- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-876-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11874-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- N. P., P. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei lošimų
- Trečiasis asmuo
- L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. P. ir P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16503-151/2016 pagal ieškovų N. P. ir P. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai, trečiajam asmeniui L. S. dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai 2015 m. balandžio 13 d. buvo pateiktas Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos kreipimasis, kuriuo atsakovas apibūdina loterijų ir lošimų verslo kritišką situaciją: azartinių lošimų rinkos monopolizacija, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, galimai sistemingas finansinių lėšų grobstymas ir pinigų plovimas lošimų namų sektoriuje, finansinių lėšų pasisavinimas loterijų sektoriuje, nuolatinis galimai korupcinis valstybės politikų ir pareigūnų įtakojimas, užsienio specialiųjų tarnybų veikla. Ar Lietuvos Respublikos Prezidentė gali perkirsti Gordijaus mazgą, išvaduoti lošimų sektorių iš neleistinų įtakų, įvykdyti lošimų reguliavimo ir vykdymo institucinę reformą? Šis raštas pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Nacionalinio saugumo grupės vadovui V. S. ir Ekonomikos ir socialinės grupės vadovei G. K. – S.. 2015 m. rugsėjo 17 d. atsakovas pateikė savo turiniu labai panašų kreipimąsi Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei, Finansų ministrui, Seimo Audito komiteto pirmininkei ir nariams, bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir nariams Dėl Valstybės kontrolės 2015-05-29 valstybinio audito ataskaitos „Lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo valstybinės priežiūros“ Nr. VA-P-60-4-9. Minėtais raštais atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovų N. P. ir P. G. garbę ir orumą, todėl ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo pripažinti tokią informaciją, kaip informaciją, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią ieškovų garbę ir orumą, bei paneigti tokius paskleistus duomenis taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą.Atsakovė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su abejuose raštuose esančia informacija galėjo susipažinti tik šių raštų adresatai, taip pat galimai asmenys, dirbantys adresatų administracijose (sekretorės, padėjėjai, patarėjai, ir pan.) raštų adresatų pavedimu. NLŽVA ginčo teiginius turinčių raštų neviešino, nepateikė visuomenės informavimo priemonėms, nepadarė laisvai prieinamais plačiajai visuomenei. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų apie viešą raštuose esančios informacijos paskleidimą kitiems asmenims, negu raštų adresatai, priešingai, ieškovas pats nurodo, jog dokumentų adresatai yra puikiai išmanantys savo sritį profesionalai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nagrinėdamas, ar buvo pažeista ieškovų garbė ir orumas, atkreipė dėmesį, kad abu ieškovai yra Seimo nariai, t. y. viešieji asmenys, nes viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis taip pat nurodo, kad valstybės politikas yra viešasis asmuo.CK 2.24 straipsnio 6 dalis numato, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Nustatytina, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga.Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, jog atsakovė pateikė raštus įvairioms valstybės institucijoms. Pateiktuose raštuose yra pateikiamas atsakovės požiūris į loterijų ir lošimų valstybinio reguliavimo problemas bei nurodomi galimi pažeidimai, ar neveikimas tinkamai sureguliuoti ir kontroliuoti šią verslo sritį. Tai nėra raštai, kuriuose būtų nurodomi tik konkretūs ieškovų neteisėti veiksmai. Iš pateiktų ketvirtojo ir penktojo teiginių akivaizdu, kad tai yra atsakovės nuomonė.Ieškovo N. P. atžvilgiu, tekste aiškiai nurodoma, kad „mūsų manymu, proteguojantys Seimo nariai (N. P., taip pat paminėtos dar penkios pavardės)“, siekia, kad lošimų rinkoje smulkesniam Lietuvos verslui vietos neliktų, taigi tai nėra fakto konstatavimas tik atsakovės nuomonė, kad galimai šie asmenys susiję su lošimų (kazino) protegavimu.Ieškovo P. G. atveju tekste taip pat nurodoma tik svarstomoji aplinkybė – „Pastaraisiais metais į monopolinės, oligarchinės, korupcinės azartinių lošimų rinkos išsaugojimą buvo įtraukti galimai suklaidinti ir tikrųjų tokio suklaidinimo kėslų nesuvokiantys (o gal ir priešingai) aukštas pareigas užimantys politikai: Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas P. G., (taip pat įvardinti dar 7 asmenys), taigi frazės – galimai buvo įtraukti, galimai suklaidinti (o gal ir priešingai), tai rodo tik numanomą galimybę, o ne faktą.Šių teiginių analizė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nurodė faktus ir paskleidė žinią. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Tiek iš pateiktų raštų turinio, kur atsakovė įvairiais aspektais bando įrodyti, kad lošimų ir loterijų verslas yra netinkamai kontroliuojamas valstybės, tiek ieškovų nurodyti teiginiai yra subjektyvios nuomonės pareiškimas.Teismas atsižvelgė į raštuose cituojamų teiginių konstrukciją, atsakovės pavartotus žodžius, jų turinį ir nustatė, kad atsakovės raštuose yra vartojami sąlyginiai pasisakymai, svarstomojo pobūdžio teiginiai, galimybė, kad taip gali būti, tekste nėra tiesioginių teiginių, kaltinančių ieškovus atlikus konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriuos reiktų paneigti.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai yra vieši asmenys, kurie nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatūs asmenys, todėl turėtų būti pakantūs ir tolerantiški, net jei apie juos yra skleidžiama jiems nemaloni ar nepriimtina kritika.Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės teiginį, jog nebuvo paskleidimo fakto, tačiau nustatė, kad nebuvo paskleidimo fakto visuomenei. Šie raštai buvo siunčiami įvairioms institucijoms, tikslu apginti, atsakovės nuomone, pažeistų teisių į tinkamą verslo vystymą, manant, kad pateikti Azartinių lošimų įstatymo projekte numatyti pakeitimai, gali turėti didžiulės neigiamos įtakos, asociacijai priklausančių įmonių verslui, iki jų sunaikinimo, bei kitais esančiais, jų nuomone, pažeidimais ir įvardino, jų nuomone, galimas priežastis. Remiantis šiais motyvais teismas konstatavo, kad šių raštų išsiuntimas įvairioms valstybės institucijoms laikytinas paskleidimo faktu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai P. G. ir N. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį patenkinti bei priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Iš atsakovės raštuose pateikto konteksto akivaizdu, kad atsakovo tikslas buvo sumenkinti apeliantų garbę ir orumą, vaizduojant juos kaip nusikaltėlius, apsimetančius besirūpinančiais žmonėmis bei esą dirbančiais jiems pavestą darbą, taip pat siekta apeliantus pavaizduoti kaip korumpuotus Seimo narius, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir taip žemina apeliantų savigarbą bei jų viešą vertinimą, ypač įvertinant šių asmenų vykdomas pareigas, t. y. atstovauti visai tautai. Atsakovė savo raštuose nusikalstamų veikų atlikimu kaltina būtent apeliantus N. P. ir P. G.. Atsakovės dėstomas tekstas ir vartojami žodžiai, leidžiantys manyti, jog tai yra tik atsakovės nuomone, turėtų būti pripažįstami kaip teiginiai, žinia ir faktai. Šiuo atveju tai nėra atsakovės svarstymai, bendros, apibendrinančios frazės ar atsakovės nuomonė. Tai yra konkretūs melagingi teiginiai, nukreipti prieš apeliantus ir jie neatitinka tikrovės bei žeidžia apeliantų garbę ir orumą.Atsakovė raštuose dėsto ne savo nuomonę ar bendro pobūdžio pasvarstymus. Tai įrodoma ir tuo, jog pati atsakovė, veikdama kartu su trečiuoju asmeniu, yra atlikusi įvairių rinkos analizių, kuriomis pagrįstai galima abejoti. Tokie šališki tyrimai, neobjektyvūs duomenys, kurie pateikiami raštuose ir taip pat plačiai internete, leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu siekia tai pateikti ne kaip nuomonę, bet kaip neginčijamą tiesą, kaip esą tikrą informaciją. Teismas neatkreipė dėmesio į šią svarbią aplinkybę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.Atsakovė savo raštus adresavo ne plačiajai visuomenei, bet aukščiausioms valstybės institucijoms, atitinkamų sričių valdininkams, profesionalams, kurių supratingumo laipsnis ir dėl to raštų turinio vertinimas yra aukštesnio lygio, nei kad teismų praktikoje dažnai analizuojamas normalaus visuomenės nario supratingumo lygis. Jeigu vidutinių gebėjimų visuomenės narys galimai raštus būtų supratęs kaip atsakovės nuomonę, tai aukščiausiųjų valstybės institucijų vadovai, valstybės vadovai, ministrai ir kt., tokius atsakovės raštus turėjo įvertinti kaip atsakovės teiginius ir faktus, nukreiptus tiesiogiai prieš apeliantus.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog atsakovė savo raštuose atskleidžia, kad ji atstovauja savo narių privačius interesus (B kategorijos lošimo automatų sektoriaus verslo subjektus), ir abejais raštais siekiama įrodyti, jog esamas teisinis reguliavimas yra itin ydingas būtent atsakovės narių verslui. Vertinant atsakovės pasisakymus ir teiginius bei sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės yra būtina turėti mintyje, jog atsakovė atstovauja lošimo sektoriaus rinkos aiškią ir siaurą dalį, o būtent B kategorijos lošimo automatų sektoriaus verslą, taigi atsakovė veikia savo asmeniniais, privačiais interesais, o ne visos visuomenės interesais.Apeliantų nuomone, atsakovės raštuose dėstoma pozicija yra ginami privatūs atsakovės, kaip asociacijos narių, interesai, atsakovės skleidžiama informacija neveikia plačiosios visuomenės interesais. EŽTT savo doktrinoje yra išaiškinęs, jog iš esmės galimas plačios saviraiškos teisės aiškinamas, kai kalbama apie žurnalistų kritiką viešųjų asmenų atžvilgiu, tačiau tik, kai kalbama apie visuomenėje vykstančias diskusijas viešojo intereso klausimais. Šioje byloje, atsakovė veikia išimtinai savo privačiais interesais, todėl saviraiškos teisė negali būti absoliutinama ir jai teikiamas prioritetas prieš apeliantų garbę ir orumą.Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad jos paskleista informacija atitinka tikrovę, turėjo pirmosios instancijos teisme įrodyti, jog, apeliantai atstovauja konkrečius verslo subjektus lošimų (loterijų, azartinių lošimų) sektoriuje, jog apeliantai buvo papirkinėjami, kurioms konkrečiai politinėms partijoms, kurie lošimų sektoriaus verslo subjektai teikė finansavimą ir kokiu būdu, kokiu būdu ir kaip apeliantai buvo įtakojami lošimų sektoriaus, kurių verslo subjektų, kaip apeliantai buvo įtakojami užsienio valstybių specialiųjų tarnybų, kaip apeliantai protegavo oligarchus ir nelegalius lošimus, kuo pasireiškė apeliantų dalyvavimas nusikalstamoje organizuotoje grupėje. Atsakovas neįrodė, jog paskelbti teiginiai atitinka tikrovę.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:Teismas detaliai analizavo visus 8 apeliantų nurodytus teiginius, kurie patys savaime yra išplėstiniai (užima po visą pastraipą), ir pagrįstai konstatavo, jog šešiuose nurodytuose teiginiuose, kuriuos apeliantai prašo pripažinti kaip pažeidžiančius jų garbę ir orumą, pateikiamos apibendrinančios išvados, nėra konkrečiai įvardinti ieškovai (apeliantai). Apeliantų reikalavimus paneigti šiuos teiginius teismas pagrįstai atmetė, motyvuodamas, jog šie reikalavimai nėra susiję su ieškovų (apeliantų) asmenimis.Raštų tikslas kreipiantis į atitinkamas institucijas buvo iškelti azartinių lošimų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros problemas atitinkamoms institucijoms, suformuluoti pastebėtas problemas, išsakyti savo įžvalgas ir nuomonę apie galimas šių problemų priežastis ir paprašyti imtis veiksmų pagal kompetenciją. Šių raštų tikslas nėra užsipulti ir pažeminti ieškovus (apeliantus). Apeliantų vardai pateikiami kontekste kalbant bendrai apie Seimą kaip instituciją ir/arba apie Seimo narių grupę ar politinę partiją ir jų teisėkūros veiklą azartinių lošimų reglamentavimo srityje. Pirmajame rašte yra vienintelis sakinys, kurioje minimas ieškovo P. G. vardas ir vienintelis sakinys, kuriame minimas ieškovas N. P.. Antrojo rašto tekste ieškovo N. P. vardas apskritai nėra minimas, o ieškovas P. G. antrojo rašto 24 puslapyje ir 84 išnašoje minimas tik kaip vieno iš Azartinių lošimo įstatymo projektų autorius (teikėjas). Kituose apeliantų ginčijamuose raštų teiginiuose yra daugiausia kalbama apie netinkamą Seimo, politinių partijų bei atitinkamų Seimo frakcijų darbą reguliuojant azartinius lošimus. Nei šiuose teiginiuose, nei teiginiuose, kuriuose minimi apeliantai, nėra nuorodų į apeliantų nurodomas ar kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Pagal įrodinėjimo pareigą, ar paskleisti duomenys yra žeminantys, įrodinėja ieškovas.Abu atsakovo pasirašyti raštai buvo ne paskelbti viešai, o adresuoti konkretiems valstybės pareigūnams ir institucijoms su prašymais imtis jų kompetencijai priklausančių veiksmų. Teisinėje valstybėje asmenys turi teisę reikalauti, kad valstybės institucijos atliktų tam tikrus veiksmus, o valstybės institucijas ir pareigūnus kritikuoti dėl netinkamai vykdomų jų pareigų. Tokia teisė yra suteikta įstatymu.Atsakovė savo interesų gynimui rinkosi civilizuotą, demokratinėje visuomenėje priimtiną veikimo būdą: surinko ir išanalizavo azartinių lošimų rinkos faktinius duomenis, juos sulygino, jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, pateikė savo įžvalgas (nuomonę) dėl galimų pastebėtų faktų priežasčių, apie jas informavo pagal kompetenciją už lošimų rinkos reguliavimą ir priežiūrą atsakingas institucijas ir asmenis bei paprašė imtis konkrečių veiksmų: atlikti atitinkamus tyrimus, pareikalauti papildomos medžiagos, nustatyti reikšmingas aplinkybes.Raštuose pateikiami azartinių lošimų rinkos statistiniai duomenys ir analizė bei šios analizės pagrindu atsakovės padarytos išvados (įžvalgos). Pirmuoju atveju, analizės objektas yra lošimų rinka, o ne patys apeliantai P. G. ir N. P. ir jų veikla. Duomenų apie lošimų rinką pateikimas ir jų apibendrinimas raštuose net ir teoriškai negali žeminti apeliantų garbės ir orumo, kadangi jie nėra susiję su apeliantų vertinimu. Antruoju atveju, išsakydama kritines pastabas dėl to, kodėl taip neefektyviai yra reguliuojama ir prižiūrima lošimų rinka, atsakovė NLŽVA pateikė savo išvadas (įžvalgas) bei nuomonę apie šių procesų priežastis (gali būti, jog sprendimus priimantys Seimo nariai yra arba suklaidinti, arba proteguojantys atskirų rinkos dalyvių interesus).Skirtingai nei teigia apeliantai, konstatavus nuomonės, o ne fakto paskleidimą, atsakovė neturi pareigos teismui įrodyti, kada ir kas bei kokiu tikslu apeliantams davė kyšį, kokius veiksmus dėl to įsipareigojo atlikti apeliantai, kokią įtaką apeliantams darė konkretūs verslo subjektai ir pan., kadangi tai yra teisėsaugos institucijų, o ne atsakovo galioje ir nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.Atsakovė, kaip viešas juridinis asmuo, atstovauja B kategorijos automatų segmento bendrovių interesus valstybinio valdymo institucijose, teikia pastabas ir pasiūlymus azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo srityje bei dalyvauja lošimų teisėkūros procesuose Lietuvoje (NLŽVA įstatų 5, 6.1- 6.9 p.). Tuo tikslu asociacija buvo įsteigta. Klausimų apie galimus neskaidriai priimamus sprendimus dėl lošimų rinkos formulavimas, abejonių dėl galimo Seimo narių neskaidraus elgesio ar galimo atskirų rinkos žaidėjų protegavimo kėlimas visais atvejais laikytinas veikimu visuomenės interesais. Dėl šios priežasties šioje situacijoje net jei atsakovės paskleisti teiginiai būtų pripažinti žinia, bei nustatytas paskleistų teiginių nevisiškas tikslumas, turėtų būtų taikytina CK 2.24 straipsnio 6 dalis, pagal kurią paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Ieškovai prašė teismo pripažinti atsakovo 2015 m. balandžio 13 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, ir 2015 m. rugsėjo 17 d. rašte, pateiktame Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei, Finansų ministrui, Seimo Audito komiteto pirmininkei ir nariams, bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir nariams, paskleistus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę ir orumą:Pirmojo rašto 2 psl.: „atskiruose lošimų sektoriuose, NLŽVA supratimu, eilę metų sistemingai yra grobstomos, nuslepiamos, pasisavinamos milijoninės finansinės lėšos, plaunami pinigai, jų pagalba galimai finansuojamos politinės partijos, reklamai skiriamos milijoninės sumos sudaro prielaidas užslopinti žiniasklaidos priemonių bet kokį kritiškesnį bei objektyvesnį lošimų sektoriaus problemų pristatymą bei viešą kalbėjimą apie jas“. „Atskiruose lošimų sektoriuose (lošimo namų ir loterijų) realios valstybės kontrolės nebuvimą sąlygojo šių sektorių neleistinai įtakojamų (ir kontroliuojamų) valdininkų pagalba sukurtas sisteminis pinigų plovimo mechanizmas, skirtas, reguliariam politikų ir žiniasklaidos papirkimui“. „Todėl valdymo institucijų ir šiame rašte nurodytų Seimo narių tariamas rūpestis žmogumi naudojamas tik kaip korta lošime viešai pademonstruoti, kad jie dirba. Tačiau realiai tai daro tik tam, kad apgintų (išsaugotų) jų pačių dešimtmečiais konstruotą akivaizdžiai ydingą lošimų reguliavimo ir administravimo sistemą, globojančią monopolistų kontroliuojamą verslą“.Pirmojo rašto 5 psl.: „tai (Olympic Entertainment Group AS veikla – aut. past.) yra vienas sėkmingesnių užsienio valstybių specialiųjų tarnybų projektų, apraizgiusių įtakos voratinkliais įvairiausių viešojo administravimo institucijų, įskaitant vietos valdymo, tarnautojus, o taip pat ir asmenis, priskirtinus politiniam elitui“. „Šios sumos (daugiamilijoninės sumos, 63,52 mln. EUR – aut. past.) gali būti naudojamos finansuoti valdininkus, politikus...“.Pirmojo rašto 6 psl.: „lošimų namuose (kazino) piniginių srautų prie lošimo stalų fiskalinės kontrolės nebuvimas gali užtikrinti nevaržomą užsienio specialiųjų tarnybų rezidentūros ir terorizmo finansavimą bei šių finansų panaudojimą darant įtaką įvairiems politiniams sprendimams Lietuvoje priimti“. „Loterijų sektorius, valdydamas didžiulius finansinius išteklius, pradėjo diktuoti visuomenei, valstybei, politinėms partijoms ir žiniasklaidai savo žaidimo sąlygas, padarant juos savo žaidimo įkaitais“. Pirmojo rašto 13 psl.: „lošimų namų (kazino) ir loterijų monopolisto interesus proteguojantys Seimo nariai (N. P.) <...> siekia, kad lošimų rinkoje smulkesniam Lietuvos verslui vietos neliktų ir kad, išskyrus loterijas, visiems sektoriams būtų nustatyti lošimo namų (kazino) sektoriui taikytini kontrolės reikalavimai“.Pirmojo rašto 15 psl.: „Lošimų sektoriuje dabartinėje Lietuvoje taikomi valdymo metodai primena KGB stilių. Jam yra būdingas valstybei paklusnių (lojalių) oligarchų toleravimas, protegavimas ir globa loterijų ir lošimo namų (kazino) sektoriuose su sąlyga, kad jie tinkamai atliks jiems priskirtą funkciją (padalinti finansinėmis gėrybėmis (resursais) su viešąja valdžia), bei nepaklusniųjų sistemingas ir kryptingas ne tik neleidimas į rinką ateiti smulkesnio verslo atstovams, bet tikrų tikriausias jau dirbančių rinkoje naikinimas už tai, kad jie tokios funkcijos kratosi (pavyzdžiui, B kategorijos automatų sektorius)“. „Akivaizdu, kad tokios lošimų rinkos išsaugojimą (ir sustiprėjimą) užtikrino ir politinis elitas. Visų šių asmenų veiksmai yra panašūs į gerai organizuotos nusikalstamos grupės profesionalią ilgametę veiklą. Pastaraisiais metais į monopolinės, oligarchinės, korupcinės azartinių lošimų rinkos išsaugojimą buvo įtraukti <...> aukštas pareigas užimantys politikai: Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas P. G. <...>. Jos visomis įmanomomis priemonėmis siekė apsaugoti monopolizuotą reikšmingus prasilošimus sąlygojančią bei praktiškai nekontroliuojamą lošimo namų (kazino), o taip pat ir smarkiai išsikerojusias nelegalių lošimų rinkas“. Antrojo rašto 2 psl.: „Pastaraisiais metais į monopolinės, oligarchinės, korupcinės azartinių lošimų rinkos išsaugojimą buvo įtraukti <...> aukštas pareigas užimantys politikai. <...> Jos visomis įmanomomis priemonėmis siekė apsaugoti monopolizuotą reikšmingus prasilošimus generuojančią loterijų, vieno operatoriaus dominuojamą, didžiausius prasilošimus sąlygojančią bei praktiškai nekontroliuojamą lošimo namų (kazino), o taip pat ir smarkiai išsikerojusias nelegalių lošimų rinkas“.Antrojo rašto 5 psl.: „Šios sumos gali būti naudojamos finansuoti valdininkus, politikus, žiniasklaidą“.Antrojo rašto 12 psl.: „Šių ir kitų reformų pagrindinis tikslas yra įtvirtinti neteisėtomis priemonėmis suformuotos loterijų ir lošimo namų monopolinius korupcinius darinius, turint tikslą užvaldyti lošimų rinkoje cirkuliuojančius piniginius srautus, asmens duomenis (su video) apie vartotojus, o gautas lėšas panaudoti politikų papirkinėjimui, galimai terorizmo finansavimui“. „Loterijų sektorius <...> pradėjo diktuoti politinėms partijoms <...> savo žaidimo sąlygas, padarant juos savo verslo įkaitais“.Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006; kt.). Nagrinėjamos bylos ieškovai informacijos paskleidimo metu buvo ir dabar yra vieši asmenys – politikai, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama.Apeliantai savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko viso raštų teksto turinio analizės, apsiribodamas atskiromis tekstų dalimis, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog raštai yra ne apie ieškovus.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka, ir atmeta juos kaip visiškai nepagrįstus. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas analizavo tiek apeliantų nurodytus konkrečius ginčo teiginius, tiek ir abiejų raštų tekstus, sprendime yra pateikiama abiejų raštų turinio santrauka ir vertinimas. Teismas detaliai išanalizavo visus aštuonis apeliantų nurodytus teiginius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmojo, antrojo, trečiojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo teiginių negalima vertinti, kaip asmeniškai žeidžiančių ieškovų garbę ir orumą, nes teiginiai, kad daroma įvairiapusė įtaka valdininkams, seimo nariams, politinėms partijoms, žiniasklaidai yra apibendrinančio pobūdžio, o ne konkrečiai įvardijant ieškovus. Ketvirtame teiginyje yra minima ieškovo N. P. pavardė, tačiau apeliantų pateiktas teiginys nėra tikslus, jis yra išimtas iš konteksto, nes be ieškovo N. P. yra paminėtos ir kitų politikų pavardės, paminėtos kitos asociacijos, politinės partijos. Penktame teiginyje yra paminėta ieškovo P. G. pavardė, tačiau šis teiginys taip pat yra išimtas iš konteksto, nes tekste be apelianto P. G. paminėti dar 7 politikai, valstybinio valdymo institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Lošimų priežiūros tarnyba, teisėsaugos institucijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai taip pat nėra konkrečiai apie ieškovus, nes juose minimi ir kiti politikai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas N. P. antrajame rašte iš viso nėra minimas, o apeliantas P. G. antrojo rašto 24 puslapyje minimas tik kaip vieno iš Azartinių lošimo įstatymo projektų autorius (teikėjas). Tokiu atveju teigti, jog jie rašte yra kaltinami kokių nors nusikalstamų veikų atlikimu, nėra jokio pagrindo. Apeliantai nenurodė, kokia konkreti informacija šiuose teiginiuose žemina ieškovų garbę ir orumą bei gerą reputaciją.Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad raštų tikslas kreipiantis į atitinkamas institucijas buvo iškelti azartinių lošimų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros problemas atitinkamoms institucijoms, suformuluoti pastebėtas problemas, išsakyti savo įžvalgas ir nuomonę apie galimas šių problemų priežastis ir paprašyti imtis veiksmų pagal kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais, nes pateiktuose raštuose yra pateikiamas atsakovės požiūris (nuomonė) į loterijų ir lošimų valstybinio reguliavimo problemas, nurodomi galimi pažeidimai, ar neveikimas tinkamai sureguliuoti ir kontroliuoti šią verslo sritį, tačiau šiuose raštuose nėra nurodomi konkretūs ieškovų neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje paprastai yra laikoma, jog sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartyje V. Š. v. L. J., E. J. byloje Nr. 3K-3-507/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).Dar 1998 m. teismų praktikos apžvalgoje LAT yra suformulavęs šią taisyklę: „Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) garantuoja ir gina asmens teises. Pareiškėjų žodiniai pranešimai bei rašytiniai pareiškimai baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos pranešama suinteresuotiems asmenims. Jeigu pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nustačius, kad atsakovas turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas nesant žinių paskleidimo fakto. Tas pats leitmotyvas yra kartojamas vėlesnėje LAT jurisprudencijoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai nustatyti Visuomenės informavimo įstatyme (2 straipsnio 33, 69 punktai). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Taigi pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmajame rašte ketvirtajame ir penktajame teiginiuose yra perteikta atsakovės nuomonė, kadangi ketvirtajame teiginyje apelianto N. P. atžvilgiu tekste nurodoma, jog „mūsų manymu, proteguojantys Seimo nariai (N. P., <...>), o penktajame teiginyje apelianto P. G. atveju tekste pasvarstoma – „Pastaraisiais metais į monopolinės, oligarchinės, korupcinės azartinių lošimų rinkos išsaugojimą buvo įtraukti galimai suklaidinti ir tikrųjų tokio suklaidinimo kėslų nesuvokiantys (o gal ir priešingai) aukštas pareigas užimantys politikai: Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas P. G. <...>. Paminėtos frazės „mūsų manymu“, „galimai buvo įtraukti“, „galimai suklaidinti (o gal ir priešingai)“, rodo tik numanomą galimybę, tačiau nepatvirtina fakto, tai Visuomenės informavimo įstatymo prasme nėra žinia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teiginių analizė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nurodė konkrečius faktus apie apeliantus ir paskleidė žinias. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šešiuose teiginiuose ieškovų teisės negali būti pažeistos, nes jos nėra susijusios su jų asmeniu, o dviejuose teiginiuose nustačius, kad atsakovė tik pareiškė nuomonę, civilinė atsakomybė, numatyta CK 2.24 straipsnyje negali būti taikoma, dėl to pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o ieškovų P. G. ir N. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.