Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lausona“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovams V. S. ir M. A. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2001 m. gegužės 21 d. (2007 m. rugpjūčio 29 d. pertvarkyta iš A. A. įmonės). Juridinio asmens vardu veikia vadovas. M. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo registruota nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2010 m. vasario 9 d. V. S. bendrovės direktoriumi registruotas nuo 2010 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2179-480/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šia nutartimi teismas taip pat įpareigojo bendrovės valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-993-480/2017 patvirtinto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir reikalavimus, nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, taip pat patvirtino 2 000 Eur dydžio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-425-480/2018 atstatydino iš pareigų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lausona“. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-425-480/2018 BUAB „9duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto.

Bankroto administratorius UAB „Lausona“ su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 2 000 Eur administravimo išlaidos.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Esant tokiai įstatymo nuostatai, ieškovės reikalavimas priteisti administravimo išlaidas yra pagrįstas įstatymu, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti aplinkybes, kada įmonė tapo nemoki ir ar bendrovės vadovai (savininkai) – M. A. ir V. S., kurie byloje yra nurodyti atsakovais, pagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovavimo įmonei laikotarpiu.

Dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų.

Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.

Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vienpakopę valdymo struktūrą – juridinio asmens vardu vienasmeniškai veikė vadovas.

Lietuvos įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Jei bendrovė turi vienpakopę valdymo struktūrą, civilinės atsakomybės prievolė už netinkamą valdymo funkcijos įgyvendinimą kyla bendrovės vadovui, kaip vieninteliam valdymo organui. Teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju bendrovės vadovas, o ne akcininkas yra atsakingas už bankroto bylos inicijavimą laiku ir dėl to galimai atsiradusią žalą.

Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Bendrovės vadovo pareigas taip pat nustato specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan.

Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas ir neteisėtus veiksmus (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad M. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo registruota nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2010 m. vasario 9 d. V. S. bendrovės direktoriumi registruotas nuo 2010 m. vasario 9 d.

Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą kreipėsi bendrovės kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, nurodydamas, kad bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 4 833,93 Eur. Skola fondo biudžetui pradėjo didėti nuo 2009 m. II ketvirčio. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatė, kad bendrovė neteikia VĮ Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m., turto neturi, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau 2009 metais įmonė buvo nemoki. Šią aplinkybę patvirtino ir Kauno apygardos teismas, kuris remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2008 metus duomenimis, iškėlė įmonei bankroto bylą.

Teismas įvertinęs šias nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovė M. A. iki 2010 m. vasario 9 d., būdama įmonės vadove, ir matydama, kad įmonės skolos auga, o turto įmonė neturi, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad atsakovė M. A., turėdama pareigą, nesikreipė dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą, o tai suponuoja išvadą, kad ji neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais.

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi išrinktas 2010 m. vasario 9 d., tačiau bendrovės veiklos visai neorganizavo. Tapęs įmonės vadovu atsakovas V. S. privalėjo išsiaiškinti įmonės realią finansinę padėtį, o nustatęs, kad įmonė yra nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nevykdydamas įstatyme numatytų pareigų, atsakovas V. S. turi prisiimti neigiamų padarinių riziką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet ir nustačius, kad ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus palanki subalansuoti esamą situaciją. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, joje nedirba nė vienas darbuotojas.

Nustačius atsakovų – V. S., kaip įmonės vadovo ir M. A., kaip buvusios įmonės vadovės (kitas asmuo), kurie pagal kompetenciją įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti įmonės vadovų kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai. Kadangi atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė, todėl administratoriui turi atsakyti solidariai.

CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, ieškovė turį įstatymo įtvirtintą teisę pasirinkti, iš ko reikalauti prievolės įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė administravimo išlaidas prašo priteisti solidariai iš abiejų įmonės vadovų – atsakovų.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovės atstovas prašo priteisti 2 000 Eur administravimo išlaidas.

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius UAB „Lausona“, teikdama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą.

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nutarta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma, t. y. viršyti 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Ši nutartis įsiteisėjusi, atsakovai teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko.

Pagal kasacinio teismo praktiką, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pažymėtina, kad patvirtindamas bendrą 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, Kauno apygardos teismas neišskyrė administratoriui tenkančio atlyginimo už įmonės administravimą, nes tuo metu tokios pareigos neturėjo. Todėl sprendžiama, kad esant tokiai situacijai, bankroto proceso metu bankroto administratorius galėjo spręsti, kokia suma skirtina administravimo išlaidoms, o kuri skiriama administratoriui kaip jo atlyginimas. Šios sumos, jas sudėjus, negalėjo viršyti teismo nutartimi patvirtintos išlaidų sumos.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašo priteisti Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą bendrą administravimo išlaidų sumą – 2 000 Eur.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2 000 Eur bankroto administravimo išlaidas yra pagrįstas, todėl priteistinas solidariai iš atsakovų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-239-881/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2365-658/2017).

Dėl procesinių palūkanų.

Esant ieškovės prašymui, solidariai iš atsakovų taip pat priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleista, todėl iš atsakovų M. A. ir V. S. valstybei priteistina 45 Eur žyminio mokesčio, taip pat 11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lausona“, įmonės kodas 304040949, naudai 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) administravimo išlaidas, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 5,50 Eur (penkių eurų 50 ct) pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 5,50 Eur (penkių eurų 50 ct) pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.