Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) be išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis 35 % darbingumo, teistas:

1) 2007-11-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. (3 veikos), 145 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėn.;

2) 2011-05-17 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., bauda 8 MGL (1040 Lt);

3) 2012-06-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., bauda 5 MGL (650 litų);

4) 2010-04-06 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2014-05-15 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 75 str. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo red.), paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) 2016-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014-05-15 nuosprendžiu) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 str., paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-26, apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančio daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose – laiptinėje, būdamas neblaivus, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, vengdamas policijos pareigūnų vykdomo R. K. asmens sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, alkūne suduodamas nukentėjusiajam A. Ž. į kairį šoną, koja tris kartus spirdamas A. Ž. į dešinę blauzdą, nagais draskydamas A. Ž. dešinę ranką, taip A. Ž. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės plaštakos IV piršte ir dešinėje blauzdoje, ir taip nežymiai sutrikdydamas A. Ž. sveikatą, be to, draskydamas O. K. rankas, taip O. K. padarydamas odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, taip nežymiai sutrikdydamas O. K. sveikatą, t. y. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams, policijos pareigūnams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ antrosios kuopos vyresniajam patruliui A. Ž. ir vyriausiajam patruliui O. K..

Šiais veiksmais R. K. padarė BK 286 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

2015-09-26 Vyriausiasis patrulis O. K. tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareigūnas A. Ž., nurodydamas, kad R. K., vengdamas sulaikymo, nagais apdraskė jo abiejų rankų riešus, o A. Ž. dešinę ranką virš alkūnės (t. 1, b. l. 12).

Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai su porininku O. K. tarp 4 ir 5 aukštų sulaikė R. K., pastarąjį jis paėmė už dešinės rankos, o porininkas už kairės rankos, pareikalavo R. K. grįžti į 5 aukštą, kad ten galėtų detaliau pasiaiškinti visas aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad R. K. bus sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimų, todėl pasiūlė pasitikrinti, ar užrakintas butas. Išgirdęs, kad bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, R. K. pradėjo agresyviai elgtis, mosikavo rankomis, muistėsi, stangrino rankas ir spardėsi kojomis. A. Ž. vėl bandė suimti R. K. už rankos, bet šis smūgiuodamas kaire alkūne sudavė jam į kairį šoną, dėl ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Porininkas O. K. taip pat bandė suimti R. K. už rankos, bet šis dešine alkūne sudavė į dešinį šoną, kaire koja tris kartus spyrė A. Ž. į dešinę blauzdą, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Porininkas O. K. bandė uždėti antrankius, bet R. K. nagais pradėjo draskyti A. Ž. ir O. K.. Panaudojus kovinius veiksmus R. K. buvo uždėti antrankiai, iš priekio. Pastarasis atsisakė eiti tikrinti, ar užrakintos jo buto durys, toliau spardė A. Ž. į dešinę koją. Viso konflikto metu R. K. keikėsi, naudojo necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 24–25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3237/15(01), konstatuota, kad A. Ž. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės plaštakos IV-ame piršte ir dešinėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-26). Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai nebūdingi griuvimui. Savigyna yra juridinė sąvoka, todėl jos sprendimas nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3230/15(01), kosntatuota, kad O. K. padaryta odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, aštriabriauniais daiktais, galimai nagais. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-09-26. Sužalojimų, būdingų kritimui ar griuvimui, nėra. Sužalojimų, būdingų savigynai, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 34).

