Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Byla Nr. 2SA-263-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2SA-263-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03478-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-263-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03478-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 129.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Donato Kisieliaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus 2012-04-03 patvarkymo, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, išieškotojas bankrutuojanti turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai“. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriuo prašė pakeisti arba panaikinti 2012-04-03 antstolio Donato Kisieliaus patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas dalį, numatančią apskaičiuotą bei mokėtiną antstolio atlyginimo sumą – 21 803 Lt, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei šią sumą grąžinti UAB DK „PZU Lietuva“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-199/2012 pagal bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-11-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui bankrutuojančiai Turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai“ priteisė 460 052,66 Lt draudimo išmoką bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. UAB DK „PZU Lietuva“, nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, nusprendė šį sprendimą skųsti kasacine tvarka, buvo pradėtas kasacinio skundo rengimas. 2012-03-16 UAB DK „PZU Lietuva“ gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą bei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2012-03-22 UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl minėto Lietuvos apeliacinio skundo sprendimo bei prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. Laikotarpiu nuo 2012-03-22 iki 2012-04-05 UAB DK „PZU Lietuva“ elektroniniu paštu bei telefonu bendravo su antstolio kontora, prašydama sustabdyti sprendimo vykdymą, teikdama kitus prašymus, susijusius su vykdymo procesu. 2012-03-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi UAB DK „PZU Lietuva“ paduotą kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Be to, 2012-03-28 antstoliui informavus UAB DK „PZU Lietuva“, kad daugiau vykdymo veiksmų atidėti negali, UAB DK „PZU Lietuva“ geranoriškai sumokėjo sprendimu priteistas sumas bei antstolio raginime nurodytas sumas, t.y. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 460 052,66 Lt sumą, 85 015,21 Lt palūkanų bei 1 365 Lt vykdymo išlaidų. 2012-04-02 UAB DK „PZU Lietuva“ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas pakartotinis patikslintas kasacinis skundas dėl minėto sprendimo. Po 2012-04-03 įvykusio UAB DK „PZU Lietuva“ atstovų ir antstolio susitikimo UAB „PZU Lietuva“ sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą antstoliui atlyginimą antstoliui. Skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktu skundu skundžia ir nesutinka su patvarkyme nurodytu antstolio atlygiu, jo suma 21803,00 Lt, kadangi jis yra apskaičiuotas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo, kad skolininkas turėjo pagrįstus lūkesčius, jog antstolio atlygis nebus skaičiuojamas, nes skolininkas pats geranoriškai sumokėjo raginime nurodytas sumas, o antstolis neatliko jokių priverstinio vykdymo veiksmų.

Antstolis Donatas Kisielius 2012-04-24 patvarkymu 2012-04-13 skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/12/000364 atmetė ir 2012-04-13 skundą su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolis nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ buvo tinkamai informuota, jog neįvykdžius raginime nustatytų reikalavimų laiku, bus priversta apmokėti ir antstolio atlyginimą, be to, UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą visą antstolio atlyginimo sumą, kas patvirtina, jog skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ ne tik tikėjosi, bet net ir įvykdė, t.y. sumokėjo antstolio atlyginimą. Pasak antstolio, jis, siekdamas tinkamai įgyvendinti kiekvienos iš šalių teises ir teisėtus interesus, atliko visus būtinus vykdymo veiksmus išieškant skolą, nebuvo atliekami jokie pertekliniai veiksmai, kurie galėjo dirbtinai padidinti skolininko išlaidas šioje vykdomojoje byloje.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo BTSAB „Juknaičiai“ pateiktu atsileipimu į skundą su pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundu dėl antstolio veiksmų nesutiko, nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi antstolis Donatas Kisielius atliko visus būtinus vykdymo veiksmus išieškant skolą. Suinteresuotas asmuo prašė palikti antstolio Donato Kisieliaus patvarkymą nepakeistą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutarė UAB DK „PZU Lietuva“ skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies. Pakeisti antstolio Donato Kisieliaus 2012-04-03 patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas dalį, numatančią apskaičiuotą bei išieškomą antstolio atlygio sumą – 21 803 Lt, nurodant, kad antstolio atlygio suma nuo 21803 Lt mažintina iki 6000 Lt, taigi išieškomas atlygis antstoliui sudaro 6000 Lt. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju 2012-03-16 skolininkui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įteiktas antstolio raginimas, kuriame buvo numatytas 10 dienų terminas įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio raginimas skolininkui buvo įteiktas 2012-03-16 dieną, terminas įvykdyti sprendimą skolininkui baigėsi 2012-03-26. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors skolininkas ir bendradarbiavo su antstoliu bei 2012-03-28 pats pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytas sumas, tačiau tai buvo padaryta tik 2012-03-28, t.y. jau praleidus raginime nustatytą terminą sprendimui įvykdyti. Byloje nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius nesiėmė priverstinių vykdymo veiksmų, netaikė apribojimų skolininko banko sąskaitoms, turtui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, padarė išvadą, kad skolininkas visu vykdymo laikotarpiu bendradarbiavo su antstoliu, rūpinosi sprendimo vykdymu, teikė prašymus antstoliui pagal CPK 625 str. nuostatas neatlikti jokių vykdymo veiksmų, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-06 sprendimo vykdymo sustabdymo klausimą, kadangi skolininkas buvo pateikęs kasaciniam teismui du kasacinius skundus. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininko prašymas neatlikti jokių vykdymo veiksmų iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-06 sprendimo vykdymo sustabdymo klausimą, antstolių kontoroje buvo gautas 2012-03-22 (v.b.l. 47), tuo tarpu antstolis šį prašymą išsprendė 2012-03-27 patvarkymu dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą (v.b.l. 61), t.y. kitą dieną po to, kai skolininkui pasibaigė raginime nustatytas terminas įvykdyti teismo sprendimą. Antstoliui atmetus skolininko prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, skolininkas išieškotiną sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą nedelsdamas 2012-03-28. Atsižvelgiant į išdėstytas šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas nusprendė, kad teismui, kaip antstolio procesinę veiklą kontroliuojančiam subjektui, yra pagrindas mažinti antstolio atlygį, pripažįstant, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolininko nurodyti argumentai, kad jis gera valia pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą, yra normalus skolininko elgesys bendradarbiaujant su antstoliu priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką, kuris įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai pasibaigė raginime nustatytas terminas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad antstolis taip pat paisė skolininko interesų ir priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, atsižvelgdamas, jog skolininkas yra žinoma bendrovė, sauganti savo reputaciją, nesiėmė priverstinio vykdymo veiksmų, siekdamas nesutrikdyti skolininko ūkinės veiklos, yra pagrindas sumažinti antstolio atlygį iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, pagrįstas, teisingumo ir protingumo principus atitinkantis antstolio atlygio dydis, pasak pirmos instancijos teismo, nagrinėjamu atveju pripažintinas 6000 litų.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį bei skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmesti. Apeliantas nurodo, kad skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ žinojo ir buvo tinkamai (pasirašytinai) informuotas, jog neįvykdžius raginime nustatytų reikalavimų laiku, bus priverstas mokėti ir antstolio atlyginimą. Antstolio teigimu, tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą visą antstolio atlyginimo sumą, patvirtina, jog skolininkas ne tik tikėjosi, bet ir įvykdė, t.y. apmokėjo antstolio atlygį. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis, siekdamas įgyvendinti kiekvienos iš šalių teises ir teisėtus interesus, atliko visus būtinus vykdymo veiksmus išieškant skolą. Atitinkamai antstolis nesutinka su skundžiamoje nutartyje savaip vertinamomis įdėto antstolio darbo pastangomis, netgi neatsižvelgiant į sudėtingą vykdomąją bylą ir antstolio atsakomybę už priimamus sprendimus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 nutartį, o antstolio D. Kisieliaus atskirąjį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas teigia, kad raginime buvo aiškiai nurodyta, kad atlygis antstoliui bus išieškomas tik tuo atveju, jeigu bus pradėtas priverstinis vykdymo (išieškojimo) procesas. Suprasdama tai bei vertindama savo dalykinę reputaciją, UAB DK „PZU Lietuva“ nuolat bendravo bei bendradarbiavo su antstoliu, ko pasėkoje buvo aiškiai susitarta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ geranoriškai sumokės raginime nurodytas sumas bei kad antstolis nesiims priverstinio vykdymo (išieškojimo) priemonių. Esant tokioms aplinkybėms, pasak pareiškėjo, neabejotinai atsirado pagrindas spręsti, kad bus apsiribota tik vykdomosios bylos administravimo išlaidų reikalavimu, tačiau antstolio atlygis nebus skaičiuojamas ir išieškomas, kadangi tam ir neatsiras pagrindas, nes UAB DK „PZU Lietuva“ pati geranoriškai sumokės raginime numatytas sumas, ir pradėti priverstinio vykdymo (išieškojimo) proceso apskritai nereikės. Pareiškėjas pabrėžia, kad faktinė bylos situacija įrodo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pati geranoriškai sumokėjo raginime numatytas sumas, o antstolis nepradėjo jokių priverstinio vykdymo (išieškojimo) priemonių. UAB DK „PZU Lietuva“ geranoriškai sumokėjo 2012-04-04 patvarkyme paskirstyti ieškotas lėšas nurodytą antstolio atlygį tik dėl tos priežasties, jog būdama verslo subjektu, vykdančiu draudimo veiklą, vertinančiu savo dalykinę reputaciją, bet visais atvejais geranoriškai bendradarbiauja ir gera valia sprendžia sprendimų vykdymo metu iškylančius klausimus, vengdama bet kokio arešto (galinčio pakenkti UAB DK „PZU Lietuva“ dalykinei reputacijai, taip pat netrukdomai vykdyti draudimo veiklą, laiku įvykdyti prievoles draudėjams) UAB DK „PZU Lietuva“ turtui pritaikymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad ir antstolis atskirajame skunde pripažįsta, kad net ir pasibaigus raginimo terminui, antstolis nesiėmė priverstinio vykdymo veiksmų – netaikė apribojimų skolininko banko sąskaitoms ar turtui. Todėl jau vien šiuo pagrindu itin kritiškai vertintini antstolio teiginiai apie teismo „savaip“ atliktą antstolio darbo vertinimą. Pasak pareiškėjo, antstolio teiginiai dėl vykdomosios bylos sudėtingumo ar jo atsakomybės, kai, kaip nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje atliko tik minimalius vykdymo veiksmus, turėtų būti laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. Pareiškėjo įsitikinimu, esant nustatytam faktui, kad po raginimo išsiuntimo antstolis nesiėmė jokių priverstinių vykdymo (išieškojimo) veiksmų, o skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ praėjus 2 dienoms po raginime nustatyto termino pabaigos geranoriškai sumokėjo raginime nustatytas sumas, be to, viso vykdymo proceso metu bendravo ir bendradarbiavo su antstoliu, yra teisėtas pagrindas mažinti antstolio atlyginimą iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo bylos aplinkybių įvertinimas ir priimta nutartis, be kita ko, atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (LAT 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008; LAT 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-1/2007). Pareiškėjas pabrėžia, kad antstolis po raginimo išsiuntimo jokių priverstinio vykdymo/išieškojimo priemonių nesiėmė ir jokių veiksmų neatliko, todėl vien šiuo pagrindu galėtų būti pripažįstama, jog antstoliui neatsirado teisė gauti antstolio atlyginimą. Nepaisant to, siekdamas neužtęsti bylinėjimosi bei atsižvelgdamas į teismo argumentaciją, jog atlyginimas antstoliui yra sumažinamas iki minimalaus dydžio, pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ neskundė priimtos nutarties. Be to pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ir tie procesiniai veiksmai, kurie buvo antstolio atlikti, pažeidė teisės aktų nuostatas, nes raginime buvo nurodyta pervesti 89.976,68 Lt metinių palūkanų. Pareiškėjo nuomone, ši suma yra neteisinga, kadangi skaičiuojant 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo susidaro 85.015,21 Lt suma, kuri ir buvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, susidarė ženklus nepagrįstai apskaičiuotas palūkanų sumos skirtumas – 4.961,47 Lt. Antstolio buvo prašoma paaiškinti/patikslinti palūkanų sumos apskaičiavimą, tačiau antstolis tokį prašymą ignoravo, patikslinta suma buvo nurodyta tik 2012-04-03 patvarkyme. UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-03-22 raštu Nr. 04-11B-93343 antstolio buvo prašoma neatlikti jokių vykdymo veiksmų bent jau iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo klausimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad antstolis nesugebėjo laiku atsakyti/išspręsti ir šio skolininko UAB DK „PZU Lietuva“ prašymo. Šį prašymą antstolis išsprendė tik 2012-03-27, priimdamas patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą. Šiuo aspektu akcentuotina, kad apie šį antstolio priimtą sprendimą bei patvarkymą antstolis skolininko apskritai neinformavo, tuo pažeisdamas LR CPK 625 str. 1 ir 2 d. nurodytas imperatyvias nuostatas. Be to, toks nesavalaikis skolininko prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo/vykdomosios bylos sustabdymo išsprendimas apskritai teisiškai buvo nebereikšmingas, kadangi priimtas tuomet, kai jau buvo suėjęs Raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimą. Taigi antstolis netinkamai vykdė savo profesines pareigas, tarp kurių – pareigą tinkamai informuoti skolininką bei bendradarbiauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino UAB DK „PZU Lietuva“ skundą dėl antstolio veiksmų ir pakeitė antstolio Donato Kisieliaus 2012-04-03 patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas dalį, numatančią apskaičiuotą bei išieškomą antstolio atlygio sumą – 21 803 Lt, nurodant, kad antstolio atlygio suma nuo 21803 Lt mažintina iki 6000 Lt. Taigi ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus 2012-04-03 patvarkymo, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, išieškotojas bankrutuojanti turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, skundą tenkino iš dalies ir pakeitė antstolio Donato Kisieliaus 2012-04-03 patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas dalį, numatančią apskaičiuotą bei išieškomą antstolio atlygio sumą – 21 803 Lt, nurodant, kad antstolio atlygio suma nuo 21803 Lt mažintina iki 6000 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į skolininko nurodytus argumentus, kad jis gera valia pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą. Tokį skolininko elgesį vertino kaip normalų skolininko elgesį bendradarbiaujant su antstoliu priverstinio vykdymo procese. Pabrėžė, kad nors nagrinėjamu atveju tai ir negali būti pagrindas visiškai atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo skolininką, kuris įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai pasibaigė raginime nustatytas terminas, ir atsižvelgęs į tai, kad antstolis taip pat paisė skolininko interesų ir priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, atsižvelgė, jog skolininkas yra žinoma bendrovė, sauganti savo reputaciją, nesiėmė priverstinio vykdymo veiksmų, siekdamas nesutrikdyti skolininko ūkinės veiklos, nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti antstolio atlygį iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio.

Apeliantas nurodo, kad skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ žinojo ir buvo tinkamai informuotas, jog neįvykdžius raginime nustatytų reikalavimų laiku, bus priverstas mokėti ir antstolio atlyginimą. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis, siekdamas įgyvendinti kiekvienos iš šalių teises ir teisėtus interesus, atliko visus būtinus vykdymo veiksmus išieškant skolą. Be to, antstolis teigia, kad teismas neatsižvelgė į sudėtingą vykdomąją bylą ir antstolio atsakomybę už priimamus sprendimus. Suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pareiškėjo įsitikinimu, esant nustatytam faktui, kad po raginimo išsiuntimo antstolis nesiėmė jokių priverstinių vykdymo (išieškojimo) veiksmų, o skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ praėjus 2 dienoms po raginime nustatyto termino pabaigos geranoriškai sumokėjo raginime nustatytas sumas, be to, viso vykdymo proceso metu bendravo ir bendradarbiavo su antstoliu, yra teisėtas pagrindas mažinti antstolio atlyginimą iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, galiojusioje vykdymo veiksmų atlikimo metu. Instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2011-11-18) 67 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Pagal Instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012-03-16 skolininkui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įteiktas antstolio raginimas, kuriame buvo numatytas 10 dienų terminas įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio raginimas skolininkui buvo įteiktas 2012-03-16 dieną, terminas įvykdyti sprendimą skolininkui baigėsi 2012-03-26. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors skolininkas ir bendradarbiavo su antstoliu bei 2012-03-28 pats pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytas sumas, tačiau tai buvo padaryta tik 2012-03-28, t.y. jau praleidus raginime nustatytą terminą sprendimui įvykdyti. 2012-04-03 antstolis priėmė patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0174/12/00364 ir nustatė, kad patvarkymu paskirsčius išieškotas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0174/12/00364 skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ liko neapmokėjęs antstolio atlyginimo 21803,00 Lt ir 82,00 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 21 885 Lt (v.b.l. 31-32). Skolininkas UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktu skundu skundė 2012-04-03 patvarkymo dalį ir nesutiko su patvarkyme nurodyta antstolio atlygio suma 21803,00 Lt, kadangi antstolio atlygis, pasak pareiškėjo, yra apskaičiuotas neteisėtai ir nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Be to, ir Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad antstoliui turi būti sumokėtas atlyginimas, tačiau kyla klausimas, koks atlygis kiekvienu konkrečiu atveju galėtų būti laikomas pagrįstu ir teisingu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto nuostatos negali būti suabsoliutinamos. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju skolininkas gera valia pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą, tačiau tai atliko pavėluotai. Pažymėtina, kad skolininkas visu vykdymo laikotarpiu bendradarbiavo su antstoliu, rūpinosi sprendimo vykdymu, teikė prašymus antstoliui pagal CPK 625 str. nuostatas neatlikti jokių vykdymo veiksmų, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-06 sprendimo vykdymo sustabdymo klausimą. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininko prašymas neatlikti jokių vykdymo veiksmų iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-06 sprendimo vykdymo sustabdymo klausimą antstolių kontoroje buvo gautas 2012-03-22 (v.b.l. 47), tuo tarpu antstolis šį prašymą išsprendė tik kitą dieną po to, kai skolininkui pasibaigė raginime nustatytas terminas įvykdyti teismo sprendimą (v.b.l. 61). Taip pat svarbu paminėti ir tai, jog antstoliui atmetus skolininko prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, skolininkas išieškotiną sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą nedelsdamas, t.y. 2012-03-28. Šis faktas taip pat vertintinas kaip skolininko geranoriškumą patvirtinanti aplinkybė. Be to, nagrinėjamu atveju iki tos dienos, kurią skolininkas sumokėjo skolą išieškotojui, antstolis Donatas Kisielius realiai neatliko jokių priverstinių vykdymo veiksmų, netaikė apribojimų skolininko banko sąskaitoms bei turtui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog susidarius tokiai situacijai, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, tada teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir naudodamasis savo diskrecijos teise, sprendžia antstolio atlyginimo mažinimo klausimą. Pažymėtina, kad antstoliui priteisiamas atlyginimas negali būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, tik itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas mažinti antstolio atlygį iki Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto minimalaus šio atlyginimo dydžio. Skolininkui įvykdžius teismo įsakymą jau po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, antstolis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą turi teisę gauti atlyginimą už šio vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau įvertinus skolininko pastangas atsiskaityti su išieškotoju, iš esmės palengvinusias teismo įsakymo vykdymo procesą, yra pagrindas priteisti antstoliui minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlyginimą, t. y. 6000 Lt.

Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reglamentuojančias atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, todėl nėra pagrindo naikinti ar kesiti šio teismo nutarties atskirojo skundo argumentais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Suinteresuoto asmens antstolio Donato Kisieliaus skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič