Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-655-432/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-04
Bylos Nr.: e2A-655-432/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: V. O., O.O., E. K., T. K., I. L., V. L.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. M., V. M., V. K., E. K., J. J., N. J., P. L., A. L., A. B., D. B., V.N., R. N., M. S., L.S., S. B., V. B., K. R., A. R., S. T., N. B., G. B.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį dėl kelio servituto panaikinimo, pareikštą atsakovams V. O., O.O., E. K., T. K., I. L., V. L., tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. M., V. M., V. K., V. K., E. K., V. K., J. J., N. J., P. L., A. L., A. B., D. B., V.N., R. N., M. S., L.S., S. B., V. B., K. R., A. R., S. T., N. B., G. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti pasibaigusiu 2011-05-12 Servituto nustatymo sutartimi Nr. MK-2484 nustatytą kelio servitutą (tarnaujantį), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį ji valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis kartu su trečiaisiais asmenimis M. S. ir L. S., nustatytas kelio servitutas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tapo nebereikalingas, todėl naikintinas. Atsakovai, kurie 2011-05-12 servituto nustatymo sutartimi Nr. MK-2484 buvo susitarę dėl kelio servituto nustatymo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šį sklypą padalijus, kelio servitutas nustatytas naujai gautam sklypui, Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), turi galimybę į savo žemės sklypus patekti tiesiai iš (duomenys neskelbtini)gatvės rytinėje pusėje esančiu keliu, neribojant ieškovės teisių į žemės sklypą. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovė kreipėsi į atsakovus, kad šie sutiktų panaikinti kelio servitutą, tačiau atsakovai su siūlymu panaikinti kelio servitutą nesutiko. Ieškovė taip pat kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – NŽT Vilniaus rajono skyrius), bet ši institucija nurodė, kad servitutui panaikinti būtinas žemės sklypų savininkų, kurie pasirašė 2011-05-12 servituto sutartį Nr. MK-2484, sutarimas. Institucija negali priimti sprendimo dėl kelio servituto panaikinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.4110/0400:302), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. 2018-01-05 Žemės sklypo padalijimo sutartimi Notarinio registro Nr. MK-107 A. J., S. T., T. D., S. P., M. S., L. S., E.M., V.M., V. K., E. K., I. L. ir V. L. susitarė pertvarkyti ir padalinti į 4 (keturis) naujai formuojamus žemės sklypus žemės sklypą Papiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei, kartu su L. S. ir M. S. atiteko 0,1743 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančias servitutais, taip pat ir ir 373 kv. m ploto kelio servitutu, su kuriuo savo valia sutiko. Teritorija, per kurią ieškovė atsakovams siūlo privažiuoti prie jiems nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų, buvo suprojektuota 2014-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.KADI-641 „Dėl žemės ūko paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. sav. Zujūnų sen., Papiškių k., detaliojo plano patvirtinimo“ ir suformuota 2015-03-31 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr.48SK-1193-(14.48.111.). Taigi, dvi skirtingos teritorijos buvo formuojamos atskirai skirtingais teritorijų planavimo dokumentais (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu ir detaliuoju planu), nustatant servitutus. Teritorija, kuri tapo ginčo objektu, buvo suformuota vėliau, negu teritorija, per kurią atsakovams siūloma privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Kita vertus, servitutų būtinumą pripažino ir ieškovė, pasirašydama 2018-01-05 Žemės sklypo padalijimo sutartį Notarinio registro Nr.MK-107. Atsižvelgiant į servitutų dislokaciją, buvo formuojamos žemėnaudos ir statomi namai.

4.Tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. KADI-641 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., detaliojo plano patvirtinimo“ yra parengtas tik jų lėšomis ir apima tik teritoriją, kur yra jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Jie kategoriškai prieš, kad asmenys, nesusiję su detaliojo plano parengimu, naudotųsi jiems nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypų dalimis ir jų lėšomis sutvarkyta teritorija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-12-08 sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei (įregistravimo pagrindas 2016-06-17 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-2011; 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-3767-(14.48.111.), 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartis Nr. MK-107) bei tretiesiems asmenimis M. S. ir L. S. (įregistravimo pagrindas 2016-06-17 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-2011; 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-3767-(14.48.111.), 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartis Nr. MK-107) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuriame nustatyti: 0,0373 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2011-05-12 servituto sutartis Nr. MK-2484, 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-3767-(14.48.111); 0,0077 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2005-09-26 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-8494-41, 2012-03-01 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ- (14.48.2)-1246), 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-3767-(14.48.111); kiti servitutai (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2013-07-10 Servituto sutartis Nr. SK-4444, 2017-12-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-3767-(14.48.111).

7. Atsakovams V. O. ir O. O. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams E.K. ir T. K.bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovams I. L. ir V.L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise bei tretiesiems asmenims E. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad ginčo nėra, jog atsakovai yra pasirašę 2011-05-12 servituto nustatymo sutartį Nr. MK-2484, pagal kurią žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas (ieškovė sklypą įsigijo 2016-03-17). Šis žemės sklypas yra suformuotas, padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-01-05 Žemės sklypo padalijimo sutartis Nr. MK-107). 2011-05-12 servituto nustatymo sutartis buvo pasirašyta dėl kelio servituto nustatymo žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šį sklypą padalijus, kelio servitutas nustatytas naujai gautam ieškovės kartu su bendraturčiais valdomam sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2011-05-12 servituto nustatymo sutartį viešpataujantis daiktas, kuriam nustatomas servitutas, yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1. punktas). Padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio padalijimo būdu gauti atsakovų žemės sklypai ir trečiųjų asmenų (V. K. ir V. K., E. K. ir V. K.) sklypai. Pagal minėtą 2011-05-12 Servituto nustatymo sutartį nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tarnaujantis, kelio servitutas minėtame žemės sklype apibrėžtas linijomis ir taškais: 8, 9, 10, 11, 5, 6, 14, 7, 8 plane, pridėtame prie servituto nustatymo sutarties. Servitutas pažymėtas S3 užima 0,0373 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto. 2011-05-12 Servituto nustatymo sutartyje Nr. MK-2484 (1.4, 1.5 punktai) nustatyta, kad servitutas nustatomas neatlygintinai, neterminuotam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011-05-12 servituto nustatymo sutartis Nr. MK-2484 nėra nuginčyta, yra galiojanti.

9. Taip pat nustatyta, kad tretiesiems asmenims J. J. ir N. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti 0,0364 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis) – kelio ir inžinerinių tinklų, įregistravimo pagrindas 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-2572. Tretiesiems asmenims P. L., A. L., E. J., J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kuriame nustatyti 0,0312 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis) – kelio ir inžinerinių tinklų, įregistravimo pagrindas 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-2572. Tretiesiems asmenims A. B. ir D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kuriame nustatyti 0,0364 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis) – kelio inžinerinių tinklų, įregistravimo pagrindas 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-2572. Tretiesiems asmenims V.N. ir R. N., M. J. ir I. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti 0,014 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis) – kelio ir inžinerinių tinklų, įregistravimo pagrindas 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-2572. Tretiesiems asmenims V.K.ir V. K.bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis); servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, 0,0214 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis); 0,0292 ha ploto servitutas teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); 0,0055ha ploto kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), pagrindas 2015-08-20 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. 7983, 2011-09-06 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-4379. Tretiesiems asmenims E. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyti kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis); servitutai – teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis); 0,0298 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis); 0,0292 ha ploto servitutas teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); 0,298 ha ploto servitutas teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); 0,298 ha ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); 0,0139 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), pagrindas 2015-08-20 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. 7983, 2011-09-06 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-4379; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis, pagrindas 2011-08-23 Nacionalinės ženės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3134, 2011-09-27 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3580, 2015-07-17 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-2652(14.48.111).

10. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-11-19 rašte Nr.A32(1)-8243 (atsakant į atsakovų atstovo 2021-11-18 prašymą dėl galimybės atsakovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus kitu keliu, einančiu palei trečiųjų asmenų žemės sklypus) nurodyta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-25 įsakymu Nr. KADI-399 „Dėl kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumento registre (TPD registracijos Nr. T00076431). Pagal detaliojo plano pagrindinį brėžinį patekimas į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją yra numatytas per žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

11. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. KADI- 641 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane (TPD registracijos Nr. T00074343) nėra numatyta servitutais naudotis ne šio detaliojo plano sklypams. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimui iki sklypų Nr. 2, 3 ,4, 5 formuojamas servitutinis kelias. Atkreipė dėmesį, kad vėliau patvirtinto detaliojo plano (TPD registracijos Nr. T00076431) sprendiniuose nėra numatyta galimybė važiuoti per detaliuoju planu (TPD registracijos Nr. T00074343) suplanuotus sklypus, o jį patvirtinančiame teisės akte nėra (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-28 įsakyme Nr. KADI-641) nurodyta laiko termino, iki kada turi būti įrengta gatvė ir jos elementai. Detaliųjų planų sprendiniams įgyvendinti išduodami statybą leidžiantys dokumentai Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

12. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat teigiama, kad antstolio Vitalio Milevičiaus 2021-06-17 faktinių aplinkybių konstatvaimo protokole Nr. 13-21-1505 nurodyta, kad antstolis Vitalis Milevičius, 2021-06-17 11 val. 30 min. pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) 2021-06-17 prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, jog privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) namų valdų yra galimybė, nesinaudojant (duomenys neskelbtini) žemės sklype nustatytu servitutu. Konstatuota, kad iš (duomenys neskelbtini) asfaltuotos gatvės dalies yra įrengti du žvyro danga padengti keliai, kuriais yra galimybė privažiuoti prie (duomenys neskelbtini)namų valdų. (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pietvakarių dalyje yra įrengtas žvyrkelis, vedantis tarp (duomenys neskelbtini) namų valdų bei susijungiantis su kitu žvyrkeliu, kuris yra sujungtas su asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatve. Nuotraukoje Nr. l matoma žvyrkelių sankryža yra žemės sklypo 101G pietvarkarių dalyje, apytiksliai toje vietoje, kuri pridedamame plane pažymėta įstrižu brūkšniavimu. Nesinaudojant (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pietvakarių pusėje nustatytu servitutu, yra galimybė privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) namų valdų: privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančių namų valdų yra galimybė iš asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojant arčiau vakarų pusės esančiu žvyrkeliu; privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančių namų valdų yra galimybė iš asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojant arčiau rytų pusės esančiu žvyrkeliu.

13. Taip pat 2021-09-16 anstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių protokole Nr. 171-21-53 nurodyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 23 straipsnio normomis ir E. K. 2021-09-14 prašymu atvyko (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo šias aplinkybes: nurodytu adresu esančio namo pastatymo kryptį servitutinio kelio atžvilgiu bei šio kelio būklę. Konstatuota: faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2021-09-14, 9 val. 55 min., atvykus prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalyvaujant užsakovei E. K., V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Topokada” direktoriui V.B.. Užsakovė E.K. paaiškino ir nurodė, kad gyvenamasis namas bei įvažiavimas į jo kiemą bei garažą yra suprojektuoti ir pastatyti, atsižvelgiant į servitutinį kelią (t. y. jo vietą ir kryptį), kuriuo yra naudojamasi nuo įsikūrimo iki konstatavimo momento. V. K. paaiškino, kad pirmiausia buvo suformuotas servitutinis kelias, o vėliau pastatyti šalia šio kelio stovintys gyvenamieji namai. Šios moters teigimu, jai priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimas į garažą taip pat buvo suprojektuotas, atsižvelgiant į servitutinio kelio vietą. Be to buvo paaiškinta, kad servitutiniu keliu atvažiuoja ir nurodytoje vietoje apsisuka nuotekas ir šiukšles išvežančios transporto priemonės (1 priedas, 1 filmas, vaizdo įrašas 00:00-02:13). E. K. atkreipė dėmesį į tai, kad panaikinus minėtą servitutinį kelią, gyventojai turėtų naudotis kitu servitutiniu keliu, dėl pastarojo kelio naudojimo nesutinka šio kelio savininkai; be to, naudojimasis kitu servitutiniu keliu sukeltų nepatogumus dėl gyventojų bei paslaugas teikiančių įmonių transporto priemonių gabaritų. Konstatavimo metu UAB „Topokada” direktorius V. B.atliko matavimus (duomenys neskelbtini) sklypų teritorijose ir jų prieigose, kurių eiga užfiksuota, o vėliau bus pateiktas detalus matavimo aprašymas (1 priedas, 1 filmas, vaizdo įrašas 02:14-09:14). Užsakovės E. K.ir V. K. prašymu buvo užfiksuotas servitutinio kelio bendras vaizdas: šio kelio danga; šalia augantys augalai; sukrautos statybinės medžiagos, akmenys ir kt. reikšmingos aplinkybės. Taip pat V. K. teigimu, galimai nuotekų šulinys yra ant apžiūrėto servitutinio kelio ribos. Matininkas V. B. atliko šio servitutinio kelio matavimus (1 priedas, 1 filmas, vaizdo įrašas 09:14-12:13).

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad 2022-05-13 MB „Kelių projektavimas“ išvadoje Nr.22-32 „Dėl nuovažų registracijos” konstatuota: kelias, iš kurio įvažiuojama į sklypus (duomenys neskelbtini) ir kitus sklypus (duomenys neskelbtini), taip pat iš kurio įvažiuojama į sklypus (duomenys neskelbtini) ir kitus sklypus (duomenys neskelbtini), yra rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė – Čekoniškės – Sudervė. Šio kelio ruožas nuo 4,143 iki 11,00 km, jame yra įregistruotos 54 nuovažos. Į minėtų sklypų ((duomenys neskelbtini)) įvažiavimą yra suprojektuotos ir įregistruotos dvi nuovažos. Nuovaža, taško Nr. 545, (ataskaitos duomenys ašyse – kilometras 6,118), X koordinatė - 6065231,89; Y koordinatė - 572223,87 ir nuovaža, taško Nr. 549, (ataskaitos duomenys ašyse – kilometras 6,154), X koordinatė - 6065231,73; Y koordinatė - 572187,50 yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5212 priklausiniai. Abi nuovažos yra pavaizduotos statinio dokumentuose, dėl šios priežasties tampa esamo statinio (kelio) elementu.

15. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2011-05-12 Servituto nustatymo sutartis Nr. MK-2484 yra sudaryta notarine forma. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė nebuvo 2011-05-12 Servituto nustatymo sutarties Nr. MK-2484 šalis, tačiau įsigydama jai priklausantį sklypą (jo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 2016-03-17 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-2011, 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartimi Nr. MK-107, prisiėmė įgyjamo žemės sklypo nustatytas sąlygas, taip pat ir kelio servitutą bei kitus apribojimus, vadinasi su jais sutiko.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kad nekilo ginčas, jog servitutas buvo nustatytas tuomet, kai dar nebuvo suformuota teritorija, kurioje yra tretiesiems asmenims priklausantys sklypai 99A, 99B, 99C, 99D. Ieškovė ieškinį grindė, tuo, kad atsakovai, važiuodami per ieškovės sklype esantį kelio servitutą, kelia dulkes, triukšmą, nes važiuoja itin dideliu greičiu, kartais naktimis. Kad šis kelias yra duobėtas, siauras, juo nepatogu naudotis. Taip pat teigė, kad atsakovai servitutu nesinaudoja, kad visi, tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys, visada naudojosi kitu keliu, kuris eina palei tretiesiems asmenims priklausančius sklypus 99A, 99B, 99C, 99D, yra rytinėje pusėje, žiūrint iš ieškovės žemės sklypo. Teismo nuomone, atsakovams nurodant, kad jie prie jiems priklausančių sklypų patenka kelio servitutu per ieškovės sklypą, ieškovė neįrodė, kad atsakovai nesinaudoja šiuo kelio servitutu. Anot ieškovės, tai patvirtina jos pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuota, kad kelio viduryje auga žolė. Šiuos ieškovės argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Tai, kad kelio servitutu yra naudojamasi, patvirtina ir liudytojo V. P. parodymai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kelias per jos sklypą yra provėžiuotas, tai, kad kelio viduryje auga žolė, yra natūralu, kadangi keliu važiuojama provėžomis, o ne kelio viduriu. Anot ieškovės, kad kelio servitutas per jos sklypą atsakovams nereikalingas, patvirtina ieškovės pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2022-09-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-322-(14.48.78). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame akte konstatuota, jog atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, kad gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (priklausančio V. K. ir E. K.nuosavybės teise), tvora įsiterpia į registruotą kelio servitutą, trukdoma naudotis kelio servituto dalimi – susiaurinamas registruotas kelio servitutas, užtvertas servituto plotas – 0,0004 ha, kelio servitutas dėl tvoros susiaurintas 1,19 m. Taigi minėtame akte nurodoma apie tretiesiems asmenims, o ne atsakovams priklausančią tvorą, be to, kad tvora įsiterpusi į kelio servitutą per ieškovės sklypą nepaneigia, kad atsakovai keliu nesinaudoja. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad įvažiavimas į V.K. ir E.K. nuosavybės teise priklausantį sklypą buvo numatytas būtent iš servitutinio kelio per ieškovės sklypą (UAB „Archigama“ parengtas vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), projektas).

17. Sprendime nurodyta, kad kaip matyti iš atsakovų atstovo pateikto 2022-08-11 antstolės Brigitos Palavinskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.171-22-78 (su vaizdo įrašu), važiuojant ieškovės nurodytu keliu (einančiu palei tretiesiems asmenims priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini)) prie sklypų (duomenys neskelbtini)privažiavimas komplikuotas, sunkiasvorei mašinai IVECO Daily, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini)prasilenkti su kelyje stovinčiu lengvuoju automobiliu ir įvažiuoti į sklypų (duomenys neskelbtini)kiemus nėra galimybės. Tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Iš ieškovės 2022-10-20 pateikto asmeninio vaizdo įrašo sunku nustatyti, kokios markės ir kokių gabaritų, anot ieškovės atstovės, sunkiasvoris automobilis su kuriuo galima prasilenkti, stovi gatvėje, todėl pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė įrodymu.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat paaiškino, kad ieškovės atstovė pateikė 2013-07-11 planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-444-13. Pagal šį dokumentą planuojamas sklypas yra 0,7325 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal jį suplanuoti ir suformuoti tretiesiems asmenims ((duomenys neskelbtini)) priklausantys sklypai. Šiame dokumente patvirtintos 2013-07-08 Kelių planavimo sąlygos Nr. DPS-401/13, kurių 11, 13 punktai įpareigoja išsaugoti servitutinius kelius, privažiavimus, kad būtų kitiems asmenims galimybė išvažiuoti. Taip pat numatytas įpareigojimas sklypų savininkams neapriboti, išlaikyti ir prižiūrėti pravažiavimus servitutiniais keliais bei pertvarkyti juos pagal teisės aktų reikalavimus (6 dalies 5 punkto 15 papunktis). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. KADI-641 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Papiškių k., detaliojo plano patvirtinimo“; Žemės sklypo, Papiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj., (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano aiškinamasis raštas; 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. KADI-641 patvirtintas planas. Šiuo 2014-11-28 įsakymu patvirtintas 0,1050 ha ploto sklypas Nr. 1, kurio paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat patvirtinti kelio servitutai. Būtent tokiu būdu suformuotas išvažiavimas tiek atsakovams, tiek žemės sklypų, kurių šiuo metu numeriai yra (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams. Svarbu tai, kad šie dokumentai yra dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)teritorijų planavimo dokumentai. Būtent šioje vietoje yra numatytas servitutinis kelias. Matyti, kad ta teritorija yra nuosekliai projektuojama. Nėra apsisukimo aikštelės, kuri baigtųsi ties paskutiniu žemės sklypu. Planavimas yra nuoseklus, suprojektuotas kelias eina tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ieškovės pateikti dokumentai, ypatingai kelių projektavimo sąlygos, paneigia teiginius, kad kiti asmenys negali važiuoti aprašytais keliais. Priešingai, ieškovės pateiktuose dokumentuose teigiama, jog kiti asmenys, taip pat ir atsakovai, gali važiuoti keliu, kelias formuojamas vientisai, lygiagrečiai į (duomenys neskelbtini)gatvę. Ieškovės atstovė taip pat pateikė UAB „SVS Idea” parengtą abiejų kelio servitutų schemą, kurioje nurodyti kelių servitutų matmenys, kad kelio servitutas per ieškovės sklypą dėl Konopliovų užtvertos tvoros susiaurėja iki 2,56 m, 2,17 m, o kelias sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)yra 3,41 m, 10,01 m plotis šiaurinėje dalyje tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ties sklypais (duomenys neskelbtini)plotis yra 9,96 m, ties sklypais (duomenys neskelbtini) yra 10,31 m, posūkio plotis link sklypo (duomenys neskelbtini) yra 5,55 m, plotis tarp sklypų (duomenys neskelbtini)yra 10,49 m; suprojektuota apsisukimo aikštelė prie sklypų (duomenys neskelbtini) 12,49 m, kurios nėra.

19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovės nurodyti detalusis planas ir jo sprendiniai apima teritoriją, kurioje yra tretiesiems asmenims priklausantys sklypai (duomenys neskelbtini), atsakovai nebuvo šio detaliojo plano rengėjai, todėl nesutiktina, kad detaliajame plane numatyta, kad atsakovai gali naudotis tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose esančiais kelio servitutais. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-11-19 rašte nuodytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. KADI- 641 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane (TPD registracijos Nr. T00074343) nėra numatyta servitutais naudotis ne šio detaliojo plano sklypams.

20. Teismas sutiko su ieškovės atstovės nurodytais argumentais, kad į sklypų (duomenys neskelbtini) įvažiavimą yra suprojektuotos ir įregistruotos dvi nuovažos, tai patvirtina ir pateikta į bylą 2022-05-13 MB „Kelių projektavimas“ išvada. Tačiau, teismo nuomone, panaikinus servitutą per ieškovės sklypą, atsakovai turės prie savo sklypų privažiuoti per tretiesiems asmenims priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini), dėl ko tretieji asmenys prieštarauja. Sprendimą priėmęs teismas atkreipė dėmesį, kad tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose ((duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. MK-2572 pagrindu, o būtent: žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,0364 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis); žemės sklypui (duomenys neskelbtini)., įregistruotas 0,0312 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,0199 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,014 ha ploto kelio ir inžinerinių tinklų servitutas (tarnaujantis). Minėta 2015-04-09 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. MK-2572 nėra nuginčyta, yra galiojanti šių žemės sklypų savininkų atžvilgiu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 dalis). Teismo manymu, atsakovai, naudodamiesi šiuose žemės sklypuose nustatytais servitutais, pažeistų trečiųjų asmenų teises, be to, atsakovams dėl kelio servituto nustatymo reiktų kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti.

22. Apeliantė nurodo, kad nei imperatyvios teisės normos, nei kasacinio teismo praktika, sprendžiant servituto panaikinimo galimybę, nenurodo servituto nustatymo pagrindo reikšmės. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokiu pagrindu nustatytas kelio ar kitoks servitutas, jis gali būti panaikintas, jeigu nėra būtinas viešpataujančio daikto savininkui, t. y. kai viešpataujančio daikto savininkas gali tinkamai naudotis savo daiktu be nustatyto servituto. Teismas nevertino kelio servituto panaikinimo galimybės, bet nepagrįstai vadovavosi sandorių nuostatas nustatančiomis teisės normomis. Ieškovė neturėjo pasirinkimo dėl kelio servituto, pasirašydama aukščiau nurodytas sutartis. Dėl to, teismo teiginiai, kad ieškovė sutiko su kelio servitutu ir dabar, kol galioja sutartis, jo negalima panaikinti, nėra pagrįsti ir prieštarauja aukščiau minėtoms Civilinio kodekso normoms, kurios įtvirtina galimybę panaikinti kelio servitutą, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu jis nustatytas. Teismas visiškai netaikė imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių kelio servituto panaikinimą, o 2011-05-12 sutartį nepagrįstai laikė pagrindu, kurios sąlygų negalima pakeisti. Būtent dėl to, kad nebuvo sutarimo tarp šalių dėl kelio servituto panaikinimo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto panaikinimo, kaip numatyta CK 4.135 straipsnyje.

23. Ieškovė teigia, jog servituto per jos sklypą patvirtinimo metu nebuvo suformuoti kiti žemės sklypai, nebuvo numatyta kitų privažiavimų, todėl ir buvo pasirašyta 2011-05-12 sutartis. Ieškovės pateiktuose dokumentuose teigiama, jog kiti asmenys gali važiuoti keliu, kelias formuojamas vientisai, lygiagrečiai į (duomenys neskelbtini)gatvę. Pasikeitus aplinkybėms, servituto per ieškovės sklypą būtinumas išnyko.

24. Skunde nurodyta, kad trečiųjų asmenų kelio servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti 2015-05-07 (tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų). Pateiktas įsakymas Nr. KADI-399 patvirtintas 2015-05-25. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, lyginant su padėtimi, kuri buvo 2011 metais, t. y., šiuo metu egzistuoja kelias, einantis per trečiųjų asmenų sklypus ((duomenys neskelbtini)). Pagal detaliojo plano brėžinį atsakovų sklypų projektuotas kvartalas yra sujungiamas su trečiųjų asmenų ((duomenys neskelbtini)) projektuotu kvartalu; tarp šių sklypų nėra apsisukimo aikštelės, nėra uždaros teritorijos ties sklypais (duomenys neskelbtini). Esant tokiam sklypų išdėstymui, teisiškai nustatytiems kelio servitutams sklypuose ((duomenys neskelbtini)), kurie yra tarnaujantys, tačiau nenurodžius, kokių sklypų atžvilgiu, yra teisinė ir faktinė galimybė naudotis tokiu kelio servitutu ir nėra būtinybės važiuoti per ieškovei priklausantį žemės sklypą.

25. Ieškovė neteigė, jog atsakovai nesinaudoja kelio servitutu. Kelio servitutu kartais naudojasi atsakovai. Vis tik dauguma atsakovų ir trečiųjų asmenų, apklaustų teismo posėdžio metu, netgi nežinojo, koks ten ginčijamas kelio servitutas yra, nes jie važiuoja per sklypus (duomenys neskelbtini). Esmė ta, kad ieškovė visada įrodinėjo, jog ginčijamu kelio servitutu nebūtina naudotis, nes dabar, skirtingai nei 2011 m., yra kitas suprojektuotas ir įrengtas kelias, einantis per sklypus (duomenys neskelbtini). O pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nesant kelio servituto būtinybės, jis panaikinamas. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės manymu, suklydo tvirtindamas, kad ginčijamu kelio servitutu naudojamasi ir dėl to negalima jo panaikinti. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad situacija nuo 2011 m. pasikeitusi, yra suprojektuoti ir įrengti du lygiagretūs įvažiavimai (išvažiavimai) per sklypus: (duomenys neskelbtini)ir per sklypus (duomenys neskelbtini). Esant teisiniam ir faktiniam keliui per sklypus (duomenys neskelbtini), nėra būtinybės atsakovams važiuoti per ieškovės sklypą.

Atsiliepimas

26. Atsakovai ir tretieji asmenys: V. O., O. O., E.K., T. K., I. L., V. L., E. M., V. M., V. K., V. K., E. K., V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ne tik paminėjo 2011-05-12 servituto sutartį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė yra pasirašiusi ir gerokai vėlesnę 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartį Nr. MK-107, kuria, teismo nuomone, ieškovė „prisiėmė įgyjamo žemės sklypo nustatytas sąlygas, taip pat ir kelio servitutą bei kitus apribojimus, vadinasi su jais sutiko. Susipažinus su 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartimi Nr. MK-107 (ši sutartis pateikta prie ieškinio kaip priedas Nr. 6) matyti, kad ieškovė yra raštiškai patvirtinusi, jog ji sutinka su tuo, kad per jos sklypą nustatytas servitutas, kuriuo naudojasi atsakovai ir tretieji asmenys, liktų galioti. Akivaizdu, kad 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartimi pati ieškovė aiškiai sutiko, kad esamas servitutas per jos sklypą ir toliau galiotų ir net įsipareigojo laikytis tokio servituto sąlygų, o tai ir buvo vienas iš pirmosios instancijos teismo argumentų, o ne tai, kad servitutas 2011 metais buvo nustatytas sutartimi. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neturėjo pasirinkimo dėl kelio servituto, t. y. privalėjo pasirašyti tokią 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartį. Tačiau tokio tariamo „privalomumo“ įrodymų apeliantė nepateikė.

27. Atsiliepime teigia, kad nors apeliantės minėtas kelias ir egzistuoja (apie faktines kliūtis juo pasinaudoti bus pasisakyta tolimesnėse atsiliepimo dalyse), tačiau byloje surinkti įrodymai bei jais paremtas pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovai ir tretieji asmenys neturi teisės šiuo keliu naudotis. Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad pirmiausia 2014-11-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-641 buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame yra alternatyvusis kelias. Ir tik vėliau 2015-06-25 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-399 buvo patvirtintas detalusis planas į kuriame nurodytus sklypus per ginčijamą servitutą patenka atsakovai ir tretieji asmenys (6 t. e. b. l. 44-53). Tai reiškia, kad rengiant ir 2015-06-25 tvirtinant patekimą į atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypus per apeliantės sklype esantį servitutą, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos planavimo specialistai jau atsižvelgė į prieš tai 2014-11-28 patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Taigi, jeigu, kaip teigia apeliantė, detaliųjų planų rengėjai būtų ketinę teritoriją planuoti taip, kad į atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypus reiktų patekti alternatyviuoju keliu einančiu per (duomenys neskelbtini) sklypus, tokiu atveju taip ir būtų numatyta vėliau 2015-06-25 patvirtintame detaliajame plane, tačiau jame numatyta kaip tik priešingai – patekimas numatytas per 2011 m. ieškovės sklype numatytą ginčo servitutą.

28. Atsiliepime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad sklypų (duomenys neskelbtini)ir per kuriuos eina alternatyvus kelias, savininkai prieštarauja dėl to, kad jiems nuosavybės teise priklausančiomis sklypo dalimis naudotųsi kiti asmenys, taip pat ir atsakovai bei tretieji asmenys. Apeliantės siūlomas naudotis alternatyvus kelias (tiksliau jo dalis) galimai yra įrengtas neteisėtai, nes jis eina per žemės sklypą, kuriame šiam keliui nenustatytas servitutas. Servitutiniai keliai, kuriais atsakovai ir tretieji asmenys galėtų patekti į jiems priklausančius sklypus, buvo nustatyti 2014 ir 2015 m. patvirtintais detaliaisiais planais, kurie yra suderinti tarpusavyje ir kuriuose numatytas patekimas į atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypus per ieškovės sklype esantį servitutą, o ne per 2014 m. patvirtintą detaliojo plano teritoriją (alternatyvų kelią). Toks teritorijos planavimas pagrįstas bendru visos bendruomenės interesu, o nurodyti detalieji planai ir jų sprendiniai nėra nuginčyti, jie toliau galioja, todėl faktiškai keisti detaliųjų planų sprendinių, pripažįstant ginčijamą servitutą pasibaigusiu, nėra teisinio pagrindo.

29. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. M., V. M., V.K., V. K., E. K., V. K., J. J., N. J., P.L., A. L., A. B., D. B., V. N., R. N., M. S., L. S., S. B., V. B., K.R., A. R., S. T., N. B., G.B. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apeliantės pozicija, palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovų bei trečiųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

30. Ieškovė (apeliantė) 2023-03-20 pateikė 2023-03-17 surašytus „papildomus paaiškinimus į atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimą“. Šiame procesiniame dokumente pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės nenagrinėjami, kadangi pagal CPK 323 straipsnio nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nustatyto servituto panaikinimo. Šį reikalavimą ieškovė grindė po servituto nustatymo iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių servitutas nėra reikalingas.

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant CK 4.135 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurią servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Kasacinis teismas nurodė, kad, reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus, viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

34. Plėtodamas pirmiau nurodytą CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-298-695/2019 33 punktą).

35. Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime ne tik paminėjo 2011-05-12 servituto sutartį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė yra pasirašiusi ir gerokai vėlesnę 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartį Nr. MK-107, kuria, ieškovė prisiėmė įgyjamo žemės sklypo nustatytas sąlygas, taip pat ir ginčijamą kelio servitutą bei kitus apribojimus, vadinasi su jais sutiko. Susipažinus su 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartimi Nr. MK-107 (ieškinio priedas Nr. 6) matyti, kad ieškovė yra raštiškai patvirtinusi, jog ji sutinka su tuo, kad per jos sklypą nustatytas servitutas, kuriuo naudojasi atsakovai ir tretieji asmenys, liktų galioti. 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartimi pati ieškovė aiškiai sutiko, kad esamas servitutas per jos sklypą ir toliau galiotų ir įsipareigojo laikytis tokio servituto sąlygų, o tai ir buvo vienas iš pirmosios instancijos teismo argumentų, o ne tai, kad servitutas 2011 metais buvo nustatytas sutartimi. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji neturėjo pasirinkimo dėl kelio servituto, t. y. privalėjo pasirašyti tokią 2018-01-05 Turto pasidalijimo sutartį. Tačiau privalomumo įrodymų apeliantė byloje nepateikė, 2018-01-05 sutarties nenuginčijo.

36. Apeliantės siūlomas alternatyvus kelias įrengtas 2017 m., t. y. dar iki tos dienos, kai apeliantė 2018-01-05 pasirašė minimą turto pasidalijimo sutartį, kurioje sutiko su ginčijamo servituto tolimesniu galiojimu. Taigi akivaizdu, kad apeliantė galėjo nepasirašyti turto pasidalijimo sutarties su tokia sąlyga, kuria patvirtino servituto galiojimą bei kreiptis dėl jo pasibaigimo, jeigu manė, kad servitutas kaip nors pažeidžia jos teises, tačiau vietoje to apeliantė prisiėmė aiškų sutartinį įsipareigojimą ir sutiko su tolimesniu servituto galiojimu ir jo naudojimu.

37. Formuojant alternatyvų servituto per ieškovės sklypą kelią detaliuoju planu ir jame numatant kelio servitutus, šie servitutai negalėjo būti skirti naudotis už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribų esantiems sklypams, taip pat ir patekti į atsakovų bei trečiųjų asmenų sklypus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-11-19 rašte Nr.A32(1)-8243 nurodyta savivaldybės motyvuota pozicija, kad sklypų, per kuriuos eina alternatyvus kelias, formavimo metu detaliajame plane nebuvo numatyta galimybė atsakovams ir tretiesiems asmenims (kurių sklypai nepatenka į šio detaliojo plano ribas) patekti į savo sklypus alternatyviuoju keliu, o taip pat, kad formuojant kitu detaliuoju planu žemės sklypus, kurie jau priklauso atsakovams ir tretiesiems asmenims, jame kaip tik buvo numatyta galimybė patekti į atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančius sklypus tik per ieškovei priklausantį sklypą ir jame nustatytą ginčijamą servitutą.

38. Kitas svarbus aspektas, kad sklypų (duomenys neskelbtini)ir per kuriuos eina alternatyvus kelias, savininkai prieštarauja dėl to, kad jiems nuosavybės teise priklausančiomis sklypo dalimis naudotųsi kiti asmenys, taip pat ir atsakovai bei tretieji asmenys. Taip pat tretieji asmenys E. ir V.K. 2022-03-10 į bylą pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nuosekliai teigė, kad būtent įvažiavimas į jų namą yra suprojektuotas ir įrengtas, kad būtų galima patekti per servitutinį kelią. Taip pat akcentavo, kad pripažinus servitutą pasibaigusiu, išvežti nuotekas taptų nebeįmanoma, nes nuotekas išvežantis transportas neprivažiuotų prie sklypo infrastruktūros. Taip pat prie sklypo negalėtų privažiuoti krovininis transportas, kas pablogintų namų ūkio aptarnavimą, o nutikus nelaimei, prie namo negalėtų privažiuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos. Kartu su šiais paaiškinimais K. pateikė ir 2022-02-09 matininko parengtą schemą bei 2021-09-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

39. Kaip matyti iš atsakovų atstovo pateikto 2022-08-11 antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.171-22-78 (su vaizdo įrašu), važiuojant ieškovės nurodytu keliu (einančiu palei tretiesiems asmenims priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini)) prie sklypų (duomenys neskelbtini)privažiavimas komplikuotas, sunkiasvorei mašinai IVECO Daily, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)prasilenkti su kelyje stovinčiu lengvuoju automobiliu ir įvažiuoti į sklypų (duomenys neskelbtini)kiemus, nėra galimybės. Apeliantė apeliaciniame skunde su nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, tačiau antstolio nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

40. Taip pat reikšminga ir aplinkybė, kad prašomas panaikinti servitutinis kelias yra numatytas viename detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-25 įsakymu Nr. KADĮ-399, o jį panaikinus, atsakovai turėtų naudotis servitutiniu keliu, įtrauktu į kitą detalųjį planą, patvirtintą 2014-11-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADĮ-641 (žr. 2 failą, 156, 157 psl., – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-12-10 raštą Nr. A33(1)-10723). Aptariant šią aplinkybę, reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016, kuri priimta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kur akcentuojamas bei paaiškinamas detalaus plano reikšmingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi minėtoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtintas ir šiai bylai aktualus išaiškinimas dėl to, kad, jeigu detaliajame plane buvo numatytas servitutas, tai atsakovai ir tretieji asmenys net neturėtų įrodinėti, kad jis jiems yra reikalingas, nes būtent į šias aplinkybes ir buvo atsižvelgta, rengiant detaliuosius planus ir jais nustatant servitutus.

41. Kitos aplinkybės skirtos pagrįsti ieškovės nuomonei, kad į atsakovų sklypus galima patekti ir kitu keliu, nėra svarbios šiai bylai. Pažymėtina, kad kiekvienas turto savininkas siekia, kad jo teisės į nuosavybės teise valdomą daiktą būtų kuo mažiau suvaržytos, todėl gali pateikti įvairius samprotavimus dėl galimybės apsieiti be savininko teisių suvaržymo. Tačiau šie samprotavimai nepaneigia aplinkybių, dėl kurių servituto panaikinimas yra teisiškai neįmanomas (dėl būtinybės atsakovams gauti teisę naudotis kitu servitutu po servituto per ieškovės sklypą panaikinimo).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodama, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.

44. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010). Pažymėtina, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Apibendrinant darytina išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai ir tretieji asmenys (E. M., V.M., V. K., V. K., E. K., V. K.) pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 4 791,60 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovams ir minėtiems tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4 791,60 Eur (po 399,30 Eur kiekvienam iš paminėtų dalyvaujančių byloje asmenų) (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovams V. O., gim. (duomenys neskelbtini), O.O., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), T.K., gim. (duomenys neskelbtini), I. L., gim. (duomenys neskelbtini), V.L., gim. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims E. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), V.K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, po 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) kiekvienam paminėtam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Jadvyga Mardosevič Dainius Rinkevičius