- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-316-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04242-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės savivaldybės 3-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-768-805/2020 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarei G. S. dėl palikimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dokumentų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas išreikalauti iš suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės pareiškėjo motinos P. K., mirusios (duomenys neskelbtini), iki mirties nuosavybės teisėmis turėjusios ir valdžiusios nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylą su nurodomais priedais; dėl dokumentų apsaugos, jog kiti asmenys nepasinaudotų dokumentais, išreikalauti iš suinteresuoto asmens pareiškėjo su 2019 m. lapkričio 20 d. patikslintu prašymu jam siųstus notaro patvirtintus ir kitus civilinius dokumentus; dėl dokumentų ir asmens duomenų apsaugos, jog kiti asmenys nepasinaudotų dokumentais dėl neteisėtų interesų, priimti atskirą nutartį neplatinti dokumentų, priede pažymėtų atitinkamais punktais; iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkesnės finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio bei jame dėstomų aplinkybių spręstina, jog pareiškėjas galimai pareiškimu, kurį pavadino dėl palikimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dokumentų išreikalavimo, ketina skųsti notaro veiksmus, tačiau konkrečiai jų nedetalizuoja ir nesuformuluoja reikalavimo, prašydamas teismo tik išreikalauti atitinkamus, jo manymu, svarbius ir reikalingus duomenis, kai tuo tarpu skundo dėl notarinių veiksmų padavimo tvarką išsamiai reglamentuoja CPK 511 straipsnis, kuriame pažymėta, kad gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
4. Jeigu kitam įpėdiniui į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, prašymas ypatingosios teisenos tvarka galimas tik jį nuginčijus. Pažymėjo, kad dydžio žyminio mokesčio dydį už kiekvieną ieškinio reikalavimą nustato CPK 80 straipsnis. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad kituose ginčuose mokamas vieno šimtų eurų žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkesnės jo finansinės padėties negaunant pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas teismui procesinį dokumentą, naudojasi kvalifikuoto teisininko pagalba, pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba nesuteikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų įtakoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymą. Nurodytos aplinkybės liudija, jog pareiškėjas nepateikė teismui išsamių jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių teismas turėtų iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
5. Teismo vertinimu, nurodyti procesinio dokumento trūkumai yra kliūtis iškelti civilinę bylą, todėl pareiškėjui buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 410 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl: 1) žyminio mokesčio primokėjimo; 2) pareiškimo pagrindo ir dalyko patikslinimo neteisingai taikant CPK 410 straipsnį; 3) neaiškiai suformuluoto reikalavimo dėl pareiškimo formos ir turinio reikalaujant dokumentų originalų; 4) nustatyti bylos nagrinėjimą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose; 5) įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nutartį dėl asmens duomenų ir dokumentų neplatinimo apsaugos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjo pareiškimas su byla iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų raštu 2019 m. gruodžio 11 d. buvo perduoti Alytaus apylinkės teismui pažeidžiant CPK 62¹ straipsnio 1 dalį, nes Kauno apygardos teismo pirmininko nutartis nebuvo priimta. Rašte pateikta nutartis 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. atgaline data, kai pareiškėjo pareiškimas teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. Tai reiškia, kad skundžiamą nutartį priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, todėl taikytinos CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos.
6.2. Teismas nepagrįstai vadovaujasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl nepagrįstai reikalauja primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismas neteisingai nurodo patikslinti reikalavimus pritaikant CPK 410 straipsnio nuostatas, nes šis straipsnis reglamentuoja darbo santykius. Skundžiamoje nutartyje yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida.
6.3. Pareiškėjas pareiškime vadovaujasi CPK 444 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatomis, nurodydamas, kokiu tikslu jis siekia per teismą gauti dokumentus, susijusius su kitų asmenų po P. K. mirties priimtu palikimu, kadangi pareiškėjas yra pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinis. Neturėdamas jokių palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, apeliantas negali ginti savo pažeistų teisių teisme. Apeliantas su prašymais kreipėsi į notarą, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo priėmimo faktą patvirtinančius dokumentus. Apeliantas negali kitaip suformuluoti reikalavimo, kadangi neturėdamas prašomų išreikalauti dokumentų, tokio reikalavimo suformuluoti teismui negali. Nesant kito reikalavimo, apeliantas nepagrįstai įpareigotas sumokėti 50 Eur mokestį.
6.4. Antras reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, nes pareiškėjas notarei kartu su 2019 m. lapkričio 17 d. patikslintu prašymu buvo nusiuntęs asmens dokumentus, patvirtinančius jo ir jo motinos asmens tapatybę, todėl už šiuos reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto, ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
10. Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą materialiąją subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2018).
12. Minėta, kad ieškiniu (pareiškimu), kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. K. pareiškimu reiškė procesinio pobūdžio reikalavimus, nukreiptus į duomenų (įrodymų) iš notarės gavimą, kurį patenkinus jokia materialioji subjektinė pareiškėjo teisė nebūtų apginta.
13. Įvertinus pareiškimo ir atskirojo skundo argumentus matyti, kad pareiškėjas siekia sužinoti, kas ir kokiu pagrindu priėmė palikimą po jo motinos P. K. mirties (duomenys neskelbtini) į jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jis yra pirmos eilės įpėdinis, mirusiosios sūnus, tačiau po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė, nes iš notarų biuro negavo CK 5.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pranešimo. Todėl aplinkybės, susijusios su paveldimo turto priėmimu pagal testamentą ar pagal įstatymą, kelia pareiškėjui įtarimų dėl galimo neteisėto palikėjos turto užvaldymo.
14. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas reiškia ne materialinio, bet procesinio pobūdžio prašymus siekdamas tik sužinoti, kas priėmė palikimą po jo motinos mirties, o suteikta informacija lems pareiškėjo veiksmus dėl dar vieno teisminio proceso inicijavimo. Taigi, pareiškėjo suformuluoti prašymai negali būti reiškiami ne tik ieškinio (pareiškimo), kaip procesinio dokumento, forma, bet juo labiau dviejų ieškinių (pareiškimų) nagrinėjimu, t. y. vieno – procesiniu klausimu, kito – dėl ginčo esmės, kadangi tai neatitiktų civilinio proceso esminių operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis).
15. Aplinkybė, jog asmens visiškam įsitikinimui jo subjektinės teisės pažeidimu bei apsisprendimui teikti teismui ieškinį galimai trūksta tam tikros informacijos, nereiškia, jog jis įgyja teisę reikšti ieškinį procesiniams faktams byloje nustatyti (nagrinėjamu atveju – reikalauti įrodymus apie galimus turto paveldėtojus).
16. Paprastai ieškovas (pareiškėjas) įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą, nurodo ieškinyje ir juos prideda prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), atsakovas (suinteresuotas asmuo) atsiliepimo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus nurodo atsiliepime ir pateikia juos teismui kartu su atsiliepimu (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnis). Ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį argumentus patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje metu paruošiamuosiuose dokumentuose arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 230 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Remiantis CPK 199 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, jeigu dėl tam tikrų priežasčių asmuo negali gauti kurio nors iš rašytinių įrodymų, jis turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl tokio įrodymo išreikalavimo. Teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui teikdamas pareiškimą dėl palikimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dokumentų iš notarės išreikalavimo, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai nesukelia jam jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, bet atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą), kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad ši teismo nutartis pareiškėjui neužkerta galimybės savo pažeistas teises ginti teisme, tačiau ieškinyje (pareiškime) turi būti suformuluoti materialiniai reikalavimai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.