- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- e2-468-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02348-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams būdo pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš dalies pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-239/2015 iš atsakovo K. R. priteisto išlaikymo A. R. ir R. R. formą: priteisti iš atsakovo K. R. nepilnamečiams vaikams R. R. ir A. R. išlaikymą turtu, t. y. priteisti K. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas), tokiomis dalimis – A. R. – 1/4 dalį ir R. R. – 1/4 dalį nurodyto buto; priteisti iš atsakovo K. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams R. R. – po 38,33 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, ir A. R. – po 97,96 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. B..
Šalies argumentai
2. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-239/2015 buvo iš dalies patenkintas ieškovės A. B. ieškinys atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėtu teismo sprendimu, be kita ko, buvo patenkintas reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų A. R. ir R. R. gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina A. B., o iš atsakovo K. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. R. ir R. R..
3. Atsakovas visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (praėjo daugiau kaip šešeri metai), išlaikymą nepilnamečiams vaikams moka savo nuožiūra, nesistemingai. Šių metų sausio mėnesį atsakovas išlaikymo vaikams apskritai nemokėjo, vasario mėnesį mokėjo tik po 79 Eur, kovo mėnesį – po 111,50 Eur kiekvienam vaikui. Antstolio padėjėjas 2021 m. kovo 29 d. išdavė pažymą dėl įsiskolinimo dydžio Nr. S-21-12-3418, iš jos turinio matyti, kad pažymos išdavimo dieną K. R. išlaikymo įsiskolinimas vaikams A. R. ir R. R. sudarė 19 704,31 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje dėl įsiskolinimo dydžio Nr. S-21-12-9270 nurodyta, kad įsiskolinimas – 20 439,07 Eur, taigi, įsiskolinimo suma vis didėja, o tai atsiliepia nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo ribojimui. Ieškovė pažymi, kad šalių vaikai auga, jų poreikiai didėja, tačiau dėl atsakovo netinkamo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo vis didesnė išlaikymo našta tenka ieškovei.
4. Ieškovės pajamos dėl karantino sumažėjo, nes ilgą laiką nevyko masiniai renginiai. Nepaisant to, vaikai auga, jų poreikiai didėja, jie abu lanko mokamus būrelius. Brangesnis tapo vaikų išlaikymas – padidėjo maisto, šildymo, drabužių, avalynės kainos, vaikai pradėjo lankyti privačią katalikišką mokyklą (duomenys neskelbtini), abu vaikai sportuoja – lanko mokamą futbolo būrelį futbolo klube „R.“, daugiau valgo, lanko Balio Dvariono muzikos mokyklą, taip pat daug kainuoja degalai, nes vaikų gyvenamoji vieta yra Trakų rajone, o mokykla ir būreliai – Vilniaus mieste.
5. Pakeitus vaikų išlaikymo formą – priteisus vaikams nekilnojamąjį turtą, atsirastų galimybė nekilnojamąjį turtą nuomoti ir iš to gautas lėšas skirti vaikų išlaikymui, jų kasdienių poreikių tenkinimui. Atsakovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste – 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančios buto dalies vertė – 22 350 Eur.
6. Išlaikymo sūnui R. suma, likusi sumokėti atsakovui nuo 2021 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės (2026 m. rugpjūčio 10 d.) sudaro 13 398 Eur (231 Eur x 58 mėn. = 13 398 Eur); išlaikymo sūnui A. suma, likusi sumokėti atsakovui nuo 2021 m. spalio 21 d. iki jo pilnametystės (2028 m. spalio 28 d.) sudaro 19 404 Eur (231 Eur x 84 mėn. = 19 404 Eur). Kadangi atsakovui likusi sumokėti išlaikymo suma yra didesnė nei jo turto vertė, todėl ieškovė prašo priteisto išlaikymo formą pakeisti tik iš dalies – priteisti vaikams atsakovo turtą, atitinkamai sumažinant periodinių išmokų sumas. Iš to, kaip atsakovas iki šiol mokėjo įmokas vaikų išlaikymui, galima spręsti, kad jis nėra pajėgus visa apimtimi mokėti priteisto išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis. Priteisus nepilnamečiui R. 1/4 dalį buto už 11 175 Eur, atsakovui liktų sumokėti R. išlaikymui iki jo pilnametystės 2 223 Eur, kas, padalijus minėtą sumą iš likusių 58 mėnesių skaičiaus, sudarytų po 38,33 Eur per mėnesį. Priteisus nepilnamečiui A. 1/4 dalį buto už 11 175 Eur, atsakovui liktų sumokėti A. išlaikymui iki jo pilnametystės 8 229 Eur, kas, padalinus minėtą sumą iš likusių 84 mėnesių skaičiaus, sudarytų po 97,96 Eur per mėnesį.
7. Šiuo atveju, kuomet atsakovas nėra pajėgus visa apimtimi įvykdyti savo prievolę nepilnamečiams vaikams, teikiant jiems išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, nėra užtikrinamas nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimas. Esant tokioms aplinkybėms, būtina pakeisti išlaikymo formą – iš periodinių įmokų mokėjimo į išlaikymą turtu.
Šalies argumentai
8. Ieškovė byloje vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai teismo posėdyje nedalyvaujant.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodo, kad visą laiką pagal savo finansines galimybes mokėjo ir moka nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Praleisdamas laiką su vaikais, jis taip pat patiria papildomas išlaidas vaikų kasdienių poreikių tenkinimui (maistui, pramogoms, mokymo išlaidoms ir kt.). Šiai dienai yra susidaręs vaikams mokamo išlaikymo įsiskolinimas (atsakovas dėl jo gaunamų pajamų dydžio iki šiol neturėjo galimybės mokėti kas mėnesį visos teismo priteistos sumos), todėl sutinka, kad jam nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto (buto) dalimi būtų padengiamas išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau, atsakovo vertinimu, masiniu būdu atliktas turto (buto) dalies vertinimas (pagal kurį turto (buto) dalies vertė – 22 350 Eur), kuriuo ieškovė remiamasi ieškinyje, neatspindi tikrosios turto (jo dalies) rinkos kainos, kuri šiuo metu yra nuo 39 000 Eur iki 41 500 Eur (vidurkis – 40 250 Eur). Atsižvelgus į nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą (40 250 Eur) bei ieškinyje nurodomą išlaikymo įsiskolinimo dydį, nekilnojamojo turto dalimi padengus visą įsiskolinimo sumą, likusi turto dalis (19 810 Eur) galėtų būti priteista vaikams kaip išlaikymas turtu ir atitinkama dalimi mažinamas periodinių išmokų vaikams dydis. Bendra abiems vaikams kas mėnesį periodinėmis išmokomis atsakovo mokėtina suma sudarytų 173,30 Eur ir ši suma visa apimtimi būtų mokama iš atsakovui priskaičiuoto jo darbo užmokesčio, taigi, nesikauptų išlaikymo skola. Atsakovo vertinimu, būtent išlaikymo įsiskolinimo padengimas nekilnojamuoju turtu labiau atitiktų ir nepilnamečių vaikų interesą.
10. Atsakovas byloje vykusio teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir argumentus.
11. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad, jeigu nepaaiškės kitos aplinkybės, nei buvo nurodytos ieškinyje, skyrius neprieštarauja dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo būdo pakeitimo, ieškinio reikalavimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
12. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 18 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu; nutraukus šalių santuoką, nepilnamečių vaikų A. R. ir R. R. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina A. B., o iš K. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. R. ir R. R., kiekvienam po 231 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės.
14. Byloje neginčijama aplinkybė (ją patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai), kad atsakovas tinkamai nevykdė teismo sprendimo dėl iš jo nepilnamečiams šalių vaikams priteisto išlaikymo mokėjimo, dėl ko šiuo metu yra susidaręs žymus išlaikymo įsiskolinimas – antstolės Daivos Milevičienės 2022 m. gegužės 17 d. pažymos duomenimis, atsakovo vaikams A. R. ir R. R. teiktino išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. balandžio 14 d. sudaro net 21 696,33 Eur.
15. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), minėto buto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis – 44 700 Eur.
16. Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis (jo forma) gali būti peržiūrėtas (pakeistas).
17. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų – vaiko tėvo ar motinos – teisių gynybai tais atvejais, kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo, t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai – jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį. Šio instituto normos yra nukreiptos į ateitį.
19. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (formą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Teismas, priimdamas sprendimą tokio pobūdžio (kaip nagrinėjama šiuo atveju) bylose, visų pirma situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
20. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo formos pakeitimo, galima daryti išvadą, kad pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą. Pagrindu periodines įmokas pakeisti į išlaikymą turtu (vienkartine pinigų suma) kasacinėje jurisprudencijoje visų pirma pripažįstamas išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, prievolės nevykdymas ir išlaikymo skolos susidarymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 23 punktą, kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
22. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų; ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola; ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.
23. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vis dėlto išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai. Taigi, prioritetinė išlaikymo vaikui forma yra periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma.
Motyvuojamoji dalis
24. Byloje nustatyta, kad teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu iš atsakovo K. R. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau pagal šį sprendimą atsakovas nuolatinio išlaikymo (visa apimtimi) nepilnamečiams vaikams neteikia. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes jis netenkina nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaikų teisės į išlaikymą pažeidimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju esant susidariusiam žymiam išlaikymo įsiskolinimui, egzistuoja pagrindas iš dalies pakeisti mokėtino išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą vienkartine pinigų suma bei atitinkamai sumažintomis periodinėmis išmokomis. Tokia teismo išvada pagrįstina taip pat ir toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovas pagal turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą yra pajėgus suteikti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikams vienkartine suma.
25. Teismo vertinimu, iš dalies pakeitus nepilnamečiams šalių vaikams teiktino išlaikymo formą pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą ir priteisus nepilnamečiams šalių vaikams išlaikymą turtu (po 1/4 buto), būtų labai apsunkintas nepilnamečių vaikų nuosavybės teisės įgyvendinimas į šį butą. Tokia teismo išvada pagrįstina tuo, kad 1/2 buto priklauso kitam fiziniam asmeniui – D. R.–M.. Teismo manymu, trijų bendraturčių gyvenimas bute, atsižvelgiant į buto gyvenamąjį plotą (32,88 kv. m.), būtų itin apsunkintas, galbūt apskirtai neįmanomas, nepilnamečiams vaikams tektų nusistatyti naudojimosi butu tvarką, kuri, esant tokiam buto gyvenamajam plotui ir bendraturčių skaičiui, būtu sunkiai realizuojama, norint butą naudoti pagal paskirtį normaliomis (įprastomis) sąlygomis. Taip pat, esant kitam bendraturčiui, kuriam priklauso 1/2 buto, būtų apsunkintas ir šio turto pardavimas bei jo išnuomojimo galimybės. Nepilnamečiai vaikai taip pat patirtų papildomas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, jo eksploatavimu.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini, nepilnamečiams šalių vaikams priteisiant ne atsakovo turimą buto dalį natūra, o jo dalies vertės piniginį ekvivalentą, nes šis išlaikymo būdas galės geriau patenkinti šalių nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius.
27. Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (1/2) vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis – 22 350 Eur (44 700 Eur / 2).
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
29. Atsakovas byloje teikdamas atsikirtimus į pareikšto ieškinio reikalavimus laikėsi pozicijos, įrodinėjo, kad jam priklausančios buto dalies vertė yra didesnė, nei nurodoma ieškovės ieškinyje ir kartu su ieškiniu pateiktuose VĮ „Registrų centras“ duomenyse. Šiems savo teiginiams (atsikirtimams) pagrįsti atsakovas pateikė į bylą UAB „Verslavita“ parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. konsultaciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pačioje konsultacijoje pažymėta (akcentuota), kad aptariama konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui, jis neatitinka turto vertinimo dokumento turinio. Taigi, laikytina, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo dėstomų atsikirtimų į ieškinį argumentų, kitais žodžiais tariant, atsakovas byloje neįrodė savo atsikirtimų argumentų (CPK 178 straipsnis).
30. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas, keisdamas išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams formą ir priteisdamas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą vienkartine pinigų suma (atsakovui priklausančios buto dalies vertės piniginį ekvivalentą), remiasi ieškovės pateiktais įrodymais, pagal kuriuos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (1/2) vertė – 22 350 Eur. Atitinkamai, iš dalies keičiant išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams formą, kiekvienam šalių vaikui iš atsakovo priteisina vienkartinė pinigų suma– po 11 175 Eur kiekvienam vaikui.
31. Kadangi šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisina vienkartinė pinigų suma yra mažesnė, nei likusi atsakovo vaikams iki jų pilnametystės mokėtino išlaikymo periodinėmis išmokomis suma (byloje reikalavimai dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo nebuvo pareikšti), išlaikymo forma, kaip ir pagrįstai prašoma pareikštu ieškiniu (tam iš esmės neprieštaravo ir pats atsakovas), keistina tik iš dalies. Priteisus šalių nepilnamečiams vaikams vienkartinę pinigų sumą, paliekamas ir periodinėmis išmokomis vaikams teiktinas išlaikymas, atitinkamai (priteistos vienkartinės pinigų sumos dydžiu) sumažinant atsakovo vaikams periodinėmis išmokomis mokėtino išlaikymo dydį, t. y. periodinių išmokų dydį: A. R. – iki 97,96 Eur ((19 404 Eur – 11 175 Eur)/84) periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iki jo pilnametystės) mokamo išlaikymo, R. R. – iki 38,33 Eur ((13 398 Eur – 11 175 Eur)/58) periodinėmis išmokomis kas mėnesį (iki jo pilnametystės) mokamo išlaikymo.
32. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo formos pakeitimas atitinka prioritetinį vaikų interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei teismų praktiką analogiškose bylose dėl išlaikymo formos pakeitimo esant žymiam skolininko mokėtinų išlaikymui sumų įsiskolinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškovės pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
34. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ieškinys yra tenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos jos turėtos 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
36. Byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo formos pakeitimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už minėtą ieškinio reikalavimą, kuris sudaro – 503 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje taip pat buvo patirtos 22,40 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu – šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti – iš dalies pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-239/2015 iš atsakovo K. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. R. ir R. R. formą:
priteisti iš atsakovo K. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam vaikui A. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 97,96 Eur (devyniasdešimt septynių eurų devyniasdešimt šešių euro centų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat vienkartinę pinigų sumą – 11 175 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus);
priteisti iš atsakovo K. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam vaikui R. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 38,33 Eur (trisdešimt aštuonių eurų trisdešimt trijų euro centų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat vienkartinę pinigų sumą – 11 175 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus).
Pavesti A. B. uzufrukto teise tvarkyti A. R. ir R. R. tenkantį išlaikymą.
Priteisti ieškovės A. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo K. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo K. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 503 Eur (penkių šimtų trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Priteisti iš atsakovo K. R. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) 22,40 Eur (dvidešimt du eurus keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.