- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-695-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39164-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. Ž., O. K., J. P.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 26 d., 4.15 val., iki 2015 m. rugsėjo 26 d., 17.10 val., (viena para) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai – laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008 m. lapkričio 22 d., 5.45 val., iki 2008 m. lapkričio 22 d., 16 val., (viena para) ir nuo 2016 m. birželio 21 d., 20 val., iki 2016 m. birželio 23 d., 12.00 val., (dvi paros). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. K. paskirtos subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nustatant tokias baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų A. Ž. ir O. K.; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, taip pat tokių medžiagų neįsigyti ir nelaikyti su savimi; 5) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. P. nusikalstama veika (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendį) padarytą 75 Eur turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. K. nuteistas už tai, kad jis pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose – laiptinėje, būdamas neblaivus, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, vengdamas policijos pareigūnų vykdomo R. K. sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, alkūne suduodamas nukentėjusiajam A. Ž. į kairį šoną, koja tris kartus spirdamas A. Ž. į dešinę blauzdą, nagais draskydamas A. Ž. dešinę ranką, taip A. Ž. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės plaštakos IV piršte ir dešinėje blauzdoje, ir taip nežymiai sutrikdydamas A. Ž. sveikatą, be to, draskydamas O. K. rankas, taip O. K. padarydamas odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, taip nežymiai sutrikdydamas O. K. sveikatą, t. y. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams, policijos pareigūnams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ antrosios kuopos vyresniajam patruliui A. Ž. ir vyriausiajam patruliui O. K.. Šiais veiksmais R. K. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantui dalyvaujant.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis buvo nepagrįstai apkalbėtas jo name gyvenusios „plaštakės“, vidury nakties policijos pareigūnų buvo paimtas iš namų, provokuojamas, sulaikytas, surakintas antrankiais ir, panaudojus fizinį smurtą, nugabentas į policijos komisariatą. Šie veiksmai buvo atlikti be jokio pagrindo, nes jokie įtarimai R. K. pareikšti nebuvo. Tokiu būdu, nukentėjusieji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 21, 24 straipsnius, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 31, 32, 35 punktus. Kad policijos pareigūnai netinkamai elgėsi, matyti iš liudytojo A. J. parodymų. Nuteistasis tik muistėsi, kad jam neuždėtų antrankių, jokių smūgių ar spyrių nebuvo, nebuvo jokio smurto ar grasinimų tuoj pat jį panaudoti, apeliantas neapdraskė policijos pareigūno. Pastarojo parodymai apie tariamai netvarkingus nuteistojo nagus ir juodas jų panages yra šmeižtas. Tokiu atveju, turėjo būti paimtas ir ištirtas panagių turinys, o tai nebuvo padaryta. Apelianto nuomone, nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Atvykęs policijos pareigūnas V. P. smūgių sudavimo fakto nepatvirtino. Jis tik nurodė, kad iš pareigūnų girdėjo, kad R. K. priešinosi, lyg kažką suplėšė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šališkas ir priimtas neišnagrinėjus visų įvykio aplinkybių bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.
4. Prie apeliacinio skundo nuteistasis R. K. pridėjo papildomą skundą su priedais, kuriuo taip pat prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
5. Papildomame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, liudytojo A. J. parodymų nevertino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnus sužalojo būtent apeliantas - nepaimti odos mėginiai, patvirtinantys, jog sužalojimus padarė R. K., nepareikalauti vaizdo įrašai, nesiaiškinta, dėl ko policijos pareigūnai atvyko į nuteistojo butą, kodėl į jį įėjo be jokio dokumento, nesutampa įvykio vieta, nes policijos pareigūnai teigia, kad įvykis vyko laiptinėje, nors iš nuteistojo teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad su policijos pareigūnais buvo bendraujama tik bute. Liudytoja J. V. nuolat vartoja narkotines medžiagas, galimai ir teisme parodymus davė apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Jos parodymai yra melagingi, kadangi apelianto iniciatyva ji buvo iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. administracinėje byloje Nr. II-247-873/2016 priėmė nutarimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. sausio 27 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo. Ši byla buvo dėl to paties įvykio kaip ir ši baudžiamoji byla.
6. Papildomame skunde pažymima, kad policijos pareigūnai, prieš prasidedant teismo posėdžiams Vilniaus miesto apylinkės teisme, vaikščiojo pas teisėją, nuolat vyko slapti pasikalbėjimai teisėjo kabinete. Teisėjas turėtų būti nešališkas visiems proceso dalyviams. Bylos nagrinėjimo metu jis darė spaudimą nuteistajam – R. K. yra neįgalus, teisminio bylos nagrinėjimo metu gulėjo ligoninėje, po to gydėsi namuose, tačiau teismas, susiekęs su nuteistuoju, grasino, jog šis bus atvesdintas. Į teismo posėdžius apeliantas vyko sergantis, po operacijos, po vieno teismo posėdžio jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Tuo tarpu, kai policijos pareigūnai negalėjo atvykti į teismo posėdžius, šie buvo atidedami.
7. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
9. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
11. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, siejamas su nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais ar nuteistojo interesų neatitinkančių sprendimų priėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti priimtas atlikus tiesioginį žodinį įrodymų tyrimą teisme, įvertinus visus iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, padarytos išvados turi būti logiškai susijusios su tiriant ir vertinant įrodymus gautais duomenimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir R. K. pagrįstai pripažino kaltu pasipriešinus valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo vertinami ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kaltinamojo bei liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
12. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai bendravo su bylą nagrinėjančiu teisėju jo kabinete, nėra patvirtinamos jokiais objektyviais duomenimis. Be to, nežinant tokių pokalbių turinio, pats bendravimo faktas negali būti laikomas teismo šališkumo įrodymu.
13. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, dalyje pirmosios instancijos teisme vykusių teisiamųjų posėdžių nuteistasis R. K. nedalyvavo, nepateikdamas jokių objektyvių tokį nedalyvavimą pateisinančių duomenų (2016 m. gruodžio 9 d., 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d. vykę teisiamieji posėdžiai) (t. 2, b. l. 73-74, 162-163, 198-199, t. 3, b. l. 5-6), todėl pirmosios instancijos teismas priimdavo nutartis jį atvesdinti, o baudžiamosios bylos nagrinėjime skelbdavo pertrauką (t. 2, b. l. 77, 165, t. 3, b. l. 1, 8), tačiau, pateikus nustatytos formos medicinines pažymas, R. K. į teismą nė karto atvesdintas nebuvo. BPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis privalo šaukiamas atvykti į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs į teismą, kaltinamasis gali būti atvesdinamas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, siekiant užtikrinti R. K. dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, buvo teisėti, tokie veiksmai niekaip neparodo teismo šališkumo.
14. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad liudytojo A. J. parodymus teismas pripažino įrodymais. Nors apeliantas teigia, kad šis liudytojas patvirtino, kad atvykę policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau tokių aplinkybių A. J. nenurodė. Jis teigė, kad įvykio naktį matė R. K. ir policijos pareigūnus, girdėjo jų tarpusavio konfliktą, bet jo nematė, todėl negali patvirtinti, kas jį išprovokavo, ar pakomentuoti konflikto aplinkybių (t. t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 103-104). Tokie parodymai nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl nėra informatyvūs, jie tik patvirtina paties konflikto buvimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pagrįstai plačiau dėl jų nepasisakė.
15. Nors R. K. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus, nurodo, kad jis tik muistėsi, tačiau apklausti liudytojai patvirtino, kad nuteistasis įvykio naktį buvo agresyvus ir smurtavo prieš policijos pareigūnus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Ketvirto būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2015 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. jis vyko į pagalbą (duomenys neskelbtini), kitam policijos pareigūnų ekipažui, kur namo laiptinėje sulaikė R. K., kuris spardėsi, draskėsi, stumdėsi, bandė išvengti sulaikymo (t. 1, b. l. 9). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, patvirtino, kad R. K. aktyviai priešinosi sulaikomas, elgėsi agresyviai, mojavo rankomis, draskėsi (t. 3, b. l. 52-55). Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis policijos pareigūnas pats matė R. K. pasipriešinimo veiksmus, tai, kad jis draskėsi, nematė tik smūgių (alkūne, koja) sudavimo. Liudytojai R. D., Ž. S., G. J., nors tiesiogiai konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų nematė, bet patvirtino, kad tą naktį R. K. buvo agresyvus, su juo nebuvo įmanoma susikalbėti, jis bandė smūgiuoti, spardėsi kojomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų (t. 1, b. l. 37-38, 42, 44, t. 2, b. l. 149-151, 183-184).
16. Nukentėjusieji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Antrosios kuopos vyriausiasis patrulis O. K. ir vyresnysis patrulis A. Ž. 2015 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 26 d. jie vyko todėl, kad buvo gautas iškvietimas dėl to, jog R. K. pro langą mėto tuščius butelis. Atvykus, juos pasitiko pranešėja J. V., su kuria jie pakilo į penktą namo aukštą, kur buvo R. K., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus ir reikalavimui nutraukti šiuos veiksmus nepakluso. Po to, kai J. V. nurodė mačiusi, kad R. K. mėtė butelius pro penkto aukšto langą ir ji dėl to rašys pareiškimą, pastarasis ėmė šalintis, o jį pasivijus ir pasakius, kad bus sulaikomas ir pristatomas į policijos įstaigą, R. K. ėmė mojuoti rankomis, spardytis, A. Ž. nagais apdraskė dešinę ranką virš alkūnės, o O. K. abiejų rankų riešus (t. 1, b. l. 11, 12). Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. patikslino, kad R. K., smūgiuodamas kairės rankos alkūne, sudavė jam į kairės pusės šoną, tris kartus spyrė kaire koja jam į dešinės kojos blauzdą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, taip pat nagais apdraskė dešinę ranką tarp alkūnės ir peties (t. 1, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausiamas O. K. patikslino, kad R. K. nagais apdraskė jam abiejų rankų riešus, sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Ž. patvirtino, kad nuteistasis jam spyrė į blauzdą, dėl ko atsirado kraujosruva, apdraskė rankas, dėl ko jis jautė skausmą (t. 2, b. l. 147), o nukentėjusysis O. K. patvirtino, kad nuteistasis jo rankas apdraskė nagais, dėl ko jis juto fizinį skausmą (t. 2, b. l. 148). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl jais pagrįstai vadovautasi. Taip pat jų nurodomas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų patvirtina ir specialisto išvados (t. 1, b. l. 28, 34).
17. Nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes patvirtina ir liudytoja J. V.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. jai grįžus namo, R. K. pro gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), penkto aukšto langą mėtė stiklinius butelius ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, todėl ji iškvietė policiją. R. K. buvo agresyvus su policijos pareigūnais, priešinosi jiems (t. 1, b. l. 46). Teisme liudytoja patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodė, kad matė apdraskytas policijos pareigūno rankas (t. 2, b. l. 184-185). Baudžiamojoje byloje yra ir J. V. 2015 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad R. K. mėtė butelis pro langą, įžeidinėjo pareiškėją, o atvykus policijos pareigūnams, jiems priešinosi (t. 1, b. l. 7). Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ar teisme J. V. būtų neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Nors nuteistasis nurodo, kad jis šios moters buvo apkalbėtas, o J. V. patvirtino, kad praeityje yra turėjusi konfliktų su apeliantu, jos nurodomas aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl visų šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. priešinosi policijos pareigūnams, naudodamas prieš juos fizinį smurtą.
18. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomą versiją, kad nuteistasis buvo provokuojamas, be teisėto pagrindo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Nepaisant to, kad jam nebuvo pareikšti įtarimai, dėl to, kad jis trikdė viešąją rimtį, R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. sausio 27 d. nutarimas, kuriuo R. K. buvo nubaustas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo nebuvo konflikto, nagrinėjamo šioje baudžiamojoje byloje. Administracinio teisės pažeidimo bylos esmė buvo apelianto pirminiai veiksmai, t. y. tai, kad jis triukšmavo ir pro langą garsiai rėkė atitinkamais žodžiais. Taigi, šios bylos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos esmė nėra ta pati, todėl dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas sprendimas neturi įtakos nustatinėjant R. K. kaltę pagal BK 286 straipsnį.
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.). Tokiu būdu, esant pakankamai R. K. kaltę pagrindžiančių duomenų, nebuvo tikslinga imti odos mėginių ir atlikti jų tyrimų, taip pat nebuvo būtinybės reikalauti vaizdo įrašų. Juo labiau, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas teisme liudytojas V. P. nurodė, kad policijos pareigūnai vaizdo kameras su savimi turi tik apie du metus, vaizdo įrašai yra perkeliami į kompiuterius ir saugomi apie 60 parų (t. 3, b. l. 55), kas reiškia, kad įvykio metu vaizdo įrašai galimai net nebuvo daromi, o jei ir buvo padaryti, tai bylos nagrinėjimo metu teisme nebebuvo išsaugoti.
20. Nepagrįstais laikomi ir apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai be jokio teisėto pagrindo įėjo į apelianto butą, kuriame ir vyko konfliktas. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad į R. K. butą jie kartu su nuteistuoju nuėjo tam, kad šis apsirengtų ir užrakintų duris, o esminis konfliktas vyko bendrose gyvenamojoje namo patalpose – laiptinėje (t. 2, b. l. 145-149). Tai patvirtino ir liudytojas V. P. (t. 3, b. l. 54). Nors liudytojas A. J. nurodė, kad policijos pareigūnai su R. K. nuėjo į jo butą, tai nepatvirtina jų neteisėto įsiveržimo į nuteistajam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kaip ir nurodė nukentėjusieji ir liudytojas V. P., į apelianto butą buvo einama tikslu jį užrakinti. Nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikta vaizdo medžiaga (trys vaizdo įrašai) jo argumentų dėl nusikaltimo vietos nepatvirtina, joje neužfiksuota jokių nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, su nagrinėjama nusikalstama veika šie vaizdo įrašai nėra susiję.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. K. veiksmuose tinkamai nustatė BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.