Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1585-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2S-1585-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37394-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
D. J.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-1585-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37394-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. J., antstolis R. V., Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. skundu prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. V. veiksmus, kuriais atsisakyta sumažinti V. J. susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydį Vaikų išlaikymo fondo administracijos sumokėtų sumų dydžiu ir įskaityti Vaikų išlaikymo fondo administracijos sumokėtas sumas į susidariusį V. J. išlaikymo įsiskolinimą, vykdant 1998-02-05 vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. 0128/10/02178).

Nurodo, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 1998-02-05 išdavė vykdomąjį raštą Nr. AE14-2/1998 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš V. J. nepilnametei dukrai I. J. po 1/4 dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL (indeksuota suma 171 Lt) iki vaiko pilnametystės (išieškotoja D. J.). 2013-10-14 antstolio pažymoje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2013-10-01 buvo 5373,55 Lt. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2013 m. vasario mėn. Vaikų išlaikymo fondas V. J. dukters I. J. išlaikymui pervedė 5144,68 Lt, tokiu būdu įvykdydamas pareigą už V. J.. Dėl šios aplinkybės V. J. kreipėsi į antstolį R. V. su prašymu įskaityti Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas sumas ir taip sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau antstolis šio pareiškėjo prašymo netenkino.

Antstolis 2013-11-12 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Patvarkyme antstolis nurodė, kad teisės aktai nenumato išieškotojui išmokėtų lėšų įskaitymo bei įsiskolinimo sumažinimo vykdomojoje byloje. Išieškotoja D. J. antstoliui nurodė, jog nesutinka, kad Vaikų išlaikymo fondo jai išmokėtų lėšų suma būtų mažinamas įsiskolinimas vykdomojoje byloje

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti mažinamas išieškotojui sumokėtomis Vaikų išlaikymo fondo sumomis, nes tokiu atveju būtų paneigta Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. įtvirtinta fondo administratoriaus teisė išsireikalauti tokias sumas iš skolininko, o skolininkas būtų atleistas nuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kurį už jį sumokėjo Vaikų išlaikymo fondas, mokėjimo.

Suinteresuotas asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą, nurodė kad I. J. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos sudaro 5657,68 Lt. Todėl skolininko V. J. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro I. J. išmokėtos išmokos, iš viso 5657,68 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų. Fondo administracijos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pašalpa ar socialinės išmoka, todėl turės būti grąžintos atgal į Vaikų išlaikymo fondą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundas patenkintas iš dalies: antstolio R. V. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 128/10/02178, kuriais atsisakyta sumažinti V. J. susidariusį išlaikymo įsiskolinimo dydį Vaikų išlaikymo fondo sumokėtų sumų dydžiu, pripažinti neteisėtais; kita skundo dalis atmesta.

Teismas nurodė, kad kai Vaikų išlaikymo fondo administracija už skolininką yra sumoka išlaikymą ar jo dalį nepilnamečiui asmeniui išieškotojo prašymu, Vaikų išlaikymo fondo išmokėto išlaikymo dalyje skolininko prievolė išieškotojui pasibaigia, o atsiranda skolininko prievolė už jį sumokėtą išlaikymą grąžinti jį išmokėjusiam Vaikų išlaikymo fondui. Tokį reglamentavimą įtvirtina Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 d. numatanti, kad fondo administratorius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta fondo išmokėtų išmokų atgavimo iš skolininkų tvarka priima sprendimą dėl fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, kuris yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tokiu atveju skolininkas neišvengia jam tenkančios prievolės mokėti nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteistą išlaikymą, o tik pasikeičia asmuo, kuriam tokį išlaikymą skolininkas turi sumokėti. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriais atsisakyta sumažinti V. J. susidariusį išlaikymo įsiskolinimo dydį Vaikų išlaikymo fondo sumokėtų sumų dydžiu, pripažinimo neteisėtais yra pagrįstas. Skundu pareiškėjas taip pat prašo įskaityti Vaikų išlaikymo fondo administracijos sumokėtas sumas į susidariusį V. J. išlaikymo įsiskolinimą, vykdant 1998-02-05 vykdomąjį dokumentą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, o tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą arba įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Atsižvelgiant į tai bei remiantis CPK 513 str., pareiškėjo prašymas įskaityti Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas sumas į susidariusį V. J. išlaikymo įsiskolinimą, vykdant 1998-02-05 vykdomąjį dokumentą, netenkintas, o šis prašymas perduotas antstoliui spręsti iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolis R. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

Nurodo, kad teismas neįvertino antstolio atliktų veiksmų, skundo padavimo terminų neatitikimo CPK 512 str. Antstolis veikia tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Šiuo atveju antstolis atskaitęs Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas sumas iš išlaikymo įsiskolinimo veiktų už savo įgaliojimų ribų ( ultra vires), nes toks veiksmas nėra numatytas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei Vaikų išlaikymo fondo įstatyme. Teismas neįvardijo konkrečių teisės normų pažeidimų, kurias antstolis pažeidė ir dėl kurių antstolio veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Skolininko pareiga išlaikyti vaiką negali būti perleista jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nes tai yra skolininko asmeninė prievolė, kuri yra tiesiogiai susieta su jo asmeniu .Tik teismas gali pakeisti šalį vykdymo procese (CPK 596 str.), tačiau šiuo atveju teismas to neatliko, t.y. prievolė išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą vis dar liko V. J. pareiga. Vaikų išlaikymo fondo pagrindinis tikslas užtikrinti vaiko socialinę apsaugą, o antstolis vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, vadovaujasi CPK VI dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcija, t.y. šie du institutai yra atskiri, o teismas nepagrįstai juos traktavo kaip vieną.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad antstolis pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybės, jog pareiškėjo skundas buvo paduotas praleidus terminus, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl terminų praleidimo. Teismas pagrįstai sumažino pareiškėjo įsiskolinimo sumą Vaikų išlaikymo fondo sumokėta suma, nes priešingu atveju iš pareiškėjo būtų išieškoma dviguba suma, t.y. antstolio pagal vykdomąjį raštą bei Vaikų išlaikymo fondo regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone visi ginčui taikytini teisės aktai buvo pritaikyti teisingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.

Antstolis teigia, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė praleidęs CPK 512 str. Pažymėtina, kad antstolis termino praleidimo aplinkybe pirmosios instancijos teisme nesirėmė, t.y. 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo antstolis šitos aplinkybės nenurodė, o priešingai – priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kadangi antstolis netenkino pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo klausimą iš esmės. Taigi, antstolis nepagrįstai termino praleidimo aplinkybe remiasi savo atskirajame skunde.

CK 6.50 str. 1 d. yra nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Vaikų išlaikymo fondo administracija pareiškėjo V. J. nepilnametei dukrai I. J. iš Vaikų išlaikymo fondo buvo išmokėta 5657,68 Lt.

Pažymėtina, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nėra pašalpa ar socialinės išmoka, todėl turės būti grąžintos atgal į Vaikų išlaikymo fondą. T.y. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d. yra nurodyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų.

Iš to kas išdėstyta, darytina išvada, Vaikų išlaikymo fondo administracija padengė dalį V. J. išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai. Šiuo atveju Vaikų išlaikymo fondo administracija ne tik, kad nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų (ypač susijusių su dalies skolos padengimu už kitą asmenį), bet priešingai- įgyvendino įstatymu nustatytą savo pareigą. Taigi, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.50 str. nuostatas. Kadangi, Vaikų išlaikymo fondo administracija padengė dalį V. J. išlaikymo įsiskolinimo, ji pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d. įgijo regreso teisę į pareiškėją. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje buvo pagrindas sumažinti V. J. susidariusį įsiskolinimo dydį Vaikų išlaikymo fondo administracijos sumokėtos sumos dydžiu, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad V. J. tą pačią sumą turėtų sumokėti du kartus: vieną kartą tą sumą išieškotų antstolis, kitą kartą tokią pačią sumą išieškotų Vaikų išlaikymo fondo administracija. Jeigu taip atsitiktų, būtų pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, taip pat V. J. interesai, nes pablogėtų jo turtinė padėtis, kiltų papildomi teisiniai ginčai dėl lėšų išieškojimo regreso tvarka.

Atskirajame skunde antstolis, be kita ko, nurodo ir argumentus dėl išieškotojo pakeitimo. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo keisti išieškotoją, nes Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėtas lėšas gali išsireikalauti pradėdama atskirą procesą, o ne šioje byloje.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė