Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-406-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: e2-406-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00380-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Atsakovas: M. Ž.

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-406-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00380-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant J. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui nemokumo administratoriui V. G.,atsakovui M. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MMZ TRANS“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MMZ TRANS“ (toliau – ir ieškovė) atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G. (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. (toliau – ir atsakovas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 207 958,48 Eur žalą ieškovės naudai; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad jos vadovu nuo 2012 m. liepos 17 d. buvo atsakovas, kuris iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo joje ėjo direktoriaus pareigas. Teigia, kad ieškovės vadovo nemokumo administratoriui pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, patvirtina, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo viso turto už 695 501,00 Eur ir atitinkamai jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 632 444,00 Eur, o jau 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo viso turto už 585,00 Eur ir atitinkamai jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 167 846,00 Eur. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d.

3. Ieškovės teigimu, nemokumo administratorius susipažinęs su atsakovo pateiktais duomenimis dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių, t. y. lengvųjų automobilių, vilkikų ir puspriekabių, pardavimo, nustatė, kad atsakovas ieškovei priklausančias transporto priemones pardavė ženkliai pigesnėmis kainomis, kadangi pagal tuometinę rinkos kainą ieškovės parduotų transporto priemonių vertė buvo didesnė. Anot ieškovės nemokumo administratorius rėmėsi VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenimis, kuriame yra pateikiamos naudotų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Taigi remiantis minėtais duomenimis ir buvo nustatyta, kad atsakovas siekdamas nutraukti ieškovės veiklos vykdymą, nepagrįstai pigiai pardavė jai priklausantį ilgalaikį turtą, todėl ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Ieškovės teigimu, nemokumo administratoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovui ieškovės vardu sudarius nenaudingus sandorius dėl autotransporto pardavimo, jai buvo padaryta ne mažesnė kaip 172 244,72 Eur žala.

4. Ieškovė taip pat nurodo, jog nemokumo administratorius tikrindamas kitus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad atitinkamais ieškovės kasos išlaidų orderiais negalėjo būti išmokėtos piniginės sumos asmenims, kadangi minėti dokumentai neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašo. Ieškovė mano, kad esant trūkumų minėtuose dokumentuose 32 138,77 Eur dydžio suma nėra išmokėta ir negalėjo būti apskaityta ieškovės buhalterinėje kasos knygos apskaitoje. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į ieškovės kasos knygą yra įtraukti 3 neoriginalūs kasos išlaidų orderiai, kuriuose arba nėra nei pinigų gavėjo, nei pinigus išdavusio asmens originaliu rašalu ar tušinuku pasirašytų parašų arba dalis informacijos parašyta pieštuku, kas akivaizdžiai prieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimas.

5. Be to, ieškovės teigimu, nemokumo administratorius papildomai nustatė ir tai, kad atsakovas 2019 m. liepos 15 d. išsiuntė pranešimą lizingo gavėjui dėl sutarčių nutraukimo. Nutraukus lizingo sutartis, lizinguojamas turtas turėjo būti grąžintas VFS LT, UAB nedelsiant ir ne vėliau kaip per10 dienų, tačiau lizingas turtą susigrąžino tik 2019 m. spalio 25 d. (90 dienų vėliau). Anot ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad buvo patirta 1 440,00 Eur žala, kadangi buvęs vadovas nutraukė lizingo sutartis, bet negrąžino transporto priemonių ir neteisėtai dar tris mėnesius naudojosi jomis, dėl ko ieškovė patyrė pirmiau minėtų turto susigrąžinimo išlaidų.

6. Ieškovės nuomone, aptartų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad atsakovas kaip ieškovės vadovas neveikė tinkamai, todėl jo atžvilgiu yra taikytina įstatymuose numatyta civilinė atsakomybė. Ieškovės teigimu, atsakovas siekdamas nutraukti ieškovės veiklą sudarė jai nenaudingus sandorius, neveikė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, todėl atsakovas tyčia tikėtina siekdamas tenkinti savo asmeninius interesus padarė žalą ieškovei, kurių nenaudingų sudarytų sandorių ir veiksmų visuma siekia 207 958,48 Eur sumą. Taigi, ginčo atveju yra akivaizdu, kad atsakovas siekdamas nutraukti ieškovės veiklos vykdymą privalėjo inicijuoti jos likvidavimo procesą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), o ne išparduoti ieškovės turtą, atsiskaityti su atsirinktais kreditoriais ir palikti ieškovę su skolomis, kad bet kuris kitas iš jos kreditorių jai iškeltų bankroto bylą. Ieškovės įsitikinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad atsakovas atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, t. y. sudarydamas netinkamus autotransporto pardavimo sandorius, netinkami vesdamas buhalterinę apskaitą, laiku neperduodamas automobilių lizingo bendrovei nutraukus lizingo sutartis, pažeidė jam įstatyme nustatytas pareigas, veikė priešingai ieškovės interesams, o kartu visi jo pirmiau paminėti atlikti veiksmai, akivaizdžiai viršijo įprastos bendrovės ūkines komercines rizikas. Ieškovė pažymi, kad aptartos aplinkybės vertintinos, kaip pakankamos ieškovės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ginčo atveju yra pagrindas ieškovės vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

7. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, atsakovo veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia, kadangi aplinkybė, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi ir žinodamas realią ieškovės situaciją vis tiek ne rinkos kainomis pardavė ieškovės transporto priemones, rodo, jog atsakovas turėjo neabejotinai suvokti, kad savo veiksmais daro žalą ieškovei ir veikia ne jos, o išimtinai savo naudai. Ieškovės įsitikinimu, aukščiau aptarti atsakovo veiksmai neatitiko ne tik ieškovės interesų, bet kartu jie buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir būtent tokių atsakovo veiksmų atlikimas nulėmė žalą ieškovei ir jos kreditoriams. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs aukščiau paminėtų veiksmų, tai ieškovei žala ir nebūtų kilusi.

8. Taigi aptartų aplinkybių kontekste ieškovė pažymi, kad jos patirtus nuostolius lėmė tiesioginiai atsakovo veiksmai, t. y. tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas, žinodamas, kokia yra reali ieškovės situacija ir, kad ieškovės transporto priemonių pardavimas ne rinkos kainomis nulems žalą jai, vis tiek atliko tokius veiksmus, o taip pat ir kitus pirmiau paminėtus neteisėtus veiksmus turėjusius neabejotinų neigiamų pasekmių ieškovei, kurių pagrindu ir buvo padaryta 207 958,48 Eur žala.

Šalies argumentai

9. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodo, kad ieškovei priklausiusias transporto priemones pardavė už didžiausią rinkos kainą, atsižvelgiant į faktinę transporto priemonių techninę būklę ir nusidėvėjimą. Remiantis ilgalaikio turto įsigijimo, nusidėvėjimo ir pardavimo lentelės duomenimis parduodamo turto kaina gerokai viršija jo likutinę vertę, o pardavus transporto priemones ieškovė gavo 54 419,14 Eur pajamų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė turėdama transporto priemonių nusidėvėjimo vertes specialiai jų nepateikė, todėl negalima tinkami įvertinti transporto priemonių likutinių verčių ir pardavimo kainų skirtumo.

Atsiliepimas

10. Atsakovo teigimu, naudotų transporto priemonių pardavimo kaina priklauso nuo faktinio transporto priemonės nusidėvėjimo ir techninės jų būklės (padangų protektoriaus likutis, išoriniai kėbulo pažeidimai, mechaninių komponentų funkcionalumas ir t. t.) pardavimo momentu, todėl norint tiksliai įvertinti transporto priemonės vertę, būtina atlikti nepriklausomą turto vertinimą kiekvienai transporto priemonei. Dėl to ieškovės pateiktos transporto priemonių vidutinės rinkos kainos vertinant tik transporto priemonės pavadinimą ir pagaminimo metus nepagrįstos. Nurodo, kad daugeliu atvejų ieškovės nurodytos transporto priemonių vidutinės rinkos kainos pardavimo momentu yra didesnės arba lygios transporto priemonių įsigijimo kainai, kas akivaizdžiai parodo jų netikslumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė transporto priemonių vidutines rinkos kainas nurodė su PVM, nors puikiai žinojo, kad lentelėje pateiktos faktinės pardavimo kainos yra be PVM. Atsakovo manymu, tokiu būdu bandoma dar labiau padidinti šių sumų skirtumą. Atsakovo teigimu, įstatymai neįpareigoja jo, kaip ieškovės vadovo, parduodant ieškovei priklausančias transporto priemones vadovautis VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenimis, todėl pirmiau aptartų faktinių aplinkybių visuma paneigia ieškovo reikalavimą dėl padarytos 172 244,72 Eur žalos ieškovei parduodant jai priklausančias transporto priemones.

11. Pasisakydamas dėl trūkstamų parašų ant buhalterinių dokumentų atsakovas nurodo, kad parašo nebuvimas niekaip neįrodo faktiško žalos atsiradimo ieškovei. Teigia, kad daugeliu atveju ant buhalterinių dokumentų nėra ir jo, kaip ieškovės vadovo, parašų. Tvirtina, kad visi dokumentai kuriuose nėra jo parašo, yra tikri ir atliktos buhalterinės operacijos tai pat yra tikros. Nurodo, kad dėl detalesnės buhalterinės apskaitos klausimų galima kreiptis į UAB „VIVITA“ (buhalterinės apskaitos įmonę), kuri vedė ieškovės buhalterinę apskaitą ir turi priėjimą prie įmonės buhalterinės programos archyvo. Tvirtina, kad ieškovės bankroto bylą iniciavo laiku.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nemokumo administratorius palaiko ieškovės reikalavimus byloje ir prašo juos tenkinti. Nurodo, jog visi byloje surinkti įrodymai vertinant juos kaip visumą, patvirtina ir įrodo, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodytą žalą. Teigia, kad VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenys yra patikimi, remiasi LAT praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 ir teigia, kad minėtos įmonės duomenimis nustatant transporto priemonių rinkos kainas nėra pagrindo abejoti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių kitų papildomų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, kadangi atsakovas tik teigia, kad transporto priemonės buvo parduotos atsižvelgiant į jų likutinę vertę. Atstovo nuomone, tokie atsakovo teiginiai tik patvirtina faktą, kad ieškovei priklausiusios transporto priemonės buvo parduotos neatsižvelgiant į rinkos kainas. Taip pat teigia, kad atsakovas ir buhalterinę apsikaitą vedė netinkamai, nes į bylą pateikti dokumentai pagrindžia tai, jog jie negalėjo būti įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą, kas suponuoja faktą, kad juose nurodytos piniginės lėšos negalėjo būti panaudotos. Be to atsakovas lizingo bendrovei laiku neperdavė transporto priemonių nutraukus lizingo sutartis, kas ieškovei sukėlė papildomų išlaidų dėl atsakovo kaltės. Nemokumo administratorius taip pat akcentuoja, kad atsakovas į jį dėl ieškovės dokumentų pateikimo nesikreipė, ar kitaip nebendradarbiavo, nors tokią pareigą ir teisę turi. Akcentuoja, kad ieškovei priklausiusių transporto priemonių kainos nors ir nurodytos su PVM, tačiau tai nekeičia pačio fakto, kad jos buvo parduotos už ženkliai mažą kainą. Ieškovės nemokumo administratorius laikosi nuomonės, kad jos yra teisingos.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdyje atsakovas palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikritimus, prašo ieškinį atmesti, kaip neapgrįstą. Atsakovo teigimu BUAB „MMZ TRANS“ buvo įsteigta 2012 metais. 2019 metais pablogėjus ekonominei situacijai šalyje bendrovės veikla tapo nuostolinga. Dėl susidariusių bendrovės skolų teko parduoti transporto priemones ir kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nurodo, kad visos transporto priemonės buvo parduotos didesnėmis kainomis. Teigia, kad pardavus transporto priemones ieškovė kaip tik gavo pajamų, o ne patyrė nuostolių. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nemokumo administratoriaus duomenys, kurie yra pateikiami vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenimis yra neteisėti ir jais remtis negalima. Nesutinka su ieškovės nurodytais transporto priemonių įkainiais ir teigia, kad parduodant transporto priemones po trijų metų nuo jų įsigijimo ir eksploatacijos jos negalėjo pabrangti, t. y. jų vertė, kaip nurodo nemokumo administratorius, negalėjo išaugti. Atsakovo teigimu, transporto priemonių paradavimo metu, jos kaip tik buvo itin nusidėvėjusios, nuvažiavusios po milijoną kilometrų, o kai kurios net po autoįvykių. Teigia, kad nustatant ieškovei priklausiusių transporto priemonių realią kainą, o ne rinkos, būtina remtis ne VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenimis, o nepriklausomo turto vertintojo pateiktu ieškovei priklausiusių transporto priemonių įvertinimu. Be to atsakovas nurodo, kad nemokumo administratorius nustatinėdamas VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje ieškovei prikalusių transporto priemonių rinkos kainas neteisingai suvedė transporto priemonių duomenis, pvz. kėbulo numeriai yra neteisingi (2; 3; 4 lentelės eilutė) ir pan. Atsakovo teigimu, ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktos lentelės 3; 4; 8; 11 punktuose neteisingai nurodyti transporto priemonių duomenys, be to ieškovei priklausė 5C klasės euro emisijos vilkikai, o ne 6C klasės, tačiau dėl to jis į ieškovės nemokumo administratorių nesikreipė, neprašė patikslinti duomenų. Atsakovas nurodo, kad duomenų patvirtinančių apie automobilių nusidėvėjimą neturi, kadangi visus dokumentus yra atidavęs ieškovės nemokumo administratoriui į kurį jis dėl tokių dokumentų pateikimo nesikreipė, nes mano, jog to daryti neprivalo. Atsakydamas į klausimą dėl transporto priemonių likutinės vertės, atsakovas nurodo, kad nustatant transporto priemonių likutines vertes jis rėmęsis ieškovės buhalteriniais dokumentais, kuriuos tuo metu turėjo ir faktine transporto priemonės pardavimo kaina. Ieškovei priklausiusias transporto priemones jis pardavinėjo per Autoplius interneto tinklapį. Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių kainos yra nurodytos kartu su PVM, nors to neturėtų būti.

14. Pasisakydamas dėl ieškovės buhalterinės apskaitos atsakovas teismo posėdžio metu teigia, kad nesutinka su ieškovės kaltinimais. Pripažįsta, kad ieškovės buhalterijoje yra trūkumų, tačiau nesutinka su ieškovės nemokumo administratoriaus teiginiais, kad jis tuos pinigus pasisavino. Teigia, kad pinigus pagal buhalterinius dokumentus darbuotojai gavo, o nustatyti buhalterinių dokumentų trūkumai nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad juose nurodytos pinigų sumos nebuvo sumokėtos. Nurodo, kad ieškovės piniginiai srautai yra užfiksuoti elektroninėje erdvėje, archyve ir niekur nėra dingę.

15. Pasisakydamas dėl transporto priemonių perdavimo lizingo bendrovei nutraukus lizingo sutartis, atsakovas teismo posėdžiu metu teigia, kad jam nėra žinoma apie ieškovės patirtą žalą perduodant transporto priemones lizingo bendrovei. Nurodo, kad buvo laikytasi nustatyto termino, nes atsakovui buvo grasinama policija ir antstoliais, jeigu jis transporto priemonių lizingo bendrovei negrąžins. Teigia, kad įmokos pagal lizingo sutartis nebuvo mokamos, todėl sutartys ir buvo nutrauktos. Nurodo, kad atsakovas ir lizingo bendrovė susitarė, kur ir kaip bus pristatomos transporto priemonės, taip pat teigia, kad jas turėjo perimti asmuo, kuris turėjo atvykti iš Vilniaus. Atsakovas teigia, kad transporto priemonės buvo pristatytos į šalių sutartą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Klaipėdoje. Perduodant transporto priemones jis ir asmuo perėmęs jas pasirašė perdavimo aktus, tačiau jų pateikti negali, nes neturi. Atsakovas nepamena, kada perdavė automobilius, tačiau jie perduoti per nustatytą terminą. Atsakovas taip pat nurodo, kad duomenų patvirtinančių VFS LT, UAB pateiktos pretenzijos turinį dėl laiku negrąžintų lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių nėra, todėl pretenzijoje nurodoma suma yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovo M. Ž. neteisėtų veiksmų einant ieškovės BUAB „MMZ TRANS“ vadovo pareigas, kuriais ieškovei buvo padaryta 207 958,48 Eur žala.

17. Remiantis į bylą pateiktu VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gegužės 18 d. juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad BUAB „MMZ TRANS“ įregistruota 2012 m. liepos 17 d., kas akivaizdžiai patvirtina įmonės veiklos pradžią. Nustatyta, kad ieškovė vykdė veiklą susijusią su krovinių gabenimu Lietuvos ir užsienio maršrutais, vykdė kitų paslaugų teikimą, prekybą, gamybą ir kitą įstatymų nedraudžiama ūkinę – komercinę veiklą. Išraše taip pat nurodoma, kad ieškovės vadovas nuo 2012 m. liepos 17 d. buvo atsakovas M. Ž.. Iš 2013 m. kovo 20 d. akcininkų sąrašo matyti, kad ieškovės akcininkais buvo atsakovas, kuris nuosavybės teise valdė 600 vnt. ieškovės akcijų ir M. Ž., kuris nuosavybės teise valdė 600 vnt. ieškovės akcijų.

18. Iš į bylą pateiktų VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gruodžio 17 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už ieškovės veiklos laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 matyti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo viso turto už 695 501,00 Eur, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 632 444,00 Eur. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo viso turto už 585,00 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 167 846,00 Eur, kas iš esmės rodo įmonės vykdomos veiklos nuosmukį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 9 d. tenkino ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą atsakovei BUAB „MMZ TRANS“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėta nutartimi teismas ieškovės nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis, minėta nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d. Aptarti duomenys patvirtina tai, kad ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 31 d. veiklą vykdė nuostolingai, kas iš esmės ir įtakojo BUAB „MMZ TRANS“ bankrotą, be to pirmiau aptarti duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas iki iškeliant ieškovei bankroto bylą ėjo bendrovės vadovo pareigas, t. y. iki 2022 m. gegužės 9 d. buvo BUAB „MMZ TRANS“ vienasmeniu valdymo organu – įmonės vadovu.

Dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo mažesnėmis nei 2019 metų transporto priemonių rinkos kainomis

19. Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalis įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

20. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai).

21. Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

22. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

23. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir / ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

24. Ieškovė tiek ieškinyje dėl žalos atlyginimo, tiek teismo posėdžio metu tvirtina, kad atsakovas jai priklausiusias transporto priemones pardavė ženkliai pigiau, nei buvo jų tikroji rinkos kaina. Savo argumentus ieškovė grindžia pateikdama VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. katalogo duomenis, kuriuose nurodoma 2019 metų vidutinė atitinkamų transporto priemonių rinkos kaina Lietuvoje. Ieškovė taip pat pateikė BUAB „MMZ TRANS“ 2022 m. birželio 1 d. ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymų per 3 m. iki bankroto bylos iškėlimo sąrašą ir VĮ „Regitra“ duomenis nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. apie ieškovei priklausiusias transporto priemones, kurių pagrindu ir buvo sudaryta „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaita. Ieškovės teigimu, ataskaitoje pateikta informacija atskleidžia ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo kainas palyginant su VšĮ „Emprekis“ 2019 metų žinyno duomenimis, kurie iš esmės įrodo tai, kad atsakovui ieškovės vardu sudarius nenaudingus sandorius dėl transporto priemonių pardavimo, buvo padaryta 172 244,72 Eur žala.

25. Atsakovas tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nesutinka su VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. katalogo duomenimis ir teigia, kad jais remtis negalima, nes jie yra netikslūs ir nepatikimi (2023 m. gegužės 19 d. prašymas dėl šios civilinės bylos nutraukimo). Atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškovė iš parduotų transporto priemonių gavo 54 419,14 Eur pelno ir nepatyrė jokių nuostolių. Atsakovas teismui pateikė jo sudarytą „Ilgalaikio turto pardavimai per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo“ ataskaitą, kurioje matyti transporto priemonių likutinė vertė. Atsakovo pateikta „Ilgalaikio turto pardavimai per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo“ ataskaita, jo teigimu įrodo tai, kad jis ieškovės transporto priemones pardavė už didesnę kainą, kadangi minėta ataskaita atskleidžia transporto priemonių likutinę vertę, t. y. jų nusidėvėjimą, techninius pažeidimus ir pan., t. y. jų realią būklę ir vertę transporto priemonių pardavimo metu.

26. Aptarto teisino reglamentavimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

28. Vertinant į bylą šalių pateiktus duomenis dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių rinkos kainų teismas turi omenyje, kad nors ieškovės pateikti VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. katalogo duomenys patvirtina faktą, kad būtent tokio modelio transporto priemonės priklausiusios ieškovei 2019 metais rinkos kainomis buvo įvertintos tiek kiek ir nurodo ieškovės nemokumo administratorius pateiktoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje, tačiau minėti duomenys nepatvirtina to, kad būtent ieškovei priklausiusios ataskaitoje nurodytos transporto priemonės pagal jų realią būklę galėjo faktiškai atitikti tų metų naudotų transporto priemonių rinkos pardavimo kainą. Byloje nėra duomenų apie tai, kokios techninės būklės ataskaitoje minimos visos transporto priemonės buvo jų pardavimo momentu, išskyrus dvi transporto priemones, t. y. vilkikas DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė SCHMITZ SCS 24 Schmitz SCS 24 13.62 MB. Iš į bylą atsakovo pateiktos 2019 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad vilkikas OAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 15 000,00 Eur. Minėtos transporto priemonės (vilkiko) pirkimo – pardavimo sutarties punkte „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad parduodama transporto priemonė turi trūkumų, t. y. parduodama su variklio defektu. Iš ieškovės nemokumo administratoriaus į bylą pateiktų VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. katalogo duomenų matyti, kad minėto tokios pat techninės specifikacijos vilkiko rinkos kaina 2019 metais buvo 34 220,00 Eur (ataskaitos 9 punktas). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje yra esminių trūkumų, nes akivaizdu, kad minėto vilkiko atsakovas negalėjo parduoti 2019 metais vyravusiomis rinkos kainomis, kadangi jis turėjo esminių techninių trūkumų – variklio defektą, kas iš esmės ir lėmė mažesnę jo pardavimo kainą, bei pačios transporto priemonės vertę.

29. Apie tai, kad ieškovės nemokumo administratorius pateiktoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje yra esminių trūkumų patvirtina ir į šią nagrinėjamą civilinę bylą atsakovo pateiktas 2019 m. gegužės 8 d. pranešimas dėl draudimo išmokos už SCHMITZ SCS 24 Schmitz SCS 24 13.62 MB puspriekabę, iš kurio turinio matyti, kad BUAB „MMZ TRANS“ gavo 4 010,66 Eur draudimo išmoką, kuri paskirta nuostoliams atlyginti valdant minėtą puspriekabę, t. y. pranešime nurodoma, kad pirmiau minėta puspriekabė drausta ERGO Insurance SE transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu patyrė nuostolių, kurie atsirado ją valdant. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad minėta puspriekabė buvo smarkiai apgadinta, todėl jos remontas racionaliai vertinat nebebuvo tikslingas. Tuo tarpu ieškovės nemokumo administratorius „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitos 19 punkte remdamasis 2019 metų VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenimis puspriekabės SCHMITZ SCS 24 Schmitz SCS 24 13.62 MB vidutinę rinkos kainą nurodė 13 340,00 Eur. Esant nurodytoms aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nėra pateikta duomenų kokia buvo reali ieškovei prikalusios SCHMITZ SCS 24 Schmitz SCS 24 13.62 MB puspriekabės vertė jos pardavimo metu dėl anksčiau minėto apgadinimo, kad ji atitiko 2019 metų VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenis, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas minėtą puspriekabę pardavė už ženkliai mažesnę kainą, kadangi byloje duomenų apie tai nėra.

30. Be to vertinant ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktą „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitą nustatyta, kad ataskaitos 2; 6; 7; 12; 13; 19 punktuose nurodytos transporto priemonės jų įsigijimo metu kainavo mažiau, negu nurodo VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys. Tokiu atveju esant rinkos kainų skirtumui, t. y. rinkos kainos skyrėsi ir kai ieškovė transporto priemones įsigijo ir kai jas pardavė, todėl darytina išvada, kad ieškovei priklausiusių tokios pat techninės specifikacijos transporto priemonių kainos 2019 metais išaugo, kas iš esmės ir lėmė jų kainų skirtumus. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys yra tik informacinio pobūdžio, t. y. minėto katalogo duomenys nurodo tik orientacines transporto priemonių rinkos kainas atitinkamu laikotarpiu, bet nėra tikslios ir taikytinos šiuo nagrinėjamu atveju, kadangi reikšmingai skiriasi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei prikalusios transporto priemonės realiai galėjo atitikti 2019 metų tokios specifikacijos transporto priemonių rinkos kainas, kaip pateiktuose VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenyse. Be to atsakovas teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovei priklausiusios transporto priemonės buvo labai nusidėvėjusios, techniškai netvarkingos, nebepilnos komplektacijos ir pan., todėl parduotos už realią jų kainą, t. y. įvertinus nusidėvėjimą ir kitus kriterijus. Turėtina omenyje, kad ieškovė tai paneigiančių duomenų teismui nepateikė. Šios aplinkybės vertintinos kaip sudarančios pagrindą manyti, jog atsakovo transporto priemonės buvo parduodamos už realią jų vertę rinkoje, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos transporto priemonės charakteristiką, pagal pasiūlos-paklausos kriterijus.

31. Teismas, įvertinęs ieškovei priklausiusių transporto priemonių pirkėjų sąrašą, kuris sudarytas ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje, nustatė, kad pirkėjai įsigiję ieškovei priklausiusias transporto priemones iš esmės skiriasi, išskyrus UAB „Hokla“, kuriai buvo parduoti du lengvieji automobiliai Skoda Superb, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Skoda Superb, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 14; 15 punktuose nurodytos transporto priemonės), bei UAB „Hanse trailer“, kuriai buvo parduoti puspriekabė Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabė Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); puspriekabė Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 16; 17; 18; 19 punktuose nurodytos transporto priemonės). Taigi vertinant UAB „Hokla“ ieškovės parduotų pirmiau minėtų automobilių įsigijimo kainą, t. y. tai, kad automobilis Skoda Superb jo įsigijimo metu kainavo 27 309, 12 Eur, VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenimis pardavimo metu, t. y. 2019 metais jo rinkos kaina buvo 19 450,00 Eur ir jis buvo parduotas už 14 876,03 Eur, teismui nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad pirmiau minėtas automobilis buvo parduotas nepagrįstai pigiai, ne tik dėl to, kad VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys suteikia tokią informaciją, bet ir dėl to, kad teismui nėra žinoma reali šios ieškovei priklausiusios techninė transporto priemonės techninė būklė jos pardavimo metu, kaip ir minėtų kitų keturių ieškovei priklausiusių transporto priemonių, parduotų įmonei UAB „Hanse trailer“. Be to, vertinant atsakovo sudarytų sandorių pagrįstumą nesąžiningumo aspektu parduodant ieškovei priklausiusias transporto priemones, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovei priklausiusias transporto priemones jis pardavė informaciją apie jas patalpinęs https://m.autoplius.lt/ interneto svetainėje, kurioje vyksta prekyba transporto priemonėmis. Taigi, apie ketinamas parduoti transporto priemones, jų charakteristikas ir vertes bei sudarytinus sandorius atsakovas skelbė viešai naudojamoje interneto svetainėje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei priklausiusias transporto priemones būtų pardavęs kitais neteisėtais būdais, ar kaip kitaip jas perleidęs tretiesiems asmenims, to neneigia ir ieškovė, taigi byloje dėl to ginčas nekyla.

32. Atsakovas teismo posėdžio metu į ieškovės nemokumo administratorius teiginius, kad šis, nustatydamas ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo metu (2019 m.) galiojusias rinkos kainas atsikirto, kad administratorius neteisingai įvedė į VšĮ „Emprekis“ duomenų bazę vilkikų duomenis, kadangi ieškovei niekada nepriklausė vilkikai, kurių euro emisijos klasė 6. Atsakovas pateikė UAB „Transkoma“ 2019 m. gegužės 10 d. transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodomi transporto priemonės duomenys ir teigė, kad ieškovė buvo įsigijusi vilkikus priklausiusius euro emisijos klasei 5. Teismas įvertinęs minėtos kortelės duomenis nustatė, kad vilkiko DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) TP paskirtis Euro 5. Taigi sutiktina su atsakovu, jog palyginus šalių pateiktus VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenis apie pirmiau paminėtą vilkiką (ieškovės pateiktas priedas Nr. 4-8 (a) ir atsakovo pateiktas priedas Nr. 1) vilkiko variklio darbinio tūrio, variklio galios, vilkiko bendrosios masės ir gamybos periodo duomenys skiriasi. Kadangi atsakovas pateikė UAB „Transkoma“ 2019 m. gegužės 10 d. transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti VšĮ „Emprekis“ (priedas Nr. 1) duomenys yra teisingi, nes minėtoje kortelėje vilkiko bendroji masė sutampa su atsakovo VšĮ „Emprekis“ kataloge pateiktais duomenimis, t. y. bendroji masė tiek pirmiau minėtoje kortelėje, tiek minėtame kataloge nurodyta 20.5 t., o tai iš esmės paneigia ieškovės pateiktų VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenų tikslumą (priedas Nr. 4-8 (a)), kuriuose nurodoma vilkiko bendroji masė 26 t., vadinasi atitinka kitą vilkiko euro emisijos klasę. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje, t. y. ataskaitos 10 punkte nurodyti duomenys apie vilkiko DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos kainą yra klaidingi. Kiti atsakovo argumentai dėl ieškovei priklausiusių vilkikų, kurių euro emisijos klasė 5, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kokiai euro emisijos klasei priklausė likę ieškovės vilkikai, kurie nurodyti nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje, išskyrus nurodytąjį ataskaitos 10 punkte. Be to tokių duomenų apie ieškovei priklausiusias transporto priemones nėra ir į bylą pateiktame VĮ „Regitra“ 2022 m. gegužės 26 d. duomenų išraše.

33. Teismas taip pat atmeta ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytos „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitos, kaip absoliučiai nepagrįstus. Teismo posėdžio metu ieškovės nemokumo administratorius aiškiai nurodė, kokiais duomenimis remiantis jis sudarė „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitą ir pateikė juos į bylą, o atsakovas teigė, kad pateiktą „Ilgalaikio turto pardavimai per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo“ ataskaitą jis parengė remiantis ieškovės buhalteriniais duomenimis, kurie prieš perduodant juos ieškovės nemokumo administratoriui buvo atsakovo žinioje, bei remiantis faktine ieškovei priklausiusių transporto priemonių nusidėvėjimo kaina. Taip anot atsakovo buvo nustatyta ieškovei priklausiusių transporto priemonių likutinė vertė, kurią atsakovas pateikia atsiliepime. Tačiau duomenų, t. y. įrodymų apie tai, kas patvirtintų ieškovei priklausiusių transporto priemonių likutinę vertę, t. y. atsakovo minimų ieškovės buhalterinių dokumentų, kurie įrodo transporto priemonių įsigijimą, kuriais remiantis atsakovas ir sudarė minėtą ataskaitą, jis nepateikė, nurodydamas, kad jie yra pas ieškovės nemokumo administratorių į kurį jis nesikreipė. Atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu palaikyti argumentai, kad ieškovės nemokumo administratorius pateiktoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje nuslėpė ieškovei priklausiusių transporto priemonių nusidėvėjimo vertes, kad pateikė teismui netikslius duomenis, vertintini kritiškai, kadangi palyginus šalių pateiktus BUAB „MMZ TRANS“ 2022 m. birželio 1 d. ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymų per 3 m. iki bankroto bylos iškėlimo sąrašus, kuriuos pateikė abi šalys, matyti, kad sąrašai pasirašyti atsakovo, t. y. BUAB „MMZ TRANS“ direktoriaus M. Ž. parašu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktame pirmiau minėtame sąraše ieškovei priklausiusių transporto priemonių likutinė vertė nurodoma 0,00 Eur ir tai patvirtino atsakovas ją pasirašydamas ir pateikdamas nemokumo administratoriui. Nors atsakovo pateiktas BUAB „MMZ TRANS“ 2022 m. birželio 1 d. ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymų per 3 m. iki bankroto bylos iškėlimo sąrašas taip pat patvirtintas jo parašu, tačiau teismas vertindamas patį dokumentą nustatė akivaizdžių neatitikimų, t. y. atsakovo pateikto dokumento lentelėje, kurioje aprašomi „Ilgalaikio turto pardavimai per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo“ eilės numeriai neįtraukti į pačią lentelę, o tai akivaizdžiai įrodo, jog dokumentas koreguotas. Turint omenyje tai kas aptarta, teismas nevertina atsakovo pateikto BUAB „MMZ TRANS“ 2022 m. birželio 1 d. ilgalaikio turto pirkimų, pardavimų ir nurašymų per 3 m. iki bankroto bylos iškėlimo sąrašo ir jame nurodytų duomenų apie ieškovei priklausiusių transporto priemonių likutines vertes, kadangi pirmiau minėti atsakovo pateikti duomenys, teismo manymu, yra prieštaringi, todėl nepatikimi. Teismas taip pat nevertina atsakovo į bylą pateiktame priede Nr. 4 nurodytų duomenų, kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausiančią transporto priemonę, kurios identifikacinis numeris būtų (duomenys neskelbtini).

34. Atsakovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės nemokumo administratorius jo sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje nurodo ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo kainas be PVM, kas, anot atsakovo, iš esmės dar labiau padidina 2019 metais galiojusias transporto priemonių rinkos kainas ir iškreipia duomenų tikslumą. Atsakovas į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir tvirtina, kad sąskaitoje aiškiai nurodyta pardavimo kaina 15 000,00 Eur yra be PVM. Ši PVM sąskaita faktūra yra nurodyta ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytos „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitos 9 punkte. Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenis nustatė, kad nors ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta ieškovei priklausiusios transporto priemonės pardavimo kaina 15 000,00 Eur be PVM, nurodytas pirkėjas, taip pat nurodyti ir pirkėjo duomenys, t. y. ID numeris, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – paso numeris, tačiau PVM sąskaita-faktūra šalių nepatvirtinta, t. y. minėtame dokumente nėra šalių parašų. Todėl teismo nuomone, pirmiau minėta atsakovo pateikta PVM sąskaita-faktūra nėra patikimas įrodymas, kuriuo teismas galėtų remtis nustatant faktus dėl kainų skirtumų ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų paneigti ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje nurodytas kainas ir galimus jų skirtumus vertinant jų kriterijų PVM (su ar be) aspektu. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo kainos nurodytos be PVM, kaip teigia atsakovas.

35. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įvertinus pirmiau aptartus šalių argumentus, bylos faktines aplinkybes, bei šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad atsakovas būtų akivaizdžiai viršijęs / peržengęs protingą ūkinę-komercinę riziką, pažeidęs savo pareigas dėl didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti ieškovės ir jos kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas ar suteiktų įgaliojimų viršijimu, buvęs nesąžiningas ar nelojalus ieškovei, t. y. atlikęs neteisėtus veiksmus sudarant sandorius dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo. Į bylą pateikta ieškovės nemokumo administratoriaus sudaryta „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaita, kaip pirmiau aptarta, turi esminių trūkumų ir yra netiksli, todėl teismas iš esmės joje pateiktais duomenimis negali vadovautis. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, iškovei neįrodžius ir nepagrindus, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis) dėl 172 244,72 Eur žalos, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl 172 244,72 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovės buhalterinių dokumentų, kurie negalėjo būti įtraukti į ieškovės buhalterinę kasos knygą

36. Ieškovė prašo priteisti žalą, kuri susidarė atsakovui netinkamai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą ir teigia, kad 32 138,77 Eur dydžio suma nėra išmokėta ir negalėjo būti apskaityta ieškovės buhalterinės kasos knygos apskaitoje. Savo argumentus dėl 32 138,77 Eur žalos ieškovė grindžia pateikdama teismui Priede Nr. 5 ir Priede Nr. 6 išvardintus dokumentus, t. y. ieškovės kasos išlaidų orderius, dienpinigių išmokėjimo žiniaraščius, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius.

37. Atsakovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės argumentais dėl netinkamai tvarkomos ieškovės buhalterinės apskaitos ir nurodė, kad parašo nebuvimas niekaip neįrodo faktiško žalos atsiradimo ieškovei. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės teiginiai dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo priskirtini finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. Atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek 2023 m. gegužės 19 d. prašyme dėl šios civilinės bylos nutraukimo tvirtino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnį finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovei priklausiusių lėšų nėra pasisavinęs, visi ieškovės piniginių lėšų srautai yra fiksuoti elektroninėje erdvėje.

38. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose, bendrovės įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje nulemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Taigi bendrovės vadovas tiesiogiai atsakingas taip pat ir už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 2 straipsnio 21 dalis, 13 straipsnis), bendrovės turto apsaugą bei turto išsaugojimą.

39. Teismas įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius, dienpinigių išmokėjimo žiniaraščius, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, iš esmės sutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai turi trūkumų, t. y. nėra gavėjo parašo (2018-01-20 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-09-04 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), kasos orderyje nurodyta „DU“, bet joks dienpinigių ar atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis nepridėtas (2019-06-21 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-04-08 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), kasos orderyje nurodyta 675,18 Eur už „DU“, bet pridėtame dienpinigių ar atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje S. R. mokėtina suma nurodyta tik 207,00 Eur (2019-01-24 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)), pridėtame atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje mokėtina suma parašyta pieštuku (2019-03-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)), nors kasos išlaidų orderyje nurodyta 3 615,97 Eur, dienpinigių išmokėjimo žiniaraštyje pieštuku nurodytos 972,97 Eur dydžio sumos (2019-03-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)), anot ieškovės pateiktas 2019-09-15 kasos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra neoriginalus. Tačiau teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmiau minėti dokumentai iš esmės neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, kad kasos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra neoriginalus, kad pridėtame atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje mokėtina suma iš tiesų parašyta pieštuku (2019-03-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atkreipia dėmesį į tai, kad kilus abejonių dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, t. y. netinkamo buhalterijos apskaitos tvarkymo einant ieškovės vadovo pareigas, ieškovė buhalterinių dokumentų trūkumus, piniginių operacijų atlikimo vertinimą, t. y. kada ir kaip buvo atliktos piniginės operacijos, kokiu būdu jos buvo atliktos (pervedant juos elektroninėje erdvėje ar išmokant grynais pinigais) ir / ar jos buvo tinkamai apskaitytos, ir / ar jos buvo apskritai sumokėtos / nesumokėtos ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nurodytiems asmenims, ieškovė gali kreiptis į atitinkamas įstaigas (pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), kadangi aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai teismo nuomone, nustatomi iš esmės kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė. Be to teismas pažymi, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. O nagrinėjamu atveju tai nenustatyta, kadangi nėra duomenų, jog apskaitos dokumentai yra paslėpti, sunaikinti ar sugadinti. Tuo tarpu vienokių ar kitokių parašų ant kasos orderių nebuvimas netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo neapibūdina tokia apimtimi, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra padaryta konkreti žala įmonei ir už jos padarymą yra atsakingas jos buvęs vadovas.

40. Be to ieškovės teigimu 2019-05-13 kasos orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-05-14 kasos orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad lėšos skirtos banko papildymui, bet 2019 metais gegužės mėnesį atsakovas įnešė tik 2 000,00 Eur, 800,00 Eur ir 200,00 Eur pavedime nurodant „atskaitingo asmens įnašas“, o ne lėšos iš kasos. Taip pat per 2019 m. gegužės mėnesį atsakovui buvo išmokėta / grąžinta 3 000,00 ir 500,00 Eur, pavedimuose nurodant „DU“ ir atskaitingo asmens sumos. Anot ieškovės į bylą pateiktame kasos orderyje 2019-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad lėšos skirtos banko papildymui, bet 2019 metų birželio mėnesį atsakovas įnešė tik 3 000,00 Eur pavedime nurodant „atskaitingo asmens įnašas“, o ne lėšos iš kasos. Taigi teismas įvertinęs pirmiau minėtus dokumentus negali sutikti su ieškovės argumentais, kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių pirmiau minėtas faktines aplinkybes, t. y. byloje nėra banko išrašų, kuriais remiantis ieškovė grindžia savo reikalavimus teigdama, kad pirmiau minėtos bankinės operacijos buvo realiai vykdomos. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Todėl ieškovės argumentai dėl pirmiau paminėtų ieškovės buhalterinių dokumentų tikslumo ir pagal juos atliktų bankinių operacijų, kurių suma 15 900,00 Eur atmetami, kaip iš esmės nepagrįsti.

41. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog atsakovas ieškovės buhalterinę apskaitą būtų tvarkęs aplaidžiai ir savo neteisėtais veiksmais būtų pažeidęs ieškovės ir jos kreditorių interesus, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi 32 138,77 Eur dydžio žalą. Taigi tokiu būdu iškovei neįrodžius ir nepagrindus, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis) dėl 32 138,77 Eur žalos, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl 32 138,77 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių grąžinimo pagal nutrauktą lizingo sutartį

42. Ieškovės teigimu nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovas 2019 m. liepos 15 d. išsiuntė pranešimą lizingo gavėjui dėl sutarčių nutraukimo. Nutraukus lizingo sutartis, lizinguojamas turtas turėjo būti grąžintas VFS LT, UAB nedelsiant ir ne vėliau kaip per 10 dienų, tačiau lizingas turtą susigrąžino tik 2019 m. spalio 25 d. (90 dienų vėliau). Anot ieškovės atsižvelgiant į tai, ji patyrė 1 440,00 Eur žalą, kadangi buvęs vadovas (atsakovas) nutraukė lizingo sutartis, bet negrąžino ir neteisėtai dar tris mėnesius naudojosi transporto priemonėmis, dėl ko ji patyrė 1 440,00 Eur žalą dėl turto susigrąžinimo išlaidų. Savo argumentus dėl 1 440,00 Eur žalos ieškovė grindžia teismui pateikdama VFS LT, UAB 2022 m. liepos 18 d. paaiškinimą.

43. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nutraukus sutartį su lizingo bendrove jai priklausančios transporto priemonės (vilkikai) buvo grąžinti laiku į lizingo bendrovės nurodytą vietą, t. y. į Klaipėdoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Atsakovas taip pat akcentavo, jog lizingui priklausiančios transporto priemonės buvo grąžintos laiku vien dėl tos priežasties, kad atsakovui buvo grasinama policija, antstoliais ir kitomis institucijomis, jeigu šis lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių negrąžins.

44. Taigi, CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Minėta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai).

45. Vertinat į bylą pateikto VFS LT, UAB 2022 m. liepos 18 d. paaiškinimo turinį nustatyta, kad lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių draudimai buvo sudaryti per VFS LT ir draudimo išlaidos buvo pateikiamos Lizingo gavėjui (ieškovei) kas mėnesį už praėjusį laikotarpi. Rašte nurodoma, kad keliems turtams (transporto priemonėms) buvo reikalingas remontas, draudimų nutraukti susigrąžinęs turtą VFS LT negalėjo, todėl taip susidarė papildomi kaštai, kurie Lizingo gavėjui (ieškovei) nebuvo išrašyti jokiose mėnesinėse sąskaitose. Taigi bendros papildomos išlaidos draudimui sudaro 237,40 Eur. Pirmiau minėtame rašte taip pat nurodoma, kad Lizingo gavėjas (ieškovė) po sutarčių nutraukimo savarankiškai Turto (transporto priemonių, kurios priklausė lizingo bendrovei) nesugrąžino, neteisėtai juo naudojosi keletą mėnesių, todėl VFS LT, UAB privalėjo samdyti partnerius, kurie atsiėmė turtą iš Lizingo gavėjo (ieškovės) ir pristatė VFS LT, UAB. Rašte nurodomos Turto (transporto priemonių) atsiėmimo ir patikros išlaidos 1 440,00 Eur be PVM. Taigi įvertinus pirmiau paminėto dokumento turinio akivaizdu, kad ieškovė patyrė papildomas 1 440,00 Eur išlaidas perduodant transporto priemones lizingo bendrovei.

46. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog nors lizingo bendrovei priklausiusias transporto priemones jis grąžino laiku, t. y. nepradelsęs jų grąžinimo termino, jog byloje nėra duomenų paneigiančių tai, kad jos nebuvo grąžintos laiku, tačiau turėtina omenyje, kad teismo posėdžio metu atsakovas net kelis kartus nurodė, jog lizingo bendrovė jam grasino policija, antstoliais ir kt. institucijomis, kas iš esmės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių grąžinimo per nustatytą terminą. Teismo vertinimu aplinkybę, kad lizingui priklausiusios transporto priemonės nebuvo grąžintos laiku patvirtina į bylą pateiktas VFS LT, UAB 2022 m. liepos 18 d. paaiškinimas, kuriame aiškiai nurodomos Turto (transporto priemonių) atsiėmimo ir patikros išlaidos 1 440,00 Eur. Be to teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, jog lizingo bendrovė atsiimti transporto priemonės atsiuntė atstovą iš Vilniaus, kuris ir perėmė iš ieškovės lizingo bendrovei priklausiusias transporto priemones. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas nurodė, jog iš lizingo bendrovės sulaukė grasinimų dėl transporto priemonių perdavimo, darytina išvada, jog atsakovas visgi delsė jas grąžinti, kadangi kitu atveju, t. y. laiku grąžinus lizingo bendrovei priklausiusias transporto priemones pirmiau paminėtų grasinimų jis nebūtų sulaukęs. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pritaria ieškovės argumentams dėl 1 440,00 Eur papildomai patirtų išlaidų grąžinant lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones, kurių dydį patvirtina VFS LT, UAB Rašte nurodyti duomenys.

47. Minėta, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. laiku negrąžino lizingo bendrovei priklausiusių transporto priemonių, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, t. y. ieškovė patyrė 1 440,00 Eur papildomų išlaidų grąžinant lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

48. Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018), tačiau šios prezumpcijos dėl reikalavimo aptartoje ieškinio dalyje atsakovas nepaneigė.

49. Tokiu būdu įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuotina, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovės ieškinys dalyje dėl 1 440,00 Eur žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai iš atsakovo priteisiant 1 440,00 Eur dydžio žalos atlyginimą.

50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. Ieškovė prašo priteisti jos naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, tai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 440,00 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (ieškinys teisme priimtas 2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė ieškinio dalį dėl 1 440,00 Eur įrodė ir pagrindė, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei yra padaryta 1 440,00 Eur žala, kurią atsakovas turi atlyginti ir ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai.

54. Likusios ieškinio dalys atmestinos, kaip iš esmės nepagrįstos ir neįrodytos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir Laikinųjų apsaugos priemonių

55. Ieškinį patenkinus iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalyje kurioje nuspręsta areštuoti atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su BUAB „MMZ TRANS“) naikintinos nuo sprendimo patenkintoje ieškinio dalyje įvykdymo dienos, o dalyje dėl atsakovo turtinių teisių bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio atsakovui bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis arešto, o taip pat tretiesiems asmenims draudimo perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitą turtą neviršijant ieškiniu prašomos priteisti 207 958,48 Eur sumos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

56. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai, turėtų būti priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

57. Kadangi šalys į bylą duomenų apie patirtais bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šiuo atveju klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

58. Kadangi ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš dalies tenkinant ieškinį žyminis mokestis valstybei į valstybės biudžetą patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinas iš atsakovo. Pagal CPK 80 str.1 d. 1 p. nuo ieškinio sumos iki 30 000 eurų mokėtina žyminio mokesčio suma 3 %, bet ne mažiau kaip 20 eurų, todėl ieškinį tenkinant 1 440,00 Eur sumai iš atsakovo valstybei priteistina 32 Eur žyminio mokesčio.

59. Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui M. Ž. sudaro 6,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo atleista, o šios išlaidos sudaro didesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nuostatas šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (1 440,00 Eur Eur) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MMZ TRANS“ (įmonės kodas 302822054) naudai.

Likusiose dalyse ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,00 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuria nuspręsta areštuoti atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su BUAB „MMZ TRANS“) panaikinti nuo sprendimo patenkintoje ieškinio dalyje (1 440,00 Eur Eur) įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl atsakovo turtinių teisių bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio atsakovui bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis arešto, o taip pat tretiesiems asmenims draudimo perduoti atsakovui pinigines lėšas ar kitą turtą neviršijant ieškiniu prašomos priteisti 207 958,48 Eur sumos palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė