- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2-38141-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24995-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Kone“
- Atsakovas
- UAB „Verkių būstas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kone“ atstovui advokatui R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kone“ ieškinio atsakovui UAB „Verkių būstas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 56 372,03 Lt skolos, 955,34 Lt palūkanų už mokėjimo termino praleidimą, 860 Lt žyminio mokesčio, 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų, 9 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškovas tinkamai ir laiku vykdė liftų techninės priežiūros darbus bei atliko papildomus liftų remonto darbus ir sutartyje nustatytu būdu – elektroniniu paštu ritagrigaliuniene@gmail.com teikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų laiku neapmokėdavo. Atsakovas 2013-06-17 susitarimo Nr. 2.9-101, kuriuo fiksuota, kad susitarimo pasirašymo dienai pradelsta skola yra 46 938,17 Lt ir nustatė, kad skola bus padengta dalimis susitarime nurodytomis sumomis ir terminais, netinkamai vykdė sutarties sąlygas, porą dienų pavėluotai – 2013-07-02 sumokėjo pirmąją susitarime numatytą įmoką, tačiau neapmokėjo einamosios sąskaitos už liftų priežiūrą 2013 m. gegužės mėnesį, todėl susitarimas neteko galios. Ieškovas 2013 m. liepos 17 d. pateikė Atsakovui raginimą sumokėti skolą Nr. 2.9-145, kuriuo pareikalavo iki 2013 m. liepos 23 d. sumokėti ne mažiau kaip 30 000,00 Lt ir informavo, kad atsakovui nesumokėjus ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipsis į teismą. Atsakovas į ieškovo raštą neragavo ir reikalaujamos skolos dalies nesumokėjo. Ieškinio teikimo teismui dienai atsakovo skola ieškovui yra 56 372,03 Lt (b. l. 2-6).
Iškėlus 2013-08-01 bylą, teismas 2013-08-09 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovo UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, 56 372,03 Lt skolą, 955,34 Lt palūkanų už mokėjimo termino praleidimą, 9 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (57 327,37 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2070,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „KONE“, juridinio asmens kodas 123447787, naudai (b. l. 54-55).
Atsakovas 213-09-09 pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo 2013-08-09 preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad Liftų techninės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartyje Nr. 757, sudarytoje 2012 m. rugpjūčio 08 d., nėra numatyta skaičiuoti palūkanas nuo pradelstų dienų skaičiaus. Todėl atsakovas įsitikinęs, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos kaip numatyta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje ir tik nuo teismo pareiškimo padavimo dienos. Be to, ieškovas pats ne kartą yra pažeidęs prievoles ir paslaugas atlikdavo netinkamai ir ne laiku. Todėl kai kuriuos mokėjimus atsakovas atidėdavo, kol ieškovas pilnai įvykdys savo įsipareigojimus. Taip pat atsakovas pažymi, kad atsakovas su ieškovu buvo sutaręs apmokėti įsiskolinimą pagal šalių patvirtintą ir nustatytą grafiką, kas įrodo, kad atsakovas norėjo su ieškovu atsiskaityti geruoju. Be to, atsakovas nevengė ieškoti su ieškovu kompromisų dėl mokėjimų, tą patvirtina ir pats ieškovas. Atsakovas yra įsitikinęs, kad teismas negalėjo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo ir priteisti 9 procentų palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos, nes šiuo atveju šalims nesusitarus sutartyje dėl netesybų turėtų būti taikomos CK 6.210 straipsnio nuostatos ir turi būti priteistos 6 procentų palūkanos. Be to, neaišku kodėl, už kokį terminą ir kaip ieškovas apskaičiavo, priteistą 955,34 Lt sumą už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Neaišku kuo pagrindžia savo skaičiavimus. Taip pat atsakovas nesutinka su advokato 1210 Lt išlaidomis, nes surašyti ieškinį ir pateikti jį teismui nėra sudėtingas darbas ir pagal LR Teisingumo ministerijos rekomendacijas turi būti mažintinas iki 800 Lt (b. l. 58-59).
Atsiliepimas
Ieškovas 2013-10-08 pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimus. Prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovas teigia, kad ieškovas pats ne kartą yra pažeidęs prievoles ir paslaugas atlikdavo netinkamai ir nelaiku, todėl kai kuriuos mokėjimus atsakovas atidėdavo, kol ieškovas pilnai įvykdys savo įsipareigojimus, tačiau šio savo teiginio jokiais įrodymais nepagrindžia. Šio teiginio atsakovas ir negali pagrįsti, nes ieškovas paslaugas teikia laiku ir tinkamai, per visą sutarties galiojimo laikotarpį nėra gauta jokių atsakovo pastabų ar pretenzijų dėl netinkamo ieškovo prievolių vykdymo, taip pat nebuvo gauta ir jokių pranešimų apie mokėjimų atidėjimus. Šis atsakovo teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, todėl atmestinas.
2) Atsakovas su ieškovu buvo sutaręs apmokėti įsiskolinimą pagal šalių patvirtintą grafiką, kas neva įrodo, kad atsakovas norėjo su ieškovu atsiskaityti geruoju. Iš tiesų minimas susitarimas buvo pasirašytas ieškovo iniciatyvą, nes atsakovas nuo pat sutarties sudarymo dienos pastoviai ir piktybiškai vėlavo atsiskaityti, jo įsiskolinimas ieškovui nuolatos didėjo. Tai patvirtina ir su ieškiniu pateiktas Šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30, taip pat ir su šiuo atsiliepimu pateikiamas ieškovo parengtas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo momento iki šio atsiliepimo pateikimo teismui dienos. Net ir pasirašius susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo grafiko atsakovas jau pirmą mėnesį jį pažeidė, nes neapmokėjo einamosios sąskaitos už liftų priežiūrą 2013 m. gegužės mėnesį, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013 m. liepos 5 dienos, todėl susitarimas neteko galios.
3) CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 konsultacijoje Nr. A3-130 (publikuota 2005 m. „Teismų praktika“ Nr. 23) yra pasisakęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcija, tampa skolos dalimi. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, numatantis palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. Tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turi taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismas turėjo teisę priteisti palūkanas už visą laikotarpį nuo piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos, o skaičiuojant palūkanas galėjo taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas.
4) Atsakovas prieštaravimuose rašo, kad neaišku kodėl, už kokį terminą ir kaip ieškovas apskaičiavo priteistą 955,34 Lt sumą už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Ieškovas ieškinyje pateiktoje lentelėje yra nurodęs, kiekvienos neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros neapmokėtos sumos likutį, sąskaitos apmokėjimo terminą, termino praleidimo dienų skaičių ir kiekvienai sąskaitai atskirai priskaičiuotinas palūkanas bei bendrą palūkanų sumą. Atskirai aprašydamas palūkanų skaičiavimą ieškovas paaiškino, kad sąskaitoms, kurios turėjo būti apmokėtos 2013 metų pirmąjį pusmetį, buvo taikyta 9,5 procentų metinių palūkanų norma, o sąskaitai, kuri turėjo būti apmokėta liepos mėnesį – 9 procentų metinių palūkanų norma ir pateikė palūkanų dydį pagrindžiančius Lietuvos banko internetinės duomenų bazės išrašus.
5) Atsakovas nesutinka su advokato 1210 Lt išlaidomis ir teigia, kad jos turėtų būti mažintinos iki 800 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisimų paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, reikalaujamų priteistinų pinigų sumų dydį bei kitas aplinkybes, ieškovo advokatui sumokėta 1210 Lt ieškovo atstovo teisinei pagalbai apmokėti suma atitinka Teisingumo ministerijos rekomendacijų nuostatas ir nusistovėjusią teismų praktiką, todėl teismas ją pagrįstai priteisė iš atsakovo (b. l. 64-66).
Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Kone“ atstovas advokatas R. A. palaikė atsiliepime į prieštaravimus nurodytus argumentus, prašė teismo priimti sprendimą ir palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 85).
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas ir atsakovas 2012-08-08 sudarė Liftų techninės priežiūros, remonto ir saugaus naudojimo sutartį Nr. 757 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo vykdyti nuolatinę atsakovo liftų techninę priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už liftų techninės priežiūros darbus, o taip pat už papildomai atliktus remonto darbus pagal sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo elektroniniu paštu dienos (b. l. 9-16). Tačiau atsakovas jam elektroniniu būdu teiktų PVM sąskaitų – faktūrų laiku neapmokėdavo. 2013-06-17 ieškovas su atsakovu pasirašė susitarimą Nr. 2.9-101, kuriuo fiksavo, kad susitarimo pasirašymo dienai pradelsta skola yra 46 938,03 Lt ir nustatė, kad skola bus padengta dalimis susitarime nurodytomis sumomis ir terminais. Susitarime šalys taip pat numatė, kad susitarimas galioja su sąlyga, kad einamieji mokėjimai pagal Sutartį bus vykdomi laiku (b. l. 17). Ieškovas 2013-07-17 pateikė atsakovui raginimą sumokėti skolą, kuriuo pareikalavo iki 2013-07-23 sumokėti nemažiau kaip 30 000,00 Lt. Atsakovas į ieškovo raštą nereagavo ir reikalaujamos skolos dalies nesumokėjo (b. l 18).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčija ieškovo reikalaujamos sumokėti skolos dydžio, tačiau atsakovui kyla abejonių dėl ieškovo prašomų priteisti palūkanų pagrįstumo, taip pat dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
Atsakovo įsitikinimu, neturėjo būti taikomos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, o turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios palūkanų dydį, t. y. turėjo būti taikomas ne 9, o 6 proc. palūkanų dydis.
Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti minėto įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
Nagrinėjamu atveju, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas taip pat pagrindė paskaičiuotų 955,34 Lt palūkanų dydį (b. l. 3, 65). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 955,34 Lt palūkanų už mokėjimo termino praleidimą, o taip pat 9 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pats ieškovas ne kartą yra pažeidęs prievoles ir paslaugas atlikdavo netinkamai ir ne laiku, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog 2013 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu teismo sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ieškinys, todėl naikinti tokio sprendimo, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas patyrė 1210,00 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 44-45). Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1000,00 Lt. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir jo turinį, taip pat į tai, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo nesudėtingas, atsakovas iš esmės neginčijo skolos dydžio, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiems procesiniam dokumentams parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų, vyko vienas teismo posėdis. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 860,00 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt – už teisinę pagalbą, viso 1860,00 Lt (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, 56 372,03 Lt skolą, 955,34 Lt palūkanų už mokėjimo termino praleidimą, 9 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (57 327,37 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „KONE“, juridinio asmens kodas 123447787, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, 1860,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „KONE“, juridinio asmens kodas 123447787, naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, 10,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.