Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, Ambasados priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, prieštarauja gero administravimo principams, todėl nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu dėl ko naikintinas.

Paaiškina, kad konsulinis pareigūnas pirmiausia pastebėjo, kad kartu su pareiškėju tuo pačiu metu konsului prašymus išduoti Lietuvos Respublikos nacionalines vizas pateikė dar 5 Azerbaidžano piliečiai. Visų jų skundai yra nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. eI2-5708-595/2022, Nr. eI2-5707-566/2022, Nr. eI2-5704-1114/2022, Nr. eI2-5703-l161/2022, Nr. eI2-5709-809/2022. Visi pateikė identiškai surašytas (parengtas) darbdavių pažymas apie šių asmenų turimą darbo patirtį, nors šių asmenų galimi darbdaviai yra skirtingos įmonės.

Pažymi, kad konsulas, siekdamas įsitikinti šio pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir patvirtinamųjų dokumentų – Azerbaidžano įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kaip buvusio darbdavio, išduotos (duomenys neskelbtini) pažymos apie darbą nuo (duomenys neskelbtini) stogdengiu, patikimumu, patikrino Azerbaidžano Valstybės įmonių registre šios įmonės duomenis ir nustatė, kad ši įmonė „(duomenys neskelbtini) iš viso nėra registruota Azerbaidžane.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą – dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė konsului (duomenys neskelbtini) darbo sutartį lietuvių kalba, nurodant, jog sutartis neterminuota ( darbo sutarties 2 ir 3 punktai), nors Lietuvos Respublikos nacionalinė viza nėra išduodama neterminuotam laikui, o Leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo terminas 1 metai ((duomenys neskelbtini) Prašyme išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas numatomą buvimo laikotarpį Lietuvoje nurodė nuo (duomenys neskelbtini) tačiau pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kodėl pagal Prašymą išduoti nacionalinę vizą ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu vienerius metus, prašo leisti vykti į Lietuvą daug kartų.

Nurodo, kad pareiškėjas telefonu buvo paprašytas, siekiant pašalinti abejones dėl pateiktos darbdavio pažymos autentiškumo, pateikti iš Azerbaidžano e-valdžios sistemos pažymą apie darbo patirtį Azerbaidžane (tokios pažymos e-valdžios svetainėje yra su QR kodu ir asmens nuotrauka), tačiau pareiškėjas tokio dokumento konsuliniam pareigūnui nepateikė.

Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konsului jokių leistinų įrodymų - patvirtinamųjų dokumentų, kad jam bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta (rezervacija, nuoma, panauda ar pan.).

Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurie turėtų (galėtų) būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodomas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius), (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacija apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas, giminystės ryšiai, profesinė padėtis - bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta (pareiškėjas (duomenys neskelbtini), bedarbis, neturi pastovių pragyvenimo pajamų).

Konsulas įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei duomenis ir surinktą papildomą informaciją (apie pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, apie pareiškėjo socialinius ryšius vietos šalyje, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu) kaip nepatikimus, nes jie nebuvo konkretūs, juose gausu nesutapimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad ketina dirbti stogdengiu Lietuvos Respublikoje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį.

(duomenys neskelbtini) prašyme Ambasadai išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 1) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 2) prašoma leisti vykti – daug kartų; numatoma atvykimo į Lietuvą data – (duomenys neskelbtini) numatoma išvykimo iš Lietuvos data – (duomenys neskelbtini) 3) kviečiantis asmuo (įmonė) – UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius; 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats prašymą teikiantis asmuo – grynieji pinigai; 5) šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini); 6) dabartinė profesinė veikla – bedarbis.

Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pareiškėjas pateikė galiojantį pasą; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą (duomenys neskelbtini); kvalifikaciją ir darbo stažą pagal specialybę patvirtinančius dokumentus; (duomenys neskelbtini) darbo sutartį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Kelionės rizikų draudimą (duomenys neskelbtini); Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus.

Ambasada (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo) ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ambasados Sprendimu kreipėsi į teismą.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau - Vizų kodeksas) (Įstatymo 21 straipsnio 9 dalis).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo be kita ko pateikia prašymo formą pagal 11 straipsnį (a punktas); pateikia kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį (b punktas); pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (f punktas). Vizų kodekso 14 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, nurodantys kelionės tikslą; dokumentai, nurodantys apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymas; dokumentai, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodantys, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, padedanti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, be kita ko, gali būti dokumentai,: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).

Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis).

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnį pagrindas atsisakyti išduoti vizą be kita ko yra: jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis). Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).

2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniame sprendime byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).

Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 70.6 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė visus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti, pateikti dokumentai yra autentiški, dokumentų visuma pagrindžia pareiškėjo deklaruotą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Ambasadai abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, pareiškėjo pareiškimų patikimumo kilo dėl šių priežasčių: Azerbaidžano įmonė „(duomenys neskelbtini) kuri nurodyta kaip buvęs pareiškėjo darbdavys, iš viso nėra registruota Azerbaidžane; pareiškėjas konsului pateikė (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, sudarytą su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lietuvių kalba, nurodant, jog sutartis neterminuota (2 ir 3 punktai), nors Lietuvos Respublikos nacionalinė viza nėra išduodama neterminuotam laikui, o Leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo terminas 1 metai ((duomenys neskelbtini) Prašymo išduoti nacionalinę vizą 29-30 punktuose pareiškėjas numatomą buvimo laikotarpį Lietuvoje nurodė nuo (duomenys neskelbtini) tačiau ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu vienerius metus, prašė leisti vykti į Lietuvą daug kartų.

Pareiškėjas, remdamasis Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalimi, Aprašo 79 punktu, teigia, kad Ambasada, kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, nesikreipė į pareiškėją, nekvietė jo į pokalbį, neprašė papildomų duomenų (dokumentų ar informacijos), kuri išsklaidytų Ambasadai kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų. Taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teigė, kad pagal Aprašo 76 punktą nėra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pateikti pažymą su QR kodu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog su pareiškėju buvo susisiekta telefonu ir paprašyta pateikti e-valdžios įrašą dėl darbovietės, siekiant patikrinti darbdavio rašte, dėl kurio autentiškumo kilo pagrįstų abejonių, nurodytą informaciją, tačiau pareiškėjas tokios pažymos nepateikė.