- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1883-241/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00120-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. individualios įmonės bankroto administratoriaus L. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių bankrutuojančios V. B. individualios įmonės bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi V. B. IĮ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. T..Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti jį iš V. B. IĮ bankroto administratoriaus pareigų. Bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos. Taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius neturi finansinių galimybių samdyti advokatų kontoros, kuri paruoštų skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl atstatydinimo. Teismas vertino, kad prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas atstatydinti administratorių iš pareigų. Vien tai, kad nebuvo patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita savaime nesuponuoja išvados apie administratoriaus netinkamą veiklą ar kurių nors jam tenkančių pareigų nevykdymą. Taip pat tai neparodo, kad tarp bankrutavusios V. B. IĮ kreditorių ir bankroto administratoriaus yra susidariusi nuolatinė konfliktinė situacija, kuri būtų pagrindas pakeisti paskirtą bankroto administratorių kitu. Teismas pažymėjo ir tai, jog bankrutavusios V. B. IĮ kreditoriai nereiškia prašymų jį atstatydinti. Teismas sprendė, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai, o jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius įvertino V. B. IĮ administravimo galimybes ir prieš iškeliant bankroto bylą pateikė sutikimą-deklaraciją administruoti V. B. IĮ, todėl, nesant svarbių priežasčių, atsisakymas administruoti įmonę pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad administratoriaus atstatydinimas nesukeltų jokios žalos bankrutuojančiai įmonei. Administratorius negalės imtis veiksmų, nesugebės užtikrinti kreditorinių reikalavimų patenkinimo, nes bankroto administratoriui neperduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai, įmonės savininkas slapstosi.Teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė poziciją, kad administratorius turi atlikti tai, ko jis neturi objektyvios galimybės atlikti, kas yra neįmanoma.Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Bankroto administratoriui pašalinus 2016 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo metu nepatvirtintos bankroto administratoriaus ataskaitos trūkumus, ataskaita galėjo būti pateikta kreditorių susirinkimui tvirtinti pakartotinai ir kreditoriai neturėtų teisinio pagrindo jos netvirtinti.Žalos atsiradimo (neatsiradimo) faktas dėl to, kad administratorius atsisako vykdyti savo funkcijas neturi įtakos vertinant prašymo motyvuotumą ir pagrįstumą.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo išnagrinėti bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas atstatydinti jį iš bankroto administratoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje. Jo veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu, taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014, kt.). Priešingu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.Nors įstatymas suteikia bankroto administratoriui teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo, tračiau toks administratoriaus prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Šie prašymui keliami reikalavimai yra svarbūs tam, kad administratoriaus prisiimtų įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei nebūtų galima atsisakyti be svarbių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-900/2012). Minėta, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorius atsistatydinimo pagrindą iš esmės įrodinėja remdamasis vienintele aplinkybe, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino jo, kaip bankroto administratoriaus, parengtos ataskaitos. Aplinkybė, kad įmonės kreditoriai nepritarė bankroto administratoriaus veiklos ataskaitai, nepatvirtina administratoriaus netinkamumo paskirtoms pareigoms. Vien tai, kad nebuvo patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita, savaime nesuponuoja išvados apie administratoriaus netinkamą veiklą ar kurių nors jam tenkančių pareigų nevykdymą. Todėl apelianto subjektyviomis prielaidomis pagrįsti argumentai, kuriais bandoma susieti ataskaitos tvirtinimo aplinkybes su pagrindu atsistatydinti, laikytini nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai, o jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankroto administratorius nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl jo netinkamumo eiti V. B. IĮ bankroto administratorius pareigas. Apelianto išsakyti atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo būtinumo ar objektyvaus poreikio. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą.