- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-958-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos melioracija“, A. P., M. A.
- Kategorijos
- 3.1.18.5Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.1.4Apeliacinio skundo subjektai
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.2Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2861-275/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“, ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos melioracija“, A. P., M. A. individuali įmonė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) pripažinti negaliojančiais sandorius – ieškovės atliktus T. R. mokėjimus, t. y. 2006-10-04 mokėjimą Nr. 35 90 000 Lt sumai; 2006-10-04 mokėjimą Nr. 34 1 105 000 Lt sumai, 2006-12-04 mokėjimą 125 000 Lt sumai; 2) taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. ieškovei BUAB „Finansų srautai“ 356 232,62 Eur (1 230 000 Lt); 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas T. R. nuo 2001-04-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2014-06-06 vadovavo ieškovei UAB „Finansų srautai“, tuo pačiu jis buvo ir UAB „Finansų srautai“ pagrindinis akcininkas, nuosavybės teise valdęs 99 proc. visų bendrovės akcijų. Bendrovė jau nuo 2006-04-01 buvo nemoki, pradelsti buvo šie įsipareigojimai: R. J. 995 000 Lt (288 171,92 Eur) ir A. P. 526 000 Lt (152 340,13 Eur). Bendrovės įsipareigojimai T. R. sudarė 1 452 483,48 Lt, tačiau 2006 m. jei nebuvo pradelsti, kadangi įsipareigojimai atsirado paskolų sutarčių, kuriose nebuvo nurodyta paskolų grąžinimo data, pagrindu.
3. Ieškovė UAB „Finansų srautai“ vertybinių popierių pirkimo–pardavimo 2006-10-04 sutartimi vienintelį jai likusį turtą – UAB „Molesta“ akcijas – už 2 186 244 Lt (633 180,02 Eur) pardavė UAB firmai „Lietuvos melioracija“. Atsakovas T. R., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, už akcijų pardavimą gautas pinigines lėšas (2 186 244 Lt) pervedė kreditoriams pažeisdamas atsiskaitymų su jais eiliškumą, sau šioje byloje ginčijamais sandoriais (mokėjimais) pervesdamas 1 320 000 Lt, nors UAB „Finansų srautai“ skolos T. R., priešingai nei kitiems kreditoriams, tuo metu nebuvo pradelstos. Bendrovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu dėl jos vadovo T. R. veiksmų.
4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnės kaip 356 232,62 Eur sumos atsakovui T. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas realia grėsme teismo sprendimo įvykdymui, kurios buvimą patvirtina didelė ieškinio reikalavimų suma, didelio masto atsakovo turto areštas kitose bylose ir galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, sieksiant turimą turtą paslėpti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-08 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 356 232,62 Eur dydžio vertės atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
Šalies argumentai
6. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ 2019-04-10 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi atsakovui T. R. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimams užtikrinti areštuoti 356 232,62 Eur vertės atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat pinigines lėšas, pervestas į UAB „Draudimo projektai“ sąskaitas bankuose, kitose kredito įstaigose ar UAB „Draudimo projektai“ perduotas tretiesiems asmenims; 2) laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui.
7. Nurodė, kad šio prašymo esmė – papildomai taikyti laikiną apsaugos priemonę ir areštuoti T. R. pinigines lėšas, pervestas į UAB „Draudimo projektai“ sąskaitas bankuose, kitose kredito įstaigose ar UAB „Draudimo projektai“ perduotas tretiesiems asmenims. Ieškovės teigimu, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių poreikis atsirado dėl to, kad antstolio aprašyto turto nepakanka 2019-03-08 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui. Antstolis aprašė turtą, kuris, užtikrinant kitų asmenų reikalavimus kitose bylose, taip pat yra areštuotas ir kitose bylose už 564 770 Eur sumą, dalis aprašyto turto yra įkeista hipoteka. Be to, iš banko Luminor gauti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dieną prieš Vilniaus apygardos teismui priimant 2019-03-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių jam taikymo pervedė 384 900 Eur sumą į UAB „Draudimo projektai“ pagal 2018-11-26 paskolos sutartį Nr. 2018-11-26/2.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-15 nutartimi ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies ir atsakovo T. R. atžvilgiu pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo T. R. 384 900 Eur sumos pinigines lėšas, esančias UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose turimas sąskaitas.
8.1. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės prašo ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o taikyti papildomas, t. y. areštuoti pinigines lėšas, kurias atsakovas pervedė į UAB „Draudimo projektai“ sąskaitas bankuose, kitose kredito įstaigose ar UAB „Draudimo projektai“ perduotas tretiesiems asmenims, o pagrindas tokių papildomų priemonių atsakovo atžvilgiu taikymui egzistuoja.
8.2. Teismas iš ieškovės prašymo argumentų nustatė, kad atsakovas T. R. vieną dieną prieš teismo 2019-03-08 nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimą, pervedė UAB „Draudimo projektai 384 900 Eur sumą pagal 2018-11-26 paskolos sutartį. Įvertinęs tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2018-11-26, o pagal sutarties 4.2 papunktį visa paskolos suma (642 000 Eur) UAB „Draudimo projektai“ turėjo būti pervesta iki 2018-11-27, tačiau mokėjimas atliktas tik 2019-03-07, teismas sprendė, kad atsakovas galimai slepia turimą turtą.
8.3. Teismas, remdamasis CPK 266 straipsniu, nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų, atitinkamai, nėra ir pagrindo spręsti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Todėl ieškovės prašymą areštuoti UAB „Draudimo projektai“ tretiesiems asmenims perduotas lėšas atmetė.
8.4. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad kai kuriais atvejais asmenų, nesančių proceso dalyviais, teisės laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti suvaržytos netiesiogiai, pritaikius atitinkamas priemones atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo 2019-03-07 pagal paskolos sutartį UAB „Draudimo projektai“ pervestą 384 900 Eur sumą teismas pripažino atsakovo nuosavybe, ir, remdamasis ieškovės įvardijamomis tikėtinomis atsakovo T. R. ir UAB „Draudimo projektai“ sąsajomis, taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas paskolintą 384 900 Eur sumą, esančią UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose, kitose kredito įstaigose turimas sąskaitas.
Šalies argumentai
9. Atsakovui T. R. 2019-04-19 pateikus atskirąjį skundą dėl teismo 2019-04-15 nutarties, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą, 2019-05-03 nutartimi, iš dalies sutikdamas su atskiruoju skundu, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, pirmiausia areštuojant atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose; neradus minėto turto, areštuoti atsakovo T. R. pinigines lėšas, esančias UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose turimose sąskaitose, neviršijant 356 232,62 Eur dydžio sumos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Atsakovas T. R. 2019-04-19 atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartimi teismas, papildomai areštavęs 384 900 Eur pinigų sumą, areštavo 28 667,38 Eur daugiau atsakovo turto, nei ieškinio suma, ir daugiau turto, nei prašė areštuoti ieškovė.
10.2. Kadangi teismas nekeitė 2019-03-08 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemones, o papildomai areštavo 384 900 Eur dydžio piniginių lėšų sumą (taip pat liko galioti atsakovo turto už 356 232,62 Eur sumą areštas pagal 2019-03-08 nutartį), tai iš viso atsakovo T. R. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – suma šioje byloje sudaro 741 132,62 Eur. Tokia situacija prieštarauja CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą.
10.3. Teismo argumentai dėl turto slėpimo, siejant tai su 2018-11-26, t. y. daugiau nei prieš tris mėnesius iki ieškovės 2019-03-07 ieškinio pareiškimo, sudaryta paskolos sutartimi tarp atsakovo T. R. ir UAB „Draudimo projektai“, nesuponuoja tokios išvados, kurią padarė teismas. Atsakovas, 2019-03-07 pervesdamas UAB „Draudimo projektai“ 384 000 Eur, iš dalies įvykdė paskolos sutartį. Paskolos sutartis yra realinė, todėl ji galioja tai sumai, kurią kreditorius perveda skolininkui, ir įsigalioja tada, kai pinigai pervedami. Atitinkamai, paskolos sutarties sudarymo data nebūtinai turi sutapti su piniginių lėšų pervedimo data, o sutartyje nurodyta paskolos suma nebūtinai turi sutapti su realiai pervesta suma. Paskolos sutartis galioja realiai skolininko gautų lėšų apimtyje ir realiai gavus lėšas.
10.4. Teismas, priimdamas skundžiamą 2019-04-15 nutartį, neįvertino aplinkybės, kad paskolos sutarties 3.3 papunktyje specialiai numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš T. R. būtų priteistos tam tikros sumos, tai paskolos gavėjas turės pareigą prieš terminą grąžinti paskolos sumą paskolos davėjui (T. R.), pervedant ją į antstolio depozitinę sąskaitą. Ši paskolos sutarties nuostata įrodo atsakovo sąžiningumą bei siekį atsiskaityti su išieškotojais bylų pralaimėjimo atveju ir kartu paneigia teismo išvadą dėl galimo atsakovo turto slėpimo. Jokių sąsajų su paskolos gavėja atsakovas neturi, nėra nei jos akcininkas, nei valdymo organo narys.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas ir aplinkybe, kad paskola suteikta jokios veiklos nevykdančiai UAB „Draudimo projektai“. Tačiau UAB „Draudimo projektai“ Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018 buvo patvirtinta RUAB „Molesta“ priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto pirkėja. Šioje nutartyje esančios išvados paneigia ieškovės ir skundžiamos nutartie prielaidas dėl to, kad atsakovas T. R. slepia savo turtą, skolindamas neva finansiškai nepatikimai bendrovei.
10.6. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, o ir kitose bylose atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos. RUAB „Molesta“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo T. R. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5311-560/2018 ir 2018-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4806-661/2018 buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 atmetė RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jurisprudencijos tęstinumo principas suponuoja reikalavimą, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas analogiškas BUAB „Finansų srautai“ prašymas, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, būtų sprendžiamas vienodai ir prašymas atmetamas.
10.7. Aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu kai kuriose bylose vis tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pati savaime nėra pagrindas CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui, nes tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ 2019-04-23 skunde, priimtame Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2019-05-03 rašytine rezoliucija, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartį, o jei sprendimas bus nepakeistas, prašo įpareigoti ieškovę BUAB „Finansų srautai“ įmokėti 36 000 Eur sumą nuostoliams, susidarysiantiems už mokamas palūkanas, padengti. Šis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Antstolio D. Blizniko patvarkymu buvo blokuotos UAB „Draudimo projektai“ piniginės lėšos, esančios sąskaitoje banke, kurių suma 384 900 Eur. Paaiškėjo, kad šios lėšos buvo blokuotos Vilniaus apygardos teismo 2019-04-14 nutarties, priimtos nagrinėjamoje byloje, pagrindu. Pažymi, kad, be kita ko, ir skolintos lėšos buvo kaupiamos sandorio įgyvendinimui už perkamą RUAB „Molesta“ turtą, suinteresuotam asmeniui šios bendrovės turto pardavimo varžytinėse pasiūliusiam didžiausią kainą, o Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018 patvirtinus UAB „Draudimo projektai“ minėtai restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto pirkėju.
11.2. UAB „Draudimo projektai“ su atskiruoju skundu teikia notaro 2018-06-18 patvirtintą liudijimą, kad į notaro depozitinę sąskaitą buvo pervesta 1 445 000 Eur atsiskaitymui su RUAB „Molesta“ už perkamą turtą. Sandoris vis dar nesudarytas dėl RUAB „Molesta“ skundų ir teisminių ginčų. Todėl daro prielaidą, kad RUAB „Molesta“ direktorius R. J., kuris kartu yra ir UAB „Lietuvos melioracija“ (pastaroji yra BUAB „Finansų srautai“ kreditorė) direktorius, nenori, kad RUAB „Molesta“ turtas būtų parduotas didžiausią kainą pasiūliusiai UAB „Draudimo projektai“ ir visais įmanomais būdais stengiasi šį procesą sutrukdyti, o to pasėkoje gali būti nepadengti kreditoriniai RUAB „Molesta“ reikalavimai ir bendrovė bankrutuos.
11.3. UAB „Draudimo projektai“ pažymi, kad yra sudariusi paskolos sutartis, pagal kurias priskaičiuojamos palūkanos, todėl, antstoliui areštavus ženklią 384 900 Eur sumą, bendrovė negalės jų panaudoti komercinėje veikloje ir privalės gauti papildomas paskolas būsimam atsiskaitymui su RUAB „Molesta“ bei turės mokėti palūkanas už jau prisiimtas paskolas pagal galiojančias sutartis. Dėl šių priežasčių ieškovė BUAB „Finansų srautai“ turėtų sumokėti depozitą galimų nuostolių padengimui, jeigu ieškovės reikalavimai būtų atmesti.
11.4. Priešingai nei teigia ieškovė, T. R. nėra susijęs su UAB „Draudimo projektai“. Visos bendrovės akcijos priklauso UAB „Praslas“, kurias ši įsigijo 2018-06-08 pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
11.5. Mokėjimas pagal paskolos sutartį nebuvo atliktas pavėluotai. Šiam teiginiui įrodyti teikia 2018-11-26 paskolos sutarties Nr. 2018-11-26/2 kopiją. Pažymi, kad pagal paskolos sutarties 4.2 papunktį paskolos suma turėjo būti pervesta ne vėliau kaip iki 2019-03-08. Tokia data sutarties pasirašymo metu numatyta dėl užsitęsusio bylinėjimosi proceso, nes UAB „Draudimo projektai“ negalėjo tiksliai žinoti, kada bus pasirašoma RUAB „Molesta“ priklausančio, bankui įkeisto, turto pirkimo sutartis. Todėl paskolos davėjas ir pervedė paskolos sumą likus vienai dienai iki paskolos suteikimo termino pabaigos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartį palikti nepakeistą; netenkinti UAB „Draudimo projektai“ prašymo dėl nuostolių užtikrinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. UAB „Draudimo projektai“ ir atsakovas T. R. savo skunduose nepateikia visos informacijos apie Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartį, kuria UAB „Draudimo projektai“ patvirtinta RUAB „Molesta“ turto pirkėja. Šios nutarties dalis dėl turto pirkėjo patvirtinimo yra panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019. Dėl to šiuo momentu UAB „Draudimo projektai“ nėra patvirtinta turto pirkėja ir nėra jokių pagrįstų argumentų, kad bus, todėl akivaizdu, kad atsakovas T. R. skolino minėtas lėšas ne tuo tikslu, o siekdamas paslėpti turtą nuo kreditorių ir antstolių.
12.2. Paskolos sutartis abejonių kelia ir tuo aspektu, kad turto pirkimą jau finansavo UAB „Draudimo projektai“ akcininkė UAB „Praslas“, todėl visiškai nesuprantama, kokiu tikslu T. R. 2018-11-26 skolino tą pačią sumą UAB „Draudimo projektai“, juolab kad paskolos pasirašymo metu UAB „Draudimo projektai“ net ir nebuvo pripažinta turto pirkėja, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutarties dalis jau buvo panaikinta.
12.3. Nors UAB „Draudimo projektai“ ir atsakovas T. R. neigia tarpusavio sąsajas, ieškovės pateikti į bylą duomenys leidžia spręsti kitaip. Minėtos bendrovės vadovas M. A. dalyvavo BUAB „Finansų srautai“ tyčinio bankroto schemoje, apie tai detalūs paaiškinimai pateikti patikslintame ieškinyje. Vien ši aplinkybė patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį bet kokiomis priemonėmis nevykdyti teismo sprendimo.
12.4. Dėl to, kad UAB „Draudimo projektai“ nėra pripažinta RUAB „Molesta“ turto pirkėja ir suteiktos paskolos jai nėra reikalingos, ji jas gali grąžinti ir nemokėti jokių palūkanų. Todėl UAB „Draudimo projektai“ prašymas taikyti nuostolių užtikrinimo institutą yra nepagrįstas, juolab kad UAB „Draudimo projektai“ savo prašyme nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti visas nuostolių užtikrinimo instituto taikymui būtinas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ teisės paduoti atskirąjį skundą šioje byloje
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 str.), o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.
14. CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais ar dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), o taip pat visų šių asmenų atstovai. Ieškovai ir atsakovai ginčo teisena nagrinėjamose bylose (atitinkamai, kreditoriai bei skolininkai bylose, nagrinėjamose supaprastinta tvarka, arba pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka) į procesą įtraukiami bylą inicijuojančio asmens – ieškovo, kreditoriaus ar pareiškėjo valia ir iniciatyva. Jeigu kitas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies prašymu ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją.
15. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiais jos procese asmenimis, kurie, turėdami procesines teises bei pareigas, kartu įgijo ir teisę skųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, yra ieškovė BUAB „Finansų srautai“ ir atsakovas T. R. jau po skundžiamos teismo 2019-04-15 nutarties priėmimo įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Lietuvos melioracija“, A. P. ir M. A. IĮ. Pirmiau aptartas įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad UAB „Draudimo projektai“, siekdama įstoti į šios bylos procesą, turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodydama įstojimo į procesą pagrindą (materialųjį teisinį ryšį su nagrinėjama byla) ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 str. 1 d. ir 3 d.), arba pateikdama savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 46 str.).
16. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas nesprendė UAB „Draudimo projektai“ dalyvavimo šioje byloje ir / ar jos procesinės padėties klausimo nei rašytine nutartimi, nei savo 2019-05-03 rašytine rezoliucija, esančia elektroniniame dokumente (UAB „Draudimo projektai“ 2019-04-25 pateiktame skunde, užregistruotame kaip DOK-19542), kuria šį skundą priėmė kaip atskirąjį skundą ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į jį pateikti.
17. Taigi, UAB „Draudimo projektai“, nebūdama civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo šalimi ar trečiuoju asmeniu, nėra įgijusi savarankiškos teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti UAB „Draudimo projektai“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutarties paduotą (atskirąjį) skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus šį atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutarties nutraukiamas. Tokiu atveju nėra ir teisinio pagrindo svarstyti šiame skunde išdėstytų prašymų (dėl naujų įrodymų priėmimo, dėl UAB „Draudimo projektai“ galimų nuostolių užtikrinimo) pagrįstumo klausimo.
19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, kai šios priemonės apriboja, pažeidžia ar kitaip suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, gali būti sprendžiamas ne tik šalių, bet ir tų suinteresuotų asmenų prašymu CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi tokį prašymą nagrinėja bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ Vilniaus apygardos teismui 2019-04-23 pateikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo formą (neužpildytą) kartu su tuo pačiu 2019-04-23 skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutarties panaikinimo (byloje užregistruotas kaip DOK-19279), kuris vėliau buvo užregistruotas kaip atskirasis skundas (DOK-19542) ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtas ir atsiųstas nagrinėti apeliacine tvarka. Minėto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmimo klausimas teismo buvo išspręstas teisėjos 2019-04-24 elektronine rezoliucija, atsisakant jį priimti dėl neatitikimo formos reikalavimams, tačiau suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ šio procesinio veiksmo apeliacinės instancijos teismui neskundė ir šioje situacijoje teise į apeliaciją nepasinaudojo.
Dėl pridėtų prie atskirųjų skundų įrodymų
20. Apeliantas T. R. prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutarties pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018, kopiją.
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja ir neprašo šio dokumento prijungti kaip naujo įrodymo, į aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali remtis visais tiek nagrinėjamoje byloje jau esančiais įrodymais bei dokumentais, tiek ir kitose bylose priimtais teismų procesiniais dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), į faktą, kad teismų procesiniai dokumentai nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str.), apelianto pridėtos prie atskirojo skundo nutarties priėmimo į bylą klausimas objektyviai nekyla.
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo sąlygų
22. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-302/2019).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Finansų srautai“, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekė areštuoti ir konkretų turtą, jos teigimu, priklausantį apeliantui T. R., t. y. pirmiau jau taikytą apeliantui turto areštą papildyti ir apelianto pervestų į UAB „Draudimo projektai“ sąskaitas bankuose, kitose kredito įstaigose ar UAB „Draudimo projektai“ perduotų tretiesiems asmenims piniginių lėšų areštu.
24. Visų pirma būtina pažymėti, kad šio ieškovės prašymo dalykas yra itin nekonkretus ir neapibrėžtas nei konkretaus mokėjimo (ar mokėjimų) atlikimo laikotarpiu (jų data), nei konkrečia pervesta suma, kurią prašoma areštuoti. Kitaip tariant, vykdant būtent taip lingvistiškai suformuluotą ieškovės prašymą būtų nepaneigta galimybė areštuoti bet kokias pinigines lėšas, kurias apeliantas bet kuriuo laikotarpiu yra (ar būtų) pervedęs minėtai bendrovei, neribojant ir areštuojamų piniginių lėšų sumos.
25. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2019-04-15 nutartyje pagrįstai sprendęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, kita vertus, padarė neteisingą išvadą, kad 384 9000 Eur dydžio piniginės lėšos, kurias 2019-03-07 mokėjimu apeliantas pervedė UAB „Draudimo projektai“ kaip paskolą pagal 2018-11-26 paskolos sutartį, tebepriklauso apeliantui T. R. ir ją areštavo tiek šios bendrovės sąskaitose bankuose, tiek nurodė areštuoti ir kitose kredito įstaigose šios bendrovės turimas sąskaitas, pritaikydamas papildomas laikinąsias apsaugos priemones dar ir tokio dydžio sumai.
26. Pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad 384 900 Eur paskolos dalykas priklauso paskolos davėjui (yra apeliantui nuosavybės teise priklausančios lėšos) ir todėl gali būti areštuotas kaip paskolos davėjo turtas, paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas reglamentavimas. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo, o paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku.
27. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių ieškovės prašomų papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių poreikio (piniginių lėšų, kuriomis disponavo jau ne apeliantas T. R., o kitas subjektas), neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimų įvykdymas jau buvo užtikrintas anksčiau priimta Vilniaus apygardos teismo 2019-03-09 nutartimi, kuria bet koks apeliantui priklausantis ieškinio sumą atitinkantis, t. y. 356 232,62 Eur vertės turtas, iš ko jis besusidėtų ir kur jis bebūtų (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kitas turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios tiek pas patį apeliantą, tiek ir pas trečiuosius asmenis) jau buvo areštuotas, o nutarties vykdymas pavestas antstoliui. Tokiu atveju jau ne teismo, o būtent antstolio diskrecija yra spręsti ir vertinti, koks turtas priklauso ar nepriklauso apeliantui T. R. ir jį aprašyti (CPK 675 str. 3 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimo teisė į suteiktos paskolos sugrąžinimą, kaip ir bet kuri kita turtinė teisė, taip pat galėjo (ar gali) būti aprašyta kaip areštuotas teismo 2019-03-08 nutarties pagrindu turtas, kartu atsižvelgiant į turto arešto mastą, nurodytą šioje teismo nutartyje.
28. Vadinasi, 2019-03-08 nutartimi ieškinio sumai užtikrinti jau buvo pritaikyta pakankamos apimties laikinoji apsaugos priemonė – areštas, kuriuo areštuotas iš esmės visas apeliantui priklausantis turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos už sumą, atitinkančią jam pareikšto reikalavimo dydį, todėl pagrindo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo. Atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi teismas areštavo apelianto turto daugiau, nei ieškinio suma, pagrįsti. Bendra turto arešto masto suma šioje byloje, priėmus skundžiamą 2019-04-15 nutartį, ieškinio sumą gerokai viršijo, o tai neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad bendra laikinų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą.
29. Ieškovės prašyme akcentuota aplinkybė, kad antstolis, aprašydamas atsakovo turtą, nustatė, jog atsakovo turimo turto nepakanka ieškinio užtikrinimui, taip pat negalėjo būti pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ar, juo labiau, areštuoti ne paties apelianto (atsakovo T. R.), o byloje nedalyvaujančio kito asmens iš apelianto gautas kaip paskolą pinigines lėšas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019-012-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
30. Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja nei tai, kad ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, nei tai, kad paskolos dalyko perdavimas UAB „Draudimo projektai“ buvo atliktas dieną iki apeliantui pritaikytų laikinų ribojimų disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, nei ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos abejonės dėl paskolos sutarties šalių tikslo tokią sutartį sudaryti ar jos šalių sąsajų.
31. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovei buvo žinoma apie antstolio panaikintą areštą daliai apeliantui T. R. priklausančių piniginių lėšų ir galimybę jas sugrąžinti. Ieškovė taip pat išdėstė argumentus dėl apelianto neabejotinų ketinimų perduoti gautinas iš antstolio pinigines lėšas kitiems asmenims ir/ar jas paslėpti. Todėl siekdama, kad būtent šios piniginės lėšos būtų pakartotinai areštuotos užtikrinant jau ieškovės būsimus reikalavimus, ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.), tačiau pati pasirinko kitą procesinę strategiją.
32. Ieškovės atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentai, susiję su paskolos sutarties vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos procesinėje stadijoje nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovė savo galimai pažeistas teises, sudarant tokią sutartį, galės ginti pareikšdama reikalavimus dėl šios sutarties galiojimo bendraisiais ar specialiaisiais kreditorių teisių gynimo pagrindais.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
33. Pirmiau apeliacinės instancijos teismui iš esmės sutikus su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti papildomas ar pakeisti (modifikuoti) jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo, atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto jo sąžiningumo klausimo (vienos iš sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones) prarado aktualumą. Be to, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, liudijantys apelianto nesąžiningą elgesį, jau yra aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-788-464/2019, priimtoje išnagrinėjus apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutarties.
34. Sutiktina ir su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apelianto nesąžiningumą patvirtina taip pat ir tai, kad jis pateikia informaciją tik apie jam palankius faktus – Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018, kuria UAB „Draudimo projektai“ patvirtinta RUAB „Molesta“ turto pirkėja. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, šios nutarties dalis dėl turto pirkėjo patvirtinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018 buvo panaikinta, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2019-03-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi, UAB „Draudimo projektai“ nėra pripažinta RUAB „Molesta“ turto pirkėja, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-19 nutartyje nevertino šalių argumentų, susijusių su UAB „Draudimo projektai“ mokumu ir galimybėmis įvykdyti sutartines prievoles, šių aplinkybių vertinimą priskyręs RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto kompetencijai (žr. minėtos nutarties 50 p.). Tokiu atveju apelianto teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartyje nustatytos aplinkybės esą patvirtina UAB „Draudimo projektai“ pajėgumą grąžinti jam paskolą, todėl apeliantas, paskolindamas šiai bendrovei 384 900 Eur, neturėjo ketinimų paslėpti savo turtą nuo antstolių ir kreditorių, jau konstatuoto apelianto nesąžiningumo, kaip sąlygos taikyti jam laikinus apribojimus disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, nepaneigia.
35. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-12-03 nutartimi civilinėje byloje e2-5311-560/2018, 2018-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4806-661/2018 RUB „Molesta“ prašymai taikyti areštą apelianto turto atžvilgiu buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2019 RUAB „Molesta“ atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu buvo atmestas, jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-25 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-03-08 nutarties teisėtumo, pažymint, kad kitose bylose priimtose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, nes ginčas tokiomis nutartimis nėra išsprendžiamas iš esmės. Be to, apeliantas, pats sau prieštaraudamas, cituoja būtent tokią praktiką pagrindžiančią Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutarties
36. Nenustačius faktinių ir teisinių prielaidų taikyti tokias priemones, kurios buvo pritaikytos skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartimi, ši nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
37. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019-04-15 nutartis, pirmosios instancijos teismui iš dalies sutinkant su dėl jos paduotu apelianto T. R. atskiruoju skundu, buvo modifikuota paskesne, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 priimta nutartimi. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, viršijančio pareikštų reikalavimų sumą, bei pakeitė taikytų ribojimų apimtį, atitinkamai pakeitė ne tik 2019-04-15 nutartyje nurodytus motyvus, bet ir jos rezoliucinę dalį (formuluotes). Ir nors 2019-05-03 nutartis atskiruoju skundu atskirai nuo 2019-04-15 nutarties nėra skundžiama, tačiau ši 2019-05-03 nutartis tapo sudėtine 2019-04-15 nutarties dalimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
38. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokias teises turi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas gauto atskirojo skundo priėmimo klausimą. Įstatymų leidėjo valia, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, gali arba pats pasinaikinti skundžiamą nutartį arba, nesutikdamas su atskiruoju skundu, turi išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Aptariama CPK norma nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui veikti už apeliacinės instancijos teismą ir, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, tik iš dalies sutikti su atskiruoju skundu, ar, juo labiau, redaguoti (keisti) pirmiau priimtą savo procesinį sprendimą (šiuo atveju 2019-04-15 nutartį), jo motyvuojamąją ir/ar rezoliucinę dalį. Kadangi 2019-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismas tik iš dalies sutiko su atskiruoju skundu ir nepasinaikino 2019-04-15 nutarties, vien pakeisdamas ja taikyto turto arešto mastą, ir ši Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutartis, kaip sudėtinė skundžiamos teismo 2019-04-15 nutarties dalis, taip pat iš dalies panaikintina.
39. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutarties dalis, kuria buvo išspręstas procesinis 37,50 Eur žyminio mokesčio grąžinimo apeliantui T. R. klausimas, nėra sudėtine pirmesnės teismo nutarties dalimi, todėl jos teisėtumas bei pagrįstumas nevertinamas, paliekant galioti šią nutarties dalį nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, kuriomis sutikta iš dalies su atsakovo T. R. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties; pakeista pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, pirmiausia areštuojant atsakovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, arba esant nepakankamai, areštuojant atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat, neradus minėto turto, areštuojant atsakovo T. R. pinigines lėšas, esančias UAB „Draudimo projektai“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose turimose sąskaitose, neviršijant 356 232,62 Eur dydžio sumos; nutarties vykdymas pavestas ieškovės pasirinktam antstoliui; nutartis vykdoma skubiai, panaikinti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.