- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-498-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. D., K. D., J. G., Ignalinos rajono savivaldybės administracijai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D., K. D. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. B. ir J. Z. ieškinį atsakovams Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, K. D., A. D. ir J. G. dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A., VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė:1) Pripažinti negaliojančia ab initio pirkimo-pardavimo sutarties (Reg. Nr. 4044) dalį, sudarytą 1995 m. lapkričio 9 d. tarp Ignalinos rajono savivaldybės atstovo J. Š. ir atsakovo K. D., dėl daržinės 4I 1/ž (b.p.4I 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr.(duomenys neskelbtini), inv. byl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 77,43 kv. m, adr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo K. D., bei taikyti restituciją; 2) Pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 971( reg. nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, sudarytą tarp atsakovų K. D. ir J. G., dėl daržinės 4I 1/ž (b. p. 4I1m, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), inv. byl. Nr. 45/5203, plotas 77,43 kv. m, adr. (duomenys neskelbtini).) perleidimo dovanojimo sutarties pagrindu; 3) Tenkinti ieškovų vindikacinį reikalavimą ir iškeldinti atsakovę J. G. iš ieškovams J. B. ir J. Z. priklausančio ūkinio pastato pažymėto plane 3 I1/m (3I1/ž) (b. p. 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), inv. byl. Nr. 45/5014, plotas 81 kv. m., adr: (duomenys neskelbtini)). Pastaba: kitoje nekilnojamojo turto registro byloje tas pats ieškovams priklausantis ūkio pastatas b. p. 3I1m yra žymimas daržine 4I 1/ž (b. p. 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), inv. byl. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 77,43 kv. m, adr. (duomenys neskelbtini)). 4) Priteisti iš atsakovų visas turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovo J. B. motina, o ieškovės J. Z. senelė J. B. 1992 m. gruodžio 17 d. iš Mielagėnų apylinkės savivaldybės nusipirko dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, kadastro bylos inventorinis Nr.45/5014 plane pažymėtą indeksu 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž), esančius (duomenys neskelbtini). Likusią dalį gyvenamojo namo J. B. 2002 m. birželio 6 d. nupirko iš AB banko „Hansa-LTB“. J. B. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą 2005 m. rugsėjo 9 d. padovanojo sūnui J. B. ir dukrai D. Z.. Po D. Z. mirties (duomenys neskelbtini)jos dalį paveldėjo J. Z..
Ieškovas 2006 metais kreipėsi į Mielagėnų žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo ir pateikė Registrų centro išrašą apie jam priklausančius statinius. Kilus neaiškumui ir patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad atsakovui K. D. priklauso visas ūkinis pastatas, t. y. ir ieškovo dalis. Manydamas, kad tai klaida, 2007 m. birželio 18 d. pateikė prašymą suformuoti namų valdą Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. 2007 m. liepos 5 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad ūkinis pastatas priklauso J. B. ir D. Z., o Mielagėnų kadastro vietovės projekto autorius A. K. įpareigojamas parengti naujus žemės sklypo planus.
Ieškovas 2013 m. birželio mėnesį pamatė, kad J. G. vyras pradėjo tvarkytis ieškovui priklausančioje pastato dalyje: nuėmė čerpes, uždėjo naują dangą, atliko pastato vidaus pakeitimus. Dėl dingusių iš ūkio pastato daiktų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. liepos 18 d. nutarimu tyrimas nutrauktas. Buvo nustatyta, kad 1995 metais dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir 300 straipsniuose, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Mano, kad sutartys, kuriomis buvo perleistas svetimas daiktas, turi būti pripažintos negaliojančiomis ir neteisėtai perleistas daiktas grąžintas ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia Ignalinos rajono savivaldybės ir K. D. 1995-11-09 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4044, dalį dėl daržinės 4JI/m pardavimo K. D., priteisė iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos K. D. naudai 4,92 Eur.
Pripažino negaliojančia K. D., A. D. ir J. G. 2012 m. balandžio 16 d. sudarytos dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 971, identifikacinis NETSVEP Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dovanojimo J. G.; iškeldino J. G. iš daržinės, unikalus Nr. 4599-3001-6042, esančios (duomenys neskelbtini).Priteisė iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir J. G. lygiomis dalimis: J. Z. naudai 434 Eur bylinėjimosi išlaidų ir J. B. naudai 835 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškojo iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, K. D., A. D. ir J. G. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nustatė, kad 1992 m. spalio 29 d atlikti gyvenamojo namo, kurio dalis vėliau parduota J. B., matavimai. Kartu pamatuoti ūkio pastatai. Suformuota kadastrinių matavimų byla inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje esančiame plane matuoti pastatai pažymėti indeksais: gyvenamasis namas – 1A1/p, ūkio pastatai – 2I1/p ir 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž).
