- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1493-548/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01021-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
institucijos teikiančios išvadą byloje ? Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui G. M., išvadą byloje teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. ieškiniu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-406-748/2007 iš atsakovo G. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M., ir nustatyti, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. po 160 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę; iš atsakovo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-406-748/2007 priteisė iš atsakovo G. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. – po 37,65 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną (ieškovę) A. M.. Ieškovė nurodo, jog priteisto išlaikymo nepakanka net minimaliausiems vaikų poreikiams tenkinti. Sūnui E. šiuo metu yra 15 m., dukrai E. – 14 m. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), abu vaikai turi specialų medicininį poreikį – būtinybę tvarkyti dantų ir žandikaulio padėtį breketų sistema. Numatoma gydymo kaina vienam vaikui – 1500 Eur. Vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė skiria apytikriai po 320 Eur: po 40 Eur maistui mokykloje; po 80 Eur maistui namuose; po 40 Eur sveikatos priežiūrai ir vitaminams; po 50 Eur drabužiams ir avalynei; po 20 Eur mokykliniams reikmenims; po 15 Eur laisvalaikiui (išvykoms į teatrą, ekskursijas); po 15 Eur telefono sąskaitų papildymui, internetui; po 30 Eur gyvenamosios patalpos išlaikymui; po 15 Eur buitinėms išlaidoms; po 15 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė 2005 m. sausio 22 d. sudarė santuoką su A. M., santuokoje 2005 m. gruodžio 9 d. gimė dukra E. M.. Šeima gyvena ieškovės sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė registruoto turto ir transporto priemonės asmeninės nuosavybės teise neturi (su sutuoktiniu yra įgiję automobilį). Ieškovė yra baigusi kulinarės specialybę. Jos sutuoktinis ūkininkauja ir yra įregistravęs ūkininko ūkį, ieškovė sutuoktiniui padeda ūkyje. Ieškovės sutuoktiniui priklauso 7 žemės ūkio paskirties sklypai, skirti ūkininko veiklai. Ieškovė darbinių išmokų negauna, gauna tik 45,60 Eur išmokas vaikams. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, išmokos gaunamos iš Vaikų išlaikymo fondo. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko nuo 2004 m.
Atsakovas G. M. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti tinkamai 2017 m. liepos 19 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie vaikų nepriežiūrą Skyriuje nėra gauta. Apklausti nepilnamečiai vaikai E. M. ir E. M. paaiškino, kad jie su tėvu (atsakovu) visiškai nebendrauja, jo net nepažįsta, nepamena, kada yra jį matę, nurodė, jog juos išlaiko tik mama, tėtis prie jų išlaikymo ir poreikių tenkinimo neprisideda. Atsakovas kviečiamas į Skyrių neatvyko. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 13 d. G. M. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 8 nurodyta, kad G. M. gyvena motinai priklausančiame name, nuosavo būsto ar asmeninio vertingo turto neturi, yra bedarbis, išbrauktas iš darbo biržos bedarbių sąrašų, dirba vienadienius darbus, pastovių pajamų neturi, turi įsiskolinimų antstoliams. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 12 d. A. M. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 11 nurodyta, kad A. M. su vyru ir trimis vaikais gyvena vyrui priklausančiame name. Namas erdvus, su daliniais patogumais, vaikai turi atskirus kambarius, sąlygos pamokų ruošai ir poilsiui geros. A. M. yra namų šeimininkė, ūkininkauja, laiko gyvulius. Kadangi teismo įsakymu iš G. M. nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteistas 2007 m. balandžio 5 d., t. y. prieš 10 m., dėl ko vaikų poreikiai, tikėtina, yra ženkliai padidėję, darytina išvada, kad yra pagrindas didinti nustatytą išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė A. M. ir jos atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisto išlaikymo neužtenka, nes vaikams augant jų poreikiai taip pat išaugo, be to vaikams reikalingi breketai. Taip pat paaiškino, kad atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo apie 2 m., vėliau išlaikymo nebeteikė.
