrinta turto hipoteka – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant skolinių įsipareigojimų, 2015-04-22 Klaipėdos miesto 9-ojo biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu, ieškovui kreipusis į antstolį, 2015-04-22 antstolio J. P. patvarkymu priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/15/00638 dėl 5756,88 Eur, 10 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K.. Atsakovas nėra įvykdęs skolinių įsipareigojimų atsakovui. Šių nustatytų aplinkybių neginčijo atsakovai.

2016-10-19 atsakovo skola ieškovui sudarė: 3116,88 skolos, 10 procentų palūkanų. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie prievolės įvykdymą, taip pat atsakovas neginčijo paskolos sutarties, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas bei pradėtas priverstinis vykdymas, nereiškė reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi kreditoriaus teisė nenuginčyta, o skolininko prievolė kreditoriui neįvykdyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad ieškovas ieškinio pateikimo teismui metu, t. y. 2016-12-22, turėjo galiojančią teisę į skolos grąžinimą, nes atsakovas nebuvo įvykdęs pareigos grąžinti ieškovui paskolos ir skolos likutis sudarė 3116,88 Eur ir 10 procentų palūkanų.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos įmonė KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC Prekyba“, UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013).

Atsakovas V. K. prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeitęs nekilnojamąją turtą, į kurį pirmiausia antstolis ir nukreipė skolos išieškojimą. 2015-07-13 antstolis patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių, nustačius ekspertams skolininko įkeisto žemės sklypo vertę 3300 Eur, nutarė paskelbti pirmąsias skolininko turto pardavimo varžytines, tai yra nutarė parduoti iš varžytinių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2640,00 Eur. Varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Pasibaigus varžytinėms ir antstoliui pasiūlius ieškovui perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ieškovas (išieškotojas) kreipėsi į antstolį 2015-08-13 prašymu, kuriuo sutiko priimti neparduotą turtą iš varžytinių už 2640 Eur. 2015-08-14 antstolis patvarkymu dėl turto perdavimo išieškotojui aktu nutarė praėjus 20 dienų, nuo sutikimo paimti iš varžytinių neparduotą turtą gavimo antstolio kontoroje dienos (nuo 2015-08-13) surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą ir pateikti aktą pasirašymui (išieškotojui ir antstoliui). Patvarkymą skolininkas V. K. gavo asmeniškai 2015-08-19 ir jį apskundė teismui, tačiau skundas paliktas nenagrinėtu.

2015-09-04 turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas, juo perduotas išieškotojui V. D. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2640,00 Eur. Kaip minėta, išieškotina iš skolininko V. K. skola sudarė 5756,88 Eur ir 10 procentų palūkanų, todėl perimtas iš varžytinių žemės sklypas nepadengė visos atsakovo skolos. Tuomet antstolis ėmėsi kitų priverstinio vykdymo veiksmų, t. y. patikrino skolininko vardu registruotą turtą. Antstolis, 2015-09-04 nustatęs, kad skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nutarė jį areštuoti, sudarė turto arešto aktą bei surašė pranešimą išieškotojui ir skolininkui, pranešdamas apie skolininkui priklausančio turto areštavimą, taip pat įregistravo areštą Nekilnojamojo turto registre. Registruotas laiškas 2015-09-07 įteiktas skolininko motinai N. K..

Tuo metu, atsakovai 2017-09-02 sudarė ginčijamą susitarimą dėl dovanojimo sutarties nutraukimo, kuriuo minimą ½ dalį žemės sklypo atsakovas V. K. grąžino atsakovei (motinai) M. T. N. K.. Tokiu būdu, atsakovui praradus priklausantį turtą, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, atsakovas pažeidė kreditoriaus V. D. teises, nes sumažino savo turtą, kurį antstolis buvo areštavęs tikslu išieškoti likusią 3116,88 Eur skolą, 10 proc. palūkanų bei vykdymo išlaidas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo kokį kitą turėjo turtą ginčo sandorio sudarymo metu, į kurį galima buvo nukreipti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo vardu registruotas kilnojamasis turtas, t. y. trys ginklai, kurių atsakovas raginamas antstolio nepristato apžiūrai ir įvertinimui bei transporto priemonė Mistubichi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m. gamybos, kurios dalyvavimas viešajame eisme – draudžiamas, Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme taip pat draudžiamas, Mistubichi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visos transporto priemonės išregistruos, motoroleris, Romet Motors, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė taip pat nėra nustatyta. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie šio turto vertę. Ieškovas nurodė, jog atsakovas neturi jokio likvidaus turto, turimas turtas menkavertis ir iš jo išieškoti skolos nėra galimybių, atsakovo gaunamos pajamos minimalios. Tai, jog atsakovo padėtis yra sunki ir jis nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų teismo posėdžio metu tvirtino tiek pats atsakovas, tiek atsakovė (jo motina) (CK 187 str. ).

Taigi, remdamasi byloje nustatytais duomenimis apie atsakovui priklausantį turtą, teismas daro išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovo turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas ir atsakovo turimo turto, nepakanka ieškovo finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra galimybė patenkinti ieškovo reikalavimą iš kito jam priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovų sudarytas sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus teises.

Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti sandorį

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Atsakovai nurodė, kad atsakovas V. K. privalėjo ginčijamu susitarimu atsakovei M. T. N. K. perleisti (grąžinti) padovanotą nekilnojamąjį turtą, tai yra ½ dalį žemės skypo. Atsakovai ginčijamo sandorio privalomumą grindžia siekimu kompensuoti atsakovės M. T. N. K. patirtas išlaidas anūko (atsakovo V. K. sūnaus) A. K. išlaikymui, kadangi pats atsakovas V. K. sūnui išlaikymo neteikė, nes buvo finansiškai nepajėgus. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.19 6 str.). Tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi būti vykdoma nuolat ir pastoviai. Nagrinėjamu atveju, nei atsakovė M. T. N. K., nei trečiasis asmuo J. K. jokių reikalavimų nepareiškė (priešieškinio, nepateikė neabejotinų dokumentų dėl vaiko išlaikymui skirtų piniginių paskaičiavimo ir įsiskolinimo). Teismo posėdžio metu nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepagrindė jokiais įrodymais, kad buvo skiriamas nepilnamečiui vaikui išlaikymas ir kokio dydžio. Atsakovų bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys yra prieštaringi. 2017-02-20 atsakovės pranešimas teismui, jog perduotos piniginės lėšos 2724,41 Eur J. K., 2017-02-27 pranešime jau nurodoma kita suma, tai yra 3108,59 Eur, kad tai yra atsakovo V. K. išlaikymo įsiskolinimas. Duomenų, jog vaiko išlaikymas išieškomas priverstine tvarka nėra. Atsakovo kaip tėvo pareiga negali būti sutapatinama su jo kreditoriniu įsipareigojimu ieškovui.

Trečiasis asmuo J. K. apie vaiko A. K. išlaikymą nieko konkrečiai pasakyti negalėjo, nepamena, kad būtų skaičiavusi išlaikymo dydžio, ar įsiskolinimo. Atsakovų parodymai dėl vaiko išlaikymo prieštaraujantys, todėl teismas juos vertina kritiškai. Atsakovai teigdami, jog perrašė ginčijamu sandoriu žemės sklypo dalį tik dėl to, jog tai išlaikymo skola, prieštarauja pačių nurodytai aplinkybei, jog bijojo prarasti likusį turtą. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamo susitarimo. Akivaizdu, jog atsakovas (skolininkas) sudarydamas šį sandorį neveikė kreditoriaus interesais. Be to ir atsakovo motina nurodė, jog sandorio nebūtų sudariusi, jei atsakovas nebūtų turės skolų.

Dėl šalių (ne)sąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Byloje nustatyta, jog ginčijamu susitarimu atsakovas motinai perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalys nesusitarė, jog grąžinta dovana bus atlyginimas už vaiko išlaikymą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovų argumentai, kad atsakovas V. K. turėjo pareigą atsilyginti atsakovei už jos teiktą vaikui išlaikymą bei už suteiktą atsakovui galimybę naudotis butu, laikytini nepagrįstais.

Atsakovas V. K., sudarydamas ginčijamą sutarimą, žinojo apie savo prievolę ieškovui, todėl turėjo suvokti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 str.). CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma skolininko nesąžiningumo prezumpcija, kadangi skolininkas apie priverstinį skolos išieškojimą žinojo ir veikė nesąžiningai, tai yra siekė perleisti jam priklausantį turtą tam, kad ieškovui (kreditoriui) tęsiant priverstinį skolos išieškojimą pagal paskolos sutartį, turtą išsaugotų. Teismo posėdžio metu atsakovė M. T. N. K. būtent tai ir pabrėžė, jog žinant, kad sūnus atsakovas V. K. skolinosi ir rizikavo, ji pareikalavo grąžinti dovanotą žemę. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nurodė prieštaraujančias aplinkybes, kada sužinojo apie sūnaus skolas, nes vienu atveju nurodė, kad gavus šaukimą į teismą, kitu atveju, sūnui papasakojus. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad gavo 2015-08-14 patvarkymą dėl turto perdavimo išieškotojui ir susipažino, todėl labai tikėtina, jog tuo laikotarpiu, 2015-08-19, apie savo skolas ir informavo motiną, su kuria gyveno visą laiką, tiek paskolos sudarymo metu, tiek jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. Taip pat svarbi aplinkybė, jog atsakovui buvo siunčiami laiškai iš antstolio, atsakovas tuo metu gyveno su motina, abu atsakovai patvirtino, jog gavo iš antstolio laiškus, todėl manytina, jog atsakovo motina tikrai domėjosi, kodėl atsakovas gauna laiškus iš antstolių ir žinojo apie sūnaus skolas. Be to, atsakovo motina teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog sūnaus turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių už 2600,00 Eur.

Taigi atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo, jog skola ieškovui nėra padengta, taip pat žinojo, jog turės sunkumų vykdant savo skolinius įsipareigojimus bei suprato, jog gali būti nukreiptas išieškojimas į kitą jo nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu tai suprato ir atsakovo motina, susipažinusi su gautais dokumentais iš antstolio. Teismas sprendžia, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o sudarydamas ginčijamą turto perleidimo sandorį pažeidė ieškovo, kaip kreditorės teises. Bylos nagrinėjimo metu skolininkas nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė, kad turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieškovo reikalavimui patenkinti. Priešingai vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neturi likvidaus turto, jo gaunamas darbo užmokestis minimalus ir teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino, jog atsakovas neturi lėšų likusiai skolai grąžinti, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai sudarydami ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi ir tokiu sandoriu pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises.

Dėl senaties termino

Viena Actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/20011).

Ieškovo ieškinys šioje byloje gautas 2016-12-22. Ieškovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016-10-25 iš antstolio pateiktos informacijos apie skolininko sudarytą sandorį, atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad apie ginčo sandorį ieškovas, turėjo sužinoti jau 2015-09-04, nes atsakovai pasirašė susitarimą 2015-09-02.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamas susitarimas sudarytas 2015-09-02, o įregistruotas VĮ Registrų centre 2015-09-08. Ieškovas nurodė, jog apie sandorį sužinojo iš antstolio, kai atvyko pas antstolį 2016-10-25 ir susipažino su vykdomąją byla Nr. 0172/15/00638. Teismui pateikta 2017-04-19 VĮ „Registrų centras“ suvestinė, iš kurios matyti, jog antstolis tikrino duomenis apie atsakovo turtą 2015-04-23; 2015-08-27, 2015-09-04; 2016-10-21. Perdavus 2015-09-04 turtą išieškotojui, nustatyta, jog skola iš įkeisto turto nėra padengta, antstolis tuomet patikrino duomenis apie kitą atsakovo vardu registruotą turtą ir nustatė, jos atsakovo vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir nesant jokių turto apribojimų, 2015-09-04 jį areštavo, kai tuo tarpu, po kelių dienų, tai yra 2015-09-08 įregistruota VĮ „Registrų centras“ ginčo turtas atsakovės M. T. N. K. nuosavybėn. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2015-09-04 susipažinęs su vykdomosios bylos duomenis ir pamatęs, kad 2015-09-04 areštuotas atsakovui priklausantis turtas ir iš jo bus galima išieškoti likusią skolos dalį, pagrįstai tikėjosi, jog jo skola bus padengta iš kito atsakovo turto. Ir tik 2016-10-21 antstoliui patikrinus atsakovo V. K. turto duomenis, paaiškėjo, jog turtas perleistas atsakovei M. T. N. K., apie tai buvo pranešta ir išieškotojui (ieškovui). Ieškovas 2016-10-25 atvykęs pas antstolį susipažino su vykdomosios bylos duomenis ir tik tuo metu jam paaiškėjo apie atsakovų susitarimą. Taip pat byloje yra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-10-21 vykdomoji byla Nr. 0172/15/00638 buvo Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, nes buvo nagrinėjami atsakovo skundai dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis, kuriam ieškovas buvo pateikęs vykdyti išieškojimą, anksčiau negalėjo patikrinti atsakovo nekilnojamojo turto duomenų bei informuoti ieškovą, o atsakovas apie šį sandorį nei išieškotojo, nei antstolio neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sudarytas 2015-09-02 susitarimas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ 2015-09-08, tai yra išviešinta, jog sudarytas susitarimas, todėl atsakovas 2015-09-04, kai buvo atvykęs susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis negalėjo matyti bei sužinoti apie atsakovų sudarytą sandorį, taip pat svarbu ir tai, jog turtas tuo metu buvo areštuotas, todėl ieškovui nebuvo pagrindo dar domėtis šiuo turtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo ieškovą apie šio turto perleidimo sandorį.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apie atsakovų sudarytą 2015-09-02 sandorį ieškovas sužinojo tik 2016-10-25, ieškinys teisme gautas 2016-12-22, todėl konstatuotina, jog ieškovas, teismui pateikdamas ieškinį, nepraleido ieškinio senaties termino.

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, sandoriui Actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu, egzistavimo sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovų 2015-09-02 susitarimas nutraukti sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notaro D. R., notarinio registro Nr. 4808, pripažintinas negaliojančiu (CK 6.66 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Kreditorius, reikšdamas Actio Pauliana, siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitam asmeniui. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, kuria grąžintina atsakovo V. K. nuosavybėn ½ dalis žemės sklypo, bendro 6,9800 ha ploto, unikalus Nr. 4400-1573-0300, esančią Rusinų k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r., į kurį ieškovas turės teisę nukreipti išieškojimą tiek, kad būtų padengta atsakovo likusi skola ieškovui pagal notaro 2015-04-22 išduotą vykdomąjį įrašą (CK 6.66 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas: 60,66 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 360,66 Eur. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, advokato pagalbos išlaidų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 180,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojantį atsakovų M. T. N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-09-02 susitarimą nutraukti sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 14 - ojo notaro biuro notarės D. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teise atsakovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą – ½ dalį žemės sklypo, bendro 6,9800 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės M. T. N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 180,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., (duomenys neskelbtini) 180,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, gražinti antstoliui J. P. vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00638.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.