1993 m. rugsėjo 29 d. atlikti gyvenamojo namo, kurio dalis vėliau parduota K. D., matavimai. Kartu pamatuoti ūkio pastatai. Suformuota kadastrinių matavimų byla inventorinis Nr. 45/5203, kurioje esančiame plane matuoti pastatai pažymėti indeksais: gyvenamasis namas – 1A1/m, garažas – 2I1/m, tvartas – 3I1/p, daržinė – 4I1/m (vėlesnis žymėjimas 4I1/ž). Kai buvo atliekami matavimai, Mielagėnų kaime gatvės neturėjo pavadinimų, o pastatai numerių, todėl nurodant nekilnojamojo turto objekto adresą buvo įrašomas tik (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini)ieškovų vardu įregistruotas ūkio pastatas ir (duomenys neskelbtini) atsakovės J. G. vardu įregistruota daržinė yra skirtingi statiniai, nes jų skirtingi adresai. (duomenys neskelbtini)tai adresas gyvenamojo namo, kurio priklausinys pagal kadastro bylą inventorinis Nr. 45/5014 yra ūkio pastatas, o (duomenys neskelbtini)– adresas žemės sklypo, kuriame yra daržinė. Gyvenamojo namo, kurio dalis parduota K. D. ir kuriam kaip priklausiniai kadastro byloje inventorinis Nr.45/5203 priskirti tvartas ir daržinė, adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), bet dėl to negalima teigti, kad 1995 m. lapkričio 9 d pirkimo-pardavimo sutartimi K. D. kartu su dalimi gyvenamojo namo nebuvo parduoti tvartas ir dažinė, nes šių statinių adresai skirtingi.
Atliekant nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus 1992-1993 metais unikalūs numeriai jiems nebuvo suteikiami. Unikalūs numeriai nekilnojamojo turto objektams, kurių kadastriniai matavimai buvo atlikti iki Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų įsigaliojimo, buvo suteikiami perkeliant duomenis iš kadastro bylų į Nekilnojamojo turto registrą, t. y. po Nekilnojamojo turto registro nuostatų įsigaliojimo 1998 m. sausio 29 d. Dėl to teismas neturėjo pagrindo teigti, kad J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra skirtingi statiniai, nes skiriasi jų unikalūs numeriai. Unikalūs numeriai šiems statiniams suteikti perkeliant į Nekilnojamojo turto registrą duomenis iš kadastro bylų, todėl skirtingose kadastro bylose aprašytiems statiniams negalėjo būti suteikti vienodi unikalūs numeriai, bet tas pats statinys galėjo būti aprašytas skirtingose kadastro bylose ir tokiu atveju, perkeliant duomenis į Nekilnojamojo turo registrą iš skirtingų kadastro bylų, tam pačiam pastatui būtų suteikti du skirtingi unikalūs numeriai.
Nekilnojamojo turto kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5014 ūkio pastato 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) statybos metai nurodyti 1978 m., o kadastro byloje inventorinis Nr. 45/5203 daržinės 4I1/m statybos metai nurodyti 1959 m. Ši aplinkybė taip pat nepakankama išvadai, jog paminėti ūkio pastatas ir daržinė yra skirtingi statiniai, nes nesant statybos laiką patvirtinančių dokumentų, kadastro dokumentuose buvo įrašomi užsakovo ar jo atstovo nurodyti statybos metai, kurie galėjo neatitikti tikrojo statinio statybos laiko.
Kadastro byloje inventorinis Nr.(duomenys neskelbtini) ūkio pastato 2I1/p ilgis 7,75 m, ūkio pastato 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) ilgis 9,05 m, bendras abiejų pastatų ilgis 16,80 m. Abiejų plotis vienodas – 8,90 m. Kadastro byloje inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarto 3I1/p ilgis 7,50 m, daržinės ilgis 8,70 m, bendras abiejų pastatų ilgis 16,20 m. Abiejų plotis vienodas 8,90 m.
Antstolio L. J. 2015 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pastato plotis tvarto pusėje 8,90 m, dažinės pusėje 8,98 m, viso statinio ilgis 16,79 m, kurį sudaro mūro ilgis (tvarto) 7,85 m ir daržinės ilgis 8,94 m. Matmenys labai artimi kadastro byloje Nr. 45/5014 nurodytiems pastato matmenims, nes bendras statinio ilgis skiriasi tik 1 cm, o plotis – 8 cm. Atskirų statinio dalių ilgių skirtumas 10 cm ir 11 cm galėtų būti paaiškintas skirtingai pasirinkta vieta, nuo kurios matuojamas statinio dalių ilgis.
Sugretinęs kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus ūkio pastatų 2I1/p ir 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) matmenis su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), matmenimis, teismas sprendė, kad kalbama apie tą patį statinį. Pažymėjo, kad kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tvarto ir daržinės matmenys labiau skiriasi nuo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų tvarto ir daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), matmenų, bet dėl to negalima teigti, kad tai skirtingi statiniai, nes tikėtina, jog skirtumai susiję su matavimo klaidomis ar skirtingai pasirinktais matavimo taškais.
Kadastrinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane ūkio pastate 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) 3 m. atstumu nuo rytinės sienos pažymėta pertvara, kuri nepažymėta kadastrinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane pavaizduotoje daržinėje 4I1/m. Teismas, remdamasis liudytojų V. Š., J. Č., A. D. G. ir S. A. Č. parodymais sprendė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame pastate (daržinėje) tokia pertvara buvo.
Teismas, įvertinęs kadastro bylas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad kadastro bylos inventorinis numeris 45/5014 plane indeksais 2I1/p, 3I1/m (vėlesnis žymėjimas 3I1/ž) pažymėti statiniai, kadastro bylos inventorinis numeris (duomenys neskelbtini)plane indeksais 3I1/p, 4I1/m pažymėti statiniai ir antstolio L. J. 2015-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyti (duomenys neskelbtini) esantys tvartas, unikalus Nr. 4599-3001-6031, ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tie patys nekilnojamieji daiktai.
Teismas atmetę atsakovų teiginį, kad J. B. buvo parduota ne J. G. vardu šiuo metu įregistruota daržinė, o prie namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. M. buvęs ir neišlikęs ūkio pastatas, nes lyginant kadastro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis, pagal kuriuos sudaryta 1992-12-17 pirkimo-pardavimo sutartis, su kadastro byloje inventorinis Nr. 2949 ūkio pastatų, buvusių Senoji g. 1, apie kurių pardavimą J. B. kalba atsakovai, duomenimis, akivaizdu – tai skirtingi statiniai pagal dislokaciją vietovėje, pasaulio šalių atžvilgiu, dydį, žymėjimą plane ir skirtumai tokie dideli, jog neįtikima, kad rengiant sutartį šie statiniai galėjo būti supainioti.
Teismas nesutiko su atsakovais, trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centras atstovu manančiais, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1995 metais, o ieškinys pareikštas tik 2015 metais. Ieškovas J. B. 2006 m. kreipėsi į Mielagėnų žemėtvarkos skyriaus darbuotoją A. K. dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo ir tada į Mielagėnų žemėtvarkos skyrių iškviestas K. D. pareiškė, kad visas ūkio pastatas yra jo. K. D. teigė, jog tai buvo apie 2005 metus, kai jam jau buvo suformuotas 0,030 ha žemės sklypas po visu statiniu. Žemės sklypas K. D. perduotas neatlygintinai nuosavybėn Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, o J. B. prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo surašytas 2006 m. birželio 30 d., todėl teismas sprendė, kad ieškovas apie kito asmens pretenzijas į jam priklausantį ūkio pastatą sužinojo ne anksčiau kaip 2006m. birželio 30 d. Nors ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet tas įrašas niekaip nepakeitė Nekilnojamojo turto registro įrašo apie ieškovų turtą, o reikalauti, kad ieškovai be priežasties domėtųsi Nekilnojamojo turto registro įrašais, susijusiais su kitų asmenų turtu, būtų neprotinga. Ieškovas J. B. apie kito asmens pretenzijas į jam priklausantį statinį sužinojo 2006 m. birželio 30 d., o ieškinys pareikštas 2015 m. vasario 9 d., todėl bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas iki ieškinio pareiškimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pasibaigęs.
Mielagėnų apylinkės savivaldybė, atstovaujama J. C., 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. B. ūkio pastatą, kadastro bylos inventorinis Nr. 45/5014 plane pažymėtą indeksu 3I1/m. Pagal šią sutartį nuosavybės teisė į paminėtą ūkio pastatą iš Mielagėnų apylinkės savivaldybės perėjo J. B.. Ignalinos rajono savivaldybė, atstovaujama J. Š., ir K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo dalies, tvarto ir daržinės, kuri kadastro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėta indeksu 4I1/m (sutartyje nurodytą žymėjimą 4JI/m teismas, atsižvelgdamas į žymėjimą kadastro byloje inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertino kaip rašymo apsirikimą), pardavimo K. D..
Nustatė, kad kadastro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane indeksu 4I1/m pažymėta daržinė – tai 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. B. parduotas ūkio pastatas 3I1/m, todėl pagal 1995m. lapkričio 9 d. Ignalinos rajono savivaldybės ir K. D. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė į šį statinį K. D. neperėjo, nes pardavėjas nuosavybės teisės į jį neturėjo. Sutarties dalis dėl šio statinio pardavimo K. D. negalioja, nes neatitinka įstatymo reikalavimo – parduoti daiktą gali tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
Ignalinos rajono savivaldybė iš K. D. gavo pinigų sumą už daržinę, kurios parduoti neturėjo teisės, nes nebuvo šio daikto savininkas, todėl tą pinigų sumą turi grąžinti K. D.. Sutartyje nurodyta tik bendra suma, kurią K. D. sumokėjo už 60/100 gyvenamojo namo, tvartą ir daržinę, todėl už daržinę sumokėta suma apskaičiuojama proporcingai šių daiktų rinkos kainai, kuri pagal kadastro bylos Nr. 45/5203 duomenis nustatyta 1998-10-15. Gyvenamojo namo kaina 6‘122 Lt. K. D. įsigijo dalį (60/100) gyvenamojo namo, kurios rinkos kaina 3‘673 Lt (6‘122×60%). Tvarto rinkos kaina – 2‘977 Lt, daržinės – 624 Lt. Bendra pirktų daiktų rinkos kaina 7‘274 Lt. Daržinės kainos dalis bendroje kainoje 8,58% (624×100:7‘274). K. D. pagal sutartį sumokėjo 198,35 Lt, todėl už daržinę, į kurią nuosavybės teisės pagal sutartį neįgijo, K. D. turi būti grąžinti (198,35×8,58%) 17 Lt (4,92 Eur).
Atsakovų K. D., A. D. ir J. G. 2012 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutarties dalis, kuria K. D. ir A. D. padovanojo J. G. pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), negalioja, nes K. D. ir A. D. nebuvo šio daikto savininkai. Teismas laikė, jog nėra kliūčių daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovams, t. y. iš šios daržinės, nuosavybės teise priklausančios ieškovams, iškeldinti atsakovę J. G..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo apeliacinį skundą tenkinti; panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys paneigia VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatkreipė pakankamai dėmesio. Ieškovai turėjo įrodyti kitais įrodymais, jog nėra abejonių, kad J. B. parduotas ūkinis pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats nekilnojamasis daiktas. Teismas turėjo konstatuoti reikšmingus bylai faktus, susijusius su šių pastatų dubliavimusi ir/ar nesidubliavimu. Teismas be jokio pagrindo nurodė, jog ieškovams priklauso visas K. D. įsigytas ginčo pastatas – daržinė, taip išeidamas iš ieškinio ribų. Tačiau naudojimasis pastatu ar jo dalimi, jo naudotojui nesuteikia jam nuosavybės teisių ir teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Be to teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, jog J. B. laikė daržinės dalyje kiaules tik gavusi A. D. ar pašto viršininkės leidimą, kadangi paštas ir vėliau A. D. ir K. D., dar iki pastatų privatizavimo, nuolat naudojosi ir ginčo daržine ir prie jo esančiu tvartu kaip savininkai, ten laikė savo gyvulius, leido kitiems asmenims šiais pastatais ar jų dalimis naudotis, ten laikyti savo gyvulius, automobilius ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino atsakovų pateiktų motyvų dėl ginčo pastatų – J. B. ūkinio pastato ir K. D. daržinės kadastro duomenų skirtumų – statybinių medžiagų, iš kurių buvo pastatyti pastatai, nesutapymo.
Inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. ūkinio pastato pamatai – akmenų, sienos – lentų, stogo išorės apdaila – šiferis, ūkiniame pastate yra pertvara atskirta patalpa, kurios sienos ilgis 890 cm, o plotis 300 cm.
Tuo tarpu inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. daržinės pamatai – stulpelių, sienos – lentų, stogo išorės apdaila – čerpių, ūkiniame pastate nėra jokių pertvarų. Šias aplinkybes patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog ginčo pastatų skirtingi unikalūs numeriai ir skirtingi pastatų adresai buvo suteikti vėliau ir dėl to galėjo skirtis. Tokia teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis.
Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų kadastro duomenų teisingumą, patvirtintų tai, jog 1995 m. rugsėjo 14 d. K. D. ir Ignalinos rajono savivaldybės notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir/arba jos dalis yra neteisėta. Vienintelis dokumentas, kuris galėjo leisti suabejoti dėl J. B. ūkinio pastato vietos, buvo inventorinėse bylose esantys statinių išdėstymo planai. Inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis statinių išdėstymo planas, nubraižytas ranka 1992 m. spalio 29 d. yra neteisingas, nes J. B. ir J. Z. nuosavybės teise valdomas ūkio pastatas yra netoli Mielagėnų palaimintojo J. M. parapinių globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir neregistruoto gyvenamojo namo, kuriame anksčiau iki mirties gyveno L. M., esančio (duomenys neskelbtini), o J. G., priklausantys ūkiniai pastatai yra visai kitoje vietoje, t. y. netoli J. B. ir J. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Be to, J. G. valdomi pagalbiniai pastatai yra pažymėti kadastro žemėlapyje, jų vieta nustatyta Lietuvos teritorijoje naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis. Tuo tarpu J. B. ir J. Z. priklausantis ūkinis pastatas nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, šio pastato vieta nėra nustatyta Lietuvos teritorijoje, o jo tikslios koordinacijos nėra žinomos. Visų šių aplinkybių teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, selektyviai atrinkdamas tam tikrus duomenis, kurie tik galėtų patvirtinti ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino teismo posėdžio metu VĮ Registrų centras Utenos filialo atstovo duotų paaiškinimų, kad statinių išdėstymo planai ir juose nurodyti pastatų išdėstymai galėjo neatitikti realybės, kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992 m. ir 1993 m., planai buvo braižyti ranka, skirtingų asmenų, tuo metu nebuvo nurodomos tikslios pastatų koordinatės, jos užfiksuotos ir dėl to galėjo įvykti toks neatitikimas braižant statinių išdėstymo planus.
Nurodo, jog ieškovų nurodytas Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra tik procesinis dokumentas ir nesukelia jokių teisinių padarinių, kurių pagrindu būtu galima patvirtinti ar paneigti tam tikrus faktus, tame tarpe ir nuosavybės teises. Teismas nevertino pačių pirkimo-pardavimo sutarčių teksto, tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir tikslų. K. D. nusipirko ginčo daržinę kartu su kitais pastatais. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog abiejų pastatų kadastrinius matavimus užsakė tas pats asmuo J. Š., kuris būdamas įsitikinęs, jog tai skirtingi pastatai, kreipėsi su atskirais prašymais į valstybės įmonę tam, kad šie pastatai būtų inventorizuoti ir suformuotos atskiros kadastro bylos, kas ir buvo padaryta. J. Š. nurodė ir abiejų pastatų statybos metus, t. y. tai, kad K. D. pirkta daržinė yra pastatyta 1959 m., o J. B. pirktas ūkinis pastatas – 1978 m. Tai patvirtino ir liudytojai. Ieškovai šių aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais. Byloje yra įrodyta, jog ūkinio pastato ir daržinės statybos metai skiriasi, todėl šie pastatai negali būti sutapatinami. Be to, J. B. pretenzijų dėl atliekamų ginčo pastato matavimų pretenzijų nekėlė.
Apeliantai dėl abiejų sudarytų sandorių, t. y. 1995 m. lapkričio 9 d. ir 2012 m. balandžio 16 d., yra sąžiningi įgijėjai, sandorio sudarymo metu apeliantai nežinojo, jog turtas priklauso kitiems asmenis. Todėl jų teisės turi būti ginamos ir ieškovų reikalavimai atmestini. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. Utenos viršininko sprendimu K. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suformuota žemės valda prie įgyto ūkinio pastato, o ieškovui tokia žemė nebuvo atmatuota, nes jiems kilo abejonių dėl J. B. valdomų pastatų kadastro teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame statinių išdėstymo plane K. D. priklausančio tvarto viršutiniame kairiame kampe yra pažymėti du tualetai, kurie nėra pažymėti inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat neteisingai įvertino inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame statinių išdėstymo plane J. B. ūkiniame pastate pažymėtos pertvaros buvimo faktą K. D. priklausančioje ginčo daržinėje. Ginčo daržinėje jokia pertvara nėra nustatyta. Teismas neteisingai vertino V. Š., S. A. Č., T. S. byloje duotus parodymus, turėjo kritiškai vertinti liudytojo J. Č. parodymus. Teismas nepasisakė dėl kitų skirtingų pastatų parametrų (tūrio, užstatymo ploto), kurie kardinaliai skiriasi.
Šalies argumentai
Ieškovai prašė teismo taikyti restituciją, tačiau nenurodė kokį restitucijos būdą prašė taikyti, todėl teismas be jokio pagrindo pritaikė restituciją natūra. Kadangi apeliantė yra sąžininga įgijėja, todėl šioje byloje negalėjo būti taikoma restitucija natūra. Mano, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminus ir ieškinys turėjo būti atmestas, nes J. B. 1993 m. dalyvavo daržinės matavime.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, pripažindamas, jog ūkinis pastatas ir daržinė yra tie patys nekilnojamieji daiktai naudojosi visu įrodymų visetu, visais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Apeliantų keliamas klausimas dėl statybinių medžiagų nesutapymo yra nepagrįstas argumentas, kadangi apeliantai 2013 m. atliko stogo keitimą, vidaus pertvarkymo darbus.
Šalies argumentai
Apeliantai siekia suklaidinti teismą, teigdami, jog J. B. buvo parduota ne J. G. vardu įregistruota daržinė, o prie namo Senoji g. 1, kuriame gyveno L. M., buvęs ir neišlikęs ūkio pastatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius atsakovų teiginius ir tyrė iš esmės visas byloje esančias aplinkybes dėl ginčo objekto.
Apeliantų teiginys, jog teismas nepasisakė dėl ginčo statinių parametrų yra nepagrįstas, nes teismas atliko analizę ir pasisakė dėl skirtingų ginčo pastatų parametrų, nustatydamas, jog ūkio pastato ir ginčo daržinės parametrų skirtumas yra labai nedidelis, o skirtumai yra susiję su matavimo klaidomis ar skirtingai pasirinktais matavimo taškais.
Apeliantai, nurodydami apie K. D. atkurtos žemės nuosavybės po ginčijamu pastatu aplinkybes, sąmoningai iškreipia faktus. Pažymėjo, jog J. B. nepavyko įgyvendinti savo teisę į žemės sklypą apie ginčijamąjį pastatą, nes K. D. tai atliko anksčiau. Be to, 2007 m. liepos 5 d. gautas atsakymas iš Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus, kad ūkinis pastatas priklauso J. B. ir J. Z..
J. B. buvo pirmoji sąžininga ir teisėta ūkio pastato įgijėja. CK 1.75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Pirmasis teisėtai sandorį sudaręs asmuo buvo J. B., nuosavybės teises perleidusi 2005-09-09 dovanojimo sutartimi sūnui J. B. ir D. Z., po kurios mirties nuosavybės teises perėjo J. Z..
Mano, jog ieškovai visais atvejais turi teisę taikant restituciją išsireikalauti iš atsakovės J. G. ūkinį pastatą, nes nuosavybės teise nuo 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausė J. B. ir 1995 m. neteisėtai antrą kartą parduotas K. D.. Tai, kad ūkinis pastatas ir daržinė yra tas pats statinys nustatė ir Utenos apylinkės prokurorė G. V. nutarime, kuriame ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl suėjusios baudžiamojo senaties termino. Apeliantai, nebūdami ūkinio pastato savininkai, negalėjo 2012-04-16 dovanojimo sutartimi dovanoti daržinę J. G., todėl šioje dalyje dovanojimo sutartis negalioja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė restituciją natūra, nes ieškovo ūkio pastatas yra išlikęs ir įmanoma jį sugrąžinti ieškovams natūra. J. B. apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2006-06-30 kreipdamasis dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Mielagėnų apylinkės savivaldybė, atstovaujama J. C., 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. B., ieškovo J. B. motinai, dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatą, kadastro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą indeksu 3I1/m (naujas indeksas 3I1/ž), esančius (duomenys neskelbtini). Kitą dalį gyvenamojo namo J. B. 2002 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo nupirko iš AB banko „Hansa-LTB“. J. B. gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą 2005 m. rugsėjo 9 d. padovanojo sūnui J. B. ir dukrai D. Z.. Po D. Z. mirties 2010 m. balandžio 19 d. jos dalį paveldėjo J. Z. (1 t., b. l. 66-77).
Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) suformuota 1992 m. spalio 29 d., planuose pažymint gyvenamąjį namą bei ūkio pastatų išdėstymą. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys į bylą įrašyti 2002 m. sausio 31 d. ir 2005 m. rugpjūčio 30 d.
Ignalinos rajono savivaldybė, atstovaujama J. Š., ir K. D. 1995 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. D. nupirko 60/100 gyvenamojo namo, turinčio 118,94 kv. m. bendro naudingo ploto su ūkio pastatais: 3J1/p tvartu ir 4J1/m daržine, su 60/100 kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-79).
Gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, priklausančių atsakovui K. D. planai sudaryti 1993 m. rugsėjo 29 d. Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų šioje byloje nėra.
Atsakovui K. D. U. apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemę (1 t., b. l. 80-81).
Atsakovai K. D., A. D. 2012 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei J. G. 0,0300 ha žemės sklypą ir ūkio pastatus, pažymėtus indeksais 3I1p ir 4I1ž, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121-127).
Ieškovas J. B. 2006 m. birželio 30 d. Ignalinos rajono Mielagėnų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atlikti geodezinius išmatavimus ir paskirti žemę apie namą ir ūkinį pastatą namų valdai. Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. liepos 5 d. informavo ieškovą, kad žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (K. D., 1 t., b. l. 84) planai ir žemės sklypų registro duomenys neatitinka faktiškai naudojamų sklypų ribų bei kadastro duomenų. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašą apie teisinę pastatų registraciją, ūkiniai pastatai priklauso pil. J. B. ir D. Z. (1/2 pastato dalies) (1 t., b. l. 34-35).
Šalių ginčas šioje byloje kilo dėl nuosavybės teisių į ūkinį pastatą, skirtingose kadastro bylose pažymėto skirtingais indeksais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) plane indeksu 4I1/m pažymėta daržinė – tai 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. B. parduotas ūkio pastatas 3I1/m.
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, neįvertino Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo, kuriuo panaikinta VĮ Registrų centras pastaba, kad J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys; nepagrįstai nurodė, kad ieškovams priklauso visas K. D. įsigytas pastatas –daržinė; neįvertino J. B. ūkinio pastato ir K. D. daržinės kadastro duomenų bei statybinių medžiagų skirtumų; neteisingai įvertino liudytojų V. Š., J. Č. ir S. A. Č. parodymus; neįvertino pačių ginčo pastatų išdėstymo planų skirtumų; nepagrįstai taikė restituciją ir netaikė senaties termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus bei liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad apeliantų argumentai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį kiekvieną šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų bei norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovams priklauso visas K. D. įsigytas ginčo pastatas – daržinė ir peržengė ieškinio ribas.
Ginčijamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas negaliojančiomis pripažino tik dalį pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių, o būtent dėl daržinės 4I1/ž (b. p. 4I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).
Iš Kadastro ir registro dokumentų bylų matyti, kad planuose yra pažymėti du ūkiniai pastatai: byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tai pastatai, pažymėti indeksais 2I1/p ir 3I1/m, o byloje Nr. (duomenys neskelbtini)- 3I1/p ir 4I1/m. Teismas pripažino, kad pastatas 3I1/m (atsakovų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)žymimas indeksu 4I1/m) priklauso ieškovams ir tik šio pastato pardavimą ir dovanojimą pripažino negaliojančiu. Ūkinis pastatas atsakovų Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 45/5203 pažymėtas indeksu 3I1/p liko atsakovų nuosavybė. Taigi, apeliantų argumentas, kad teismas nurodė, jog ieškovams priklauso visas atsakovo K. D. įsigytas ginčo pastatas, nepagrįstas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ginčo pastatų statybinių medžiagų bei statinių parametrų skirtumai iš esmės paneigia išvadas, jog ieškovų ūkinis pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas paaiškino, kad duomenis apie pastatų statybos metus nurodydavo užsakovas. Šiuo atveju kadastrinius matavimus užsakė savivaldybės atstovas viršaitis J. Š., tačiau, ar jis nurodė pastatų statybos metus, ar kitas asmuo, atstovas nepatvirtino, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatų statybos metus nurodęs J. Š. negalėjo suklysti dėl tokio didelio statinių statybos metų skirtumo. Nesant pastatų statybos pirminių dokumentų, šalims neprašant atlikti statybos ekspertizę, nėra pagrindo teigti, kad ginčo pastatų statybos metai skiriasi kardinaliai ir dėl to jie yra skirtingi.
Tas pats pasakytina ir dėl pastatų parametrų bei statinių statybos medžiagų skirtumų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (2 t., b. l. 117-118) matyti, kad tiek pastato – daržinė, plane pažymėto 4I1ž (b.p.4I1m), tiek pastato – ūkinis pastatas, plane pažymėto 3I1ž (b.p. 3I1m) sienos yra iš medžio su karkasu, pastatų tūriai skiriasi nežymiai. Analogiški duomenys nurodyti antstolio L. J. 2015 m. rugsėjo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., b. l. 23-27). Pažymėtina, kad atsakovė J. G. 2013 m. atliko ieškovams priklausančio ūkio pastato pertvarkymą, nežiūrint į tai, kad ieškovas J. B. šiuos veiksmus užginčijo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovai pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastrinių matavimų neatliko, todėl Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 45/5203, priešingai, nei ieškovų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tikslių VĮ Registrų centras specialistų pastato charakteristikų įrašų bei duomenų apie pamatus ir panaudotas statybines medžiagas.
