Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2949-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-11-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2A-2949-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12674-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
individualiai įmonei K
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2949-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12674-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 24.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9681-905/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams individualiai įmonei K. K. projektavimo firmai „Laskris“ ir K. K. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų priteisti 30 522,47 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad 1995 m. kovo 15 d. paskolino atsakovui IĮ K. K. projektavimo firmai „Laskris“ 40 000 Lt. Nustatytu terminu negrąžinta paskolos dalis – 30 000 Lt, iš skolininko buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis buvo atlygintinė, tačiau skolininkas palūkanų nemokėjo, iš atsakovų turėtų būti priteistos 6 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, t. y. 29 248,77 Lt už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. (paskolos grąžinimo terminas) iki 2011 m. lapkričio 16 d. Taip pat iš atsakovų turėtų būti priteistos 1 273,70 Lt palūkanos, paskaičiuotos nuo 26 354,87 Lt sumos už laikotarpį 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškovas pažymėjo, kad jis reikalauja priteisti palūkanas ne už naudojimąsi pinigais, bet už pažeistą paskolos grąžinimo terminą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti sumą iki 25 460,01 Lt, t. y. kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 1995 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti palūkanas prasidėjo 1995 m. rugpjūčio 15 d., kai suėjo paskolos grąžinimo terminas. Įvertinęs ieškovo argumentus, teismas nurodė, kad jis reikalauja priteisti palūkanas už konkrečia data apibrėžto termino pažeidimą. Taigi šiuo atveju prievolės įvykdymo ir jos pažeidimo terminas apibrėžtas tiksliai, aiškiai ir objektyviai išreikštu kriterijumi Teismo nuomone paskolos negrąžinimas nustatytu terminu nėra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl teisė į palūkanų priteisimą neatsinaujina kiekvieną dieną. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas, pareikšdamas reikalavimą priteisti palūkanas 2012 m. rugsėjo 7 d., praleido tiek 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintus ieškinio senaties terminus. Atsižvelgęs į atsakovų prašymą, teismas ieškinį atmetė taikydamas ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino eiga prasideda kiekvieną dieną iš naujo. Šis pažeidimas trunka iki paskolos grąžinimo. Faktą, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas, patvirtina ir kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011 konstatuotos aplinkybės, jog apeliantas į teismą dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo kreipėsi laiku. Šioje byloje prašoma priteisti palūkanas ne už naudojimąsi pinigais, bet už pažeistą paskolos grąžinimo terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodydami tokius atsikirtimus:

Paskolos sutartis buvo neatlygintinė, todėl apeliantas neturi teisės reikalauti priteisti palūkanas. Tą patvirtina apelianto veiksmai daugiau kaip 15 metų neskaičiuojant palūkanų ir jų nereikalaujant priteisti. Paskolos teisinių santykių ne atlygintinumą apeliantas pripažino tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2A-826-623/2013. Pastarojoje apeliantas prašė priteisti procesines palūkanas, tačiau Vilniaus apygardos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė. Kadangi apeliantas tokio sprendimo neskundė, jis neturi teisės pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo. Apeliantas reikalavimą pareiškė ne tik praleidęs ieškinio senaties terminą, bet ir ignoruodamas faktą, kad nepagrindė minimalių nuostolių. Be to, reikalavimas išieškoti palūkanas yra neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas, nes pagrindinė skola buvo priteista tik todėl, jog apeliantas, gavę atliktus darbus, nesunaikino paskolos dokumento.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 5 dalį. Kolegija pritaria tokiai pozicijai.

Šioje byloje pareikštame ieškinyje apeliantas prašė priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas už prievolės grąžinti skolą pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas – konstatavęs, kad paskolos negrąžinimas nustatytu terminu nėra tęstinio pobūdžio pažeidimas, ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį. Kolegija pažymi, kad palūkanų išieškojimui taikytinas ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Joje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminams tokiems reikalavimams pareikšti. Skolininko prievolės grąžinti skolą pažeidimas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tęstiniu. Esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių padarinių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Dėl to teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (žr. kasacinio teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-342/2007). Taigi minėtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai.

CK 1.135 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. Faktą, kad ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui nėra pasibaigęs, patvirtina kasacinio teismo išvados civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011, kurioje buvo nagrinėjamas apelianto ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Nustatytas materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino skaičiavimą esant tęstiniams pažeidimams, netinkamas taikymas ir aiškinimas teikia pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Šias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., kasacinio teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-509/2010). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (žr. kasacinio teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-283/2012). Nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl pagrindinio reikalavimo (skolos) teisinio likimo, apeliantas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti procesines palūkanas už negrąžintą paskolą. Šis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu išspręstas nebuvo. Tačiau apeliantas neprašė teismo ištaisyti sprendimo trūkumo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat neskundė jo kasacine tvarka. Nepaisant to, nurodytas reikalavimas negali kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, t. y. ne daugiau kaip už penkerius metus (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Vadinasi, apelianto reikalavimas priteisti palūkanas (atsižvelgiant į atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą) gali būti tenkinamas tik už penkerius metus iki šios bylos iškėlimo (2012 m. rugsėjo 7 d. (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pirmiau pasisakyta, kad kompensacinės palūkanos, jeigu yra pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamos tik iki bylos iškėlimo teisme, t. y. po bylos iškėlimo minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuoja teismo priteisiamos procesinės palūkanos. Kadangi apeliantas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti procesines palūkanas civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011, kompensacinių palūkanų priteisimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d., kai buvo iškelta byla pagal apelianto ieškinį dėl skolos priteisimo. Priešingu atveju, apeliantui būtų sudaromos sąlygos gauti dvigubas palūkanas, atliekančias tą pačią funkciją.

Apeliantas nepagrįstai kelia atsakovų solidarios atsakomybės klausimą. Kolegija pažymi, kad paskolos gavėju buvo atsakovas K. K. projektavimo firma „Laskris“. Individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą (žr. kasacinio teismo civilinę bylą Nr. 3K-7-400/2012). Vadinasi, atsakovės K. K. atsakomybė negali būti solidari.

Atsižvelgdama į nurodytą, kolegija iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „Laskris“ (subsidiariai iš atsakovės K. K.) apeliantui priteisia 1 910,96 Lt palūkanų (30 000 Lt × 5 proc. × 460 d. / 365 d.). Nors apeliantas prašo priteisti 6 proc. dydžio palūkanas, tačiau jis yra fizinis asmuo, todėl taikytina palūkanų norma nustatinėtina pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Iš dalies tenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „Laskris“ (iš atsakovės K. K. subsidiariai) ieškovui priteisiamos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 1 910,96 Lt (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi priimtu sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 6,25 proc. visų pareikštų reikalavimų, apeliantui iš atsakovų (atsižvelgiant į jų atsakomybės rūšį) priteisiama 58,50 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 93,75 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliantui – priteisiama 35,81 Lt už apeliacinį sumokėto žyminio mokesčio. Bendras apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistinas atlyginimo dydis – 188,06 Lt (58,50 Lt + 93,75 Lt + 35,81 Lt).

Valstybė turėjo 107,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų dalis – 100,61 Lt, valstybei priteisiama iš apelianto (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. K. projektavimo firmos „Laskris“ (juridinio asmens kodas 2140609), ir subsidiariai iš atsakovės K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 910,96 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt litų ir 96 cnt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1 910,96 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. P. 100,61 Lt (šimtą litų ir 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė