Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – STR „Statinio projektavimas“) (redakcija, galiojusi nuo 2014-03-06 iki 2014-12-31) 25 punktas numato, kad bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiamos šios techninio darbo projekto dalys: bendroji (bendrieji duomenys ir brėžiniai), architektūros, konstrukcijų, technologijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbo organizavimo, bei kitos dalys pagal pastato tipo specifiką. STR „Statinio projektavimas“ 8 priede 5 punkte nurodyta, kokie dokumentai sudaro projekto bendrąją dalį – kaip privalomi dokumentai į projekto popierinį variantą turi būti pateikiama techninė užduotis bei teritorijų planavimo dokumentai. Pažymi, kad kartu su prašymu išduoti leidimą pateiktame projekte šių dokumentų (projektavimo užduoties, ištraukų iš teritorijų planavimo dokumento – Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-02 įsakymu Nr. D1-341, ir įgaliotos institucijos sprendimo apie šio dokumento patvirtinimą, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, nebuvo, jų nebuvo ir kompiuterinėje laikmenoje. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nustatytas Pavilnių regioninio parko ribas, Ribiškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurios tikslas – išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (toliau – ir Direkcija) 2013-11-26 išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Nr. 29-26 (toliau – ir 2013-11-26 projektavimo sąlygos).

Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014-02-01 iki 2014-10-04) 13 str. 2 d. valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (4 p.), taip pat draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos (5 p.).

Pagal Pavilnių ir Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų planą nagrinėjamas žemės sklypas yra konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, ir jam taikomos žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Žemės sklypas patenka į apsauginės agrarinės teritorijos, bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintu „Saugomų teritorijų tipiniu apsaugos reglamentu“, bei jo 21 p. šios tvarkymo zonos pagrindinė tvarkymo kryptis - sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes.

Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014 02 01 iki 2014 10 04) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas be kita ko, nustatė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Pažymėtina, kad įvertinus kartu su pašymu išduoti leidimą pateiktą projektinę dokumentaciją (topografinę nuotrauką, sklypo aukščių planą, prieš projektinius pasiūlymus - statinių išdėstymo planą ir kt.) darytina išvada, kad projektuojamas namas arčiau nei 50 m atstumu nuo šlaito briaunų, taip pažeidžiant minėtą įstatymo normą.

Pažymi, kad žemės sklype jau pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas, todėl naujo gyvenamojo namo statyba ginčo žemės sklype negalima. 2013-11-26 projektavimo sąlygose nurodyta, kad „naujas namas projektuojamas tik pateikus ekspertų išvadas, kad esamas gyvenamas namas yra avarinės būklės ir gali būti nugriautas įstatymų nustatyta tvarka arba perregistruotas į ūkio pastatą“. Statinio projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas leidimas nurodyta, kad esamas gyvenamasis namas „rekonstruojamas“, tačiau dokumentų, patvirtinančių apie ketinamus atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, siekiant įgyvendinti 2013-11-26 projektavimo sąlygų 2 punktą, nepateikta. Išduodant ginčijamą leidimą buvo pažeistas ir 2013-11-26 projektavimo sąlygų 1 punktas - kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktoje 2013-05-25 Nekilnojamojo turto registrų centro išraše Nr. 1/20963 9 punkte nebuvo įrašų apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Akcentuoja, kad 2013-11-26 projektavimo sąlygose nurodyti reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinti prieš pradedant projektuoti arba jau projektuojant gyvenamąjį namą. Atlikus statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, akte Nr. LDIPA-00-160721-00127 nustatyta, kad projekto sprendiniai neatitinka prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų, todėl konstatuota, kad pažeistos šios prisijungimo sąlygos. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, konstatuotina kad atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, negalėjo pritarti statinio projektui.

Atsakovė Direkcija nurodo, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, jog nepagrįstai įtraukta į bylą atsakove, nes pareiškimo dalykas suformuluotas Savivaldybei. Atsiliepime nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ne projektavimo užduoties, bet techninio projekto pagrindu yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, techninis projektas yra pateiktas teismui, todėl Leidimas išduotas pagrįstai.

Atsakovė Direkcija nurodo, kad Inspekcijos minimi trūkstami dokumentai yra vieši ir viešai prieinami. Direkcijai teikta projektinė dokumentacija patvirtino, kad išmatuotas šlaito nuolydis projektuojamojo vienbučio gyvenamojo namo statybos vietoje yra mažesnis nei 15 laipsnių; šlaito nuolydis yra 14,22 laipsnių.

Pareiškėja nurodo, kad pažeistas 2013-11-26 projektavimo sąlygų 1 punktas. Atsakovė paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registrų centro 2013-05-25 išraše ir negalėjo būti papildomi įrašai apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kadangi reikalavimas įtraukti tokias sąlygas buvo 6 mėn. vėlesnis. Inspekcijos pateiktame Nekilnojamojo turto registrų centro išraše yra žymos apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Direkcija tvirtina, kad 2013-11-26 projektavimo sąlygų 1 punktas faktiškai yra įvykdytas.

Atsakovė Administracija nesutinka su Inspekcijos reiškiamu reikalavimu.

Nurodo, kad Inspekcijos išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą. Nesutinka, kad nesant pateiktos projektavimo užduoties, negalimas statybą leidžiančio dokumento išdavimas ar, jį išdavus, pastarojo panaikinimas.

Atsiliepime akcentuoja, kad techninio projekto Bendrojo aiškinamojo rašto turinys patvirtina, kad projektas parengtas remiantis projektavimo užduotimi. Mano, jog svarbu pažymėti, kad projektas, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, buvo patvirtintas statytojos J. B., pagal kurį buvo išduotas Leidimas, projekto sprendiniai atitiko statybos techninius reglamentus, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti dėl susitarimo tarp statytojo ir projektuotojo, o juo labiau, reikalauti pateikti techninę projektavimo užduotį. Toks reikalavimas, Administracijos manymu, būtų perteklinis, kai iš esmės šis dokumentas neturi reikšmės sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Taip pat paaiškina, kad teritorijų planavimo dokumento - Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-02 įsakymu Nr. Dl-341, ir įgaliotos institucijos sprendimo apie šio dokumento patvirtinimą, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, neprivaloma pateikti atsakovei prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Šie dokumentai, kaip ir teisės aktai, statybos techniniai reglamentai, yra viešai prieinami duomenys, todėl jų nepateikimas Administracijai kartu su prašymu išduoti leidimą, negali būti pagrindas pripažinti projekto sudėtį neatitinkančia teisės aktų reikalavimų, o ginčijamą Leidimą naikinti.

Atsakovė pažymi, jog Inspekcija nepateikia jokių konkrečių apskaičiavimų, koordinačių ar kitokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog projektuojamas namas yra arčiau nei 50 m atstumu nuo šlaito briaunų, tik deklaratyviai nurodo, jog, įvertinus pateiktą kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektinę dokumentaciją, padarė išvadą, kad namas yra projektuojamas arčiau nei 50 m atstumu nuo šlaito briaunų.

Administracija atkreipia teismo dėmesį, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, jog draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal išduotą 2014-06-19 Statybos leidimą nauja statyba yra vykdoma esamoje sodyboje, t. y. šiame ginčo sklype gyvenamieji ir ūkiniai pastatai stovi nuo 1944 m., o kiti pastatai – nuo 1956 m. bei 1970 m. Nėra pagrindo abejoti aplinkybe, kad statyba pagal Leidimą, yra atliekama esamoje sodyboje ir šiuo aspektu nepažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų.

Atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti pripažinta atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus išduodant ginčijamą leidimą, kadangi jį išdavė teisėtai ir pagrįstai, esant galiojantiems Direkcijos suderinimams ir išduotoms 2013-11-26 Specialiosioms projektavimo sąlygoms Nr. 29-26 bei galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m., patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519.

Ginčijamas Leidimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m. Ginčo statinys yra sklype, kuris patenka į neurbanizuojamas – miškai ir miškingos teritorijas, kuriose nauja statyba galima tik esamose namų valdose, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose 0,2, bet neviršijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto. Ginčo statinio techninio projekto sprendiniai nepažeidžia ir atitinka bendrojo plano reikalavimus. Tai patvirtina Bendrieji statinio rodikliai, iš kurių matyti, kad bendras sklypo užstatymo plotas yra 289 kv. m., o sklypo užstatymo intensyvumas – 0,158. Tai, kad vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, aiškiai numatyta Administracijos Miesto plėtros departamento 2013-12-16 specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. AR-13 92.

Pažymi, kad Administracija vadovaujasi šios už saugomų teritorijų apsaugą atsakingos įstaigos suderinimais ir išduotais specialiaisiais aktais.

Pažymi, kad Direkcija pritarė vienbučio gyvenamojo namo Vilniuje statybos projektui. Administracija nenustatė, kad ginčo statinio techninis projektas prieštarautų teisės aktų, reglamentuojančių statybą, reikalavimams bei neturėjo pagrindo abejoti kompetentingo subjekto – Direkcijos pritarimu projektui. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti dėl projekto sprendinių atitikimo Saugomų teritorijų įstatymui ir neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo Leidimo. Atsižvelgiant į tai, Administracija, patikrinusi, jog yra reikiamų institucijų pritarimai, projektas atitinka Specialiuosius architektūros reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, teisėtai ir pagrįstai išdavė ginčijamą Statybos leidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. nesutinka su Inspekcijos reikalavimu. Jos manymu, motyvai, dėstomi pareiškime, nesudaro pagrindo leidimą laikyti neteisėtu. Prašo teismo atmesti nepagrįstą reikalavimą bei palikti galioti teisėtai išduotą Leidimą. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Inspekcijos nustatyti pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2 laikytini mažareikšmiais, techninio pobūdžio pažeidimais.

Atsiliepime nurodo, jog Inspekcija nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo šlaitas yra statesnis nei 15 laipsnių. Techninė dokumentacija atskleidžia, jog rengdamas statinio techninį projektą, architektas matavo tikslų šlaito nuolydį, o vėliau regioninio parko direkcija tikrino ir tvirtino architekto matavimus. Nustatytas nuolydis – 14,22 laipsnio. J. B. vertinimu, Inspekcijos pareiškimas teismui yra nulemtas ne objektyvios būtinybės, o, visų pirma, žiniasklaidos ir politikų spaudimo dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų, kuriuose vykdomos statybos sukėlė daug diskusijų ir stiprų pasipiktinimą visuomeninėje erdvėje. Mano, jog tik dėl šios priežasties Inspekcija teikia skundą nagrinėjamoje byloje, nepaisydama to, jog pažeidimai, į kuriuos ji apeliuoja, yra arba mažareikšmiai arba neatitinkantys tikrovės.

Inspekcijos nurodomas pažeidimas Nr. 1 – kartu su techniniu projektu nebuvo pateikti visi būtini dokumentai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, jog projektavimo užduoties kaip atskiro popierinio dokumento (ne)buvimas nedaro įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ar sprendimo išduoti leidimą pagrįstumui. Paaiškina, jog Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas su sprendimu dėl šio plano patvirtinimo yra viešai prieinamas teritorijų planavimo dokumentas, talpinamas regioninio parko direkcijos internetinėje svetainėje. Pažymi, jog pati Administracija, išduodama 2013-12-16 specialiuosius architektūrinius reikalavimus, priedų sąraše 3.1. pozicijoje nedėjo regioninio parko tvarkymo plano kaip priedo, tiesiog pateikė nuorodą į internetinį regioninio parko puslapį, kuriame talpinamas minėtas planas. Tai trečiajam suinteresuotajam asmeniui leidžia spręsti, jog savivaldybės administracija tokį dokumento pateikimo būdą laikė tinkamu ir pakankamu.

Vilniaus miesto bendrasis planas, kaip ir regioninio parko tvarkymo planas, yra viešai skelbiamas teritorijų planavimo dokumentas, talpinamas miesto savivaldybės internetinėje svetainėje. Ši dokumentą tvirtina pati Administracija, todėl aptariamas pažeidimas pasireiškia tuo, jog savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas jos pačios išleistas dokumentas. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, atskiro popierinio dokumento pateikimas ar nepateikimas laikytinas išimtinai procedūrinio pobūdžio, formaliu pažeidimu.

Pažymi, jog techninio projekto teikimo metu Vilniaus miesto savivaldybėje buvo susiklosčiusi dalykinė praktika minėtų dokumentų atskiroje popierinėje ar skaitmeninėje formoje nereikalauti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pripažįsta, jog kartu su techniniu projektu nebuvo pateiktas atnaujintas nekilnojamojo turto registro išrašas, buvo pateiktas senas registro išrašas be įregistruotų žemės naudojimo sąlygų. J. B. pažymi, jog tai juridinio fakto registravimo klausimas, t. y. grynai formalaus pobūdžio procedūra. Šiuo metu šis netikslumas ištaisytas – pateiktas atnaujintas Nekilnojamo turto registro išrašas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, du techninės dokumentacijos trūkumai laikyti procedūrinio pobūdžio, formaliais pažeidimais, kurie nepadarė jokios įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ar sprendimo pagrįstumui, nepažeidė viešojo intereso, ar vertybių, kurias saugo teisė, nesukėlė žalos asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Kai kurie iš minėtų pažeidimų yra ištaisyti – pavyzdžiui, žymos apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas įtrauktos į nekilnojamojo turto registrą ir pateikti tai įrodantys dokumentai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad Inspekcija nedetalizuoja ir nepagrindžia, kas tiksliai projektinėje dokumentacijoje leidžia teigti šlaito nuolydį esant daugiau nei 15 laipsnių. Priešingai, nei teigia pareiškėja, projektinė dokumentacija atskleidžia, jog šlaito nuolydis buvo išmatuotas, jį patvirtino direkcija ir jis yra 14,22 laipsnio.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškimo reikalavimais. Prašė netenkinti.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Tarnyba) su pareikštu pareiškimu sutinka.

Atsiliepime nurodo, kad iš pareiškime išdėstyto matyti, jog Administracija, išduodama Leidimą, bei Direkcija, patikrinusi ir pritarusi gyvenamojo namo statybos projektui, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas.

Atsiliepime nurodo, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Ribiškių kraštovaizdžio draustinis yra kompleksinis draustinis. Įvertinus projektinę dokumentaciją, prieita prie išvados, kad projektuojamas gyvenamasis namas arčiau nei 50 m atstumu nuo šlaito briaunos, tuo pažeidžiant minėtą įstatymo normą. Pažymi tai, kad žemės sklype jau yra pastatytas ir įregistruotas gyvenamasis namas, todėl antro gyvenamojo namo statyba negalima. Statinio projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas Leidimas nurodyta, kad esamas gyvenamasis namas „rekonstruojamas“, tačiau dokumentų, patvirtinančių apie ketinamus atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, siekiant įgyvendinti 2013-11-26 projektavimo sąlygų 2 punktą, nepateikta.

Atsižvelgiant į institucijoms nustatytus privalomus atlikti įpareigojimus, tikrinant pateiktus dokumentus bei nustačius pažeidimus, tiek Direkcija neturėjo pritarti Projektui, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo išduoti leidimo statyti naują statinį aptariamoje vietoje.

Tarnyba pažymi, kad institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą bei privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame parke. Institucijos aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų. Ginčo atveju teisės aktuose įtvirtintos aiškios nuostatos, draudžiančios nagrinėjamoje vietoje vykdyti tokio masto statybas.

Būtent statybos labiausiai keičia kraštovaizdžio pobūdį, o šiuo atveju, suprojektuotas antras gyvenamasis namas, statinį numatyta neleistinai priartinti prie saugomų šlaitų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Planas B“ atsiliepime nurodo, kad projektas atitinka visus statinio projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus ir suderintas su visomis reikiamomis instancijomis. Tai patvirtino Administracija, išduodama statybos leidimą.

Pareiškime išdėstyti neatitikimai yra nereikšmingi. Sklypui, kuriame suprojektuotas pastatas, nėra rengtas sklypo detalusis planas. Pavilnio regioninio parko tvarkymo plane nustatyti saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reikalavimai, bendrojo apsauginio ūkininkavimo teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, yra teigiama „Visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose, nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus, galima vykdyti statybos darbus“. Pavilnio regioniniame parke statyba esamose sodybose yra leidžiama.

Šlaito statumas, pasak bendrovės, buvo matuotas projektuojamo vienbučio gyvenamojo namo statybos vietoje. Šlaito nuolydis projektuojamame sklype yra 14,22 laipsnio. Išdėstymą ir šlaito kampą du kartus tikrino ir suderino Direkcijos atstovė, derindama projektinius pasiūlymus ir techninį projektą.

Projekte apie minėto esamo gyvenamo namo „rekonstravimą“ klaidingai pažymėta sklypo plano sutartiniuose žymėjimuose. Projekto aiškinamajame rašte parašyta „esamo gyvenamo namo paskirtis keičiama į ūkio“. Ant šio aiškinamojo rašto lapo yra Direkcijos derinimas. Statinio paskirties keitimas gali būti atliekamas nevykdant statybos darbų. Tam, pasak Bendrovės, tuo metu buvo nereikalingas joks rašytinis pritarimas. Paskirtį pakeisdavo kadastro matavimus atliekanti įmonė, registruodama naujus duomenis nekilnojamojo turto registre.

Reikalavimas perregistruoti esamą gyvenamą pastatą į ūkio paskirties statinį, kuriame šiuo metu gyvena statytojos šeima, iki naujo statinio projektavimo pradžios, trečiojo suinteresuotojo asmens supratimu, yra neteisėtas. Šeima netenka gyvenamosios vietos, o deklaruoti ją ir gyventi ūkio paskirties pastate neleidžia teisės aktai. Paskirties keitimas įmanomas pastačius naują statinį ir jį pripažinus tinkamu naudoti. Tik tada, perkėlus šeimą į naują statinį, galima keisti šio paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį, apie kurio vieta ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Pareiškėja prašymą panaikinti leidimą grindžia tuo, jog:1) su techniniu projektu nebuvo pateikti visi būtini dokumentai; 2) neįgyvendintos Direkcijos išduotos projektavimo sąlygos; 3) pažeistos imperatyvios Saugomų teritorijų įstatymo normos.

Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Nustatyta, jog pastato projektinėje dokumentacijoje konstatuota, jog šlaito nuolydis yra 14,22o. (t. III, b. l. 166). Pareiškėja pateikė sklypo išdėstymo schemą, kurioje konstatuota, jog šlaito nuolydis yra 21o (t. IV, b. l. 41). Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė sklypo schemą, kurioje konstatuota, jog šlaito nuolydis yra 13–14o (priklausomai nuo matavimo taškų) (t. IV, b. l. 182).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-03-14 raštu Nr. 1SD-885-(10.2.) (t. IV, b. l. 173) pateikė paaiškinimus, jog žemės sklypo vidutinį nuolydžio / polinkio kampą gali nustatyti matininko arba geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo. Ginčo dėl šių teiginių byloje nėra, todėl teismas plačiau dėl jų teisingumo nepasisako. Vadovaujantis viešai skelbiamai duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos (t. IV, b. l. 41) ir trečiojo suinteresuoto asmens (t. IV, b. l. 182) schemas parengė tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014-02-01 iki 2014-10-03) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto konstrukciją, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: