- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1112-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01840-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“, L
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. e2-118-653/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams L&M International Trading LTD, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Technometalas“, „Ecornus“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovams L&M International Trading LTD, uždarosioms akcinėms bendrovėms (toliau – ir UAB) „Technometalas“, „Ecornus“ naudotis ieškinyje nurodyta įranga bei išreikalauti iš atsakovų ieškinyje nurodytą įrangą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Atsakovė UAB „Ecornus“ pateikė apeliacinį skundą, be kita ko, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovė nurodė, kad dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės padėties šiuo metu neturi galimybės už teikiamą apeliacinį skundą sumokėti 3 415 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau galėtų šią sumą surinkti per ilgesnį laiką. Pagrindinė atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto valdymas ir didžiąją dalį jos pajamų sudaro už nekilnojamąjį turtą gaunamas nuomos mokestis. UAB „Ecornus“ kitai atsakovei UAB „Technometalas“ yra išnuomojusi 818 kv. m ploto gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2016 m. liepos 22 d. į šias patalpas nebėra galimybės patekti, nes AB SEB bankas aklina pertvara yra užblokavęs iki tol patekimui į jas naudotą pravažiavimą. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2035-912/2017 yra sprendžiamas servituto SEB patalpoms, kad būtų galima patekti į atsakovės patalpas, nustatymo klausimas. Be to, tiek 818 kv. m ploto patalpos, tiek kitos 96 kv. m ploto atsakovei priklausančios patalpos AB SEB banko reikalavimams užtikrinti buvo areštuotos (civilinėje byloje Nr. e2-3863-577/2017), uždraudžiant bet kokiais būdais jas apsunkinti. Atsakovė paaiškino, kad nesant galimybės patekti ir naudotis jos 818 kv. m ploto gamybos patalpomis, atsakovė už jas nebegauna nuomos mokesčio. Dėl šios priežasties stipriai sumažėjo atsakovės pajamos ir apyvartinių lėšų kiekis. Prie sudėtingos finansinės situacijos prisidėjo taip pat ir įvairiuose šiuo metu vykstančiuose ir jau pasibaigusiuose ieškovės inicijuotuose ir su (duomenys neskelbtini) esančiu gamybiniu kompleksu susijusiuose teisminiuose procesuose UAB „Ecornus“ patiriami bylinėjimosi kaštai, kuriuos sudaro atstovavimo išlaidos, taip pat išlaidos specialistams (teismo ekspertams, matininkams, projektuotojams ir pan.). Atsakovė akcentavo, kad jos sudėtingą finansinę situaciją patvirtina ir įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) duomenys – atsakovė pastaruosius 4 mėnesius yra beveik nuolat skolinga ir įsiskolinimas siekia iki 550 Eur. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad UAB „Ecornus“ yra nedidelė įmonė, turinti tik 5 darbuotojus, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 3 415 Eur – atsakovei objektyviai didelė net ir nesant dabartinių laikinų finansinių sunkumų, o atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją, atsakovė neturi jokių finansinių galimybių, nepažeisdama savo įsipareigojimų darbuotojams dėl darbo užmokesčio, sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį. Kita vertus, atsakovės įsitikinimu, 3 415 Eur sumą jis tikrai būtų pajėgi surinkti per ilgesnį – 5–6 mėnesių – laikotarpį. Atsakovė pastebėjo, kad atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, valstybės turtiniai interesai iš esmės niekaip nenukentės, nes žyminis mokestis bus sumokėtas netolimoje ateityje (o stipriai pablogėjus atsakovės finansinei padėčiai, galėtų būti išieškotas iš jai priklausančio nekilnojamojo turto).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Ecornus“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir nustatė terminą per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad apeliantė, be abstrakčių argumentų, jog ji šiuo metu negali vykdyti savo pagrindinės veiklos – patalpų nuomos, daugiau jokių įrodymų apie savo veiklą ir finansinę būklę nepateikė; byloje nėra duomenų, kad įmonei grėstų bankrotas, be to, apeliacinis skundas pateiktas įmonės atstovo – advokato, kas rodo, jog įmonė turi lėšų apmokėti už jo paslaugas.Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei apeliantės finansinė padėtis šiuo metu būtų sunki, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog ateityje įmonė sugebės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Ecornus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Iš nutarties motyvų yra visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas atmetė atsakovės argumentus bei neatsižvelgė į pateiktus duomenis, kuriais atsakovė grindė pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą egzistavimą. Akivaizdu, kad nesant galimybės patekti ir naudotis atsakovės 818 kv. m ploto gamybos patalpomis, atsakovė už jas nebegauna nuomos mokesčio. Dėl šios priežasties stipriai sumažėjo jos pajamos ir apyvartinių lėšų kiekis. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad prie sudėtingos finansinės situacijos prisidėjo ir įvairiuose šiuo metu vykstančiuose ir jau pasibaigusiuose ieškovės inicijuotuose ir su (duomenys neskelbtini) esančiu gamybiniu kompleksu susijusiuose teisminiuose procesuose atsakovės patiriami bylinėjimosi kaštai (bylų gausa gali būti matoma Liteko sistemoje). Atsakovė pateikė ir įrodymus, pagrindžiančius jos skolą VSDFV, tačiau išdėstytų apeliantės argumentų ir nurodytų duomenų teismas visiškai nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė, deklaratyviai nurodydamas, kad UAB „Ecornus“ nepateikė jokių įrodymų apie savo veiklą ir finansinę būklę.Teismas be pagrindo akcentavo tai, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog jai gresia bankrotas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsnis žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo galimybę sieja su asmenų turtine padėtimi, tačiau ne būtent su bankroto grėsme.Vien tai, kad apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė ne įmonės vadovas, tačiau jos atstovas, savaime nereiškia, jog įmonė yra geros finansinės būklės ir gali sumokėti 3 415 Eur žyminį mokestį, ypač atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikti jokie apmokėjimo už apeliacinio skundo rengimą dokumentai. Teismas, formaliais motyvais atmetęs atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, neužtikrino atsakovei realios galimybės įgyvendinti Konstitucijos bei CPK garantuojamos teisės į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumas ir pagrįstumas.Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principas įtvirtintas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, numatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ir teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodyta teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš tokių teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį bei kitas mokėjimo sąlygas imperatyviai reguliuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016). Tačiau, siekdamas, kad žyminio mokesčio sumokėjimo prievolė ne tik užtikrintų pirmiau nurodytus tikslus, bet ir nepaneigtų realios visų asmenų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo galimybės, įstatymo leidėjas įtvirtino ir tam tikras žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas – negalėdamas sumokėti viso už tam tikrą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė nei vienos iš pirmiau nurodytų žyminio mokesčio atidėjimui taikyti būtinų sąlygų, t. y. nei to, jog šiuo metu UAB „Ecornus“ būklė neleidžia atsakovei sumokėti nustatyto dydžio mokesčio, nei aplinkybės, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės taip, jog apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną atsakovė bus pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesukti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.Nors apeliantė teisi, teigdama, kad CPK 84 straipsnis nesieja žyminio mokesčio atidėjimo galimybės su to prašančio asmens galimu bankrotu (bankroto grėsme), kaip minėta pirmiau, prašymą atidėti viso žyminio mokesčio mokėjimą paduodantis asmuo turi pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, pagrindžiančius, jog jis negali sumokėti net dalies jam nustatyto mokėti žyminio mokesčio. Savo ruožtu atsakovė UAB „Ecornus“, prašydama atidėti visos žyminio mokesčio sumos (3 415 Eur) sumokėjimą bei savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad dėl galimybės patekti ir naudotis jos 818 kv. m ploto gamybos patalpomis nebuvimo stipriai sumažėjo atsakovės pajamos ir apyvartinių lėšų kiekis, be to, atsakovė patiria bylinėjimosi išlaidas kitose bylose, nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių teismui įvertinti jos gaunamų pajamų ir turimų išlaidų santykį, taigi ir įsitikinti, jog apeliantės finansinė būklė iš tikrųjų pastarajai neleidžia sumokėti šiuo momentu net žyminio mokesčio dalies. Pastebėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovė periodiškai vėluodavo sumokėti VSDFV mokėtinus mokesčius, savaime nėra pakankama blogai finansinei būklei pagrįsti, nes iš atsakovės pateiktų įrodymų (viešai prieinamų skolos VSDFV duomenų) nėra galimybės nustatyti tokio vėlavimo priežastis. Kita vertus, nesant duomenų apie visus atsakovės pajamų šaltinius ir gaunamų pajamų dydžius, nėra galimybės įvertinti ir antrosios būtinosios sąlygos buvimą, t. y. aplinkybę, kad atsakovė galės žyminio mokesčio sumą sumokėti ateityje, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priims jai nepalankų procesinį sprendimą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje Nr. 2-2035-912/2017 (dėl servituto SEB patalpoms, kad būtų galima patekti į atsakovės patalpas, nustatymo) sprendimas dar nėra priimtas, todėl pajamų už šių atsakovės patalpų nuomą gavimo atsinaujinimo klausimas šiuo metu dar nėra aiškus, o, kaip minėta, kitų savo pajamų šaltinių ir jų dydžio apeliantė nenurodė. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovė nurodė galinti sukaupti būtiną sumą per 5-6 mėnesius, tačiau, nors nuo apeliacinio skundo su tokiu prašymu padavimo datos iki atskirojo skundo nagrinėjimo praėjo 5 mėnesiai, atsakovė, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, žyminio mokesčio ar bent jau jo dalies nesumokėjo ir (ar) papildomų duomenų teismui apie tokią savo galimybę neteikė, kas taip pat leidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti antrosios CPK 84 straipsniui taikyti būtinosios sąlygos egzistavimu.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepažeidė teisės į teisminės gynybos prieinamumą principo, nes, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nepaisant CPK nustatytos tvarkos, be kita ko ir CPK 84 straipsnyje įtvirtintų šio instituto taikymo reikalavimų. Įvertinęs pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti iki atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos pasibaigė, apeliantei nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. rugsėjo 18 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“ terminą iki 2017 m. rugsėjo 18 d. įskaitytinai sumokėti 3 415 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.