Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas G. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad G. K. protokolas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pritarti atskirajame skunde pateikiamam aiškinimui, jog administracinės teisės doktrinos prasme ATPK 329 str. įtvirtinta norma yra leidžiamoji, kuri turi būti taikoma visais atvejais, esant įvykdytoms nurodytoms sąlygoms. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų G. K. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą gali be apribojimų vairuoti visas transporto priemones), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti. Nors G. K. atskirajame skunde nurodo, jog ATPK 329 str. taikymo negalima tapatinti su ATPK 30¹ str. taikymu, kur reikalingos išskirtinai atsakomybę švelninančios aplinkybės ir sąlygos, tačiau apygardos teismas pažymi, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).

Teisė vairuoti transporto priemones G. K. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukė administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 4 d. G. K. buvo nustatytas 2,37 promilės girtumas, kuris daugiau kaip penkis kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais G. K. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą G. K. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatytai minimali bauda (579 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 2 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą G. K. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors atskirajame skunde nurodoma, kad už šiurkščius KET pažeidimus G. K. praeityje nėra baustas, tačiau iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 9–11) matyti, kad G. K. praeityje buvo baustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimas), be to, jam 2015-02-15 buvo surašytas protokolas dėl pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam ir taip demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams (bauda sumokėta 2015-02-17), o tai rodo, jog G. K. padarė ne pirmą šiukštų KET pažeidimą, tai nėra ir jo pirmasis administracinis teisės pažeidimas, padarytas dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina ir tai, jog nors skunde nurodoma, kad nagrinėjant klausimą dėl vairavimo teisių grąžinimo anksčiau termino, pažeidimo, už kurį paskirta nuobauda, pavojingumas, jo pobūdis neturi būti vertinami, nes šios aplinkybės jau įvertintos paskiriant nuobaudą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje, vertinant, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, bendrame kontekste atsižvelgiama ir į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012). Šiuo atveju G. K. vairavo, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 2,37 prom. ir buvo artima sunkiam neblaivumo laipsniui.

Nors G. K. atskirajame skunde nurodo, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, šeiminiams poreikiams tenkinti, be to, jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Savo pakartotiniame prašyme pirmosios instancijos teismui dėl ATPK 329 str. numatytų nuostatų taikymo G. K. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kurias buvo nurodęs savo pirminiame prašyme, kurio netenkino nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą dėl nutarties, priimtos dėl šio prašymo, nagrinėjęs apygardos teismas. G. K. deklaratyviai teigia, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, padarė išvadas, suprato, kokių nepatogumų patyrė būdamas nubaustas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Apygardos teismas pažymi, kad G. K. prašymuose, atskiruosiuose skunduose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys niekaip neatspindi G. K. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, juose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis yra patikimas darbuotojas, kad yra pareigingas, atsakingas ir drausmingas, praeityje nėra teistas, nėra gavęs drausminių nuobaudų. Tačiau šios aplinkybės neatskleidžia jokio G. K. asmenybės pokyčio ir neleidžia teigti, kad G. K. elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis iš anksto baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų nuobaudos tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti, – ATPK 330 str. 2 d. (ANK 686 str. 3 d.) numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju iš G. K. ši teisė atimta dvejiems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, G. K. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus.

G. K. taip pat nurodo, transporto priemonės vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kitos specialybės jis neturi ir kito darbo dirbti jis nemoka, netekęs specialiosios teisės jis neteko galimybės dirbti, tad vairuotojo pažymėjimo netekimas sąlygojo jo materialinės padėties pablogėjimą. Vis dėlto, analizuojant byloje esančius duomenis, matyti, jog ir po to, kai priėmus 2015-12-18 nutarimą G. K. neteko specialiosios teisės vairuoti, jis sėkmingai įsidarbindavo pas skirtingus darbdavius – dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė atskleidžia, jog vairuotojo pažymėjimo neturėjimas nebuvo priežastis nepriimti į darbą G. K., o tai rodo, kad jis gali atlikti ir kitas darbo funkcijas. Nors byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime (b. l. 70) nurodoma, kad G. K. darbui komandiruotėse reikalingas vairuotojo pažymėjimas vežti statybines medžiagas ir darbuotojus, tačiau ši įmonė G. K. priėmė į darbą jam neturint specialiosios teisės vairuoti, kas leidžia spręsti, jog šiuo metu G. K. atlieka kitus darbus, o darbuotojų ir statybinių medžiagų vežiojimu užsiima kiti darbuotojai. Minėtame pranešime nenurodoma, kodėl šiuo metu darbuotojų ir medžiagų nevežiojantis G. K. privalo tai pradėti daryti, ir kodėl šių darbų negali atlikti kiti asmenys. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad specialiosios teisės atėmimas sąlygojo pragyvenimo šaltinio praradimą. Nėra abejonės, kad specialiosios teisės atėmimas G. K. sukėlė ir vis dar sukelia nepatogumų (jis keitė kelis darbdavius, negali dirbti darbo, kurį geriausiai išmano), tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda ir turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamų neigiamų pasekmių, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. G. K. nesilaikė visuomenėje priimtų normų, savo interesus ir asmenines problemas iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių saugumo intereso, žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint išlaikyti darbą ir užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, siekiant pasirūpinti šeimos nariais (tėvai pensininkai), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kai jis sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde G. K. iš esmės kartoja deklaratyvius teiginius apie bausmės tikslų pasiekimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kodėl jam susiklostė ypatinga situacija ir teismas turi taikyti išimtį iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtū pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad G. K. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo pamoka ir jis ateityje kelyje elgsis atsakingai, stengsis ir nepažeis įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Pažymėtina, jog nors G. K. deklaratyviai nurodė, jog dėl savo padaryto pažeidimo ir sukelto pavojaus gailisi, tačiau pažymėtina, kad jis savo paaškinimuose nurodo mažareikšmes pažeidimo padarymo aplinkybes, kad alkoholį vartojo ir vairavo susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, o tai kelia pagrįstą abejonę, ar iš tiesų pažeidėjas suprato savo pažeidimo esmę ir iš jo pasimokė ir ar nuobauda pasiekė savo tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog G. K. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes G. K., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jam būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. deklaratyvūs teiginiai apie pažadus ateityje vairuoti atsakingai ir jo siekis, kad būtų sutrumpintas paskirtos administracinės nuobaudos terminas, nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Be to, abejonę dėl to, ar nuobaudos tikslai pasiekti, kelia G. K. atskirajame skunde dėstomas pažeidėjo požiūris į jo pažeidimą, nurodant, kad taip jis pasielgė dėl to, jog dėl skyrybų su mylimąja streso išgėrė pusę butelio putojančio vyno, po to neplanuotai iškart teko važiuoti, bandant racionalizuoti savo nepateisinamą elgesį, teigiant, kad ši aplinkybė rodo jo situacijos išskirtinumą ir kad ne jis, o susiklosčiusi situacija lėmė tai, kad šis itin šiurkštus pažeidimas buvo padarytas. G. K. taip pat nurodo, jog pusė butelio vyno yra palyginti nedidelis kiekis, išgertas sėdant prie vairo, o tai taip pat didina abejonę, ar G. K. iš tiesų suprato tai, jog alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinamos veiklos ir jos negali būti pateisinamos nei šeiminiais konfliktais, nei asmeniniais išgyvenimais, ar jo skunde pateikiami teiginiai apie pasimokymą iš daromų pažeidimų yra nuoširdūs. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas G. K. jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad G. K. ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus G. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.