- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2YT-3354-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00397-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., D. M., V. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., D. S., V. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimai bei argumentai
1. Pareiškėja D. B. (toliau – pareiškėja) patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė O. P., kuri buvo jos motinos D. K. motina. Mirties dieną O. P. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Praėjus daugiau nei vieneriems metams po jos mirties, 1996 m. kovo 7 d. Apskrities valdytojo įsakymu Nr. 07-870 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.2300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) O. P. nuosavybės teisės į minėtą sklypą yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Prieš mirtį mano senelė O. P. testamento nepaliko. O. P. buvo susilaukusi vieno vaiko – dukros D. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Į notarą dėl O. P. palikimo priėmimo vienintelė įstatyminė įpėdinė D. K. nesikreipė. Mirus mamai D. K. pareiškėja, kaip savo senelės O. P. antrosios eilės įpėdinė, dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir praleido numatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, nes senelės O. P. mirties dieną nebuvo jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, be to, buvo gyva jos dukra D. K.. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas taip pat nebuvo žinomas. 2019 m. pabaigoje atsitiktinai sužinojusi, kad paveldėjimo procedūra į senelės O. P. palikimą net nebuvo pradėta, kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos paskyrimo, nes jos finansinė padėtis yra labai sunki, kuri iš dalies sąlygojo tą aplinkybę, kad nepradėjo domėtis anksčiau dėl senelės palikimo. Buvo įsitikinusi, kad tam reikia skirti daug lėšų, kurių neturi. Į (duomenys neskelbtini) mirusios mano senelės O. P. palikimą Prienų rajono 2-jame biure paveldėjimo byla nėra užvesta. D. K., be pareiškėjos buvo susilaukusi dar keturių vaikų: D. M., D. S., V. S. ir D. S. (miręs (duomenys neskelbtini)).
3. Pareiškėja D. B. teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:08:50 iki 11:13:20) pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad 2019 m. prieš kalėdas iš kaimynų sužinojo, kad senelė turi turto – žemių, kompensacijos už žemes. Jei būtų žinojusi, tai būtų seniau susitvarkiusi. Jos nepilnas vidurinis išsilavinimas. Močiutė turėjo vieną vaiką – jo mamą. Mama nieko nežinojo apie močiutės turtą.
4. Pareiškėjos atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:25:15 iki 11:28:07) pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tiek O. P., tiek jos dukros D. K. mirties dieną nebuvo jokio turto, o po D. K. mirties praėjus tik metams laiko turtas buvo įregistruotas, tačiau šie duomenys pareiškėjai nebuvo prieinami dėl jos socialinių įgūdžių ir išsilavinimo nebuvimo. Kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą nėra.
5. Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:15:10 iki 11:18:44) nurodė, kad pareiškėja yra jos sesuo, ji sutinka su pareiškimu, į palikimą nepretenduoja. Apie paaiškėjusį turtą sesuo pasakė 2019 m. gruodį, kuomet tai sužinojo iš A. Ž., gyvenančio senelės tėviškėje.
6. Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:18:44 iki 11:20:01) nurodė, kad pareiškėja praeitais metais sakė, kad yra palikimas – žemė, tačiau jis į jį nepretenduoja. Su pareiškimu sutinka, pripažįsta jame nurodytas aplinkybes.
7. Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:21:13 iki 11:23:31) nurodė, kad pareiškėja yra jo sesuo, kuri pranešė, kad rado močiutės turto – žemę. Jis nepretenduoja į turtą, todėl daugiau nesidomėjo.
8. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus byloje, kuriuose nurodė, kad palieka pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ji turėjo vieną vaiką – dukrą D. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), kuri turėjo 5 vaikus – pareiškėją, D. M., D. S., V. S. ir D. S., mirusį (duomenys neskelbtini) Mirties dieną O. P. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1996 m. kovo 7 d. įregistruota nuosavybės teisė O. P. į 0.2300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Minėta nuosavybės teisė buvo atkurta 1996 m. kovo 7 d. Apskrities valdytojo įsakymu Nr. 07-870. Paveldėjimo byla po O. P. mirties neužvesta. D. B. yra palikimo atsiradusio po O. P. mirties įstatyminė paveldėtoja, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Minėto kodekso 588 straipsnis reglamentavo termino palikimui priimti prailginimą, nustatant, kad šio Kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek dabartinis teisinis reglamentavimas (CK 5.57 straipsnis), tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs (CK 588 straipsnis), numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
12. Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydama šias priežastis: nežinojo, kad senelė turi palikimo, kurio ir nebuvo jos mirties momentu, be to tuo metu dar buvo gyva ir pareiškėjos mama, ji pati neturi teisinių žinių, jos išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, manė, jog palikimo priėmimui reikia daug lėšų, kurių ji neturėjo. Minėtas pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuoti asmenys – pareiškėjos broliai ir sesuo, kurie pripažino visas aplinkybes, nurodytas pareiškėjos (CPK 178, 185, 187 straipsniai). Be to, pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl teisinių žinių neturėjimo, išsilavinimo stokos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – nepilno vidurinio mokslo pažymėjimas. Priešingai rodančių duomenų byloje nėra gauta. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek palikėjos mirties dieną, tiek pareiškėjos motinos D. K. mirties dieną, nebuvo jokio turto, kadangi nekilnojamasis turtas registre įregistruotas ir išviešintas prieš trečiuosius asmenis tik po minėtų asmenų mirties, t. y. 1996 m. kovo 7 d. Be to, pareiškėja nuo tada, kai sužinojo apie palikimą – 2019 m. gruodžio mėnesį, nedelsdama išreiškė norą jį priimti, kadangi iš karto (2019 m. gruodžio 23 d.) kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo, pradėjo ruošti dokumentus teismui pareiškimo pateikimui. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, ginčo tarp paveldėtojų nėra, jie prieštaraujančios pareiškimo tenkinimui pozicijos neišreiškė, todėl konstatuotina, kad ginčas dėl paveldimo turto nekyla. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pareiškėja neturi ne tik, kad teisinio, bet jokio pabaigto, įgyto išsilavinimo, kad pareiškėja tik sužinojusi apie reikalingumą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
13. Byloje nustatyta, kad palikėja O. P. yra pareiškėjos senelė, todėl pareiškėja yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint senelei priklausantį turtą (CK 5.11 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo nerūpestingumo, o dėl teisinių žinių, išsilavinimo nebuvimo, palikimo palikėjos mirties momentu nebuvimo, pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Tai, kad pareiškėja, turėdama nebaigtą vidurinį išsilavinimą, galėjo nežinoti jog palikimą reikia priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti yra svarbios, susiję su ne nuo jos priklausančiomis priežastimis, kadangi pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl palikėjos turto tarp įpėdinių kilę nėra, jie sutiko, kad pareiškėja priimtų palikimą. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniai).
14. Teismas šioje byloje patyrė 12,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai suteikta 50 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš pareiškėjos nepriteistina 6,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.