Atsakovas G. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai 2017 m. spalio 5 d. Atsakovas apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. M. ir atsakovo G. M. vaikai. Ieškovė taip pat turi nepilnametę dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena kartu su ieškove. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-406-748/2007 iš G. M. nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. priteista po 37,65 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2007 m. balandžio 4 d., priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina A. M.. Antstolės Birutės Čereškienės 2017 m. gegužės 11 d. pažyma nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. N2-406-748/2007 dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš G. M. išieškotojos A. M. naudai, išlaikymo skola 2017 m. gegužės 1 d. – 8602,00 Eur. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nustatyta, kad ieškovei Vaikų išlaikymo fondas kiekvieną mėnesį moka 75,30 Eur dydžio išmokas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ieškovei teikia 45,60 Eur išmokas. Ieškovė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nedirba. Ieškovės vyras A. M. yra ūkininkas, ieškovės teigimu, šeima kartu ūkininkauja, augina gyvulius. Byloje pateiktais medicinos dokumentų išrašais ir ortodontinio gydymo planais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. reikalingas dantų ir žandikaulių gydymas breketų sistema, numatoma gydymo suma vienam vaikui – apie 1500 Eur. Be to, 2017 m. gegužės 10 d. medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai E. M. reikalingi akiniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Ieškovė ieškiniu prašo padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 160,00 Eur (kiekvienam vaikui), kadangi priteistas išlaikymas šiuo metu yra nepakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. poreikiai per daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 2007 m. balandžio 5 d., kai buvo priteistas išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė – žymiai išaugo. Šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia žymiai didesnių lėšų nei 2007 metais. Be to, nuo 2007 metų žymiai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos. Nepilnamečiams E. M. ir E. M. pagal jų amžių būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis, socializuotis ir lavintis bei tenkinti jų protingus poreikius. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų tenkinami.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ? 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ? prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, gauna mėnesines 45,60 Eur vaiko išmokas, atsakovui neteikiant teismo priteisto išlaikymo, Vaikų išlaikymo fondas ieškovei moka 75,30 Eur mėnesines išmokas. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovės vyras A. M. yra ūkininkas, turi nekilnojamojo turto – namą, esantį, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė, jos vyras ir trys nepilnamečiai vaikai; žemės sklypus, kuriuose ūkininkauja. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su vyru ūkininkauja, laiko gyvulius ir taip kartu išlaiko šeimą. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 12 d. A. M. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 11 nustatyta, kad A. M. su vyru ir trimis vaikais gyvena vyrui priklausančiame name. Namas erdvus, su daliniais patogumais, vaikai turi atskirus kambarius, sąlygos pamokų ruošai ir poilsiui geros. A. M. yra namų šeimininkė, ūkininkauja, laiko gyvulius.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad būtina padidinti priteistą išlaikymą iki 160,00 Eur kiekvienam vaikui, motyvuodama tuo, kad vaikų poreikiai dėl jų amžiaus yra išaugę, be to, yra pasikeitusi ir ekonominė padėtis Lietuvoje – ženkliai išaugusios kainos. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nepilnamečiams vaikams E. ir E. reikia daug papildomų lėšų jų auginimui ir auklėjimui, jai vienai patenkinti pasikeitusius vaikų poreikius yra sunku, nes priteistas išlaikymas yra per mažas. Ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį išlaidžia apie 320 Eur (kiekvienam vaikui), kuriuos sudaro: 40 Eur maistui mokykloje; 80 Eur maistui namuose; 40 Eur sveikatos priežiūrai ir vitaminams; 50 Eur drabužiams ir avalynei; 20 Eur mokykliniams reikmenims; 15 Eur laisvalaikiui (išvykoms į teatrą, ekskursijas); 15 Eur telefono sąskaitų papildymui, internetui; 30 Eur gyvenamosios patalpos išlaikymui; 15 Eur buitinėms išlaidoms; 15 Eur nenumatytoms išlaidoms. Byloje pateiktais medicinos dokumentų išrašais nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. reikalingas dantų ir žandikaulių gydymas breketų sistema, numatoma gydymo suma vienam vaikui – apie 1500 Eur, dukrai E. M. taip pat reikalingi akiniai.
Bylos duomenimis atsakovas nedirba, pensijos, kompensacijų ar pašalpų negauna. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 13 d. G. M. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 8 nustatyta, kad G. M. gyvena motinai priklausančiame name, nuosavo būsto ar asmeninio vertingo turto neturi, yra bedarbis, išbrauktas iš darbo biržos bedarbių sąrašų, dirba vienadienius darbus, pastovių pajamų neturi, turi įsiskolinimų antstoliams.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 160,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, bendruosius ir specialiuosius poreikius bei jų interesus, į tai, kad praėjo daugiau nei 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo dienos ir per tą laiką nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. poreikiai išaugo. Teismas įvertina tai, kad atsakovas G. M. yra jaunas, darbingo amžiaus, turi realias galimybes įsidarbinti ir dirbti, taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, į tai, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t. y. jų nepilnamečių vaikų gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, kuri vaikams teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis nuo to laiko, kai teismas nustatė atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtų ženkliai pasikeitusi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui dirbti ir gauti bent minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas, ir pats atsakovas teismui tokių duomenų nepateikė.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, ieškinys tenkintinas – keistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-406-748/2007 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis: iš atsakovo G. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 4 d. iki vaikų pilnametystės. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės skirtina vaiko motina – ieškovė – A. M. (CK 3.200 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. po 160,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turėtų mokėti 66,00 Eur ((320,00 Eur – 75,30 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 66,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 230,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės A. M. ieškinį patenkinti.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. N2-406-748/2007 iš G. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. dydį ir priteisti iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. M. ir E. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 66,00 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 230,79 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.