Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-38878-433/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-27
Bylos Nr.: e2-38878-433/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32072-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Atsakovas: K. G., I. G., V. G., S. G.
Ieškovas: SĮ „Vilniaus miesto būstas“

Civilinė byla Nr. e2-38878-433/2016Proceso Nr. 2-68-3-32072-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.4; 2.5.16.11.2; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, Laisvės pr. 79A 2016 m. gruodžio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovo atstovei M. Z.,atsakovams K. G., I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. G., V. G., S. G., K. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir įpareigojimo atlikti darbus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ką patvirtina pridedamas Valstybės įmones Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4,106 straipsnio 1 dalį, patikėjimo teisė – tai patikėtinio teise patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ įstatus, įmonės veiklos pagrindinis tikslas, yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybes gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o laikantis teises aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybes teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybes teisių perleidimu kitiems asmenims. Pažymi, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kaip tinkamo ieškovo statusas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-61-464/2011. 2014 metais SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ buvo informuota, kad Patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo naudojasi tretieji asmenys. 2014-09-16 raštu Nr. 1.35-14/2875 ,,Dėl gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutarties sudarymo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į Patalpas naudojančius asmenis su prašymu / reikalavimu pateikti naudojimąsi Patalpomis patvirtinančius dokumentus. Analogiški raštai / reikalavimai pateikti 2014-10-23 raštu Nr. 1.35-14/3283. Buto patikrinimo aktais 2014-09-22 Nr. 9112, 2014-11-03 Nr. 9276, 2014-11-14 Nr. 9316, 2015-03-20 Nr. 10273 taip pat siekta nustatyti Patalpomis besinaudojančius asmenis 2015-05-13 Pranešimu dėl patekimo patalpas ir sutarties sudarymo Nr. 1.35-15/1300 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ informavo atsakovus dėl jų neteisėto naudojimosi Patalpomis, nepateikus tai patvirtinančių dokumentų ir pareikalavo iki 2015-06-01 kreiptis į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl Patalpų grąžinimo, įspėjant apie galimą kreipimąsi į teismą Patalpų geranoriškai neatlaisvinus. 2015-05-21 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ gavo atsakovės I. G. 2015-05-21 reg. Nr. 4158 ,,Pranešimą apie pateiktą prašymą sudaryti nuomos arba pardavimo sutartį patalpoms (duomenys neskelbtini)“. Minėtu pranešimu atsakovė I. G. informavo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apie pateiktą 2015-05-20 prašymą Nr. A50-17817/15 Vilniaus miesto savivaldybei parduoti atsakovei Patalpas arba sudaryti Patalpų nuomos sutartį. 2015-05-29 Buto patikrinimo aktu Nr. 10195 pagal I. G. sutuoktinio K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) registruoto (duomenys neskelbtini), parodymus fiksuota, kad Patalpos savavališkai sujungtos su butu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu atsakovei I. G.. Atsakovas K. G. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovams pateikė dokumentus dėl Patalpų užvaldymo / sujungimo su butu (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso atsakovei I. G.. Patalpų savavališką sujungimą su butu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina atsakovės 2015-06-29 prašymas Nr. A-23008/15. Vilniaus miesto savivaldybė 2015-07-24 raštu Nr. A51-72269/15(2.14.1.18-EK5) ,,Dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovę I. G. informavo, kad nėra teisinio pagrindo leisti atsakovei įsigyti Patalpas. Vilniaus miesto savivaldybė 2015-08-14 rastu Nr. 451-77937/15(2.14.1.18-EK5),,Dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovę I. G. informavo, kad pagal SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nustatyta tvarka vykdys Patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti procedūras. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2015-11-11 apžiūros aktu Nr. A16-1002/15(2.1.37-SR3) pripažino, kad Patalpų adresu (duomenys neskelbtini), remontas ekonomiškai netikslingas. Apžiūros akte nurodyta, kad patalpos yra mūriniame pastate, tiesiogiai sujungtos su privačiu butu; jose įrengta privataus buto (duomenys neskelbtini), virtuve. Nurodyta, kad į Patalpas nėra papildomo patekimo, patekimas tik per privatų butą. Vonia ir tualetas privačiame bute. Patalpos apšildomos iš privataus buto, todėl patalpos gyventi atskirai šeimai yra netinkamos, o jų remontas (perplanavimas) netikslingas. Vilniaus miesto gyventojų registro duomenimis atsakovai I. G., V. G. ir S. G. gyvenamą vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės I. G. sutuoktinis gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). 2015-05-29 buto patikrinimo aktu Nr. 10195 nustatyta, kad Patalpą sujungus su butu (duomenys neskelbtini), kurio savininke yra I. G., sujungtose patalpose gyvena / naudojasi atsakovai K. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl iškeldinimo. Vadovaujantis CK 6.576 straipsnio pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra nuomos sutartis. Pagal CK 6.577 straipsnio ir 6.579 straipsnio nuostatas savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį ir 6.589 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka kitos gyvenamosios patalpos jiems nesuteikiant. Kaip seka iš aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, atsakovai neturėjo ir nepateikė teisinio pagrindo naudotis Patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Turto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė CK 6.577 straipsnyje ir 6.579 straipsnyje nustatyta tvarka nėra priėmęs sprendimo dėl Patalpą išnuomojimo ar perdavimo kitaip naudotis atsakovams. Atsakovai Patalpų (pa)naudojimo – nuomos teisinių santykių, sudarydami raštišką sutartį su savivaldybe, neįformino, dėl ko atsakovams mokant už Patalpų nuomą tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, net jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Faktiniai Patalpų nuomos teisiniai santykiai, kai atsakovas(i) sumoka už Patalpų nuomą netapo sutartiniais neterminuotais nuomos teisiniais santykiais, kadangi pagal įstatymą (CK 6.582 straipsnio 4 dalis ir 6.577 straipsnio 1 dalis) turėjo būti aiškiai ir įstatymų nustatyta forma išreiškiama nuomos teisinių santykių šalių – nuomotojo (Vilniaus miesto savivaldybes) ir nuomininko valia dėl sutarties sudarymo – t. y. turėjo būti priimtas sprendimas ir / ar sudaryta terminuota arba neterminuota Patalpų nuomos sutartis. Remiantis CK 6.612 straipsniu numatančiu, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, ieškovas turi pagrindą CK 6.612 straipsnio pagrindu reikalauti iškeldinti atsakovus, gyvenančius / naudojančius be teisėto pagrindo savivaldybei priklausančiose patalpose. Prievoles turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant i aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovai, po 2015-05-13 Pranešimu dėl patekimo į patalpas ir sutarties sudarymo Nr. 1.35-15/1300 be pagrindo neatlaisvino Patalpų ir toliau naudojasi jomis neturėdami teisių į jas (CK 1.136 straipsnis), kuo pažeidžiama Vilniaus miesto savivaldybes teise naudoti Patalpas bei tinkamai įgyvendinti teises aktais numatytą savivaldybės ir socialinio būsto nuomos funkciją (CK 1.138 straipsnis, 4.37 straipsnis), kas yra viešas interesas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolines teises pažeidimą pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio l7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemones suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teise egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemones proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT. Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovai turėdami gyvenamąjį plotą (butą Šiltadaržio g. 4-2, Vilniuje) be teisėto pagrindo gyvena / naudojasi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis Patalpomis. Teismų praktika nurodo, kad turi būti ne tik ginama asmens teisė į bustą, bet ir įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti teisėmis (Konvencijos 17 straipsnis). CK 6.610 straipsnis numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka, dėl ko ir yra reiškiamas ieškinys. Dėl įpareigojimo atlikti darbus: 2015-05-29 Buto patikrinimo aktu Nr. 10195 fiksuota, kad Patalpose savavališkai atlikti darbai, iš esmės užkertantys kelią tiek Patalpų savininkui, tiek SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovams patekti / naudotis Patalpomis be atsakovų žinios – Patalpos sujungtos su butu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovei I. G.. Kaip seka iš Patalpų plano ir 2015-05-29 atliktos fotofiksacijos, įėjimas iš gatvės (kiemo) į Patalpas (indeksas 3-1) užtvertas įrengus ,,butaforines“ duris ir nuleidžiamas žaliuzes. Fotonuotraukose matosi, kad iš Patalpų vidaus vietoj įėjimo (durų) į Patalpas yra įrengta palangė (siena). Kitas (priešingas) Patalpos galas atitvertas plane nenumatyta sienele. Tokiu būdu įėjimas į Patalpas iš gatvės (kiemo) yra užkirstas atsakovų įrengta sienelė ir sumontuota lango ir žaliuzių konstrukcija. Patekimas į Patalpas galimas (paliktas) tik per Patalpos (indeksas 3-1) sienoje su buto (duomenys neskelbtini) patalpa (indeksas 2-4) buvusios nišos vietoje iškirstą praėjimą. Savavališkai atsakovų atlikti Patalpos pertvarkymo darbai atėmė iš Patalpų savininko galimybę savarankiškai, be atsakovų žinios patekti į Patalpas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad galimo teismo sprendimo iškeldinti atsakovus iš savavališkai užimtų Patalpų (į)vykdymas ir ieškovo galimybės toliau naudoti Patalpas savo nuožiūra yra / būtų tiesiogiai susijęs su atsakovų atliktų darbų, trukdančių naudotis Patalpa pašalinimu, t. y.: - įėjimo durų į Patalpas ir lango atstatymu; - Patalpos (indeksas 3-1) sienoje su buto (duomenys neskelbtini) patalpa (indeksas 2-4) buvusios nišos atstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad patekimas į Patalpas galimas tik per atsakovų butą (duomenys neskelbtini); konstatuotina, kad aptartus, darbus vykdant teismo sprendimą ir užtikrinant ieškovo galimybę naudotis turtu, atsakovų teisių ir turto bute (duomenys neskelbtini), apsaugą, gali atlikti tik atsakovai. Prašo iškeldinti atsakovus I. G., V. G., S. G., K. G. su atsakovams priklausančiu turtu iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; įpareigoti atsakovus I. G., V. G., S. G., K. G., gyvenančius (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 30 (trisdešimt) dienų po sprendimo įsiteisėjimo: - atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4); - išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu. Atsakovams per teismo sprendimu nustatytą terminą neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, paskirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Atsiliepimas

Atsakovė I. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad dėl galimybės naudotis patalpa į Vilniaus m. savivaldybę pirmą kartą kreipėsi 1992-12-30 raštu. Kartu su vyru K. G. atvyko į savivaldybę pas atsakingą darbuotoją išsiaiškinti dėl galimybės naudotis patalpa, nuomoti. Nurodo, kad patalpa naudojosi nuo 1993 m., gavusi iš savivaldybės tarnautojo (p. J.) žodinį leidimą. Patalpos savavališkai neužėmė (buvo gautas atsakingo Savivaldybės darbuotojo žodinis sutikimas naudotis patalpomis neįgyjant nuosavybės teisės), savivaldybės darbuotoją informavo, kad patalpos be durų spynos, atrakintos. Patalpoje gyveno gyventoja iki 1975 m., jai mirus, patalpos nebuvo niekam paskirtos, savivaldybė ar jos ankstesnės administruojančios įmonės buvo nesuinteresuotos patalpos pritaikymu, rekonstrukcija, pardavimu, privatizavimu ir pan. Įvertinti patalpos tinkamumą buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad patalpa netinkama gyventi kaip atskira patalpa, butas (nėra vandentiekio, kanalizacijos), 1992-01-23 Vilniaus m. mero potvarkiu Nr. 23 patvirtintos komisijos 1993-02-04 aktas. Dėl galimybės naudotis, nuomoti, sudaryti laikinos nuomos sutartį, patalpas parduoti ir sudaryti galimybę nusipirkti aukciono būdu kreipėsi į savivaldybę ir jos įstaigas 1992-12-30, 2004-09-10, 2015-05-20, 2015-06-29, visada atsakymas buvo neigiamas. Tuo pačiu adresu per eilę metų (duomenys neskelbtini), atsakovams nežinant, neaiškiais būdais (nesuteikiant informacijos (duomenys neskelbtini), gyventojams įsigyti nenaudojamus butus, kad pagerinti gyvenimo sąlygas) buvo parduotos patalpos, kuriose nebuvo gyvenama – tai (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), (pardavimo konkursas buvo vykdomas visoms patalpoms urmu, bet ne atskirai kiekvienai patalpai, tokiu būdu sudarytos nelygiavertės sąlygos Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybė nerodė ir nevykdė socialinio geranoriškumo principo, tuo sukeldama gyventojų nepasitenkinimą (gyventojas nereikalauja 100-200 m² patalpų gyvenimo sąlygoms pagerinti, gyventojui (ne verslininkui) reikia apie 10-15 m² papildomų patalpų) pažymėtina, kad patalpoms (duomenys neskelbtini) butui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomos kitokio pobūdžio manipuliacijos, buvo pakeistas patalpos statusas (patalpos (duomenys neskelbtini) turėjo vandentiekį, kanalizaciją, elektros įvadą) suteikiant jai ūkinių patalpų paskirtį, (kodėl negalima buto (duomenys neskelbtini) gyventojams gauti, nuomoti patalpas be vandens kanalizacijos (duomenys neskelbtini) ?), o (duomenys neskelbtini) patalpas turinčias elektrą, vandentiekį, kanalizaciją, prisijungę (duomenys neskelbtini) gyventojai D. B., A. B. 1993 m. išvyko pastoviai gyventi į Kanadą, patalpos (duomenys neskelbtini) ir prijungtos patalpos (duomenys neskelbtini) stovėjo nenaudojamos, jose nebuvo gyvenama iki 2016 m. Visos savivaldybių įstaigų manipuliacijos, siekimas pasipelnyti teisės aktams neatitinkančiais būdais, visuomenei gerai žinoma buvusio Vilniaus mero istorija (duomenys neskelbtini), name, kur apie 200 m² nupirkta apie 40 m², o po to viskas pasisavinta, pažymėtina, kad buvęs meras pagal įstatymus, norėdamas privatizuoti gretimus butus, turėjo turėti apie 18 vaikų. (duomenys neskelbtini), gyventojų neinformavus Savivaldybė paslapčia pardavė (duomenys neskelbtini) patalpas, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo adresu negyvenusiai gyventojai, kuri sėkmingai pardavė patalpas kitiems verslininkams. (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra davę jokių sutikimų ir nepasirašę dėl bendro naudojimo patalpų pardavimo, kurios yra funkcinis pastato mišrus pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) butai Nr. (duomenys neskelbtini) tęsinys, kuris šiuo metu teisės neatitinkant aktams galimai amalgamuotas su butu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patalpų 2003 m. asmeniškai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės. Po teismo proceso pabaigos 2004 m. savivaldybė apie 12 metų nesikreipė į teismą dėl iškeldinimo. Nuo 1993 m. kai naudojasi šiomis patalpomis, savivaldybės įmonė, savivaldybė 23 metus nesikreipė į teismą dėl iškeldinimo. Savivaldybė virš 40 metų nesirūpino skirti patalpas teisės aktų nustatyta tvarka (keičiantis valstybių santvarkai savivaldybė išlieka teisių ir įsipareigojimų perėmėja). Už naudojimąsi patalpomis šiuo metu įsiskolinimų atsakovė neturi. Mokesčių už dėl elektros, SĮ „Senamiesčio ūkis“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsiskolinimų neturi. Papildomai prašo teismo įvertinti ir aplinkybes šeimoje: turi šeimos narį, dukrą S. G., kuri nuo vaikystės buvo pripažinta kaip asmuo turintis invalidumą nuo vaikystės. S. G. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 klasėje. Siekiant sumažinti psichologinę įtampą šeimoje nuoširdžiai prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes įpareigoti savivaldybę ar savivaldybės įmonę sudaryti su I. G. patalpos nuomos sutartį, arba sudaryti laikinos nuomos sutartį (tiksliai nežino turtą disponuojančios ir valdančios įstaigos susitarimų ir taisyklių). Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškinyje reikalaujama išsikelti per 30 dienų – dėl to nesutinka. Jeigu toks reikalavimas būtų įteisintas, mano, kad terminas yra perteklinis, nepagrįstas, neatitinkantis šeimos biudžeto pajėgumo, galimybių, per tokį terminą neįmanoma perplanuoti patalpas nedideles pajamas turinčiai šeimai dėl šio reikalavimo pareiškia: ji ir vyras K. G. dirba dienos metu, darbas baigiasi 17 val. Namo atvyksta apie 18.30 val., o nustatytose taisyklėse draudžiama vykdyti darbus nuo 18.00 val. Galėtų tai atlikti šeštadieniais. Sekmadieniais daryti remonto darbus draudžia viešosios taisyklės. Jeigu išsikelti iš patalpos rekonstrukcijai tvarkingai reikėtų apie 50-52 kalendorinių savaičių kurioje yra 52 dienos pertvarkymui atlikti. Atkreipia dėmesį į tai, kad senamiestyje yra nestandartinių išmatavimų durų, langų angos, įsigyti nėra galimybės, užsakymui vykdyti reikėtų laiko, dėl to savivaldybės nurodytas reikalavimas perteklinis net atsižvelgus į tai, kad patalpų (duomenys neskelbtini), niekam nereikėjo nuo 1975 m., t. y. apie 40 metų. Jeigu atstatyti pertvarą tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvaros atstatymo išlaidas medžiagos darbas, transportavimas savivaldybės įmonė turėtų apmokėti per pusę, t. y. 50 %, teismą 2003 m. informavo, kad dėl administruojančių įstaigų neveikimo turėjo nepatogumų savo bute (duomenys neskelbtini), dėl nešildomos ir neprižiūrimos patalpos suiro sienos dalis į butą (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini). Savivaldybė turėtų atsižvelgti į tai, jeigu būtų atstatoma iš naujų gaminių. Įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai: dėl patalpos nuosavybės asmeniškai 2003-11-13 kreipėsi į teismą, bylos Nr. 2-4145-03/03, tuo pačiu savivaldybei ir jos turtą administruojančioms įmonėms į teismą nesikreipė, patalpa (duomenys neskelbtini), nuo 1975 m. parūpo tik 2016-09-05, praėjus virš 40 metų, ir praėjus 12 metų po to kai kreipėsi į teismą 2003 m.

Atsakovas K. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad dėl galimybės naudotis patalpa pirmą kartą kreipėsi 1992-12-30 raštu į Vilniaus m. savivaldybę. Kartu su žmona I. G. atvyko į savivaldybę pas atsakingą darbuotoją išsiaiškinti dėl galimybės naudotis patalpa, nuomoti. Nurodo, kad patalpa naudojasi nuo 1993 m., gavę iš savivaldybės tarnautojo (p. J.) žodinį leidimą. Patalpos savavališkai neužėmė (buvo gautas atsakingo savivaldybės darbuotojo žodinis sutikimas naudotis patalpomis neįgyjant nuosavybės teisės), savivaldybės darbuotoją informavo, kad patalpos be durų spynos, atrakintos. Patalpoje gyvenusiai iki 1975 m. mirus gyventojai, patalpos nebuvo niekam paskirtos, savivaldybė ar jos ankstesnės administruojančios įmonės buvo nesuinteresuotos patalpos pritaikymu, rekonstrukcija, pardavimu, privatizavimu ir pan. Įvertinti patalpos tinkamumą I. G. reikalaujant buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad patalpa netinkama gyventi kaip atskira (nėra vandentiekio, kanalizacijos) 1992-01-23 Vilniaus m. mero potvarkiu Nr. 23 patvirtintos komisijos 1993-02-04 aktas. Dėl galimybės naudotis, nuomoti, sudaryti laikinos nuomos sutartį, patalpas parduoti ir sudaryti galimybę nusipirkti aukciono būdu I. G. kreipėsi į savivaldybę ir kitas įstaigas 1992-12-30, 2004-09-10, 2015-05-20, 2015-06-29, visada atsakymas buvo neigiamas. Tuo pačiu adresu per eilę metų (duomenys neskelbtini), atsakovams nežinant, neaiškiais būdais (nesuteikiant informacijos (duomenys neskelbtini), gyventojams įsigyti nenaudojamus butus, kad pagerinti gyvenimo sąlygas) buvo parduotos patalpos, kuriose nebuvo gyvenama – tai (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo konkursas buvo vykdomas visoms patalpoms urmu, bet ne atskirai kiekvienai patalpai, tokiu būdu sudarytos nelygiavertės sąlygos Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybė nerodė ir nevykdė socialinio geranoriškumo principo, tuo sukeldama gyventojų nepasitenkinimą (gyventojas nereikalauja 100-200 m² patalpų gyvenimo sąlygoms pagerinti, reikia apie 10-15 m² papildomų patalpų) pažymi, kad patalpoms (duomenys neskelbtini) butui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomos kitokio pobūdžio manipuliacijos, buvo pakeista patalpos paskirtis suteikiant jai ūkinių patalpų paskirtį, (savivaldybei nereikia butų?) nesuprantama, kodėl negalima buto gyventojams 4-2 gauti nusipirkti ar išsinuomoti patalpą (butą) (duomenys neskelbtini) (patalpose nėra vandentiekio, kanalizacijos), tuo tarpu butą (duomenys neskelbtini) (patalpose yra elektra, vandentiekis, kanalizacija), prisijungę gyventojai D. B., A. B. 1993 m. išvyko pastoviai gyventi į Kanadą, patalpos (duomenys neskelbtini) (pakeista patalpų paskirtis) stovėjo nenaudojamos iki 2016 m. Visos savivaldybių įmonių manipuliacijos, siekimas pasipelnyti teisės aktams neatitinkančiais būdais, visuomenei gerai žinoma buvusio Vilniaus mero istorija (duomenys neskelbtini), name, kuriame buvo apie 200 m², nupirkta apie 40 m², o po to viskas pasisavinta, pažymi, kad buvęs meras pagal įstatymus norėdamas privatizuoti didžiąją dalį pastato turėjo turėti apie 18 vaikų. Gyventojams nežinant Savivaldybė paslapčia pardavė (duomenys neskelbtini) patalpas, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo adresu negyvenusiai verslininkei, kuri sėkmingai pardavė patalpas kitiems verslininkams. (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra davę jokių sutikimų ir nepasirašę dėl bendro naudojimo patalpų pardavimo, kurios yra funkcinis pastato mišrus pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butai Nr(duomenys neskelbtini) tęsinys, kuris šiuo metu neatitinkant teisės aktams galimai amalgamuotas su butu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patalpų 2003 m. I. G. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės. Po teismo proceso pabaigos 2004 m. savivaldybė apie 12 metų nesikreipė į teismą dėl iškeldinimo. Nuo 1993 m. kai naudojasi šiomis patalpomis, savivaldybės įmonė, savivaldybė 23 metus nesikreipė į teismą dėl iškeldinimo. Savivaldybė virš 40 metų nesirūpino skirti patalpas teisės aktų nustatyta tvarka keičiantis valstybių santvarkai savivaldybė išlieka teisių ir įsipareigojimų perėmėja. Už naudojimąsi patalpomis šiuo metu įsiskolinimų neturi. Mokesčių už dėl elektros , SĮ „Senamiesčio ūkis“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įsiskolinimų neturi. Papildomai prašo teismo įvertinti ir aplinkybes šeimoje: turi šeimos narį, dukrą S. G., kuri nuo vaikystės buvo pripažinta kaip asmuo turintis invalidumą nuo vaikystės. S. G. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 12 klasėje. Siekiant sumažinti psichologinę įtampą šeimoje, prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes įpareigoti savivaldybę ar savivaldybės įmonę sudaryti su I. G. patalpos nuomos sutarti, arba sudaryti laikinos nuomos sutartį (tiksliai nežino turtą disponuojančios ir valdančios įstaigos susitarimų ir taisyklių). Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškinyje reikalaujama išsikelti per 30 dienų – dėl to nesutinka. Jeigu toks reikalavimas būtų įteisintas, mano, kad terminas yra perteklinis, nepagrįstas, neatitinkantis šeimos biudžeto pajėgumo, galimybių, per tokį terminą neįmanoma perplanuoti patalpas nedideles pajamas turinčiai šeimai dėl šio reikalavimo pareiškia: atsakovas ir jo žmona I. G. dirba dienos metu, darbas baigiasi 17 val. Namo atvyksta apie 18.30 val., o nustatytose taisyklėse draudžiama vykdyti darbus nuo 18.00 val. Galėtų tai atlikti šeštadieniais. Sekmadieniais daryti remonto darbus draudžia viešosios taisyklės. Jeigu išsikelti iš patalpos rekonstrukcijai tvarkingai reikėtų apie 50-52 kalendorinių savaičių, kurioje yra 52 dienos pertvarkymui atlikti. Atkreipia dėmesį į tai, kad senamiestyje yra nestandartinių išmatavimų durų, langų angos, įsigyti nėra galimybės, užsakymui vykdyti reikėtų laiko, dėl to savivaldybės nurodytas reikalavimas perteklinis net atsižvelgus į tai, kad patalpų (duomenys neskelbtini), niekam nereikėjo nuo 1975 m., t. y. apie 40 metų. Jeigu atstatyti pertvarą tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvaros atstatymo išlaidas medžiagos darbas, transportavimas savivaldybės įmonė turėtų apmokėti per pusę, t. y. 50 %, teismą 2003 m. informavo, kad dėl savivaldybės administruojančių įstaigų neveikimo turėjo nepatogumų savo bute, dėl (duomenys neskelbtini), nešildomos ir neprižiūrimos patalpos suiro pertvaros dalis, buvęs praėjimas su niša iš buto (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini). Savivaldybė turėtų atsižvelgti į tai, jeigu būtų atstatoma iš naujų gaminių. Įrodymai kuriais grindžiami nesutikimo motyvai: dėl patalpos nuosavybės asmeniškai 2003-11-13 I. G. kreipėsi į teismą, bylos Nr. 2-4145-03/03, tuo pačiu savivaldybei ir jos turtą administruojančioms įmonėms į teismą nesikreipė, patalpa (duomenys neskelbtini), nuo 1975 m. parūpo tik 2016-09-05, praėjus virš 40 metų, ir praėjus 12 metų po to kai I. G. kreipėsi į teismą 2003 metais.

Atsakovai V. G. ir S. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovai K. G. ir I. G. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Paaiškino, kad jau pradėjo atstatymo darbus. Daiktai iš užimtų patalpų pernešami į jiems priklausančias patalpas. Patenkinus ieškinį, prašo jo įvykdymą atidėti, nes atstatymo darbai gali užtrūkti. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad atstatymo darbai yra susiję su statybos darbų atlikimo, o žiemos metu statybos darbus atlikti sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – patalpos), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. G.. Ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2014-09-16 raštu Nr. 1.35-14/2875 ir 2014-10-23 raštu Nr. 1.35-14/3283 ,,Dėl gyvenamųjų patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutarties sudarymo kreipėsi į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudojančius asmenis su prašymu / reikalavimu pateikti naudojimąsi šiomis patalpomis patvirtinančius dokumentus. Ieškovė buto patikrinimo aktais 2014-09-22 Nr. 9112, 2014-11-03 Nr. 9276, 2014-11-14 Nr. 9316, 2015-03-20 Nr. 10273 nustatė patalpomis besinaudojančius asmenis – atsakovus, ir, 2015-05-13 pranešimu dėl patekimo į patalpas ir sutarties sudarymo Nr. 1.35-15/1300 informavo juos dėl neteisėto naudojimosi patalpomis, nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, taip pat pareikalavo iki 2015-06-01 kreiptis į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl patalpų grąžinimo ir įspėjo apie galimą kreipimąsi į teismą, jei geranoriškai jų neatlaisvins. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2015-05-21 gavo atsakovės I. G. 2015-05-21 reg. Nr. 4158 pranešimą apie pateiktą prašymą sudaryti nuomos arba pardavimo sutartį patalpoms (duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu atsakovė I. G. informavo ieškovę SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apie pateiktą 2015-05-20 prašymą Nr. A50-17817/15 Vilniaus miesto savivaldybei parduoti atsakovei patalpas arba sudaryti nuomos sutartį. 2015-05-29 Buto patikrinimo aktu Nr. 10195 pagal I. G. sutuoktinio K. G. parodymus buvo užfiksuota, kad patalpos savavališkai sujungtos su butu (duomenys neskelbtini). Patalpų savavališką sujungimą su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir atsakovės 2015-06-29 prašymas Nr. A-23008/15. Vilniaus miesto savivaldybė 2015-07-24 raštu Nr. A51-72269/15(2.14.1.18-EK5) ,,Dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovę I. G. informavo, kad nėra teisinio pagrindo leisti atsakovei įsigyti patalpas. Vilniaus miesto savivaldybė 2015-08-14 raštu Nr. 451-77937/15(2.14.1.18-EK5) ,,Dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo“ atsakovę I. G. informavo, kad pagal SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ nustatytą tvarką, vykdys patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti procedūras. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2015-11-11 apžiūros aktu Nr. A16-1002/15(2.1.37-SR3) pripažino, kad patalpų adresu (duomenys neskelbtini), remontas ekonomiškai netikslingas. Apžiūros akte nurodyta, kad patalpos yra mūriniame pastate, tiesiogiai sujungtos su privačiu butu, jose įrengta minėto buto virtuvė. Nurodyta, kad į patalpas nėra papildomo patekimo, patekimas tik per minėtą butą. Vonia ir tualetas taip pat yra minėtame bute. Patalpos apšildomos iš buto, todėl jos gyventi atskirai šeimai yra netinkamos, o jų remontas (perplanavimas) netikslingas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto gyventojų registro duomenimis atsakovai I. G., V. G. ir S. G. gyvenamą vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas K. G. gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2015-05-29 buto patikrinimo aktu Nr. 10195 nustatyta, kad patalpą sujungus su butu (duomenys neskelbtini), joje gyvena / naudojasi visi atsakovai – K. G., V. G., S. G. ir I. G..

Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.576 straipsniu, pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra – nuomos sutartis. Pagal CK 6.577 straipsnio ir 6.579 straipsnio nuostatas, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį ir 6.589 straipsnio 1 dalį, nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka kitos gyvenamosios patalpos jiems nesuteikiant.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neturėjo teisinio pagrindo naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Ir, nors į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovai būtų sudarę minėtų patalpų nuomos ar kitokią jų naudojimąsi patalpomis pagrindžiančią sutartį, tačiau faktiškai mokant už šias patalpas nuomos mokestį, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis šių patalpų savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuris CK 6.577, 6.579 straipsniuose nustatyta tvarka nėra priėmęs sprendimo dėl jų išnuomojimo ar perdavimo kitaip naudotis atsakovams. Pagal CK 6.612 straipsnį, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsakovai naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti perduota patalpa (duomenys neskelbtini), neturėdami jokio teisinio pagrindo, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę naudoti patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Ieškovė, be kita ko, akcentuoja, kad atsakovai, net ir po 2015-05-13 pranešimo dėl patekimo į patalpas ir sutarties sudarymo Nr. 1.35-15/1300 be pagrindo neatlaisvino patalpų ir toliau naudojasi jomis neturėdami teisių į jas (CK 1.136 straipsnis), tokiu būdu pažeidžia ir viešą interesą, nes yra varžoma Vilniaus miesto savivaldybės teisė naudoti patalpas bei tinkamai įgyvendinti teises aktais numatytą savivaldybės ir socialinio būsto nuomos funkciją (CK 1.138 straipsnis, 4.37 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Tačiau, jokia kita CK norma nenustato, kad rašytinės formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančia, o pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Vien rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nebuvimas savaime negali lemti pagrindo pagal CK 6.612 straipsnį iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, neįvertinus visų svarbių bylos aplinkybių. Tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas, papildomai nurodęs, kad iškeldinimas reiškia teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, todėl CK 6.612 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į būsto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis. Tokiose bylose svarbiausia, įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar iškeldinimas yra proporcinga neteisėtai užėmusių gyvenamąsias patalpas asmenų teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė, ar toks teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan. Nustačius, kad neteisėtai užimtose patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010; etc.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose apsigyveno, t. y. jas prijungė prie atsakovei I. G. nuosavybės teise priklausančio šalia šių patalpų esančio buto – neteisėtai. Taigi, sutiktina su ieškove, taip pat atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kad turi būti ginama ne tik asmens teisė į būstą, bet ir įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti teisėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovai naudojasi patalpomis neturėdami jokių teisių į jį, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti juos iš savavališkai užimtų patalpų – (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, tenkintinas.

Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4) (duomenys neskelbtini); - išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu.

Bylos duomenimis, o tiksliau – 2015-05-29 buto patikrinimo aktu Nr. 10195, nustatyta, kad patalpose savavališkai atlikti darbai, iš esmės užkertantys kelią tiek patalpų savininkui, tiek ieškovės – SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, atstovams patekti / naudotis jomis be atsakovų žinios, nes patalpos sujungtos su atsakovei I. G. nuosavybes teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto patalpų plano ir 2015-05-29 fotonuotraukų, matyti, kad įėjimas iš gatvės (kiemo) į patalpas (indeksas 3-1) užtvertas įrengus ,,butaforines“ duris ir nuleidžiamas žaliuzes. Fotonuotraukose matosi, kad iš patalpų vidaus, vietoje įėjimo durų į patalpas yra siena. Kitas patalpų galas atitvertas plane nenumatyta sienele. Taigi, įėjimas į patalpas iš gatvės (kiemo) yra užkirstas atsakovų įrengta siena ir sumontuota lango bei žaliuzių konstrukcija. Patekimas į patalpas galimas tik per patalpos (indeksas 3-1) sienoje su buto (duomenys neskelbtini) patalpa (indeksas 2-4) buvusios nišos vietoje iškirstą praėjimą. Taigi, atsakovai, savavališkai atlikę patalpų pertvarkymo darbus, atėmė iš patalpų savininko galimybę savarankiškai, be atsakovų žinios patekti į jas. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad atsakovai yra iškeldintini iš savavališkai užimtų patalpų, darytina išvada, kad teismo sprendimo iškeldinti atsakovus iš savavališkai užimtų Patalpų (į)vykdymas ir ieškovės galimybės toliau naudoti patalpas savo nuožiūra yra tiesiogiai susijęs su atsakovų atliktų darbų, trukdančių naudotis patalpa pašalinimu, t. y. - įėjimo durų į patalpas ir lango atstatymu, taip pat – patalpos (indeksas 3-1) sienoje su buto (duomenys neskelbtini) patalpa (indeksas 2-4) buvusios nišos atstatymas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad patekimas į patalpas galimas tik per atsakovų butą (duomenys neskelbtini), atsakovai įpareigotini savo lėšomis atlikti aukščiau paminėtus darbus, užtikrinant ieškovo galimybę naudotis turtu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nors sprendimo priėmimo dieną atsakovai V. G. ir S. G. yra pilnamečiai, tačiau faktiškai jokių veiksmų, susijusių su ginčo dalyku, neatliko, todėl teismas daro išvadą, kad 1993 metais sprendimo savavališkai sujungti patalpas su atsakovei I. G. priklausiusiu butu tuo metu nepilnamečiai – V. G. ir S. G., priimti negalėjo, todėl ir dėl šio sprendimo pasekmių atsako tik atsakovai – K. G. bei I. G., kurie įpareigotini savo lėšomis atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4) (duomenys neskelbtini), išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu.

Atsakovai K. G. ir I. G. teismo posėdžio metu prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti porai mėnesių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas – tai išimtinės galimybės, suteiktinos tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų prašymą, taip pat į tai, kad statybos darbams atlikti žiemos sezonas nėra palankus, šioje dalyje sprendimo įvykdymą atideda iki 2017 m. kovo mėnesio (CPK 271 straipsnis).

Iš esmės patenkinus ieškovės reikalavimus iškeldinti atsakovus bei įpareigoti juos atlikti veiksmus, teismas sprendžia, kad reikalavimas paskirti atsakovams baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai yra pagrįstas, tačiau mažintinas nuo ieškovo prašomų 50,00 Eur iki 10,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalie 5 punktą, už neturtinį reikalavimą mokamas 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju pareikšti du neturtiniai reikalavimai, iš kurių vienas – patenkintas visiškai, t. y. visi atsakovai iškeldinami iš savavališkai užimtų patalpų, o kitas – patenkintas iš dalies, t. y. savo lėšomis atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4) (duomenys neskelbtini), išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu, įpareigoti atsakovai K. G. bei I. G.. Todėl, atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatytą taisyklę, jog procesinį dokumentą (šiuo atveju ieškinį) pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, – už šį ieškinį turėjo būti sumokėtas iš viso 62,00 Eur (2 x 31,00 Eur) dydžio žyminis mokestis, kuris, ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai už pirmąjį reikalavimą – 31,00 Eur priteistinas iš visų atsakovų lygiomis dalimis ir 16,00 Eur už antrąjį reikalavimą lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų I. G. bei K. G.. Žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 4,64 Eur, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,64 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. iki 5,00 Eur. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad Valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Kiti tiek ieškovės, tiek atsakovų išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei, į. k. 111109233, nuosavybes teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Įpareigoti atsakovus I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4) (duomenys neskelbtini), išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu, šioje dalyje sprendimo įvykdymą atidedant iki 2017 m. kovo mėnesio 1 d.

Atsakovams I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo savo lėšomis atstatyti sieną (nišą) tarp butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1) ir Nr. 2 (indeksas plane 2-4) (duomenys neskelbtini), išgriauti ir atstatyti buto adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 3-1), buvusį įėjimą su durimis ir langu per nustatytą terminą, paskirti 10,00 Eur (dešimt eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, baudą išieškant ieškovo naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,75 Eur (penkiolika eurų 75 ct.) žyminį mokestį (jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,75 Eur (penkiolika eurų 75 ct.) žyminį mokestį (jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,75 Eur (septyni eurai 75 ct) žyminį mokestį (jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,75 Eur (septyni eurai 75 ct) žyminį mokestį (jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas