- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-199/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei DK, „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo akcinės bendrovės „Juknaičiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-258/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo akcinės bendrovės „Juknaičiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 1317747,66 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad tarp šalių nuo 2002-07-05 iki 2009-06-15 turto draudimo sutartimi (draudimo liudijimas TD Nr. 037918) buvo apdraustas ieškovo sveikatingumo kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo suma 1738351Lt. 2006-05-14 įvyko gaisras, kurio metu nudegė 80 procentų unikalaus stogo, išdegė konferencijų salė, sunaikintas konferencijų salę puošęs vitražas. Ieškovas nurodė, jog atsakovui pareiga išmokėti draudimo išmoką atsirado jau po 2006-06-01, tačiau visa draudimo išmoka neišmokėta iki šiol. Šalys nesutarė dėl išmokos dydžio. Šalys sutarė dėl neginčytinos 389480,00 Lt draudimo išmokos sumos. Atsakovas 2006-07-03 sumokėjo dalį neginčijamos sumos – 258000 Lt, kurią savo naudai užskaitė draudimo riziką prisiėmęs bankas AB „DnB NORD bankas. Ieškovas dėl šios išmokos pretenzijų neturi, likusi 131480,00 Lt suma išmokėta 2006-10-31. Šios lėšos buvo panaudotos apdegusio pastato ir sveikatingumo komplekso įrengimų apsaugai ir konservavimui, išlaikymui ir priežiūrai. Ieškovo manymu išmokėta suma nėra ta, kuri turėtų būti laikytina draudimo išmoka, įvykus draudžiamajam įvykiui. 2006 m. UAB „Klaipėdos komprojektas“ nustatė, kad sudegusio turto atstatymas kainuotų 1576202 Lt. 2007 m. balandžio mėn. UAB „Klaipėdos komprojektas“ perskaičiavo sugadinto turto atstatymo vertę – 1717695 Lt. Ieškovo paskaičiavimu atsakovas nesumokėjo ieškovui 1317474,66 Lt.
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiam ieškiniui pareikšti. Be to, atsakovas nurodė, jog jo manymu nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nei ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo draudimo išmoką nei reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydį, pagrįstumą. Atsakovo išmokėtų draudimo išmokų dydis ieškovo buvo apskaičiuotas, vadovaujantis UAB „Klaipėdos komprojektai“ pateiktomis 2006-05-14 įvykio metu padarytų nuostolių įvertinimo išvadomis (2006 m. įvertinimas Nr. 06065), toliau - Išvados. Išvadose yra nurodyta, jog visų statybos ir projektavimo darbų, reikalingų „Juknaičių“ turizmo ir sveikatingumo kompleksui atstatyti po 2006-05-14 įvykio, bendra sąmatinė kaina yra 1576202 Lt. Į šią ekspertų nurodytą sumą yra įtrauktos ne tik būtinosios tiesioginės išlaidos, reikalingos turto atstatymui, bet ir papildomos išlaidos (papildomoms medžiagoms bei mechanizmams, sezoniniams darbams, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui), taipogi socialinio draudimo išlaidos bei netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos, pelnas) bei pridėtinės vertės mokestis. Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų yra akivaizdu, jog ieškovas nėra pradėjęs turizmo ir sveikatingumo centro „Juknaičiai“ atstatymo darbų. Dėl šios priežasties draudimo išmoka dėl sąmatoje nurodytų papildomų ir netiesioginių išlaidų, taip pat dėl į sąmatą įtrauktų mokesčių negali būti mokama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai” ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva” dėl 1317747,66 Lt draudimo išmokos priteisimo atmetė. Į bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo akcinės bendrovės „Juknaičiai” kreditorių trečiosios eilės sąrašą įtraukė UAB DK „PZU Lietuva” su 10832,40 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog 2006-10-27 d. atsakovas ieškovui sumokėjus 140947,34 Lt ir 2006-10-30 d. išsamiai informavus ieškovą dėl kokių priežasčių draudimo kompanija nepriima sprendimo mokėti didesnę sumą nei jos nustatyta ir sumokėta bendra 398947,34 Lt neginčijama suma, 2006 10 suėjus 30 dienų terminui (Draudimo įstatymo 82 str. 8 d.), t.y. nuo 2006 m. lapkričio 30d. prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir 2007 m. lapkričio 30 d. baigėsi. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2008-07-18 d. (b.1.2). CK 1.131 str. l d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas nepateikė motyvuoto, pagrįsto pridėtais rašytiniais įrodymais prašymo, kurio pagrindu ieškinio senaties termino priežastys gali būti teismo pripažintos svarbiomis. Teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą priėjo išvados, jog nepateikus jokių įrodymų patvirtinančių į Lokalinę sąmatą įtrauktų tačiau nepatirtų tiesioginių bei netiesioginių išlaidų su priskaitymais pagrįstumo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokėti ieškovo reikalaujamą draudimo išmoką. Atsakovas ne ginčo tvarka išmokėjo ieškovui draudimo išmoką, lygią būtinosioms turto atstatymo išlaidoms, įvertinusi turto atkuriamąją vertę įvykio dienai. Neatlikus turto atstatymo darbų negalima nustatyti papildomų darbų atlikimo būtinybės. Neatlikus sugadinto turto atstatymo darbų, draudimo išmoka gali būti mokama tik dėl sąmatoje nurodytų būtinųjų išlaidų turtui atstatyti. Neatlikus gaisro metu sugadinto turto atstatymo darbų, ieškovui nepateikus atstatymo darbų išlaidas patvirtinančių dokumentų, atsakovas turi pagrindą mokėti, o ieškovas - teisę gauti - draudimo išmoką, kuri yra apskaičiuota tik Išvadose nurodytų būtinųjų turto atstatymo išlaidų pagrindu. Ieškovas prašo jo nepatirtų nuostolių atlyginimo, kas prieštarauja kompensacinei draudimo sutarties paskirčiai. Neatlikus sudegusio statinio dalies remonto nėra teisinio pagrindo mokėti bendrą atstatomiesiems darbams nurodytą kainą (b.1. 36), kurią sudaro išlaidos nepatirtos išlaidos papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo, pelno, pridėtinės vertės, užsakovo rezervo, papildomų mechanizmų, autorinės ir techninės priežiūros išlaidas. Pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas atsiranda tik tuo atveju, kai rangovas faktiškai vykdo atstatymo darbus, kuriems atlikti samdosi personalą. Atitinkamai, iki šių darbų atlikimo pradžios prievolė mokėti socialinio draudimo įmokų neatsiranda, todėl socialinio draudimo išlaidos nėra patiriamos. Atsakovas neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl socialinio draudimo išlaidų, kadangi nepradėjus turto atstatymo darbų pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas neatsiranda ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti socialinio draudimo išlaidų sumos. Iš pateiktos sąmatos matyti, jog pridėtinės išlaidos yra apskaičiuojamos nuo būtinųjų ir papildomų išlaidų darbo užmokesčiui sumos. Kadangi neatlikus atstatymo darbų nėra galimybės nustatyti papildomų išlaidų darbo užmokesčiui pagrįstumo ir būtinumo, nėra galimybės nustatyti sąmatoje nurodytų netiesioginių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo ir, atitinkamai, apskaičiuoti jų dydį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju gaisro metu sugadinto turto atstatymo darbai nėra atlikti, atsiskaitymas už šiuos darbus nėra įvykęs, nėra įvykęs faktas, kad tam tikras paslaugas suteiks/prekes parduos asmuo, kurio veikla yra apmokestinama PVM, tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti prievolės mokėti PVM neatsirado faktą. Teismas nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas draudimo išmoką, iš turto atkuriamosios vertės atėmė draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą ir nustatė, jog dėl 2006-05-14 įvykio mokėtina draudimo išmokos suma sudaro 398947, 34 Lt. Ši draudimo išmoka ieškovui išmokėta, todėl teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje pripažintinas neįrodytu, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas bankrutuojanti Turizmo ir sveikatingumo akcinė bendrovė „Juknaičiai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui bankrutuojančiai Turizmo ir sveikatingumo akcinei bendrovei „Juknaičiai“ 460052,66 Lt draudimo išmoką už draudiminį įvykį bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo sprendime padaryti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai.
2. Vilniaus apygardos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovui nepatyrus išlaidų, ieškinys pripažintinas neįrodytu ir todėl atmestinas, prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams bei draudimo sutarties sąlygoms. Ieškovo reikalavimas buvo priteisti padarytos žalos dydį pagal atliktą ekspertizę, minusavus išmokėtą sumą - 1317747,55 Lt (1717695 Lt-389480 Lt). Kadangi Turto draudimo liudijime Serija TD Nr.037918 8.4. punkte nustatyta, jog metinė draudimo išmokų suma ne didesnė kaip 860000 Lt, ginčijama suma skaičiuojama iš šios sumos atėmus gautas išmokas bei frančizę ir yra 460052,66 Lt (860.000 Lt-398.947,34 Lt -1000 Lt).
3. Nors Vilniaus apygardos teismas formaliai nustatė, kad ieškovo teisė pateikti ieškinį baigėsi 2007 m. lapkričio 30 d., tačiau neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, kurios keičia ieškinio senaties pasibaigimo datą t.y. būtent tai, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pasiūlė ieškovui susiremontuoti sudegusį pastatą - sveikatingumo kompleksą ir tik tada kreiptis dėl likusios draudimo išmokos. Ieškovas, pagal atsakovo pasiūlymą pradėjo parengiamuosius pastato rekonstrukcijos darbus - pradėjo detalaus planavimo procedūrą išėmė projektavimo sąlygų sąvadą. Todėl ieškovas ir nesikreipė į teismą su ieškiniu iki 2007 m. lapkričio pabaigos, kadangi dar nebuvo galutinio ir apibrėžto bei aiškaus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymo sumokėti likusią apdrausto sudegusio pastato - sveikatingumo komplekso draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai, nešališkai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir 2010-11-16 priėmė teisingą motyvuotą ir pagrįstą sprendimą kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Ieškovas vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pasiūlyta ieškovui nurodyti konkrečias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikė paaiškinimą dėl ieškinio senaties termino. Ieškovas nurodė, kad atsakovas išmokėjo 398947,34 Lt išmoką, tame tarpe 140947,36 Lt ieškovui ir 258000 Lt AB DNB Nord bankas. Atsakovas 2006-10-30 raštu Nr.09-19371 be kita ko nurodė, kad draudikui įsitikinus, jog draudėjas patyrė papildomas išlaidas, draudikas priims sprendimą dėl likusios UAB „Klaipėdos komprojektas“ paskaičiuoto nuostolio sumos mokėjimo, 2006-12-01 raštu Nr.09-21329 patvirtino savo sąlygas. Vadovaudamasis atsakovo 2006-12-01 rašte Nr.09-21329 nurodytomis sąlygomis ieškovas sumokėjo metinę draudimo įmoką, užkonservavo pastatą ir pradėjo sudegusio pastato atstatymo parengiamuosius darbus- ruošti detalųjį planą derinti projektavimo sąlygas ir rengti rekonstrukcijos projektą. Mano, kad ieškovo veiksmai vykdant draudiko nurodymus, nutraukė ieškinio senaties eigą. Atsakovas 2007-07-26 raštu patvirtino, kad draudėjui pateikus įrodymus dėl gaisro metu sugadinto turto atstatymo, UAB DK „PZU Lietuva" gali būti priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio peržiūrėjimo, todėl ieškovas senaties terminą skaičiuoja nuo atsakovo 2007-07-26 rašte nurodytų sąlygų gavimo. Vėliau ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo savo lėšomis vykdyti pastato atstatymo darbų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo draudimo sutarties šalių ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką vykdymo bei ieškinio senaties termino.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl ieškinio senaties
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 27 d. atsakovas ieškovui sumokėjus 140947,34Lt, 2006 m. spalio 30 d. išsamiai informavo ieškovą dėl kokių priežasčių draudimo kompanija nepriima sprendimo mokėti didesnę sumą nei jos nustatyta ir sumokėta bendra 398947,34Lt neginčijama suma. Teismo sprendime nurodyta, kad nuo 2006 m. lapkričio 30 d. prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir 2007 m. lapkričio 30 d. baigėsi. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2008 m. liepos 18 d., teismas sprendė, jog ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė motyvuoto, pagrįsto pridėtais rašytiniais įrodymais prašymo, kurio pagrindu ieškinio senaties termino priežastys gali būti teismo pripažintos svarbiomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, negali būti taikomos formaliai, neatsižvelgiant į šio instituto tikslus bei neįvertinus konkrečios byloje susiklosčiusios situacijos. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Tačiau šie tikslai negali paneigti sąžiningo asmens teisės kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos. Kaip matyti iš CK 1.127 straipsnio, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo, arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, taigi teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu, o subjektyviu momentu, nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos. Taigi kiekvieną kartą taikant ieškinio senaties institutą, turi būti įvertintas ginčo šalių elgesys, subjektyviai ieškovo suvokiamos galimybės ginti savo teises, jo sąžiningumas bei būtinybės kreiptis į teismą suvokimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog formaliai ieškovo teisė pateikti ieškinį baigėsi 2007 m. lapkričio 30 d., tačiau teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių (CPK 185 str.). 2006 m. spalio 30 d. UAB DK „PZU Lietuva“ rašte ieškovui nurodė, kad
UAB DK „PZU Lietuva“ tuo metu negalėjo atlyginti netiesioginių kaštų/priskaitymų, projektavimo išlaidų ir užsakovo rezervo pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ sudarytą Lokalinę sąmatą, neįsitikinusi, kad pastarieji ieškovo yra patirti. Rašte nurodyta, kad tik draudėjui pateikus įrodančius dokumentus, kad gauta draudimo išmokos suma yra panaudota/naudojama atstatyti 2006 m. gegužės 14 d. nukentėjusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei draudikui įsitikinus, kad draudėjas patyrė UAB „Klaipėdos komprojektas“ Lokalinėje sąmatoje numatytas tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, projektavimo išlaidas ir užsakovo rezervo išlaidas, draudikas priims sprendimą dėl likusios UAB „Klaipėdos komprojektas“ paskaičiuotos nuostolio sumos mokėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas ėmėsi veiksmų įvykdyti minėtame rašte keliamus reikalavimus ir kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl specialių projektavimo sąlygų nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad pablogėjus ieškovo finansinei padėčiai, jis tapo nepajėgus įvykdyti atsakovo keliamų reikalavimų ir buvo priverstas su ieškiniu kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas sąžiningai stengėsi išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą, atsakovas šiose derybose dalyvavo, todėl galima konstatuoti, kad tik nepavykus deryboms ieškovas galėjo suvokti, jog atsakovas nesiruošia išmokėti draudimo išmokos, kuri, ieškovo nuomone, turi būti sumokėta, ir kreiptis į teismą dėl šių teisių gynybos. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl minėto termino pabaigos teisinių pasekmių taikymo, netinkamai vertino senaties termino praleidimo priežastis, todėl nepagrįstai neatnaujino senaties termino. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą laikyti, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.
Dėl reikalavimo pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo bankrutuojančios Turizmo ir sveikatingumo AB „Juknaičiai” ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva” dėl 1317747,66 Lt draudimo išmokos priteisimo atmetė. Teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad nepateikus jokių įrodymų patvirtinančių į Lokalinę sąmatą įtrauktų tačiau nepatirtų tiesioginių bei netiesioginių išlaidų su priskaitymais pagrįstumo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokėti ieškovo reikalaujamą draudimo išmoką. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-381/2006 dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai draudimo objektas neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl kai draudimo objektas neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų draudimo objektui suremontuoti, vertė be PVM. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009, yra nurodęs, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo bylos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje spręsta dėl draudimo išmokos už eismo įvykyje sugadintą automobilį, o nagrinėjamoje byloje – dėl draudimo išmokos už gaisro sugadintą pastatą, apdraustą atkuriamąja verte; kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje dėl draudimo išmokos dydžio spręsta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu dėl transporto priemonės sugadinimo laikomos tiesiogiai dėl draudžiamojo įvykio reikalingos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant į nustatytus transporto priemonės nusidėvėjimo koeficientus. Nagrinėjamoje byloje pagal Turto draudimo taisyklių 6.2 punktą atkuriamąja verte laikoma suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti naujus tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą. Minėtų taisyklių 12.2 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama proporcingai draudimo sumos ir draudinio atkuriamosios vertės santykiui, tačiau ne daugiau negu sugadintos draudinio dalies atkuriamoji vertė prieš draudiminį įvykį, bei ne daugiau už draudimo sumą iš viso. Ginčo šalys siekdamos nustatyti sudegusio pastato atstatymo kainą abipusiu susitarimu kreipėsi į UAB „Klaipėdos komprojektas“, kuris nustatė, kad sudegusio turto atstatymo kaina yra 1717695 Lt. Ieškovas pareikšdamas teismui ieškinį nurodė, kad jo reikalavimą sudaro 1317747,66 Lt, t.y. iš ekspertizės metu nustatytos sumos atėmus draudimo įmonės išmokėtą sumą. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jo reikalaujama suma yra 460052,66 Lt. Teisėjų kolegija laiko, kad šis apelianto reikalavimas yra pagrįstas, nes pagal Turto draudimo liudijime Serija TD Nr.037918 8 dalį metinė draudimo išmokų suma nurodyta ne didesnė kaip 860000 Lt, todėl iš šios sumos atėmus gautas išmokas bei frančizę ir yra gaunama apelianto reikalaujama 460052,66 Lt suma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą taikė neatsižvelgdamas į šio instituto tikslus, esmę bei paskirtį, pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl draudimo išmokos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neištyrė ir neįvertino visų bylos duomenų, reikšmingų šios išmokos dydžiui nustatyti, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalaujamos draudimo išmokos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, atnaujintinas senaties terminas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas iš dalies. CPK 93 straipsnio pagrindu paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios teisme sudaro 65 Lt, ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą, atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ ieškovui bankrutuojančiai Turizmo ir sveikatingumo akcinei bendrovei „Juknaičiai“ 460052,66 Lt draudimo išmoką bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.