Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1725-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-29
Bylos Nr.: e2A-1725-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08078-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: A. A. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1725-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08078-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir A. G. ieškinį atsakovei A. A. G. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės A. G. ir A. G. (toliau kartu – ieškovės), patikslinusios ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovės A. A. G. (toliau – atsakovė) išlaikymą ieškovei A. G. po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji baigs vidurinio mokymo programą (2018 m. rugpjūčio 31 d.); priteisti iš atsakovės išlaikymą ieškovei A. G. po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji baigs vidurinio mokymo programą (2018 m. rugpjūčio 31 d.); priteisti iš atsakovės 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. G.; priteisti iš atsakovės 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. G.; pripažinti niekiniais atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę – 2012 m. lapkričio 27 d. į 1 042,43 Lt, 2013 m. sausio 12 d. į 420 Lt, 2013 m. vasario 13 d. į 420 Lt, 2013 m. kovo 28 d. į 280 Lt, 2013 m. balandžio 30 d. į 450 Lt, 2013 m. liepos 11 d. į 500 Lt, 2013 m. rugsėjo 12 d. į 500 Lt, 2013 m. spalio 26 d. į 3 000 Lt, 2013 m. lapkričio 3 d. į 94 Lt, 2013 m. lapkričio 3 d. į 1 924,49 Lt, 2013 m. lapkričio 3 d. į 1 575,51 Lt, 2013 m. gruodžio 15 d. į 1 077,18 Lt, 2013 m. gruodžio 15 d. į 2 422,82 Lt, 2014 m. kovo 1 d. į 1 077,18 Lt, 2014 m. kovo 1 d. į 2 922,82 Lt, 2014 m. kovo 1 d. į 1 400 Lt, 2014 m. rugpjūčio 7 d. į 1 094 Lt ir 434,43 Eur žalos atlyginimo pasisavinimą, iš viso 5 978,91 Eur ieškovei A. G. priklausančių piniginių lėšų ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 978,91 Eur kompensaciją ieškovei A. G.; pripažinti niekiniais atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę – 2012 m. gruodžio 4 d. į 600 Lt, 2013 m. sausio 3 d. į 655 Lt, 2013 m. birželio 10 d. į 200 Lt, 2013 m. birželio 14 d. į 500 Lt, 2013 m. liepos 11 d. į 500 Lt, 2013 m. rugsėjo 12 d. į 500 Lt, 2013 m. spalio 26 d. į 3 000 Lt, 2013 m. spalio 29 d. į 1 511,92 Lt, 2013 m. spalio 29 d. į 488,08 Lt, 2013 m. lapkričio 3 d. į 3 500 Lt, 2013 m. lapkričio 30 d. į 600,31 Lt, 2013 m. gruodžio 15 d. į 1 077,16 Lt, 2013 m. gruodžio 15 d. į 2 422,82 Lt, 2014 m. kovo 1 d. į 1 077,18 Lt, 2014 m. kovo 1 d. į 1 922,82 Lt, 2014 m. rugpjūčio 12 d. į 482,87 Lt ir 434,43 Eur žalos atlyginimo pasisavinimą, iš viso 5 774,49 Eur, ieškovei A. G. priklausančių piniginių lėšų ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 774,49 Eur kompensaciją ieškovei A. G. 2019 m. sausio 30 d. ieškovės pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako reikalavimų dėl 434,43 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

2. Ieškovės nurodė, kad yra atsakovės dukros. Ieškovių tėvas Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovėms sukakus 14 metų, atsakovė praktiškai nustojo teikti joms išlaikymą, prisidėjo tik prie šeimos gyvenamojo būsto išlaikymo. Nuo to laiko ieškovės buvo priverstos išsilaikyti save pačios iš gaunamos našlaičių pensijos ir iš tėvo paveldėtų pinigų. Ieškovė nesirūpino atsakovių išlaikymu, auklėjimu, sveikata, ugdymu. Ieškovių minimalūs poreikiai sudarė po 400 Eur per mėnesį. Ieškovės iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi mokykloje, papildomai mokėsi pas korepetitorius. Kadangi ieškovės gauna našlaičių pašalpą, iš atsakovės prašė priteisti kiekvienai ieškovei išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovių sąskaitose banke yra iš tėvo paveldėti pinigai, nuo 2012 metų į tas sąskaitas yra pervedamos našlaičių pensijos. Atsakovė naudojo ieškovių sąskaitose esančius pinigus savo reikmėms, išsiimdama juos be ieškovių žinios ar sutikimo, žadėdavo grąžinti paimtus pinigus, bet negrąžindavo. Ieškovės prašė minėtus pinigų paėmimo sandorius pripažinti niekiniais ir iš atsakovės jų naudai priteisti visa, ką atsakovė yra gavusi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė sutinkanti, kad ieškovėms reikalingas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvienai, tačiau nesutiko, kad ieškovės negavo iš jos išlaikymo. Atsakovė išlaikymą ieškovėms teikė ir teikia nuolat. Iš ieškovių sąskaitų nuimdavo pinigus bendroms reikmėms – reikėjo išlaikyti ieškoves, remontuoti butą. Buto remontas atliktas atsakovės iniciatyva, remontui naudojo jos uždirbamus pinigus ir lėšas iš dukrų sąskaitų, į kurias buvo pervedamos našlaičių išmokos. Atsakovė skatino dukrų savarankiškumą, siekdama paruošti jas savarankiškam gyvenimui. Dukroms augant, joms pradėjo nebeįtikti ieškovės parenkama apranga, maistas, todėl ji duodavo ieškovėms pinigus, leido disponuoti jų sąskaitose esančiomis lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu priėmė ieškinio dalies atsisakymą dėl 434,43 Eur žalos atlyginimo pasisavinimo priteisimo kiekvienai ieškovei iš atsakovės ir nutraukė šią civilinės bylos dalį, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei A. G. 596,77 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., priteisė iš atsakovės ieškovei A. G. 596,77 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė valstybei iš atsakovės 27 Eur žyminį mokestį, 9,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

5. Teismas pažymėjo, kad bylos ypatumas tas, jog reikalavimą priteisti iš atsakovės (savo motinos) išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo reiškia atsakovės dukros, kurios iš esmės iki ieškinio pateikimo teismui gyveno kartu su atsakove (A. G. iki 2018 metų sausio mėnesio). Teismas, nustatęs, kad atsakovės santuoka su ieškovių tėvu Z. G. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18103-375/2009, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie susitarė dėl tuo metu nepilnametėmis buvusių ieškovių gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina (atsakove), ieškovių tėvas įsipareigojo teikti dukroms (ieškovėms) išlaikymą turtu – kiekvienai dukrai po 1/8 dalį jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurias po santuokos nutraukimo pavesta valdyti atsakovei uzufrukto teise, padarė išvadą, jog iki ieškovių pilnametystės jų turtą tvarkyti uzufrukto teise privalėjo atsakovė. Teismas konstatavo, kad iki sulaukiant pilnametystės ieškovės nebuvo emancipuotos, nebuvo sudariusios santuokų, atsakovė nebuvo nušalinta nuo turto tvarkymo, neatskirta nuo savo vaikų (ieškovių), motinos valdžia jai nebuvo apribota, globėjas nebuvo skirtas, ieškovės nesikreipė į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ar teismą. Teismas pažymėjo, kad be pačių ieškovių paaiškinimų byloje nėra duomenų apie ieškovių neišlaikymą ar nepriežiūrą, atsakovė kategoriškai neigia tokias aplinkybes, byloje yra pateikti duomenys apie 2018 m. sausio 22 d. ieškovių atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05487-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), kuris buvo nutrauktas du kartus.

6. Teismas nustatė, kad ieškovėms nepatiko atsakovės joms parenkami drabužiai, neįtiko nupirktas maistas, atostogų pasiūlymas ieškovei A. G. ir kita atsakovės veikla – darbo režimas, atostogų kelionės, garderobo ir automobilio įsigijimas, net tėvo slaugymas, nors tuo metu ieškovių tėvai jau buvo išsiskyrę, ieškovės nevertino atsakovės pastangų suremontuoti butą, kuriame šalys gyveno ir kurio dalis nuosavybės teise priklauso pačioms ieškovėms. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų kvitų matyti, jog 2007–2012 metais butas buvo remontuojamas, perkami baldai, nuo 2009 metų ieškovių tėvui butas nebepriklausė, todėl mažai tikėtina, kad jis rūpinosi jo remontu, juolab, kad visi pirkimai ir mokesčiai už butą atlikti atsakovės vardu. Teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama suaugęs, savarankiškas, dirbantis asmuo, turi teisę savo nuožiūra nuspręsti kaip elgtis, gyventi, auklėti ir prižiūrėti vaikus, dirbti, ilsėtis, bendrauti ir kt., net ir nepasiteisinę pirkiniai (automobilio įsigijimas) nesudaro pagrindo reikalauti iš jos pasiaiškinimo ar smerkimo. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų ieškovių banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovės nuo 2014 metų birželio mėnesio gauna pajamas už įvairius rūbus, avalynę, kt., aplinkybė, kad ieškovės parduoda ne tik perkamus turguje daiktus, bet ir savo drabužius, taip pat rodo, jog ieškovių apranga nėra tokia prasta, nes priešingu atveju jos niekas nenorėtų įsigyti ir, juolab, nemokėtų pinigų. Teismas pastebėjo, kad ir kiti įrodymai – paveldėjimų pagal turto apyrašą ieškovių vardu sutvarkymas, lėšų – po 10 000 Lt kiekvienai pervedimas į ieškovių banko sąskaitas 2014 m. spalio 18 d., sutarčių sudarymas su gimnazija, kurioje ieškovės pasirinko mokytis po progimnazijos, patvirtina atsakovės rūpinimąsi savo dukromis (ieškovėmis). Teismas nurodė, kad ieškovių tėvas prieš mirtį 1,5 metų buvo slaugomas atsakovės, nebuvo kitų artimųjų, galinčių padėti auginti vaikus, todėl neabejotinai visa psichologinė ir finansinė našta teko atsakovei, tikėtina, kad šalių šeimoje galėjo būti neišvengta piktų ar netinkamų pasakymų, apsižodžiavimų, (duomenys neskelbtini) atsakovei pastebėjus, jog skatinamos būti savarankiškomis jos dukros pasidavė liekninimosi madai, privedusiai prie sunkios ligos. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės neįrodė, kad iki pilnametystės atsakovė jų neišlaikė, todėl kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki (duomenys neskelbtini), kol ieškovės buvo nepilnametės.

7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės tapo pilnametėmis, tačiau iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi gimnazijoje, byloje nėra ginčo, kad ieškovės buvo pažangios mokinės, jų mokymasis vyko dienos metu, nors abi ieškovės turi nemažai nekilnojamojo turto, kiekviena gauna našlaičių pensiją, tačiau atsakovė sutiko, jog ieškovėms buvo reikalingas gauti iš jos išlaikymas kiekvienai po 250 Eur per mėnesį, tačiau nesutiko, kad ieškovės negavo iš jos tokio dydžio išlaikymo, teigė teikusi ir teikianti išlaikymą, duodama išlaikymo pinigus ieškovėms į rankas. Kadangi atsakovė prašomų priteisti iš jos išlaikymo ieškovėms sumų – 250 Eur per mėnesį kiekvienai ieškovei – iš esmės neginčijo ir su jomis sutiko, teismas neanalizavo ir nevertino šių sumų sudėties ir dydžio pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad įprastai, gyvenant šeimoje ir neketinant spręsti ginčų teisme, šalys nerenka čekių, kvitų, o tėvai neprašo vaikų pasirašyti raštelių, kai duoda jiems pinigus maistui ar kitoms reikmėms, byloje nėra įrodymų apie išlaikymo negavimą (nepavalgymą dėl neturėjimo, drabužių, avalynės ar kitų būtinųjų daiktų trūkumą), iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog pačios ieškovės atsisakydavo bet kokios kitų asmenų siūlomos pagalbos. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės atsisakė dalyvauti mokykloje šimtadienio šventėje dėl to, kad atsakovė sumokėjo rinkliavą ir visi pamatys jos rūpinimąsi, leidžia manyti, jog ieškovės prieš kreipiantis į teismą stengėsi sudaryti regimybę, kad atsakovė jomis nesirūpina ir net skriaudžia. Teismas sprendė, kad, atsakovei sužinojus apie ginčą ir jo nagrinėjimą teisme, ji turėjo galimybę pareikalauti iš ieškovių patvirtinimo apie išlaikymui skiriamų lėšų perdavimą. Teismas nustatė, kad atsakovei apie iškeltą bylą tapo žinoma 2018 m. birželio 19 d., tačiau byloje nepateikta įrodymų apie išlaikymo lėšų perdavimą ieškovėms nuo to laiko iki ieškovių reikalavimo pabaigos termino – 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nesant įrodymų, kad išlaikymo lėšos minėtu laikotarpiu ieškovėms buvo teikiamos, teismas padarė išvadą, kad jos nebuvo teiktos, todėl iš atsakovės priteisė ieškovėms kiekvienai po 596,77 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., atmetė kitą ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ieškovėms, kai šios tapo pilnametėmis, priteisimo dalį.

8. Sudėjęs ieškinio reikalavimuose nurodytas pasisavintas sumas, teismas nustatė, jog jos nurodytos netiksliai, perskaičiavęs bendrą ginčo sandorių sumą su A. G., nurodė, kad bendra suma yra 20 200,43 Lt (2012 m. – 1 042,43 Lt; 2013 m. – 12 664 Lt; 2014 m. – 6 494 Lt), su A. G. – 19 038,16 Lt (2012 m. – 600 Lt; 2013 m.– 14 955,29 Lt; 2014 m. – 3 482,87 Lt). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal pateiktus į bylą kasos pajamų orderius apie atsakovės įmokų mokėjimą ieškovių vardu IĮ „Aujama“ ir UAB „Moment credit“ lėšos buvo nurašytos iš ieškovių sąskaitų, byloje nepateikta duomenų apie ieškovių kitokiu būdu atsakovei perduotas nurodyto dydžio lėšas. Dėl to teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovės A. G. reikalavimą dėl 1 094,00 Lt sandorio 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir ieškovės A. G. reikalavimą dėl 482,87 Lt sandorio 2014 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo niekiniais ir lėšų priteisimo. Teismas, nustatęs, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba į ieškovių sąskaitas banke pervedė našlaičių pensijų lėšas kiekvienai ieškovei po 14 507,18 Lt (2012 m. – 1 581,02 Lt; 2013 m. – 6 463,08 Lt; 2014 m. – 6 463,08 Lt), sprendė, kad šios lėšos yra skirtos jas gaunančių asmenų išlaikymui, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą jas naudoti ieškovių išlaikymui. Ieškovėms neįrodžius, o teismui nenustačius, jog atsakovė neteikė ieškovėms išlaikymo iki jų pilnametystės, ieškovių nurodytų kaip neteisėtų atsakovės sandorių sumos neviršija sumų, kurias atsakovė turėjo teisę naudoti ieškovių išlaikymui, teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir patenkinti šiuos ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas vadovavosi išlaikymo teikimo prezumpcija ir nevertino atsakovės paaiškinimų detalumo, nuoseklumo ir patikimumo.

1.2. Nepagrįsta išvada, kad be pačių ieškovių paaiškinimų apie neišlaikymą ar nepriežiūrą byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovių banko sąskaitų išrašai, rodantys, kad ieškovės A. G. išlaidos aktualiu laikotarpiu sudarė vidutiniškai 437,05 Eur/mėn., ieškovės A. G. – 359,86 Eur/mėn. Tai iš esmės atitinka ieškovių poreikiams reikalingą sumą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir atsakovės paaiškinimai, kad ieškovės pačios pirkdavo maistą, mokymosi priemones, aprangą, leisdavo lėšas kitoms reikmėms. Netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės paaiškinimų, kad ji ieškovėms iš savo pajamų mokėjusi po 200 Eur kiekvieną mėnesį perduodama joms grynus pinigus, prieštaringumas – atsakovė teigė nežinojusi ieškovių banko sąskaitos, todėl perdavinėjusi joms grynus pinigus, tačiau atsakovei turėjo būti žinomos ieškovių banko sąskaitos, kadangi ji jas atidarė ieškovėms, tvarkydama paveldėjimą. Be to, atsakovė, kaip motina, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis ar kontroliuoti, kaip ieškovės naudoja jų gaunamas pajamas ar turtą. Dėl to ieškovių paaiškinimai, priešingai nei atsakovės, yra detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie grynųjų pinigų perdavimus ieškovėms.

1.3. Teismas nepagrįstai ieškovių reikalautą priteisti periodinį išlaikymą skaičiavo ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo atsakovės sužinojimo apie ieškovių reikalavimą dienos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnį. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos. Jeigu ir būtų svarbus atsakovės sužinojimas apie ieškovių pretenzijas jai, tai vertintinas ne tik šios bylos iškėlimas, bet ir ankstesnis ieškovių kreipimasis į teisėsaugos institucijas, neginčijami konfliktiški šalių santykiai, bendras atsakovės paaiškinimų šiuo klausimu nelogiškumas ir nepatikimumas.

1.4. Teismas periodinio išlaikymo klausimu taikė skirtingą įrodymų vertinimą negu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas sprendė, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 24 d. žinojo apie ieškovių reikalavimus, todėl teikdama joms išlaikymą turėjo galimybę pareikalauti pakvitavimo. Pripažįstant, kad atsakovės paaiškinimai dėl išlaikymo ieškovėms teikimo perduodant grynuosius pinigus nelogiški ir nepatikimi, neaišku, kodėl tokie patys atsakovės paaiškinimai kruopščiai neįvertinti nagrinėjant išlaikymo įsiskolinimo klausimą.

1.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.186 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl tėvų pareigų tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Ieškovių paaiškinimus, kad atsakovė pasisavino ieškovų sąskaitoje buvusias lėšas, patvirtina ieškovių banko sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, kad ieškovių nurodytas pinigų išėmimo operacijas atliko atsakovė. Atsakovė neginčijo, kad paėmė minėtas sumas, tačiau nurodė, kad visos jos buvo skirtos buto remontui, vėliau pripažino, kad apie 6 000 Lt buvo skirti iki šiol nenaudotam automobiliui įsigyti. Dėl to teismo išvada, kad atsakovė neužvaldė ieškovių nurodytų sumų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

1.6. Nepagrįsta išvada, kad nėra įrodymų, jog lėšos, pervestos IĮ „Aujama“ ir UAB „Moment credit“, buvo iš ieškovių sąskaitų. Ieškovės A. G. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad IĮ „Aujama“ atsakovės vardu A. G. sumokėta 1 094 Lt suma tą pačią dieną (2014 m. rugpjūčio 7 d.) buvo paimta iš jos sąskaitos. Taip pat ieškovės A. G. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Moment credit“ atsakovės vardu A. G. sumokėta 482,87 Lt suma tą pačią dieną (2014 m. rugpjūčio 12 d.) buvo paimta iš jos sąskaitos.

1.7. Teismas nepagrįstai vertino atsakovės paaiškinimus apie ieškovių lėšų panaudojimą ieškovių interesais. Atsakovės kaltė turėjo būti preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir ji privalėjo įrodyti minėtų lėšų panaudojimo tinkamumą. Atsakovės teiginiai, kad lėšas panaudojo dukrų poreikiams tenkinti, nepagrįsti objektyviais byloje surinktais įrodymais. Atsakovės nurodomi buto remonto darbai ir apstatymas atlikti iki ieškovių nurodomų jų pinigų pasisavinimo – vėliausias atsakovės išlaidas pagrindžiantis dokumentas yra 2012 metų rugsėjo mėnesio, langai ir durys bute pakeisti 2008 metais. Automobilį atsakovė įgijo neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir jo nenaudojo iki šiol. Ieškovių nurodomas lėšų pasisavinimo intensyvumas negali būti objektyviai pateisinamas tokio dydžio lėšų panaudojimo būtinybės dukrų išlaikymui. Atsakovė nenuosekliai aiškino apie buto remontui išleistas lėšas, negalėjo jų tiksliai įvardinti, nurodė vis skirtingus ir nerealiai didelius jų dydžius, nepateikė konkrečių duomenų apie imtas paskolas būsto remontui. Dėl to išvada, kad atsakovė dėjo pastangas suremontuoti butą ar nepasiteisinę pirkiniai (automobilis) irgi turėtų būti vertinami kaip pirkti ieškovių interesais, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

1.8. Teismas nepagrįstai netaikė CK 3.191 straipsnio, nors atsakovė nepateikė duomenų, kad paimtą ieškovių turtą būtų grąžinusi. Ieškovių nurodyti atsakovės pinigų paėmimo sandoriai gali būti pripažintini niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 3.186 straipsnio 2 dalis), o iš atsakovės ieškovėms priteistina visa, ką atsakovė yra gavusi pagal minėtus sandorius.

1.9. Teismas šališkai vertino ieškovių paaiškinimus ir įrodymus, replikuojant, kad jų paaiškinimai neįtikėtini, nelogiški, neva ieškovės tokį ilgą laiką niekam nesiskundusios. Aplinkybė, kad ieškovių nurodomos aplinkybės netelpa į visuotinai pripažintus vaikų ir tėvų santykių, teisių ir pareigų vykdymo standartus, nesudaro pagrindo ieškovių paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus. Teismo išankstinis nusistatymas sukliudė byloje esančius įrodymus kruopščiai ištirti, įvertinti ir apginti vaikų interesus.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Ieškovės yra atsakovės dukros dvynės, gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovių tėvai buvo išsituokę (duomenys neskelbtini). Ieškovių tėvas Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuo (duomenys neskelbtini) gauna našlaičių pensijas. 2018 m. gegužės 21 d. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš motinos priteisti: išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. 2018 m. spalio 25 d. pateiktame patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą ieškovėms kiekvienai po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, iki kol jos baigs viduriniojo mokymo programą (2018 m. rugpjūčio 31 d.); išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai ieškovei po 9 000 Eur; pripažinti niekiniais atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę į 5 544,48 Eur A. G. priklausančių piniginių lėšų ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 544,48 Eur kompensaciją A. G.; pripažinti niekiniais atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę į 5 340,06 Eur A. G. priklausančių piniginių lėšų ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 340,06 Eur kompensaciją A. G.

14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovėms kiekvienai po 596,77 Eur išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

15. Su sprendimu nesutinka ieškovės.

Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo

16. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tuo pažeisdamas CPK 178 straipsnį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas vadovavosi išlaikymo teikimo prezumpcija ir visiškai nevertino atsakovės paaiškinimų detalumo, nuoseklumo ir patikimumo, padarė nepagrįstą išvadą, kad be pačių ieškovių paaiškinimų apie neišlaikymą ar nepriežiūrą byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų.

17. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Antai jis yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

18. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Laisvas įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šalies galimybę pateikti daugiau įrodymų apie įrodinėjamas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu šalis turi galimybę, bet neteikia kitų įrodymų, tai gali būti, kad jie šaliai yra nepalankūs. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės yra pilnametės) turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus. Ieškovės savo paaiškinimams apie tai, kad motina joms neteikė išlaikymo, kad jos vaikščiojo apskurę, apiplyšę, nevalgę, išsekę, pagrįsti, apart savo paaiškinimų, neteikė papildomų įrodymų, neprašė kviesti liudytojus šioms aplinkybėms patvirtinti, nors, kaip galima spręsti iš ieškovių paaiškinimų teismo posėdžio metu, šios aplinkybės galėjo būti žinomos ne vienam asmeniui (mokytojams, draugams, šeimos draugui S., giminėms ir kt.). Teisėjų kolegijai nesuprantama, kaip tiek pačios ieškovės, tiek jų mokytojai, draugai ar pažįstami, matydami tokią būklę, kurią nurodo ieškovės, nepranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai ar pan. Atsakovė (ieškovių motina) neigė ieškovių nurodytas aplinkybes.

20. Pastebėtina, kad apeliančių apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 nėra pasisakyta apie įrodinėjimo naštos paskirstymą išlaikymo įsiskolinimo ginče. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, bylos aplinkybes, galimybę pateikti papildomus įrodymus, atmestini apeliančių argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Kadangi bylos šalių paaiškinimai atitinka kiekvienos iš jų interesus, t. y. nepripažįsta priešingos šalies teiginių, kurie jai nėra palankūs, ir nėra kitų bylos šalių teiginį ar neiginį patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ieškovės neįrodė jų reikalavimo teisę sukuriančio fakto.

Dėl priteisto išlaikymo pradžios momento

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovėms, nors ir pilnametėms, bet besimokančioms gimnazijoje, reikalingas išlaikymas, išlaikymą priteisė nuo 2018 m. birželio 19 d., t. y. nuo dienos, kai atsakovė sužinojo apie iškeltą jai bylą, iki kol ieškovės baigs mokytis gimnazijoje, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

22. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismu, ieškovių reikalautą priteisti periodinį išlaikymą skaičiavusiu ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo atsakovės sužinojimo apie ieškovių reikalavimą dienos, teigdamos, kad tuo teismas pažeidė CK 3.200 straipsnį.

23. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvai šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovėms, nors ir pilnametėms, bet dar besimokančioms gimnazijoje, buvo reikalinga motinos parama. Kadangi ieškovės neįrodė, kad joms nebuvo teikiamas išlaikymas, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė, sužinojusi apie iškeltą ginčą, turėjo galimybę pareikalauti iš ieškovių patvirtinimo apie išlaikymui skiriamų lėšų perdavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nepateikus įrodymų apie teikiamą išlaikymą nuo sužinojimo apie ginčą momento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent nuo šio termino iki ieškovių reikalavimo pabaigos termino (2018 m. rugpjūčio 31 d.) priteisė ieškovėms jų prašomo dydžio, kurio neginčijo atsakovė, išlaikymą.

25. Apeliantės nurodo, kad A. G. nuo 2018 metų sausio mėnesio kartu su atsakove negyvena, dar 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į policiją dėl nesirūpinimo ja ir seserimi, tačiau teismas šiais faktais nesivadovavo.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantėmis. Visų pirma, į bylą nėra pateiktas nei kreipimasis į policiją 2013 metais, nei atsakymas į kreipimąsi. Be to, pirmosios instancijos teismas paramą priteisė kaip pilnametėms, besimokančioms gimnazijoje, pareiškusioms reikalavimą, nustatęs, kad parama buvo reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad pilnametystės ieškovės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinį dėl paramos pareiškė tik po metų, kas leidžia pripažinti, kad parama joms buvo teikiama.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių reikalavimus pripažinti niekiniais atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę į 5 544,48 Eur A. G. priklausančių piniginių lėšų, ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 544,48 Eur kompensaciją A. G.; atsakovės sandorius, pagal kuriuos ji įgijo nuosavybę į 5 340,06 Eur A. G. priklausančių piniginių lėšų ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės 5 340,06 Eur kompensaciją A. G.

28. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.186 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl tėvų pareigų tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad ieškovių lėšas atsakovė naudojo ieškovių interesais ir jų išlaikymui, kad nėra duomenų, jog atsakovei buvo perduotos ieškovių nurodytos lėšos ar kad iš ieškovių lėšų buvo padengti atsakovės kreditiniai įsipareigojimai.

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja.

30. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tačiau akivaizdu, jog nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas vaiko interesais tvarko tėvai (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. CK 3.186 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečio asmens turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį.

31. Byloje ieškovės neįrodė, kad atsakovė šalims gyvenant kartu materialiai nesirūpino jomis, taigi jų teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus (ne tik šalių paaiškinimus, kurie prieštaringi, bet ir pateiktus ieškovių sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderius), iš kurių padarė pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal pateiktus į bylą kasos pajamų orderius apie atsakovės įmokų mokėjimą ieškovių vardu individualiai įmonei „Aujama“ ir UAB „Moment credit“ buvo nurašytos lėšos iš ieškovių sąskaitų, o duomenų apie ieškovių kitokiu būdu perduotas atsakovei nurodyto dydžio lėšas byloje nepateikta. Tai, kad lėšos iš apeliančių sąskaitos buvo nuimtos tą pačią dieną, neįrodo apeliančių teiginių apie lėšų panaudojimą išimtinai motinos interesais. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovių nurodytų, kaip atsakovės neteisėtų sandorių, sumos neviršija sumų, kurias atsakovė turėjo teisę naudoti ieškovių išlaikymui, todėl pagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus.

32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovių apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė