Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-139-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
2S-139-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-139-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08936-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10447-776/2016, kuria iš dalies tenkintas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, išnagrinėti skundą dėl areštuotos sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje (1 b. l.). Nurodė, kad areštavus jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje, nebeturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjo teigimu, antstolis A. L. neatnaujino termino skundui paduoti ir grąžino jį pareiškėjui, mano, kad nepateikus skundo kopijos, antstolis turėjo galimybę išnagrinėti skundą.

Antstolis A. L. atsiliepimu prašo pareiškėjo skundo netenkinti (21–25 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, antstolis pagal teisės aktų reikalavimus turi ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko artimųjų pervedamas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šioms lėšoms netaikomas apribojimas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje dėl draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos. Be to, pareiškėjo iš artimųjų gaunamos lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino praleistą skundo padavimo terminą, skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais antstolio A. L. veiksmus priimant 2016-08-24 patvarkymą Nr. S-16-159-35305 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2016-08-24 patvarkymą panaikino, likusioje dalyje skundą atmetė (26–30 b. l.).Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą grindžia tuo, jog 2016-09-22 patvarkymu Nr. S-16-159-41026 antstolis, neteisėtai ir nepagrįstai nustatęs, kad pareiškėjo laiku pateikto skundo trūkumai per nustatytą terminą nepašalinti, grąžino skundą su priedais. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui 2016-09-15 patvarkymu Nr. S-16-159-39400 buvo nustatytas vienintelis trūkumas – nepakankamas skundo egzempliorių skaičius, o pareiškėjas 2016-09-21 antstoliui pateikė pranešimą, kodėl negali pašalinti nustatytų trūkumų, teismas konstatavo, kad antstolis iš esmės formaliai nustatė skundo trūkumus ir, jų neištaisius, iš esmės formaliai grąžino skundą pareiškėjui. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido tik 14 dienų, pasyviai nesielgė.Teismas konstatavo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis teisėtai areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus – sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau teismas nesutiko su antstoliu, kad areštuotos pareiškėjo iš artimųjų kaip parama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normų prasme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino neteisėtais antstolio A. L. veiksmus priimant 2016-08-24 patvarkymą Nr. S-16-159-35305 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2016-08-24 patvarkymą Nr. S-16-159-35305 panaikino, ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundo netenkinti (34–37 b. l.).

Atskirajame skunde nurodo, kad CPK 737 straipsnyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, iš kurių išieškojimui taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Skolininko lėšos, pervedamos artimųjų, nėra laikytinos darbo užmokesčiu, šios lėšos nepatenka į CPK 737 str. darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sąrašą. Šios lėšos nepatenka ir į CPK 738-739 straipsniuose įvardintas pajamas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Skolininkui priklausančios lėšos yra laikytinos kitomis skolininko pajamomis, todėl nedraudžiama išieškoti iš šių lėšų visa apimtimi. Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede. Kadangi patvarkymo forma yra nustatyta teisės aktuose, nėra teisinio pagrindo antstolio patvarkymą net iš dalies pripažinti neteisėtu. Apylinkės teismo formuojama praktika yra ydinga, o padaryti teisės normų pažeidimai gali turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus ir nutartis ateityje nagrinėjamose bylose.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodo, kad įvertinus CPK 737 straipsnio nuostatas, mano, jog nutartyje nepagrįstai skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, prilygintos darbo užmokesčiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2012-06-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1710840-12 dėl 21,00 Eur (75 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. trečios eilės išieškotojai valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2012-06-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1716365-12 dėl 11,00 Eur (40 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. trečios eilės išieškotojai valstybei; bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4756-771/2014 dėl 144,00 Eur (500 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko S. B. trečios eilės išieškotojai valstybei, o taip pat vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Skolininkui gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, antstolis A. L. išsiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriui 2016-08-24 Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 176,00 Eur skolą ir 89,68 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 265,68 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 25–26 b. l.). Taigi, iš minėto antstolio patvarkymo matyti, kad išieškojimą antstolis nukreipė į visą skolos ir vykdymo išlaidų sumą, t. y. 265,68 Eur, o ne taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, gaunamos iš artimųjų, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

10. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

11. CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

12. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotais išaiškinimais.

13. Iš antstolio A. L. 2016-08-24 Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, matyti, kad antstolis minėtą patvarkymą priėmė nesivadovaudamas CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus priimant 2016-08-24 patvarkymą Nr. S-16-159-35305 laikyti teisėtais.

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei pagrįstai tenkino skolininko skundą iš dalies panaikindamas antstolio A. L. 2016-08-24 patvarkymą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė