- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- eI2-5704-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03079-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.), Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- E. H.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. H. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme 2022 m. liepos 26 d. gautas pareiškėjo E. H. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau ir – Ambasada) 2022 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 412 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo” (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2022 m. birželio 20 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį – stogdengiu, kviečiantis dirbti asmuo – UAB ,,Raldas”.
3. Teigia, jog apie atsisakymą išduoti vizą jam pranešta standartine forma, kurioje formaliai pažymėti du atsisakymo išduoti vizą pagrindai, t. y.: 1) pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir 2) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įsigyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4. Pažymi, kad prašyme dėl nacionalinės vizos išdavimo, nurodė pagrindinį kelionės tikslą – darbą UAB ,,Raldas” pagal darbo sutartį (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 70.6 punktas). Pareiškėjas pateikė Ambasadai visus būtinus dokumentus nacionalinei vizai gauti pagal Aprašo 76 punkto reikalavimus t. y. kelionės rizikų draudimą, taip pat patvirtinimą, kad draudimas yra apmokėtas (Aprašo 76.4 punktas); banko sąskaitos išrašą, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų ir darbo sutartį patvirtinančią, kad pareiškėjas teisėtai gaus reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį bei lėšų grįžti į kilmės valstybę (Aprašo 76.5 punktas); Užimtumo tarnybos pareiškėjui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje stogdengiu (Aprašo 76.10 punktas); galiojantį kelionės dokumentą; nuotrauką ir kt.; dokumentus, patvirtinančius stogdengio kvalifikaciją ir darbo stažą.
5. Tvirtina, jog UAB ,,Raldas” vykdomos veiklos pobūdis (statyba) tiesiogiai susijęs su pareiškėjo turima stogdengio kvalifikacija. UAB ,,Raldas” sudaryta darbo sutartis ir tarpininkavimo raštas patvirtina bendrovės prisiimamus įsipareigojimus susijusius su pareiškėjo įdarbinimu ir jo tinkamu apgyvendinimu. Visetas duomenų, kuriuos pateikė pareiškėjas siekdamas pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus ir sąlygas yra nuoseklūs, grindžiami leistinais ir tinkamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d.) ir patvirtina pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Pasak pareiškėjo, Ambasada neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, formaliai pažymėjusi atsisakymo pagrindus. Pareiškėjo vertinimu, iš Ambasados priimto Sprendimo negalima identifikuoti, kokie konkrečiai dokumentai Ambasadai sukėlė abejonių, nepateikta informacija apie galimai Ambasados nustatytas aplinkybes.
6. Nurodo, jog nors ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina oficialių rašytinių įrodymų instituto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimą dirbti išdavė valstybės institucija - Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neviršijant jai nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Įstatymo 57 str. 5 d.), leidimas dirbti pareiškėjui išduotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, įvertinus ir patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją (Įstatymo 63 str. ir Leidimo dirbti išdavimo tvarkos aprašo 9, 10, 13, 16- 18 punktai), todėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje stogdengiu, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir aplinkybės, nurodytos leidime dirbti (Pareiškėjo kvalifikacija ir stažas) laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (ABTĮ 56 str. 6 d.).
7. Atkreipia dėmesį, kad Ambasadai kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, ji nesikreipė į pareiškėją, nekvietė jo pokalbiui ir neprašė papildomų duomenų (dokumentų ir informacijos), kurie išsklaidytų kilusias abejones.
8. Laiko, jog remiantis byloje esančių įrodymų visuma, įvertinus dokumentų patikimumą (oficialūs dokumentai, dokumentai turintys juridinę galią), jų turinio bei formos atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų nuoseklumą ir logiškumą, nesant dokumentų turinio prieštaravimų Ambasada neturėjo konstatuoti, kad pareiškėjo pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo ar jų turinio teisingumo. Ambasada objektyviai neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, rėmėsi niekuo nepagrįstais įtarimais ir padarė klaidingas išvadas t. y. netinkamai, formaliai taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka.
10. Nurodo, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
11. URM konsulinis pareigūnas pirmiausia pastebėjo, kad kartu su pareiškėju tuo pačiu metu konsului prašymus išduoti Lietuvos Respublikos nacionalines vizas pateikė dar 5 Azerbaidžano piliečiai - visų jų skundai yra nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, visi šie asmenys pateikė identiškai surašytas (parengtas) darbdavių pažymas apie šių asmenų turimą darbo patirtį, nors jų galimi darbdaviai yra skirtingos įmonės.
12. Konsulas, siekdamas įsitikinti šio pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir patvirtinamųjų dokumentų - Azerbaidžano įmonės „Buta constuction”, kaip buvusio darbdavio, išduotos 2022 m. kovo 15 d. pažymos apie darbą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. stogdengiu, patikimumu, patikrino Azerbaidžano Valstybės įmonių registre įregistruotus duomenis ir nustatė, kad šios įmonės vadovo pavardė yra kita, nei nurodyta pažymoje.
13. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą pateikė konsului 2022 m. balandžio 27 d. darbo sutartį lietuvių kalba, nurodant, jog sutartis neterminuota, nors Lietuvos Respublikos nacionalinė viza nėra išduodama neterminuotam laikui, o Leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo terminas 1 metai (iki 2023 m. balandžio 27 d.). Prašymo išduoti nacionalinę vizą 29 punkte pareiškėjas numatomą buvimo laikotarpį Lietuvoje nurodė nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 20 d., tačiau nepaaiškino, kodėl prašyme išduoti nacionalinę vizą, ketindamas dirbti stogdengiu vienerius metus, prašo leisti vykti į Lietuvą daug kartų.
14. Kadangi pareiškėjas deklaravo vykimo į Lietuvą tikslą dirbti pagal Užimtumo tarnybos leidimą dirbti, o tokiu atveju turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagrindžiantys dokumentai yra esminiai. Taip pat todėl, kad Azerbaidžane labai dažnai padirbinėjamos darbo knygelės ir kvalifikacijos pažymėjimai, tai konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu, remdamasis Azerbaidžano Respublikoje nustatyta tvarka, paprašė pareiškėjo pateikti e-valdžios svetainės išrašą dėl darbovietės, tačiau pareiškėjas tokio dokumento konsuliniam pareigūnui nepateikė.
15. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis, įvertino pareiškėjo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pareiškėjas siekė pagrįsti apgyvendinimo Lietuvoje sąlygas. Pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą įrašė, jog kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats užsienietis. Prašyme išduoti nacionalinę vizą 33 punkte pozicijoje „Suteikiame gyvenamoji vieta” pareiškėjas nepateikė jokių duomenų. 2022 m. gegužės 27 d. UAB ,,Raidas” tarpininkavimo rašto skyriuje „Užsieniečio apgyvendinimo vietos Lietuvoje adresas” nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau jokios papildomos informacijos apie šią apgyvendinimo vietą pareiškėjas taip pat nepateikė. Taigi, pareiškėjas nepateikė konsului jokių leistinų įrodymų - patvirtinamųjų dokumentų, kad jam bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta (rezervacija, nuoma, panauda ar pan.).
16. Konsulas, siekdamas įvertinti pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų būti: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodomas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - bet koks kitas dokumentas, susijęs su sutuoktiniu arba tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta ( pareiškėjas bedarbis, neturi pastovių pragyvenimo pajamų).
Atsiliepimas
17. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Sprendimas priimtas netinkamai nurodžius ar įvertinus faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant ir taikant teisinį reguliavimą, jog konsulas galėjo pakviesti pareiškėją pokalbio, pareikalauti papildomus dokumentus, kurie išsklaidyti abejones dėl pareiškėjo ar UAB „Raidas” pateiktų duomenų.
18. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti visa apimtimi. Dėl atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų papildomai paaiškino: 1) dėl įmonės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymos paaiškino, kad nors nurodytas kitas vadovas, bet pažyma nepaneigia pareiškėjos įgytos patirties, t. y. atsakovė neginčija pateiktos pažymos turinio; 2) dėl atsakovės atsiliepime nurodyto argumento, kad konsulas paprašė pareiškėjo pateikti e-valdžios svetainės išrašą dėl darbovietės, pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas apskritai nebuvo pakviestas pokalbio, nebuvo jokio pokalbio, pareiškėjo nebuvo prašyta paaiškinti ką nors, su pareiškėju nebuvo susiekta, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus, be to, Vizų išdavimo tvarkos aprašo 76 punkte nėra nustatytas reikalavimas pateikti tokį dokumentą; 3) dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje paaiškino, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas pateikti kokią nors papildomą informaciją apie apgyvendinimo vietą Lietuvos Respublikoje, pakanka adreso, žmonės atvažiuoja dirbti ir užsidribti, todėl ieško tokios gyvenamosios vietos, kuri galėtų gyventi pigiau; 4) dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nurodė, kad pateikė sąskaitos banke išrašą, kuris patvirtino, kad sąskaitoje yra lėšų daugiau nei 1 minimali mėnesinė alga, be to pateikė darbo sutartį, kuri patvirtino, kad pareiškėjas dirbs ir turės reguliarių pajamų. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas vedęs, tačiau tai nebuvo įvertinta. Pareiškėjo atsakovės nuomone, ambasados pareigūnas turi būti aktyvus, turi pareigą reikalauti papildomų įrodymų, tai, pasak pareiškėjos atstovės, kyla ir gero viešojo administravimo principų. Pareiškėjo atstovės nuomone, nėra teisės akto, kuriame būtų nustatytas reikalavimas pateikti pažymą su QR kodu.
19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pasisakydamas rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Akcentavo, kad Azerbaidžane „masiškai“ klastojami dokumentai. Buvo tikimasi, kad pareiškėjas pateiks iš Azerbaidžano e-valdžios sistemos pažymą apie darbo patirtį Azerbaidžane (tokios pažymos e-valdžios svetainėje yra su QR kodu ir asmens nuotrauka), tačiau pareiškėjas nepateikė – tai buvo vienas iš pagrindinių motyvų konsului priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2022 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 412 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo” teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį UAB „Raldas” stogdengiu. 2022 m. birželio 20 d. prašyme Ambasadai išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – bedarbis, 2) pagrindinis kelionės tikslas – darbas; 3) prašoma leisti vykti – daug kartų; numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2022 m. birželio 21 d.; numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. birželio 20 d.; 4) kviečiantis įmonė – UAB „Raldas”, adresu (duomenys neskelbtini); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats prašymą teikiantis asmuo – grynieji pinigai; 6) šeiminė padėtis – vedęs. Prašyme išduoti vizą pareiškėjas nurodė savo adresą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė patvirtinamuosius dokumentus: 1) pasą; 2) kopiją 2022 m. balandžio 27 d. darbo sutarties Nr. FA-22-04-7, sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Raldas“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirbs UAB „Raldas“ stogdengiu, pareiškėjui bus mokamas 1258 Eur per mėnesį darbo užmokestis, darbo sutartis neterminuota (teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teismui pateikta minėta darbo sutartis yra pasirašyta tik UAB „Raldas“ direktoriaus, pareiškėjo parašo ant sutarties nėra); 3) UAB „Raldas“ tarpininkavimo raštą Nr. 20220527-073246, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo apgyvendinimo vietos Lietuvoje adresas – (duomenys neskelbtini), numatoma atvykimo data nurodyta – 2022 m. birželio 28 d., numatoma išvykimo data – 2022 m. balandžio 27 d.; profesija, pagal kurią pareiškėjas dirbs – stogdengys, kad pareiškėjui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas 1258 Eur darbo užmokestis per mėnesį; 4) 2021 m. vasario 16 d. pažymėjimą Nr. 103, kad pareiškėjas Ruzi mokymo centre baigė 3 mėnesių trukmės stogdengio kursus ir jam suteikta stogdengio kvalifikacija; 5) apmokėtą 2022 m. balandžio 26 d. Kelionės rizikų draudimą Nr. KRD 2043604; 6) Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 25 d. leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-1061; 7) Azerbaidžano Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymą Nr. 023/22, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. dirbo šioje bendrovėje stogdengio pareigose, šią pažymą pasirašė direktorius I. B..
22. Ambasada 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. 412 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo) ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai). Skundžiamas Sprendimas, kuris buvo pateiktas pareiškėjui, yra parengtas pagal Aprašo 10 priedu patvirtintą formą.
23. Pareiškėjas nesutikdamas su Ambasados Sprendimu kreipėsi į teismą.
24. Kartu su skundu teismui pareiškėjas pateikė Mokesčių mokėtojų registre UAB „Raldas“ tvarkomų duomenų išrašą, kuriame nurodyta, kad įmonės pagrindinė vykdoma veikla – kita specializuota statybos veikla, kitos vykdomos veiklos- restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, drabužių siuvimas (gamyba); rekvizitai.lt pateikiama informacija, kad įmonės veiklos sritys: statyba, didmeninė prekyba, maistas į namus, biurą; šios įmonės įstatus. Taip pat pareiškėjas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 26 d. pažymą Nr. (11.4) KA_PZ2-242, kurioje nurodyta, kad UAB „Raldas“ įsipareigojimus 2022 m. liepos 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra įvykdęs; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, pažymą“, kurioje nurodyta, kad 2022 m. liepos mėnesio duomenimis UAB „Raldas“ visas privalomas mokesčių deklaracijas yra/buvo pateikęs, yra/buvo neskolingas valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams; Azerbaidžano Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Buta Construction and Supply“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. 015, kad nuo 2019 m. spalio 16 d. B. I., R. sūnus, yra RAB „Buta Construction and Supply“ steigėjas ir dirba šioje bendrovėje; nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d. bendrovės direktorius A. K., S. sūnus, yra atostogose dėl sveikatos problemų, ir direktoriaus pareigas atlieka steigėjas B. I., R. sūnus.
25. Atsakovė pateikė Ambasados 2022 m. liepos 12 d. „Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 412, pasirašytą vedėjos D. I.. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė kelionės dokumentą, prašymą išduoti nacionalinę vizą, kvalifikacijos sertifikato kopiją, 1 d. banko pažymą, sutartį su darbdaviu (kopiją), Užimtumo tarnybos leidimą, draudimą, santuokos liudijimo kopiją, įmonės „Buta Construction“ pažymos kopiją. Šiame sprendime nurodyta, kad Ambasadai grupė užsieniečių pateikė dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo; visi užsieniečiai vyksta UAB „Raldas“ kvietimu; abejonių dėl dokumentų tikrumo sukėlė tai, kad vizų šešių darbuotojų darbo pažymos yra surašytos identiškai, nors darbdaviai yra skirtingi; patikrinus pateiktų pažymų informaciją viešai prieinamuose šaltiniuose, informacija nesutampa: įmonės „Green Group“ iš viso neregistruota Azerbaidžane, įmonė „Active Group CIS“ užsiima automobilių detalėmis, o ne statyba, įmonės „Buta Construction“ vadovas yra kitas asmuo, nei nurodyta pažymoje. Pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos UAB „Raldas“ kvietimu dirbti stogdengiu; pareiškėjas pateikė darbo patirtį pagrindžiantį dokumentą - darbdavio pažymą, kuri turi klastojimo požymių (aprašyta aukščiau). Nurodyta, kad jei Azerbaidžane asmuo dirbo (darbdavio pažymą pareiškėjas pateikė), atitinkami įrašai yra e-valdžios sistemoje (e-valdžios pažymos yra su QR kodu ir pareiškėjo nuotrauka, be to, jų galiojimą galima patikrinti e-svetainėje nuskanavus kodą, todėl yra sunkiai klastojamos, jų gavimas yra paprastas ir nemokamas, visiems pareiškėjams yra paaiškinama, kaip galima pažymą gauti). Su pareiškėju buvo susisiekta prašyme išduoti vizą nurodytu telefonu ir paprašyta pateikti e-valdžios įrašą dėl darbovietės, siekiant sutikrinti su darbdavio rašte, dėl kurio autentiškumo kilo pagrįstų abejonių, nurodytą informaciją. Tačiau pareiškėjas pažymos apie darbą iš e-valdžios sistemos nepateikė. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitų paraiškų nagrinėjimo metu gautą informaciją, informaciją gautą pokalbio metu, kyla rimtų abejonių dėl darbdavio pažymos autentiškumo, o tuo pačiu ir pareiškėjo darbo patirties bei turimos kvalifikacijos. Kadangi pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminiai elementai pagrindžiantys kelionės tikslą. Darytina išvada, kad užsienietis nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, pateikė nepatikimą informaciją apie darbo patirtį, todėl yra teisinis pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaujantis Įstatymu, priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.
26.1. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (6 straipsnio 1 dalis); tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis).
26.2. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (11 straipsnio 1 dalis).
26.3. Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (12 straipsnis).
26.4. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26.5. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas (21 straipsnio 9 dalis).
27.1. Nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (70.6 papunktis).
27.2. Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Apraše nurodytai dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (73(1) punktas).
27.3. Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (79 punktas).
28. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nustatyta:
28.1. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo: a) pateikia prašymo formą pagal 11 straipsnį; b) pateikia kelionės dokumentus pagal 12 straipsnį; c) pateikia nuotrauką <...>; d) leidžia paimti jo pirštų antspaudus pagal 13 straipsnį, kai taikoma; e) sumoka vizos mokestį pagal 16 straipsnį; f) pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą; g) kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu, kai numatyta 15 straipsnyje (10 straipsnio 3 dalis).
28.2. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia šiuos patvirtinamuosius dokumentus: a) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; b) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; c) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (14 straipsnio 1 dalis); neišsamus patvirtinamųjų dokumentų, kurių galima paprašyti iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens siekiant patikrinti, ar tenkinamos Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, sąrašas pateikiamas II priede (14 straipsnio 3 dalis).
28.3. Nepažeidžiant Vizų kodekso 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis); apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priima galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (32 straipsnio 2 dalis).
28.4. Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys gali būti tokie: <...> dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).
28.5. Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (21 straipsnio 8 dalis).
29. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios viešos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).
30. Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant, ar pareiškėjas, siekiantis gauti nacionalinę vizą turint tikslą, kaip nurodyta pareiškėjo prašyme, dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareiškimų patikimumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo buvimas / nebuvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4009-552/2020).
31. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė visus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti, pateikti dokumentai yra autentiški, dokumentų visuma pagrindžia pareiškėjo deklaruotą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
32. Ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas nurodytas byloje esančiame Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2022 m. liepos 12 d. „Sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 412, pasirašytame vedėjos D. I.. Kaip matyti iš šio dokumento, Ambasadai abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, pareiškėjo pareiškimų patikimumo kilo dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos UAB „Raldas“ kvietimu dirbti stogdengiu; pareiškėjas Ambasadai pateikė darbo patirtį pagrindžiantį dokumentą – buvusio darbdavio įmonės „Buta Construction“ pažymos kopiją; patikrinus informaciją viešai prieinamuose šaltiniuose, nustatyta, kad informacija nesutampa – įmonės „Buta Construction“ įmonės vadovas yra kitas asmuo, nei nurodyta pažymoje (todėl tai buvo įvertinta, kad pareiškėjas pateikė dokumentą kuris kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, turinio teisingumo); 2) jei Azerbaidžane asmuo dirbo (buvusio darbdavio įmonės „Buta Construction“ pažymą pareiškėjas pateikė), atitinkami įrašai yra e-valdžios sistemoje (e-valdžios pažymos yra su QR kodu ir pareiškėjo nuotrauka, be to, jų galiojimą galima patikrinti e-svetainėje nuskanavus kodą, todėl yra sunkiai klastojamos, jų gavimas yra paprastas ir nemokamas, visiems pareiškėjams yra paaiškinama, kaip galima pažymą gauti); su pareiškėju buvo susisiekta prašyme išduoti vizą nurodytu telefonu ir paprašyta pateikti e-valdžios įrašą dėl darbovietės, siekiant sutikrinti su darbdavio rašte, dėl kurio autentiškumo kilo pagrįstų abejonių, nurodytą informaciją; tačiau pareiškėjas pažymos apie darbą iš e-valdžios sistemos nepateikė. Taigi įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitų paraiškų nagrinėjimo metu gautą informaciją, informaciją gautą pokalbio metu, Ambasadai kilo rimtų abejonių dėl darbdavio pažymos autentiškumo, o tuo pačiu ir pareiškėjo darbo patirties bei turimos kvalifikacijos; kadangi pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminiai elementai pagrindžiantys kelionės tikslą. Remdamasi šiais motyvais, Ambasada padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, pateikė nepatikimą informaciją apie darbo patirtį, todėl yra teisinis pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
33. Pareiškėjas, jo atstovė teigia, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo stogdengio kvalifikaciją ir darbo stažą (2021 m. vasario 16 d. pažymėjimą Nr. 103, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė 3 mėnesių trukmės stogdengio kursus, ir buvusio darbdavio įmonės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymą Nr. 023/22, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. dirbo šioje įmonėje stogdengio pareigose). Taip pat pareiškėjas, remdamasis Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalimi, Aprašo 79 punktu, teigia, kad Ambasada, kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, nesikreipė į pareiškėją, nekvietė jo pokalbiui, nebuvo jokio pokalbio, neprašė papildomų dokumentų (dokumentų ar informacijos), kuri išsklaidytų Ambasadai kilusias abejones dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų. Taip pat pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teigė, kad pagal Aprašo 76 punktą nėra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pateikti Azerbaidžano Respublikos e-valdžios pažymą su QR kodu ir pareiškėjo nuotrauka.
34. Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą, jis jame nurodė savo telefono numerį. Byloje esančiame dokumente – Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2022 m. liepos 12 d. „Sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“ Nr. 412, pasirašytame vedėjos D. I. – nurodyta, kad su pareiškėju buvo susisiekta prašyme išduoti vizą nurodytu telefonu ir paprašyta pateikti e-valdžios įrašą dėl darbovietės, siekiant sutikrinti darbdavio rašte, dėl kurio autentiškumo kilo pagrįstų abejonių, nurodytą informaciją, tačiau pareiškėjas tokios pažymos nepateikė.
35. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti D. I. pasirašyto dokumento (jo turinio, pasirašiusio asmens parašo) autentiškumu. Todėl šiuo atveju nenuginčytas rašytinis įrodymas laikytinas pagrindžiančiu aplinkybes, kad su pareiškėju buvo susisiekta jo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytu telefonu ir paprašyta pateikti Azerbaidžano Respublikos e-valdžios dokumentą su QR kodu ir pareiškėjo nuotrauka.
36. Teismas pažymi, kad yra nenuoseklumo pareiškėjo paaiškinimuose, nes, viena vertus, pareiškėjas, jo atstovė teigia, kad Ambasados pareigūnas turi būti aktyvus, turi pareigą reikalauti papildomų įrodymų, nes tokia pareiga kyla iš gero viešojo administravimo principų, antra vertus, pareiškėjo atstovės nuomone, Apraše, kituose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas pateikti pažymą su QR kodu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vizų kodekse yra pateiktas neišsamus, t. y. ne baigtinis, patvirtinamųjų dokumentų sąrašas.
37. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė dėl įmonės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymos Nr. 023/22 paaiškino, kad nors nurodytas kitas vadovas, bet pažyma nepaneigia pareiškėjo įgytos patirties, t. y. atsakovė neginčija pateiktos pažymos turinio. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent dėl šios pažymos autentiškumo (t. y. ir dėl jos turinio teisingumo) Ambasadai kilo abejonių nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Be to, pareiškėjas į bylą pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Buta Construction and Supply“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. 015, kuri, pasak pareiškėjo, nurodo aplinkybes, kodėl įmonės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymą Nr. 023/22 pasirašyta vadovu nurodant kitą asmenį. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pirma, minėtos pažymos išduotos įmonių su panašiais, bet skirtingais pavadinimais: „Buta Construction“ ir „Buta Construction and Supply“. Antra, įmonės „Buta Construction and Supply“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 015 nurodoma, kas yra RAB „Buta Construction and Supply“ vadovas, o ne įmonės „Buta Construction“ vadovas. Ir trečia, nesutampa datos, nes pareiškėjo Ambasadai pateikta įmonės „Buta Construcition“ pažyma išduota 2022 m. kovo 15 d. ir yra pasirašyta direktoriaus I. B., o teismui pateiktoje 2022 m. rugsėjo 2 d. įmonės „Buta Construction and Supply“ pažymoje nurodyta, kad įmonės „Buta Construction and Supply“ direktorius yra atostogose dėl sveikatos problemų, o direktoriaus pareigas eina I. B. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 15 d. Taigi pateikta pažyma neišsklaido Ambasadai kilusių pagrįstų abejonių dėl įmonės „Buta Construction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymos Nr. 023/22 autentiškumo.
38. Teismo vertinimu, pateikdamas įmonės „Buta Construction and Supply“ 2022 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. 015 pareiškėjas neaiškumų nepašalino, be to, ši pažyma išduota po to, kai buvo priimtas Ambasados Sprendimas, t. y. ji Ambasadai prieš Sprendimo priėmimą nebuvo pateikta.
39. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Vizų kodekso 21 straipsni 7 dalį prašymo dėl nacionalinės vizos nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
40. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
41. Nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę ir pareigą vertinti pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis, prašyti pateikti papildomus dokumentus, reikalingus siekiant įsitikinti pareiškėjo pareiškimų patikimumu, pateiktų dokumentų patikimumu, ir atitinkamai pagal surinktos informacijos visumą spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis) ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; kt.).
42. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Ambasadai iškilus klausimų, abejonių dėl pareiškėjo pateiktos darbo patirtį patvirtinančios pažymos autentiškumo, ji paprašė pareiškėjo pateikti papildomą dokumentą, pagrindžiantį turimą darbo patirtį ir galintį išsklaidyti kilusias abejones dėl pareiškėjo pateikto dokumento autentiškumo, tačiau pareiškėjas tokios pažymos nepateikė. Tokia pažyma nebuvo pateikta ir teismui.
Žemesnės instancijos teismas
43. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Ambasadai pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, dėl dokumentų, kuriais grindžiami pareiškėjo pareiškimai dėl turimo darbo patirties, autentiškumo, jų turinio teisingumo. Sutiktina su Ambasados pozicija, kad kadangi pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kvalifikacija ir darbo patirtis yra esminiai elementai pagrindžiantys kelionės tikslą. Tai suprasdamas, pareiškėjas ir teikė Ambasadai įmonės „Buta Cosntruction“ 2022 m. kovo 15 d. pažymą, siekdamas pagrįsti savo darbo patirtį, savo kelionės tikslą.
44. Kaip minėta, Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi, Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.
45. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
46. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
48. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.