- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2-1597-905/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12674-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- R. P., ir K
- Atsakovas
- K. K., individualiai įmonei K, Civilinio, IĮ K. K. projektavimo firmai, „LASKRIS“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams K. K. ir individualiai įmonei K. K. projektavimo firmai „LASKRIS“ dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30 522,47 Lt palūkanų ir 6 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai jam nemokėjo jokių palūkanų pagal 1995 m. kovo 15 d. paskolos sutartį. Ieškovo teigimu, iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 30 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nuo paskolos grąžinimo termino, iki 2011 m. lapkričio 16 d., taip pat palūkanos nuo 26 354,87 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsakovai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovams nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti. Ši nutartis laikoma įteikta 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 156) atsakovui IĮ K. K. projektavimo firmai „LASKRIS“, kaip juridiniam asmeniui, nes nutartis išsiųsta juridinio asmens buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Nurodytas atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo trūkumų nepašalino. Atsakovei K. K. apie parengiamąjį teismo posėdį (nepavykus procesinių dokumentų įteikti paštu) pranešta viešo paskelbimo būdu.
Atsakovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko; neatvykimo priežastys nežinomos; negauta prašymų nagrinėti bylą atsakovams nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo (parengiamajame teismo posėdyje dar kartą pareikštam) prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovas ir K. K. personalinė projektavimo firma „LASKRIS“, atstovaujama K. K., 1995 m. kovo 15 d. sudarė paskolos sutartį (prie nagrinėjamos bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-4187-728/2009 l. 4), kuria ieškovas paskolino K. K. projektavimo firmai „LASKRIS“ 40 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 1995 m. rugpjūčio 15 d. Sutartyje nesusitarta dėl palūkanų.
Atsakovai ieškovo nurodomos skolos fakto ir dydžio (t. y. 30 000 Lt už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. ir 26 354,87 Lt nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d.) neužginčijo (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Be to, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-826-623/2010, priteisė ieškovui R. P. iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „LASKRIS“ 30 000 Lt skolą pagal 1995 m. kovo 15 d. paskolos sutartį (civilinės bylos Nr. 2-4187-728/2009 l. 116-120).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių 1995 m. kovo 15 d. paskolos sutartis iki šiol neįvykdyta (ir todėl nepasibaigusi) teismas sprendžia, kad ginčo santykiams turi būti taikomos CK XVII skyriaus 6.210 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios palūkanų mokėjimą už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso normas, yra nurodęs, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. <...> Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. <...> Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. <...> Paskolinus pinigus ir laiku jų negrąžinus, kreditorius patiria nuostolius, nes jis negali naudoti tų pinigų pats. Už naudojimąsi pinigais yra mokamos palūkanos, kurios ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą. Jeigu paskolos sutartyje palūkanos nenumatytos, tai, laiku negrąžinus skolos, kreditoriaus nuostoliai pasireiškia negautomis pajamomis, t. y. negautomis palūkanomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų numačiusi palūkanas arba jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku ir kreditorius būtų turėjęs galimybę pinigus naudoti pats. Palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999).
Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi iš esmės tapatūs – abejose bylose panašiu laikotarpiu ir panašiam terminui sudarytos paskolos sutartys, kuriose nenustatyta netesybų (palūkanų). Dėl to teismas, viena vertus, atsižvelgia į nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kaip pagrindžiančias ieškovo (paskolos davėjo) teisę į palūkanas už laikotarpį iki įsigaliojant Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatoms. Kita vertus, teismas neatsižvelgia į nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kad „kreditoriaus minimalius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo sudaro vidutinė komercinių bankų mokamų palūkanų norma, galiojanti kreditoriaus gyvenamojoje vietoje“. Tokia kasacinio teismo išvada padaryta negaliojant aptariamai CK 6.210 straipsnio normai, kuri nustato kitokį palūkanų dydį. Dėl to, pripažindamas ieškovo (paskolos davėjo) teisę į palūkanas už laikotarpį iki CK 6.210 straipsnio įsigaliojimo, teismas palūkanų dydį nustato vadovaudamasis būtent CK 6.210 straipsniu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 straipsnis). Taigi, pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, teismo vertinimu, būtų pagrindas konstatuoti ieškovo reikalavimo teisę į CK 6.210 straipsnyje nustatytų palūkanų priteisimą už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą pagal 1995 m. kovo 15 d. paskolos sutartį.
Dėl atsakovų (skolininkų) pagal ieškovo (kreditoriaus) pareikštus reikalavimus
Spręsdamas dėl atsakovų pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės, kurios įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovu (skolininku) pagal pareikštus reikalavimus laikytina K. K. personalinė projektavimo firma „LASKRIS“ (paskolos sutartyje nurodyta, kad K. K. sutartį sudaro būtent atstovaudama įmonę „LASKRIS“, t. y. įmonės interesais; be to, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-826-623/2010, ieškovui skola pagal 1995 m. kovo 15 d. paskolos sutartį priteista būtent iš individualios įmonės). Tuo tarpu atsakovė K. K., kaip individualios įmonės savininkė, pagal įmonės prievoles atsako subsidiariai (papildomai), kai įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prievoles. Taigi ieškovui reikalaujama suma priteistina ne solidariai iš abiejų atsakovų, o subsidiariai – pagrindiniu skolininku nurodant individualią įmonę ir papildomu skolininku (įmonei neturint pakankamai turto) nurodant įmonės savininkę, t. y. atsakovę K. K..
Kadangi teismas neturi pagrindo abiejų paskolos sutarties šalių (konkrečiai – ieškovo) vertinti kaip verslininkų ar privačių juridinių asmenų, tai ieškovui pripažintina teisė (tik) į penkių (o ne šešių) procentų dydžio palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina iš viso 25 460,01 Lt palūkanų, t. y. 24 398,63 Lt (30 000 Lt / 100 proc. X 5 proc. X 5937 d. / 365 d.) už 5937 dienų laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. ir 1061,38 Lt (26 354,87 Lt / 100 proc. X 5 proc. X 294 d. / 365 d.) už 294 dienų laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d.
Nors pagal 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad už suteiktą ir iki šiol negrąžintą paskolą ieškovui nepriteista palūkanų už laikotarpį po šios civilinės bylos iškėlimo teisme, teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę ir į procesinių palūkanų priteisimą, juolab kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteisiamos netgi nuo mažesnės sumos, negu negrąžinta paskolos suma. Taigi ieškovui iš atsakovo K. K. personalinės projektavimo firmos „LASKRIS“ (ir subsidiariai iš atsakovės K. K.) priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui ir valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 5 dalys). Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškinio reikalavimai tenkinami ne solidariai, o subsidiariai, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti bylos procesinės baigties prasme traktuojama kaip ieškinio patenkinimas iš dalies (o ne visiškai). Pažymėtina, kad ieškinys tenkinamas vis dėlto abiejų atsakovų atžvilgiu. Be to, spręsdamas dėl tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia ir į atsakovų procesinį elgesį – žinodami apie jiems pareikštą ieškinį, atsakovai šios bylos nagrinėjimu domėjosi tik epizodiškai, įstatymų reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
Ieškovui iš atsakovų priteistina 936 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5, 42), t. y. po 468 Lt iš kiekvieno, ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 125, 126), t. y. po 750 Lt iš kiekvieno atsakovo. Valstybei iš atsakovų priteistina 58,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), t. y. 29,05 Lt iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „LASKRIS“ ir 29,04 Lt iš atsakovės K. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 285 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, 287 straipsnio 1, 3 dalimis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 straipsniu, Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo individualios įmonės K. K. projektavimo firmos „LASKRIS“, j. a. k. 2140609, ir subsidiariai iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 25 460,01 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų 1 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 460,01 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt litų 1 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų individualios įmonės K. K. projektavimo firmos „LASKRIS“, j. a. k. 2140609, ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 468 (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo individualios įmonės K. K. projektavimo firmos „LASKRIS“, j. a. k. 2140609, 29,05 Lt (dvidešimt devynis litus 5 ct) ir iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,04 Lt (dvidešimt devynis litus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.