- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 1-65-439/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. G. 2019 m. gruodžio 15 d., apie 12.10 val., Tauragėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo vairavo automobilį S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.06 promilių neblaivumas.
A. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-12-15 ryte atėjo blaivus iki garažo, ten stovėjo jo palikta mašina, kuri neužsikūrė. Paprašė žmogaus, kad padėtų užkurti, atvažiavo iki garažo ir buvo garaže, laukė kol pasikraus akumuliatorius. Tada atėjo pažįstamas, atsinešė degtinės butelį ir jie dviese išgėrė. Po to jis sėdo važiuoti, negali pasakyti, kodėl. Nuvairavo pats nuo garažų iki savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo kiemo aikštelę. Dėl girtumo ikiteisminio tyrimo metu turbūt pasakė, kad jį kažkas parvežė nuo garažų. Nepasisekė pastatyti automobilio dėl girtumo, apgadino du automobilius. Po to sustojo ir žvalgėsi, kur yra platesnė vieta, kad galėtų pastatyti automobilį. Privažiavo mašina ir prie jo priėjo žmogus, kuris pasakė, kad paskambino policijai. Jis užgesino variklį ir laukė policijos. Du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmą kartą pripūtė apie 2,16 - ar 2,18 promiles, antrą kartą 2,06 promiles. Vairavo savo automobilį, kurį įsigijo prieš 6 metus. Labai blogai vertina savo poelgį. Prašo neatimti teisių, nes jį gali atleisti iš darbo. Prašo taikyti laidavimą ir laiduotoju skirti brolį, kuris gyvena Batakiuose. Gauna nedidelę pensiją, dar dirba, taip prisiduria prie pensijos, nuomojasi butą, be to jam pakeitė kelio sąnarį, sunkiai vaikšto. Turi mamą, kuriai yra 93 metai ir kuri gyvena Raseiniuose, pas ją važiuoja kas trečią šeštadienį, nes reikia apipirkti.
Laiduotojas E. G. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo brolis ir prašo leisti laiduoti už brolį be užstato, jis jį prižiūrės, B. kaimas yra netoli, todėl gali daryti broliui įtaką. D. B. pagrindinėje mokykloje darbininku, nuobaudų neturi, laikosi Kelių eismo taisyklių, pripažįsta, kad anksčiau yra viršijęs leistiną greitį. Brolis gailisi, kas trečią savaitgalį važiuoja pas mamą, nes reikia apipirkti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.
Įtariamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl pranešime apie įtarimą nurodytos veikos pripažįsta, tai yra sutinka, kad 2019-12-15, apie 12 val., būdamas neblaivus, Tauragės mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo vairavo savo automobilį S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-15, maždaug nuo 10 val. garažų masyve, T. I., kur turi savo garažą ir laiko savo automobilį, kartu su pažįstamu išgėrė alkoholio. Buvo gerokai apsvaigęs. Apie 12 val. susitiko kitą pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino. Pakalbėjo, kad abiem reikia grįžti į "mikrorajoną". Jis buvo atsisėdęs už savo automobilio vairo, ruošėsi važiuoti, bet tas pažįstamas pasisiūlė parvairuoti automobilį, nes jis buvo blaivus, o jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pažįstamas parvairavo jo automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę prie namo, kuriame jis gyvena, tai yra (duomenys neskelbtini). Vyriškis sustojo viduryje aikštelės ir išlipo iš automobilio, paklausė jo ar šis pasistatys automobilį į stovėjimo vietą, nes arti tuščių vietų nesimatė. Jis atsakė, kad pasistatys ir vyriškis nuėjo. Tuomet jis sėdo už savo automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, norėjo pervažiuoti į kitą aikštelės pusę, bet jam pavažiavus 5-6 metrus privažiavo kitas automobilis ir tyčia užstatė išvažiavimą. Tame automobilyje buvo du nepažįstami vyrai, jie pasakė, kad jis yra neblaivus, todėl neleis jam toliau važiuoti. Jie paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, nustatė virš 2 promilių girtumą, paėmė iš jo vairuotojo pažymėjimą ir įteikė šaukimą atvykti į policiją. Vairuodamas automobilį ir bandydamas jį pastatyti į stovėjimo vietą galimai užkliudė kitus automobilius ir juos apgadino. A. S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, priklauso jam. Jį įsigijo maždaug prieš 6 metus, jo vertė 600 eurų. Automobilio dokumentai - registracijos liudijimas, draudimo, techninės apžiūros - liko automobilyje, kurį policijos pareigūnai iš jo paėmė. Dėl savo veiksmų gailisi (b.l. 64-67, 70-72).
L. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-15, apie 12.05 val., buvo savo garaže (duomenys neskelbtini). Prie išvažiavimo iš garažų, rezervuotoje vietoje, stovėjo paliktas automobilis S. A. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prie šio automobilio atvažiavo kitas automobilis Peugeot 406, sidabrinis, valstybinių numerių nematė. Iš šio automobilio keleivio vietos išlipo vyriškis, kurio judesiai jam pasirodė neadekvatūs, todėl įtarė, kad jis yra girtas. Vyriškis įlipo į S. A. automobilio vairuotojo vietą ir užsikūrė jį bei pradėjo važiuoti. Kai pamatė, kad automobilis išvažiuoja iš garažų masyvų, tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jis nusprendė automobilį pasekti iš paskos, todėl, išvažiavęs iš garažų masyvų adresu (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliui iš paskos iki (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur įvažiavo minėtas automobilis. Netoliese pasistatęs savo automobilį žiūrėjo ką vairuotojas su automobiliu darys. Šis automobilį pastumdavo į priekį, po to atgal ir taip keletą kartų, dėl ko apgadino du automobilius. Kai vairuotojui nepavyko pastatyti automobilio vairuotojas norėjo su automobiliu išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, todėl jis su savo automobiliu užstatė išvažiavimą iš aikštelės, kad šis nepabėgtų. Jis priėjo prie S. A. automobilio, per langą pajuto sklindantį alkoholio kvapą, matė, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl pasakė jam, kad jis užgesintų automobilio variklį. Po to vyriškiui pasakė, kad jis apgadino automobilius ir kartu su juo nuėjo jam parodyti apgadintus automobilius. Vėliau vyriškis vėl atsisėdo į savo automobilį ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, bei sulaikė vairuotoją, kuris dar buvo automobilyje (b.l. 48-51).
Iš 2019-12-15 Tauragės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. L. tarnybinio pranešimo (b.l.9) nustatyta, kad jis 2019-12-15 dirbdamas kartu su Tauragės AVPK RS vyr. patrule A. V. reagavo į pranešimą, jog link Tumo -Vaižganto g. važiuoja a/m Seat, v/n (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į papildomame pranešime nurodytą vietą – ties (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad šalia stovinčiame automobilyje S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyras vairavo automobilį būdamas galimai neblaivus ir kliudė stovėjimo aikštelėje esančius du automobilius. Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, vėliau paaiškėjo, kad tai A. G., ir vairuotojui atidarius langą iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo neriški, judesiai nekoordinuoti. Vyras teigė, kad draugas vairavo jo automobilį ir atvažiavus paliko jį stovėjimo aikštelės viduryje, paprašė, kad pastatytų automobilį stovėjimo vietoje, todėl jis vairuodamas norėjo pastatyti savo automobilį į stovėjimo vietą. P. R. J. teigė, kad tas pats vyras, kuris sėdi minėtame automobilyje, vairavo automobilį nuo garažų masyvų, esančių T. I. , iki stovėjimo aikštelės ties pastatu (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui įvažiavus šis dar kliudė aikštelėje stovinčius du automobilius, jis norėjo atimti užvedimo raktelius iš vairuotojo, bet vairuotojui apsisukus ir bandant išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės pranešėjas užstatė pravažiavimą ir pranešė bendram pagalbos centrui. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0133“ patikros sertifikato Nr. 1088793 A. G. 12:37 val. nustatytas 2.18 promilių neblaivumo laipsnis, tuo pačiu alkotesteriu 13:01 val. nustatytas 2.06 promilių neblaivumo laipsnis. Eismo įvykio metu A. G., vairuodamas automobilį neblaivus, kliudė ir apgadino automobilį S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. V. ir BMW Serie 5, valstybinis (duomenys neskelbtini)priklausantį valdytojo teise T. G., žmonės nenukentėjo.
Iš apžiūros protokolo ir jo priedų (b.l.12-22) nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis S. A., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) stovintis priešais namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalia šaligatvio Ant automobilio kairės pusės galinių ir priekinių durelių matomi 3 įbrėžimai raudonos spalvos, ant automobilio dešinės pusės galinio buferio matomas juodos spalvos įbrėžimas.
Iš apžiūros protokolo (b.l.34-45) nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti du automobiliai: S. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinės pusės priekinio buferio ir priekinio dešinės pusės sparno rasti įbrėžimai; BMW, valstybinis Nr. DN-296-AP, ant automobilio kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlio, ant kairės pusės durelių ir durelių rankenėlės, ant kairės pusės priekinio bamperio rasti įbrėžimai.
Iš 2019-12-15 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. G. 12:37 val. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, o 13:01 val. - 2.06 promilių girtumas (b.l. 11).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones (b.l.25) nustatyta, kad transporto priemonės S. A., kurios valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojas savininkas yra A. G., transporto priemonės registracijos liudijimo Nr.E351592.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (b.l.29, 32, 52-54) matyti, jog A. G. pateikė automobilio S. A. registracijos liudijimą Nr.E351592, vairuotojo pažymėjimą.
Iš EMPREKIS pažymos nustatyta, kad automobilio S. A. vidutinė rinkos kaina yra 1091 euras (b.l. 26).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. G. 2019 -12-15, apie 12 val. 10 min, vairavo automobilį S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.06 promilių neblaivumas. Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, be jo paties prisipažinimo jo kaltė patvirtinta alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis A. G. padarė BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu tyčiniu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę. Tačiau vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti - turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti. Nustatyta, jog kaltinamasis A. G. anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirtas specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nesustabdė kaltinamojo nuo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį. Nagrinėjamoje byloje jam nustatytas gana didelis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, daugiau nei dvi promilės, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apgadino du automobilius. Aptartų aplinkybių visuma neleidžia teismui daryti išvados, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prašė skirti laiduotoju jo brolį, tačiau nenurodė jo asmeninių savybių, kurios daro jam įtaką. Laiduotojas E. G. teismo posėdžio metu prašė perduoti brolį jam pagal laidavimą be užstato, teigė, jog gali daryti įtaką broliui, tačiau nenurodė konkrečių būdų kaip sieks pakeisti kaltinamojo elgesį. Iš jo darbovietės charakteristikos matyti, jog jis dirba Tauragės rajono B. pagrindinėje mokykloje darbininkų, nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, jog vertinant ar laiduotojas E. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali teigiamai veikti kaltinamąjį, padariusį patį šiurkščiausią Kelių eismo taisyklių pažeidimą, svarbu yra tai, jog pats laiduotojas yra anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimus). Be to laiduotojas gyvena ne Tauragės mieste, todėl abejotina ar dėl atstumo, retų susitikimų jis galės tinkamai kontroliuoti brolio elgesį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi abejonių ar E. G. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, galintis teigiamai veikti kaltinamojo A. G. elgesį. Sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-329/2013). Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nėra visos būtinos sąlygos, norint kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, atleidus A. G. nuo atsakomybės pagal laidavimą, tai neturės tinkamo auklėjamo poveikio, todėl teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. G. bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką.
A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau baustas už KET pažeidimą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 135-136). Kaltinamasis yra pensininkas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l.111), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog kaltinamajam A. G. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam bausmę – baudą, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam baudos minimumui už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu pagal pareikštą kaltinimą, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skiriama bausmė - bauda sumažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, net kai asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010). Kadangi kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, tai yra naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtinas draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, į tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, todėl jam skirtinas draudimas vairuoti kelių transporto priemones mažesniam terminui, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo vidurkis. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti A. G. kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 16 d. (b.l.76-77).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. G. vairavo automobilį S. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio. Taigi be šios transporto priemonės A. G. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos veikos, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. G.. A. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamasis tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę (1091 Eur), taip pat siekiant sulaikyti kaltininką nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bus proporcinga padarytam nusikaltimui. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuotinas automobilis S. A., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas A. G. vardu, saugomas aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: specialios teisės sustabdymas (b.l.76-77) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti(b.l.73-74) iki nuosprendžiui įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00869762, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.
Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. E 351592, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio S. A., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6, 7 dalimis,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę - 34 MGL dydžio, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.
Paskirtą baudą sumokėti per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke Lietuvos filiale; įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.
Išaiškinti A. G., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 (dvejiems) metams naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę - sustabdymą priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 16 dienos.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti automobilį S. A., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), registruotą A. G. vardu, saugomą aikštelėje, esančioje adresu Paberžių g. 7, Tauragėje.
A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00869762, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. E 351592, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio S. A., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.