Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. F. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 411 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 16 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu.

2022 m. birželio 16 d. prašyme Ambasadai išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – bedarbis; 2) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 3) prašoma leisti vykti – daug kartų; numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2022 m. birželio 23 d.; numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. birželio 22 d.; 4) kviečianti įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats prašymą teikiantis asmuo – grynieji pinigai; 6) šeiminė padėtis – nevedęs.

Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė patvirtinamuosius dokumentus: 1) pasą; 2) 2022 m. balandžio 27 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirbs UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu, pareiškėjui bus mokamas 1 258 Eur per mėnesį darbo užmokestis, darbo sutartis neterminuota (teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teismui pateikta minėta darbo sutartis yra pasirašyta tik UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, pareiškėjo parašo ant sutarties nėra), kopiją; 3) UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą; 4) 2020 m. lapkričio 19 d. pažymėjimą apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) švietimo centre baigė 3 mėnesių trukmės stogdengio kursus ir jam suteikta stogdengio kvalifikacija; 5) Kelionės rizikų draudimo liudijimo (poliso) kopiją; 6) Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 25 d. leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 7) (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 21 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. vasario 1 d. dirbo šioje bendrovėje stogdengio pareigose, šią pažymą pasirašė direktorius V. R.

Ambasada 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. 411, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo) ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai). Skundžiamas sprendimas, kuris buvo pateiktas pareiškėjui, yra parengtas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizų išdavimo tvarko aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 priedu patvirtintą formą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Ambasados 2022 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 411 kreipėsi į teismą. Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė Mokesčių mokėtojų registre UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomų duomenų išrašą, kuriame nurodyta, kad įmonės pagrindinė vykdoma veikla – kita specializuota statybos veikla, kitos vykdomos veiklos – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, drabužių siuvimas (gamyba). Pareiškėjas į bylą teikė informaciją iš interneto tinklalapio ww.rekvizitai.lt kuriame nurodoma, kad įmonės veiklos sritys: statyba, didmeninė prekyba, maistas į namus, biurą; šios įmonės įstatus. Taip pat pareiškėjas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 26 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus 2022 m. liepos 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra įvykdęs; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, pažymą, kurioje nurodyta, kad 2022 m. liepos mėnesio duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) visas privalomas mokesčių deklaracijas yra (buvo) pateikęs, yra (buvo) neskolingas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams, pinigų fondams.

Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (11 straipsnio 1 dalis). Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (12 straipsnis). Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas (21 straipsnio 9 dalis).

Apraše nustatyta, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (70.6 papunktis). Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (73(1) punktas).

Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (79 punktas).

Nepažeidžiant Vizų kodekso 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis); apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priima galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (32 straipsnio 2 dalis).

Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (21 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant, ar pareiškėjas, siekiantis gauti nacionalinę vizą turėdamas tikslą, kaip nurodyta pareiškėjo prašyme, dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareiškimų patikimumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (lot. be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo buvimas (nebuvimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4009-552/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis pateikė visus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti, pateikti dokumentai, tame tarpe patvirtinantys pareiškėjo stogdengio kvalifikaciją ir darbo stažą, yra autentiški, dokumentų visuma pagrindžia pareiškėjo deklaruotą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Pareiškėjas teigia, jog Ambasada, kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, nesikreipė į pareiškėją, neprašė papildomų dokumentų (dokumentų ar informacijos), kurie išsklaidytų Ambasadai kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų.

Teismas pažymi, kad Aprašo 79 punktas ir kiti teisės aktai reglamentuojantys vizų išdavimą nenustato konsului pareigos bendrauti su užsieniečiu neapibrėžtą laiką ir reikalauti pateikti vis naujus dokumentus, iki kol užsienietis surinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Konsulo diskrecija yra įvertinti užsieniečio kartu su prašymu dėl vizos išdavimo pateiktus dokumentus, surinkti galimą papildomą informaciją ir, esant pagrįstoms abejonėms dėl vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir (ar) buvimo sąlygų ir (ar) pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos vizos neišduoti. Be to, minėta Aprašo 79 punktas neįpareigoja Ambasados konsulo privalomai atlikti šiuos veiksmus.

Teismas pažymi, kad nei pareiškėjas nei pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog su pareiškėju buvo susisiekta jo nurodytu telefonu ir paprašyta pateikti (duomenys neskelbtini) elektroninės valdžios dokumentą. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovo nustatytas aplinkybes apie įmonę (duomenys neskelbtini) ir įmonės išduotą pažymą apie pareiškėjo darbo patirtį šioje įmonėje iš elektroninės valdžios sistemos. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta oficialia tvarka, kad jei (duomenys neskelbtini) asmuo dirbo, tai atitinkami įrašai yra elektroninėje valdžios sistemoje, elektroninės valdžios svetainėje pažymos yra su QR kodu ir pareiškėjo nuotrauka, be to, jų galiojimą galima patikrinti elektroninės valdžios svetainėje nuskanavus kodą, todėl yra sunkiai klastojamos, jų gavimas paprastas ir nemokamas, visiems pareiškėjams yra paaiškinama, kaip galima šią pažymą gauti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad tokia sistema (duomenys neskelbtini) įdiegta esant itin aukštam dokumentų klastojimo atvejų skaičiui.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Ambasadai kilusių abejonių dėl jo darbo patirtį patvirtinančių dokumentų autentiškumo neišsklaidė. Tokių įrodymų, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, nors tokią teisę turėjo.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė taip pat teikė argumentus, kad pažymos apie darbovietę ir kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų pareiškėjas neprivalėjo teikti, kadangi jo kvalifikaciją jau patvirtino užimtumo tarnyba ir išdavė leidimą dirbti Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, tokia pažyma yra pakankamas įrodymas, patvirtintais pareiškėjo kvalifikaciją.

Visų prima, teismas pažymi, kad Užimtumo tarnybos leidimai (šiuo atveju 2022 m. balandžio 25 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti Lietuvos Respublikoje) yra formalūs dokumentai ir savaime nėra pagrindas vizai išduoti, tuo tarpu Ambasada turėjo prievolę pagal Vizų kodeksą patikrinti, ar pareiškėjas atitinka vizos išdavimui keliamas sąlygas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti kvalifikacijos reikalaujantį darbą, todėl kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminiai elementai pagrindžiantys kelionės tikslą. Tai suprasdamas, pats pareiškėjas pats teikė Ambasadai įmonės (duomenys neskelbtini) pažymą apie savo darbo patirtį, siekdamas pagrįsti savo kelionės tikslą.

Nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę ir pareigą vertinti paties pareiškėjo pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis, teisę prašyti pateikti papildomus dokumentus, reikalingus siekiant įsitikinti pareiškėjo pareiškimų patikimumu, pateiktų dokumentų patikimumu, ir atitinkamai pagal surinktos informacijos visumą spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje.

Kilus abejonių dėl pareiškėjo darbo patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančios pažymos, buvo patikrinta informacija viešai prieinamuose šaltiniuose bei nustatyta, jog informacija nesutampa – įmonė (duomenys neskelbtini) nėra registruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nepateiktus papildomų duomenų apie savo darbo patirtį iš oficialios elektroninės (duomenys neskelbtini) valdžios sistemos, Ambasadai pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, dėl dokumentų, kuriais grindžiami pareiškėjo pareiškimai dėl turimo darbo patirties, autentiškumo, jų turinio teisingumo. Kadangi pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminiai elementai pagrindžiantys kelionės tikslą ir pareiškėjui neišsklaidžius Ambasadai kilusių abejonių, teismas konstatuoja, kad Ambasada padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, pateikė nepatikimą informaciją apie darbo patirtį, todėl yra teisinis pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

Teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. F. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.