Pirmosios instancijos teismas, sugretinęs ginčo pastatų matmenis, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, galimas matavimo klaidas, pastatų išdėstymą pasaulio šalių atžvilgiu, padarė pagrįstas išvadas, kad J. B. parduotas ūkio pastatas ir K. D. parduota daržinė yra tas pats statinys. Tai, kad nežymiais skiriasi pastatų parametrai ir statybinės medžiagos, kad pastatų unikalūs numeriai ir adresai yra skirtingi, nepaneigia teismo išvados dėl pastatų tapatumo. Ta aplinkybė, kad atsakovai naudojosi ūkio pastatais, taip pat negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančių jų neabejotinas ir neginčijamas nuosavybės teises į minėtus pastatus.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovas paaiškino, kad unikalūs numeriai pastatams buvo suteikiami po 1998 metų, o pastatų unikalūs numeriai skirtingi yra todėl, kad pastatai yra skirtingose Kadastro ir registro dokumentų bylose (2015-11-26 protokolas, 01:20:05 – 01:57:04 val.). Teismo išvada, kad ginčo pastatų unikalūs numeriai ir pastatų adresai yra skirtingi dėl to, kad buvo suteikti vėliau, padaryta remiantis VĮ Registrų centras atstovo paaiškinimu pagrindu, o ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai.
Sutiktina su apeliantų argumentu, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina nuosavybės teisių į ginčo pastatą. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. liepos 18 d. nutarimas yra rašytinis įrodymas, kuris vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir kurio išvados taip pat patvirtina, kad daržinė 4I1/ž ir ūkio pastatas 3I1/ž yra pas pats statinys (1 t., b. l. 40-41).
Apeliantai nurodo, kad teismas nevertino pačių pirkimo-pardavimo sutarčių teksto, tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir tikslų, kad K. D. nusipirko ginčo daržinę kartu su kitais pastatais. Tačiau kolegijos nuomone, ši aplinkybė visiškai nepakeičia skundžiamo sprendimo teisėtumo. Iš 1992 m. gruodžio 17 d. ir 1995 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarčių tekstų matyti, kad tiek J. B., tiek K. D. gyvenamuosius namus bei ūkio pastatus įgijo Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Ir J. B., ir K. D. namo dalys parduotos su priklausiniais, t. y. J. B. namo priklausinys yra ūkio pastatu 3I1/m (naujas indeksas 3I1ž), o K. D. – tvartas 3I1/p ir daržinė 4I1/m (naujas indeksas 4I1ž) (1 t., b. l. 66-67, 78-79). Sutarčių tekstai nepatvirtina Ignalinos rajono savivaldybės atstovės išsakytos prielaidos, kad galimai J. B. ir K. D. buvo parduota po ½ dalį ūkio pastato.
Ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centras Utenos filialo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą ir ištaisė Nekilnojamojo registro turto įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaikindama 2012 m. lapkričio 8 d. įrašytas pastabas, jog ūkio pastatas b.p. 3I1m, kitoje byloje inv. Nr. (duomenys neskelbtini) tas pats, tik pažymėtas 4I1m, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pastatų tapatumo (1 t., b. l. 82-85; 2 t., b. l. 29-30, 114-116). Kaip nurodyta minėtame sprendime pastatų dubliavimosi fakto buvimą ar nebuvimą turi patvirtinti dokumentai, o jų nesant – nustato teismas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) plane indeksu 4I1/m (4I1ž) pažymėta daržinė yra 1992 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. B. parduotas ūkio pastatas 3I1/m. Esant tokiai išvadai, ginčo sandoriai dalyje dėl daržinės 4I1m (4I1ž) pardavimo ir dovanojimo pagrįstai pripažinti negaliojančiais ir turtas grąžintas savininkams, t. y. ieškovams.
Apeliantės J. G. argumentai, kad jos, kaip sąžiningos turto įgijėjos teisės turi būti ginamos, nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. daržinę 4I1m (4I1ž) įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, todėl šiuo atveju daiktas išreikalaujamas visais atvejais (CK 4. 96 straipsnio 3 dalis).
Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl ieškinio senaties taikymo.
Ieškinio senatis– tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1 d.). Kuomet asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant.
Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001-07-01) dar nepasibaigė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas J. B. apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2006 m. birželio 30 d., kuomet kreipėsi į Ignalinos rajono Mielagėnų žemėtvarkos skyrių, prašydamas atlikti geodezinius išmatavimus ir paskirti žemę apie namą ir ūkinį pastatą namų valdai ir kur jam buvo paaiškinta apie žemės sklypų registro duomenų neatitikimą. Taigi, ieškovai, pareikšdami ieškinį 2015 m. vasario 9 d., ieškinio senaties nepraleido.
Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą iš lygiomis dalimis priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 500 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 33, CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 166, 66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 66 euro centus) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.