R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-25 pas jį namuose lankėsi draugas ir kaimynas vardu Aidas, pastarojo žmona, kitas draugas vardu Darius. Jie šnekėjo, vartojo alkoholį. V. A. su žmona išėjo namo, o Darius dar liko. R. K. teigia ėjęs į bendrą "wc", atlikęs reikalus grįžo atgal prie buto durų, pamatė ateinančius pareigūnus kartu su kaimyne Jelena. Kartu su Dariumi jis nesuprato, iš kur atvyko policijos pareigūnai, kas juos kvietė. Jokių stiklinių butelių per langą teigia nemėtęs, necenzūrinių žodžių nevartojo, policijos pareigūnui su alkūne nemušė, policininkams rankų neapdraskęs, nes jo nagai yra nukirpti. Be jo sutikimo policininkai įsiveržė į jo kambarį, jis nesuprato, kodėl policininkai prieš jį naudojo smurtą. Vėliau policininkai jį basą ištempė iš jo buto ir jis pats buvo policijos pareigūnų sužalotas. Policija su juo suvedinėja sąskaitas, inspiruoja jam bylas (t. 1, b. l. 67).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-26 apie 4.00 val. ryte ji, kartu su kitais greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojais, buvo atvykusi į 2 PK apžiūrėti sumuštos moters. Išeinant iš komisariato policijos budėtojas paprašė apžiūrėti sulaikytą R. K., nes šis skundėsi širdies skausmais. Jai R. K. skundėsi, kad jį sumušė policijos pareigūnai. Ji pamatavo R. K. kraujo spaudimą, jis buvo normalus, užrašė EKG, ji buvo be pakitimų. Ji paprašė R. K. parodyti sumušimo vietas. R. K. nenoriai pakėlė marškinėlius. Ji ant R. K. kūno išorinių sumušumo žymių, žaizdų nematė. Ji pasiūlė R. K. važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Išėjusi iš laikino sulaikymo patalpos liudytoja bendravo su policijos pareigūnu, kai ją pakvietė sugrįžti, nes R. K. pradėjo skųstis pilvo skausmu. R. K. ilgai neleido save apžiūrėti, bet jai pavyko atklikti apžiūrą. R. K. pilvas buvo minkštas, be ūmios patologijos, matėsi ankstesnių operacijų randai. Ji pasiūlė vykti į ligoninę išsamesnei chirurgo konsultacijai. R. K. tai sutiko, tai nesutiko važiuoti. Liudytojai buvo sunku su juo susikalbėti. Kai policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, R. K. atsisakė, pasiūlė jiems patiems į jį pūsti, rėkė, kad jie patys girti. R. K. elgėsi grubiai, neadekvačiai, prieštaravo savo išsakytiems teiginiams. Policijos pareigūnai R. K. liepė važiuoti į ligoninę. R. K. pradėjo liudytoją vadinti šundaktare, grasino ją atleisti iš darbo, kad ji išvien su policininkais, kad nori jį nunuodyti, kad ji jam suleido vaistų, nors ji R. K. jokių vaistų neleido, tablečių nedavė. R. K. į ligoninę buvo vežamas GMP automobilyje, su policijos pareigūnų automobilio palyda. GMP automobilio salone buvo policijos pareigūnas. GMP automobilyje R. K. atsisakė užsisegti saugos diržą, bet pavyko jį įkalbėti. R. K. savo elgesiu provokavo konfliktą, tyčiojosi iš darbuotojų ir policijos pareigūnų, Pakeliui į ligoninę R. K. pradėjo trankytis, daužytis į sieną. Ji liepė sustabdyti GMP automobilį. Matė, kad salone buvęs policininkas bando R. K. sutramdyti, uždėjo jam antrankius. Iš policijos automobilio atbėgo pareigūnė. Ji su porininku negalėjo R. K. sutramdyti: šis spardėsi, kandžiojosi, rėkė ne savo balsu, atsikrenkštęs spjaudė į pareigūnus. Šie iškvietė policijos pareigūnus į pagalbą, šie greitai atvažiavo. Policijos pareigūnai ne kartą prašė R. K. nusiraminti, perspėjo ne vieną kartą, kad bus panaudotas elektrošokas. R. K. vis tiek nenusiramino, kandžiojosi, rėkė, spardėsi, spjaudėsi, keikė policijos pareigūnus, buvo nesuvaldomas, į jokius prašymus, perspėjimus nereagavo, elgėsi kaip nestabilios psichikos žmogus, nekontroliavo savo elgesio. Po to, kai policijos pareigūnai dar kartą perspėjo R. K., kad jis apsiramintų, buvo panaudotas elektrošokas. Jį panaudojus R. K. nurimo tik trumpam. Buvo spėta nuvykti iki ligoninės, kur priėmimo skyriuje jis vėl pradėjo koliotis, rėkė ant visos ligoninės, žodžiais žemino ją kaip medikę (t. 1, b. l. 37–38).

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-26, apie 5.30 val., jis su porininke policijos pareigūne Ž. S. gavo nurodymą su GMP brigada palydėti sulaikytą R. K. iki Lazdynų ligoninės. Vykstant į ligoninę, ties Savanorių pr. žiedu, R. K. pradėjo agresyviai elgtis, grasinti susidorojimu jam ir GMP darbuotojams, sakydamas, kad jie jau lavonai, kad juos nužudys. Įspėtas nusiraminti - nereagavo, du kartus ranka sudavė liudytojui į dešinį petį. R. K. bandė smūgiuoti rankomis liudytojui ir porininkui, spardėsi. R. K. sakė, kad jis yra žvaigždė, turi įtakingų pažįstamų, visi esantys šalia, gyvena paskutinę dieną. Kelis kartus R. K. buvo įspėtas, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas "Taser", kad jis privalo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nustoti stangrinti rankas ir leisti uždėti antrankius. R. K. reikalavimams nepakluso. Tik panaudojus kovinių imtynių veiksmus bei "Taser" pavyko jam uždėti antrankius priekyje. Uždėjus antrankius R. K. pradėjo galva daužyti į automobilio stiklą ir į šalia stovinčius prietaisus. Tuomet į pagalbą atvyko kiti policijos pareigūnai. R. K. pristatė į Lazdynų ligoninę. Čia R. K. šūkavo, praeinančius medikus vadino korumpuotais šundaktariais, keikėsi, įžeidinėjo. Apžiūrėję R. K. medikai jokių negalavimų nepastebėjo, apie 7.00 val. jis buvo pristatytas į 2 PK (t. 1, b. l. 15, 44).

Liudytoja Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai ties Savanorių pr. žiedu sustojo GMP automobilis ir įjungė avarinį šviesos signalą, ji išlipo iš policijos automobilio ir nubėgo prie GMP automobilio. Pamatė porininką G. J. besigrumiantį su R. K.: šis bandė rankomis ir kojomis suduoti liudytojai ir G. J.. R. K. grasino policijos pareigūnams ir medikams. Po to, kai buvo įspėtas, bet nepaklausius policininkų įspėjimų, prieš R. K. buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir "Taser", tada pavyko uždėti antrankius. Tada R. K. galva daužė į automobilio stiklą ir šalia kabančius prietaisus, todėl G. J. stovėdamas jam už nugaros rankomis apkabinęs jį laikė (t. 1, b. l. 14, 42).

2015-09-26 vyr. patrulis V. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-09-26, apie 4.30 val., jis su porininku V. T. vyko į (duomenys neskelbtini) padėti kitam policijos ekipažui pristatyti į policiją sulaikytą R. K.. Šis spardėsi, draskėsi, stumdėsi, bandė išvengti sulaikymo. Kartu su R. K. pakilo į virš ir užrakino pastarojo butą (t. 1, b. l. 9).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-26, apie 5.30 val., jis su porininku V. T. vyko į pagalbą kitam policijos ekipažui, kuris lydėjo sulaikytąjį R. K. su GMP brigada į ligoninę. Atvykus prie GMP automobilio, R. K. agresyviai elgėsi, šūkavo, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir medikus necenzūriniais žodžiais, į įspėjimus nereagavo. Padėjo pristatyti R. K. į Lazdynų ligoninę, iš kurios, po apžiūros, šis buvo pristatytas į 2 PK (t. 1, b. l. 8, 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 286 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015). Fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Nors R. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad priešininosi jį sulaikinėjusiems pareigūnams A. Ž. ir O. K., taip pat smurtavo jų atžvilgiu, tokie kaltinamojo paaiškinmai yra paneigiami kitais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus iškvietimą dėl per namo langą mėtomų daiktų ir 2015-09-26, apie 4.15 val., atvykus į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mate per langą išlindusį, R. K., paskui jį sutiko laiptinėje. R. K., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, bandė pasišalinti, todėl kartu su patruliu O. K. buvo sulaikomas. Sulaikymo metu R. K. pradėjo spardytis (A. Ž. spyrė 4–5 kartus), draskytis, daužėsi, skėtojosi rankomis, vengė sulaikymo. Dėl tokių R. K. veiskmų ant kojų atsirado mėlynė, buvo apdraskytos rankos. Nukentėjusysis O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus iškvietimą dėl per namo langą mėtomų daiktų ir 2015-09-26, apie 4.15 val., atvykus į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, matė per langą išlindusį, R. K., kuris šūkavo. Priėjus prie namo, nukrito iš viršaus numestas butelis, moteris, kvietusi policijos pareigūnus, stovėjo po laiptinės stogeliu, R. K. ant jos šaukė, vadino ją prostitute. Užėjus į laiptinę, pakilo į penktą aukštą, kur sutiko R. K.. Išgirdęs, kad bus rašomas paraeiškimas, R. K. pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikytas. Sulaikomas R. K. ne vieną kartą spyrė porininkui (A. Ž.), o jį apdraskė. Neprisimena, kad R. K. jam būtų smūgiavęs alkūne.

Iš esmės tokios pačios konflikto su R. K. aplinkybės yra nurodytos ir A. Ž. bei O. K. tarnybiniuose pranešimuose.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl R. K. veiksmų nutarė rašyti pareiškimą, tuo metu kai jį rašė girdėjo triukšmą. Vėliau, kai atėjo pareigūnas paimti pareiškimo, jo abi rankos buvo kruvinos.

Liudytojas V. P. patvirtino, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) R. K. buvo sulaikytas, tačiau laikomas buvo tik už rankų. R. K. mosikavo rankomis, bandė smūgiuoti, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3237/15(01), kosntatuota, kad A. Ž. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės plaštakos IV-ame piršte ir dešinėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-26); sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3230/15(01), kosntatuota, kad O. K. padaryta odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, aštriabriauniais daiktais, galimai nagais yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu, t. y. 2015-09-26. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad R. K. 2015-09-26, apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose – laiptinėje, nevykdydė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, vengdamas sulaikymo, panaudojo pareigūnų A. Ž. ir O. K. atžvilgiu fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė abiejų pareigūnų sveikatą ir šiais veiksmai padarė BK 286 str. numatytą nusikaltimą.

Nors R. K. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jis smūgiavo alkūne O. K., teismo posėdžio metu teikdamas parodymus O. K. tai neigė. Be to, tai, jog būtų smūgiuota alkūne, O. K. nenurodė tiek savo tarnybiniame pranešime iškarto po įvykio, tiek apklaustas liudytoju.

Nukentėjusieji O. K., A. Ž., taip pat liudytojai R. D., G. J., V. P. patvirtino, kad R. K. 2015-09-26 kai buvo sulaikytas, buvo akivaizdžiai girtas.

Astižvelgus į tai, R. K. pateikti kaltinimai tiklintini, šalinant iš jų aplinkybę dėl smūgiavimo O. K., taip pat nurodant, kad nusikaltimas buvo padarytas esant neblaiviame stovyje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d.. Teismas parinkdamas kaltinamajam R. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.

R. K. nusikaltimą padarė būdamas teistas, neblaiviame stovyje ir jo girtumas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės yra jo atsakomybę sunkinančios (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 158–179), teistas (t. 1, b. l. 132–137), gydytas VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 1991-10-19 iki 1991-11-05, diagnozė: epilepsija su psichikos pakitimais; nuo 1991-11-20 iki 1992-01-15, diagnozė: epilepsinė silpnaprotystė imbecilumo laipsnyje (t. 1, b. l. 185), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2000-04-06 iki 2000-04-11, diagnozė: organinis asmenybės surtikimas su elgesio pakitimais. Epilepsija su retais didžiaisiais traukulių priepuoliais (t. 1, b. l. 186), 2016-01-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-18/2016 konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizė nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 192–193).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 286 str. numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014-05-15 nuosprendžiu) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu R. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, todėl jam minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimi, t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirinat galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-26 4.15 val. iki 2015-09-26 17.10 val. (1 para), sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendyje nurodyti laikotarpiai: laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-11-22 5.45 val. iki 2008-11-22 16 val. (viena para) ir nuo 2016-06-21 20 val. iki 2016-06-23 12.00 val. (dvi paros).

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuostatų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Nustatyta, kad R. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas, taip pat jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kita vertus, byloje esantys įrodymai liudija, kad R. K. yra silpnos sveikatos, o šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė iki nusikalstamos veikos, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, po to baudžiamojon atsakomybėn jis traukiamas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteiminiai tyrimai, ar jis po paskutinio nuosprenžio priėmimo būtų baustas administracine tvarka.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad R. K. yra silpnos sveikatos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu iš esmės savo elgesiu siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme numatytam 3 metų laikotarpiui ir paskiriant kaltinamajam BK 75 str. 2 d. 1, 6, 8, 10, 11 p., 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų A. Ž. ir O. K.; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, taip pat tokių medžiagų neįsigyti ir nelaikyti su savimi; 4) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. P. nusikalstama veika (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį) padarytą turtinę žalą.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – paliktina galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (saugoma 1 tomo, b. l. 81) bei 2 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (prisegtos prie galinio 3 tomo viršelio) – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str., teismas

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., ir paskirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 d., šiuo teismo nuosprendžiu R. K. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-26 4.15 val. iki 2015-09-26 17.10 val. (1 para) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendyje nurodytus laikotarpius – laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-11-22 5.45 val. iki 2008-11-22 16 val. (viena para) ir nuo 2016-06-21 20 val. iki 2016-06-23 12.00 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str., R. K. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, nustatant tokias baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas:

1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų A. Ž. ir O. K.;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, taip pat tokių medžiagų neįsigyti ir nelaikyti su savimi;

5) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. P. nusikalstama veika (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nuosprendį) padarytą 75 (septyniasdešimt penkių) Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu (saugomą 1 tomo, b. l. 81) bei 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais (prisegtas prie galinio 3 tomo viršelio) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.