Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-872-548/2015 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei AB „Kaišiadorių paukštynas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą skundžia ieškovė J. Š.. Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės AB „Kaišiadorių paukštynas“.

Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas.

Teismas neanalizavo tos aplinkybės, ar su batais, nuo kurių nubyrėjusias žemes ieškovė išvalė iš spintelės, buvo gamybinėse patalpose – išpjaustymo ceche, atlikdama tiesiogines savo darbo funkcijas, ar tai buvo batai, su kuriais ieškovė atvyko iš namų į darbą ir kuriuos ieškovė pasidėjo spintelėje prieš pradėdama darbą. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad ieškovė neturėjo galimybių išsipurvinti batų. Šių aplinkybių teismas nenagrinėjo, nors jos yra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei buvo skirta pagrįstai. Iš K. K. tarnybinio paaiškinimo galima daryti išvadą, jog ji pati netikrino spintelės, nežiūrėjo, ar spintelėje yra kokie nors batai. Be to, teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog išeinant iš išpjaustymo cecho, kuriame ieškovė atlikdavo savo tiesiogines darbo funkcijas, yra privaloma pereiti per dezinfekcinę zoną, kurioje yra tikrinama, ar darbuotojai nedėvi papuošalų, ar jų panagės yra švarios, ar nagai nėra ilgi. Eidama pietauti 2015 m. vasario 13 d. ieškovė jokių pastabų negavo.

Byloje nebuvo nustatinėjama ir analizuojama aplinkybė, ar ieškovė nesilaikė higienos reikalavimų, ar 2015 m. vasario 13 d. pietų pertraukos metu atlikus patikrinimą pagrįstai buvo nustatyta, kad ieškovės nagai yra ilgi, ir ieškovė tokiais savo veiksmais pažeidė Personalo higienos normas. Nėra aišku, kokius nagus atsakovas laiko ilgais. Darbuotojas yra silpnesnė šalis, dėl tos priežasties teismai, nagrinėdami darbo bylas, turi veikti aktyviai ir ginti darbuotoją. Šioje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visas abejotinas aplinkybes vertino ne ieškovės, kaip darbuotojos, naudai, o atsakovės. Tokiu būdu teismas pažeidė Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-872-548/2015 esminė aplinkybė, ar ieškovė 2015 m. vasario 13 d. padarė drausmės pažeidimą, pažeidė Personalo higienos normas, ar drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai, nebuvo atskleista. Be to, teismas neanalizavo aplinkybės, kad 2015 m. vasario 13 d. patikrinimas buvo atliktas buitinėse patalpose ieškovės pietų pertraukos metu. Pietų pertraukos laiką ieškovė turi teisę naudoti savo nuožiūra. Byloje nebuvo nustatyta, jog ieškovė atliko darbo funkcijas išpjaustymo ceche nešvariomis panagėmis. Aplinkybė, kad ieškovės panagės nešvarios, buvo fiksuota buitinėse patalpose.

Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė LR CPK normas, LR DK nuostatas, reguliuojančias drausminės nuobaudos skyrimą. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas, priimtas 2015 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. 2- 872-548/2015, turi būti panaikintas.

Ieškovė savo 2015-02-26 Pasiaiškinime dėl darbo tvarkos pažeidimų (t. l, b. 1. 77) nurodo, kad: „vasario 13 d. einant į pietų pertrauką, perėjus dezo barjero zoną buvo tikrinami darbuotojai.“ Taigi, patikrinimas buvo atliekamas einant į pietų pertrauką, t. y. momentu, kai darbuotojai baigia darbą prie linijos ir eina į pietų pertrauką, kad darbuotojai negalėtų ir neturėtų laiko nuslėpti minėtose taisyklėse nurodytų draudimų ar išvengti patikrinimo.

Ieškovė savo 2015-02-26 pasiaiškinime dėl darbo tvarkos pažeidimų (t. l, b. 1. 77) apie ilgus nagus visiškai nieko nenurodė, dėl jų nepasiaiškino. Tai konstatuota ir 2015-03-10 bendrovės personalo vadovės L. I. tarnybiniame pranešime generaliniam direktoriui (t. l, b. 1. 78) dėl drausminės nuobaudos J. Š.. Šie užfiksuoti ieškovės personalo higienos normų nesilaikymo pažeidimai (ne vienas, o du pažeidimai) – ilgi nagai ir panagės, pilnos purvo, visiškai atitiko galiojančiose taisyklėse numatytus draudimus, todėl šie fiksuoti pažeidimai buvo pagrįstai ir teisėtai vertinti kaip neleistinas darbuotojos elgesys ir galiojančių bendrovėje norminių dokumentų nesilaikymas, ką savo sprendime tinkamai įvertino ir konstatavo Kaišiadorių rajono apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 6/08 paskyrė apeliantei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (1 t., b. l. 79), o 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 2/35 ieškovę J. Š. atleido iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 t., b. l. 80).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl suklydo priimdamas sprendimą, tačiau su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo nubausta drausminėmis nuobaudomis remiantis kokybės vadybininkės K. K. 2015 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 75), kuriame nurodyta, jog atliekant išpjaustymo cecho buities patalpose Personalo higienos taisyklių laikymosi patikrą, turint tikslą patikrinti, ar darbuotojai įsisavino 2015 m. sausio 23–28 d. pravestus personalo ir sanitarijos mokymus, nustatyta neatitiktis: išpjaustymo cecho darbuotoja J. Š. nesilaikė higienos reikalavimų – nagai ilgi, panagės pilnos purvo, ir tokiu būdu ji pažeidė personalo higienos reikalavimų taisyklių punktą 2.5. „prižiūrėkite nagus: nagai turi būti nelakuoti, nepriauginti, labai trumpai kirpti, panagės švarios.“ (b. l. 75, 1 t.).

Apeliantė teigia, kad higienos patikros buvo atliktos pietų pertraukos metu buitinėse patalpose, kai ieškovė pertraukos metu tvarkė savo spintelę, nuvalė purvą nuo batų, todėl panagės susitepė (1 t., b. l. 77). Apeliantės nuomone, byloje nenuginčyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad ieškovės batai buvo žemėti ir kad ieškovė batus valė išėjusi iš gamybinių patalpų ir tik dėl to susitepė panages.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentas, dėl kokios priežasties ieškovės panagės buvo nešvarios, kokiu darbo laiku tai nustatyta (šiuo atveju ieškovė teigia, kad pažeidimas nustatytas pietų pertraukos metu), nėra teisiškai reikšmingas ginčo situacijoje, kadangi ieškovė tuo metu, kai buvo nustatytas higienos taisyklių pažeidimas, buvo bendrovės darbo patalpose, tad jai galiojo visi atsakovės bendrovėje nustatyti Higienos taisyklių reikalavimai, tarp jų ir Personalo higienos reikalavimų taisyklių punktas 2.5., kuriuo darbuotojai įpareigoti prižiūrėti nagus: „nagai turi būti nelakuoti, nepriauginti, labai trumpai kirpti, panagės švarios“ Šią teisėjų kolegijos išvadą, kad ieškovei Higienos taisyklių reikalavimai galioja visą darbo dieną, patvirtino byloje apklausti liudytojai, kurių paaiškinimai nėra nuginčyti jokiais objektyviais įrodymais. Apklaustas byloje liudytojas M. Z. patvirtino, kad bendrovės darbuotojams galioja reikalavimai, jog darbuotojas ateidamas į darbą savo parašu žurnaluose deklaruoja, kad jo nagai, panagės tvarkingi, kad jis ir jo šeimos nariai neserga užkrečiamomis ligomis. Tačiau fiziškai kiekvieno įeinančio ar išeinančio darbuotojo patikrinimas nėra atliekamas, kadangi kiekvienas darbuotojas pats privalo rūpintis asmens higiena ir laikytis bendrovėje galiojančių Personalo higienos reikalavimų, taip pat prie dezinfekcinės zonos nusiplauti rankas. Liudytojo M. R. paaiškinimu nustatyta, kad buitinės patalpos irgi yra dalis gamybos, nes darbuotojai išeidami iš gamybinių patalpų nusiima apsauginius rūbus, ir buitinių patalpų padėtis taisyklių dėl asmeninės higienos nekeičia. Liudytojos K. K. paaiškinimu nustatyta, kad darbuotojų higienos reikalavimų laikymosi patikrą liudytoja atlikto iš karto darbuotojams išėjus iš gamybos patalpų, tad bendrovės darbuotojai neturėjo laiko ir galimybių susitepti rankas, nes prieš išeidami iš gamybinių patalpų (kuriose veikia gamybinė linija) ir pereidami į buitines patalpas darbuotojai privalo nusiimti apsaugines (gumines) pirštines, su kuriomis dirbo gamybinėse patalpose.

Ieškovės 2015-02-26 surašytame paaiškinime dėl darbo tvarkos drausmės pažeidimų (1 t., b. l. l77) nurodyta, kad: „vasario 13 d. einant į pietų pertrauką, perėjus dezo barjero zoną buvo tikrinami darbuotojai“, ieškovė pastabų dėl rankų negavo, po to, ieškovės paaiškinimu, buvo tikrinama jos drabužių spintelė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės paaiškinimas dėl darbdavio atlikto higienos reikalavimų patikrinimo yra prieštaringas. Ieškovės teigimu, ji buvo tikrinama du kartus: vieną kartą perėjus dezinfekcijos barjero zoną, kai darbdavio atstovai tikrino ieškovės rankas, tuo momentu ieškovė, anot jos, pastabų dėl rankų negavo. Antrą kartą ieškovė buvo tikrinama prie drabužių spintos, kai darbdavio atstovai pastebėjo, jog ieškovės panagės yra nešvarios, o nagai ilgi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo tikrinama du kartus ir tik vieną kartą buvo nustatytas higienos taisyklių pažeidimas. Be to, net padarius prielaidą, kad ieškovė iš tiesų buvo tikrinama du kartus, mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laikotarpį nuo vieno ieškovės patikrinimo perėjus dezinfekcijos barjero zoną iki ieškovė atėjo iki drabužių spintelės, ieškovės nagai pailgėtų tiek, kad neatitiktų higienos reikalavimų.

Taigi esant byloje nustatytai aplinkybei, kad ieškovė dirbo prie mėsos gamybos (išpjaustymo ceche) ir kad jai buvo žinoma, jog darbuotojų higienos reikalavimų tinkamas ir griežtas laikymasis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių atsakovės gaminamos produkcijos kokybę, ieškovės veiksmai, susiję su higienos reikalavimų pažeidimu, atsakovės vadovo pagrįstai kvalifikuoti kaip darbo drausmės pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ įrodė byloje ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo faktą (1 t., b. l. 79) ir darbo drausmės pažeidimą įvertino bei kvalifikavo tinkamai (CPK 12, 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos ieškovė buvo nubausta atsakovės vadovo 2014-10-30 įsakymu Nr. 6/29 pastaba (1 t., b. l. 25) (už reikalavimo pasitikrinti sveikatą nevykdymą), AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinio direktoriaus 2015-03-10 įsakymu Nr. 6/07 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. l, b. 1. 8) (už darbą iš namų atsineštu darbo įrankiu – asmeniniu peiliu, o ne su darbui išduotu įrankiu – filetavimo peiliu). Atsakovės vadovui skiriant ieškovei antrąją drausminę nuobaudą – papeikimą ieškovė jau turėjo galiojančią švelnesnę 2014-10-30 generalinio direktoriaus įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Todėl pirmosios instancijos teismas nenustatęs įstatyminio pagrindo panaikinti atsakovės vadovo 2015-03-12 ieškovei paskirtą trečią nuobaudą – atleidimą iš darbo (1 t., b. l. 79), paliko galioti 2015-03-13 atsakovės įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktus byloje rašytinius įrodymus dėl visų atsakovės AB „Kaišiadorių paukštynas“ paskirtų drausminių nuobaudų ieškovei J. Š., t. y. tiek dėl pastabos, tiek dėl papeikimo ar atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p, tinkamai ir nuosekliai bei kruopščiai ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos, išnagrinėjimu, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad visas tris drausmines nuobaudas atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ ieškovei skyrė tinkamai, laikydamasi LR DK nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų, esant juridinių faktų sudėčiai, leidžiančiai skirti drausmines nuobaudas, laikydamasi tvarkos bei terminų, įvertinusi visas drausminių nuobaudų skyrimui svarbias aplinkybes, ir drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pritaria jiems ir laiko juos teisingais.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus šiuo atveju laiko teisiškai nereikšmingais, dėl jų nepasisako ir sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo nekeisti.